- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-28
- Bylos Nr.
- 2S-1280-565/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35532-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Ieškovas
- O. S.
- Kategorijos
- 3.2.6.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo O. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas O. S. kreipėsi į teismą su prašymu išaiškinti šią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimo rezoliucinę dalį: „Nustatyti, kad solidarią prievolę kreditoriui „Swedbank“, AB pagal 2008-07-22 Kredito sutartį nr.08-079402-FA iki visiško kredito grąžinimo turi įvykdyti atsakovė S. S., a.k. (duomenys neskelbtini)
2. Ieškovas nurodė, kad bankas ir toliau jam siunčia raginimus apmokėti nepadengto kredito įmokas, be to, Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo statistikos departamento 2017 m. sausio 23 pažymoje nurodoma, kad ieškovas yra skolingas bankui pagal kredito sutartį. Ieškovas prašo teismo išaiškinti, ar jis yra solidarus skolininkas bankui pagal kredito sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 6 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir išaiškino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimu nebuvo keičiamas prievolės pobūdis, prievolė išliko solidari, todėl kreditorius gali pasinaudoti įstatymine galimybe pareikšti reikalavimą bet kuriam iš bendraskolių, o ieškovas, įvykdęs prievolę už atsakovę, turi teisę reikšti atgręžtinį reikalavimą atsakovei.
4. Teismas nurodė, kad reikalavimo dėl prievolės pobūdžio keitimo nebuvo pareikšta, o teismo sprendime buvo akcentuota, kad pareigos įvykdyti solidarią prievolę nustatymas atsakovei nekeičia pačios prievolės pobūdžio. Kreditorius nesutiko, jog atsakomybė už prievolės įvykdymą būtų perkelta vienai iš šalių, t. y. prievolė ir po turto padalinimo turi išlikti solidari. Taigi priverstinio skolos išieškojimo atveju išlieka įstatyminė galimybė kreditoriui pareikšti reikalavimus solidariems skolininkams (CK 6.6 str. 4 d.). Kadangi lieka įstatyminė galimybė išieškoti skolą iš abiejų skolininkų, kreditorius gali naudotis ir kitomis teisėmis (kaip šiuo atveju – pranešti apie įsiskolinimą ar teikti duomenis apie kreditavimo faktą), bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 str. 6 p.). Šiuo atveju prievolės nevykdymo atveju kreditorius gali pasinaudoti įstatymine galimybe pareikšti reikalavimą bet kuriam iš bendraskolių, taigi ieškovas, įvykdęs prievolę už atsakovę, turi teisę reikšti atgręžtinį reikalavimą atsakovei (CK 6.6 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Ieškovas O. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartį ir išaiškinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimo rezoliucinę dalį: „Nustatyti, kad solidarią prievolę kreditoriui „Swedbank", AB pagal 2008-07-22 Kredito sutartį Nr.08-079402-FA iki visiško kredito grąžinimo turi įvykdyti atsakovė S. S.“. Skundą grindžia šiais argumentais.
5.1. Skundžiama nutartimi išaiškintas teismo sprendimas yra prieštaringos sprendimo turiniui, nes sprendime nurodyta, kad vartojimo sutartį iki visiško kredito grąžinimo turi įvykdyti atsakovė S. S., tačiau skundžiamoje nutartyje išaiškinta, kad dėl prievolės vykdymo yra atsakingi tiek atsakovė, tiek ieškovas. Teismas, aiškindamas sprendimą, negalėjo sukurti jokių naujų įpareigojimų ieškovui, kurių nebuvo nurodyta sprendime.
5.2. Teismas nenurodė, kokiu pagrindu ieškovas, neturėdamas nuosavybės teisės į įkeistą turtą, galėtų būti ir toliau skolingas bankui (kreditoriui).
5.3. Prieštaringai išaiškinus teismo sprendimą, ieškovui yra užkirsta galimybė gauti naują paskolą naujam savo ir dviejų mažamečių vaikų būstui, šis išaiškinimas prieštarauja ne tik sprendimo turiniui, bet ir CK 1.5 str. nurodytiems principams.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė S. H. prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, palikti skundžiamą nutartį galioti ir priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais. Ieškovas skundu iš esmės siekia pakeisti teismo sprendimą jam patogesniu ir priimtinesniu būdu. Skundžiama nutartimi nebuvo išplėstas ar pakeistas sprendimo turinys, nebuvo sukurtos jokios naujos pareigos ieškovui. Sprendžiant šalių ginčą pirmosios instancijos teisme, ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl hipoteka įkeisto daikto atidalijimo, nekėlė savarankiško reikalavimo dėl prievolės pagal kredito sutartį pobūdžio pakeitimo. Šios sprendimo dalies ieškovas net neginčijo apeliaciniame skunde.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu, taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į skundo argumentus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2017 m. kovo 6 d. nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė. Atskirasis skundas atmetamas.
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimu (pagal ieškovo O. S. ieškinį atsakovei S. S. dėl hipoteka įkeisto daikto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo AB „Swedbank“, ir pagal atsakovės S. S. priešieškinį ieškovui O. S. dėl hipoteka įkeisto daikto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo AB „Swedbank“) ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: atidalijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant butą atsakovei asmeninės nuosavybės teise; priteisė iš ieškovo atsakovei 6 000 Eur kompensaciją; nustatė, kad skolų už komunalinius patarnavimus butui, esančiam (duomenys neskelbtini), nesumokėtų iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo, sumokėjimas yra asmeninė atsakovės prievolė; nustatė, kad solidarią prievolę kreditoriui AB „Swedbank“ pagal 2008 m. liepos 22 d. Kredito sutartį Nr.08-079402-FA iki visiško kredito grąžinimo turi įvykdyti atsakovė. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimą paliko nepakeistą.
9. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Pagal CPK 278 str. 1 d., jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar peržengti byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribas.
10. Ieškovo atskirajame skunde nurodyti argumentai yra susiję su įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimo motyvų ir rezoliucinės dalies ginčijimu, nes ieškovas aiškiai nurodo, kaip turėtų būti išaiškintas teismo sprendimas, tačiau tokiu būdu būtų pakeistas šalis siejančios prievolės pobūdis (t. fy. solidari prievolė pakeista į atsakovės asmeninę prievolę) sprendimo išaiškinimo instituto pagalba, kas yra draudžiama įstatymu (CPK 278 str. 1 d.). Kaip teisingai pirmosios instancijos teismas nurodė, ieškovas nereiškė reikalavimo dėl prievolės pobūdžio keitimo, o kreditorius nesutiko, kad atsakomybė už prievolės įvykdymą būtų perkelta vienai iš šalių, pasisakydamas, kad prievolė ir po turto padalinimo turi išlikti solidari. Todėl priverstinio skolos išieškojimo atveju išliko galimybė kreditoriui pareikšti reikalavimus solidariems skolininkams (CK 6.6 str. 4 d.). Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendime aiškiai nurodyta, kad priverstinio skolos išieškojimo atveju išlieka įstatyminė galimybė kreditoriui pareikšti reikalavimus solidariems skolininkams. Taigi ieškovo keliamos abejonės dėl aplinkybių, kokiu pagrindu ieškovas ir toliau išliko solidariai atsakingas prieš banką (kreditorių), vertintini kaip nesutikimas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimu.
11. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo išaiškinimo klausimus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo skundas atmetamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
12. Atmetus ieškovo atskirąjį skundą, yra pagrindas priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsakovė už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą sumokėjo 200 Eur, šių išlaidų dydis neviršija rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl atsakovei iš ieškovo priteisiamos 200 Eur atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 2 ir 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei S. H. iš ieškovo O. S. 200 Eur atstovavimo išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.