Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024-06-17 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4519-1156/2024 pagal ieškovės N. B. ieškinį atsakovei I. O., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Švenčionių rajono savivaldybės 3-ojo notarų biuro notarei I. N., dėl testamento nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl notarine tvarka patvirtinto oficialaus testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir ginčo esmė

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad testatorė M. M. 2018-08-02 sudarė oficialų testamentą, patvirtintą Švenčionių rajono savivaldybės 3-ojo notarų biuro notarės I. N. (notarinio registro (duomenys neskelbtini), pagal kurį visą savo turtą paliko ieškovei N. B. (dukterėčiai)(civilinės bylos Nr. 2-4519-1156/2024, 1 t., b. l. 5).

16. Medicininiai duomenys rodo, kad testatorės M. M. sveikatos būklė pablogėjo 2023 m. birželio mėnesį, šeimos gydytojo skirtas gydymas efekto nedavė. Kadangi ji buvo vienišas asmuo, šeimos gydymo siuntimu 2023-08-17 buvo hospitalizuota į VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono sveikatos centro Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių su diagnozėmis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kur jai slaugos ir poliatyvios pagalbos paslaugos buvo teiktos iki (duomenys neskelbtini), pagal 2023-08-24 vidinės konsultacijos duomenis ligos procesas galimai (duomenys neskelbtini), prieš mirtį būklė buvo sunki, bendravimas neproduktyvus (civilinės bylos Nr. 2-4519-1156/2024 1 t., b. l. 8, 94-157).

17. Testatorė, būdama VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono sveikatos centro Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje, 2023-09-01 sudarė naują oficialų testamentą, kurį patvirtino Švenčionių rajono savivaldybės 3-ojo notarų biuro notarė I. N. (notarinio registro (duomenys neskelbtini), kuriuo visą savo turtą paliko atsakovei I. O. (dukterėčiai) (civilinės bylos Nr. 2-4519-1156/2024, 1 t., b. l. 31). Testamento tvirtinimo dienai testatorė nebuvo įrašyta į Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą, o pagal 2023-08-28 VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono sveikatos centro gydytojos V. P. išduotą pažymą ji buvo protiškai adekvati ir galėjo spręsti visus klausimus (civilinės bylos Nr. 2-4519-1156/2024 1 t., b. l. 51-52).

18. Nustatyta, kad testatorė M. M. (duomenys neskelbtini) mirė, pagrindinė liga, sukėlusi mirtį - (duomenys neskelbtini) (civilinės bylos Nr. 2-4519-1156/2024, 1 t., b. l. 9). Mirusiosios palikimą pagal 2023-09-01 oficialų testamentą priėmė atsakovė I. O., kuriai Švenčionių rajono 2-ojo notaro biuro notarė V. P. 2024-01-25 išdavė paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), (civilinės bylos Nr. 2-4519-1156/2024, 1 t., b. l. 31-45).

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti M. M., mirusios 2023-09-21, 2023-09-01 notarine tvarka patvirtintą testamentą bei jo pagrindu atsakovei išduotą 2024-01-25 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą negaliojančiais. Ieškovė nurodė, kad testatorė ginčijamo testamento sudarymo metu dėl sveikatos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl jos sudarytas testamentas turi būti pripažintas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, nes byloje esančių įrodymų pagrindu padarė išvadą, kad testatorė, nors ir turėjo sveikatos problemų, tačiau ginčijamo sudarymo metu suvokė savo veiksmų esmę, juos suprato, buvo adekvati, aiškiai išsakė savo valią ir pati pasirašė dokumentą. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.

Dėl apeliantės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų

20. Teisėjų kolegija iš apeliacinio skundo nustatė, kad ieškovė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžia šiais pagrindiniais motyvais: 1) pirmosios instancijos teismas netinkami vertino byloje esančius įrodymus apie testatorės M. M. sveikatos būklę ir jos gebėjimą ginčijamo sandorio sudarymo metu suprasti savo veiksmus ir juos valdyti; 2) pirmosios instancijos teismas pažeidė ieškovės teisę į tinkamą teismo procesą, nes, pažeisdamas civilinio proceso kodekso reikalavimus, išnagrinėjo civilinę bylą nedalyvaujant ieškovei, jos atstovui (advokatui), taip atimdamas iš ieškovės galimybę pateikti prašymą paskirti pomirtinę teismo psichiatrinę ekspertizę testatorei. Teisėjų kolegija apeliantės apeliacinio skundo argumentus vertina iš esmės pagrįstais.

21. CK 5.15 straipsnyje numatyta, kad testamentą gali sudaryti tik pats ir tik veiksnus šioje srityje asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Testamentas yra vienašalis sandoris. CK 1.89 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu.

22. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, o vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė (LAT 2013-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013).

23. Bylų, kuriose mirusio asmens testamentas ginčijamas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę (LAT 2015-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015; 2018-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018). Nustatant tikrąją testatoriaus valią, reikšmingi testamento sudarymo metu buvusią testatoriaus būseną patvirtinantys faktai (LAT 2013-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013; 2018-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-916/2018). Asmeniui, CK 1.89 straipsnio pagrindu pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną (LAT 2012-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012). Teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės.

24. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (LAT 2024-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

25. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (LAT 2017-01-20 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (LAT 2019-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-611/2019).

26. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nutarties 21-25 punktuose nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką bei nagrinėjamos bylos duomenis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas (CPK 176-185 straipsniai), nes, byloje esant prieštaringiems įrodymams apie testatorės sveikatos būklę ir jos galėjimą testamento sudarymo metu teisingai suprasti savo veiksmų esmę ar juos valdyti, nepagrįstai byloje nesprendė klausimo dėl pomirtinės teismo psichiatrinės ekspertizės paskyrimo testatorei, dėl to nenustatė visų bylai teisiškai reikšmingų aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės.

27. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįsti išvadai, kad testatorė M. M. sudarydama ginčijamą testamentą suprato savo veiksmų reikšmę ir galėjo juos valdyti, iš esmės rėmėsi tik tais testatorės būklę testamento sudarymo metu apibudinančiais medicininių dokumentų duomenimis, kurie labiau liudijo apie tai, kad ji galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, tačiau duomenų, kurių turinys prieštarauja pastariesiems įrodymams ir sudaro pagrindą abejoti testatorės galėjimu suprasti savo veiksmų reikšmę ar galėjimą juos valdyti, nors sprendime ir išdėstė, tačiau pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas neįvertino visų įrodymų visumoje, tarpusavyje ir su kitais įrodymais, neišdėstė motyvų, kodėl vadovaujasi vienais įrodymais ir atmeta kitus įrodymus.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje pateikti medicininiai dokumentai patvirtina ir dėl to ginčo nėra, kad testatorė M. M. į VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono sveikatos centro Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių buvo paguldyta su nustatytomis diagnozėmis: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Byloje kilo ginčas dėl to, ar testatorė dėl jai diagnozuotų lygų, sveikatos būklės, taikyto gydymo ginčijamo testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ar galėjo juos valdyti.

29. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas išvadą, kad testatorė sudarydama ginčijamą testamentą suvokė savo veiksmų prasmę, pagrindė VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono sveikatos centro gydytojos V. P. 2023-08-28 išduotu medicinos dokumentų išrašu, kuriame nurodyta, jog testatorė ginčijamo testamento sudarymo metu buvo protiškai adekvati ir galėjo spręsti visus klausimus (civilinės bylos Nr. 2-4519-1156/2024, 1 t., b. l. 51-52).

30. Tačiau teisėjų kolegija, ištyrusi ir išnagrinėjusi kitus testatorės medicininių dokumentų duomenis, nustatė, kad byloje yra eilę įrodymų, kuriuose užfiksuoti faktiniai duomenys, tikėtina, prieštarauja minėtos pažymos ir su jos turiniu sutampančių kitų įrodymų turiniui, tačiau teismas dėl jų įrodomosios reikšmės nepasisakė. Būtent: testatorei 2023-08-16 nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini) (civilinės bylos Nr. 2-4519-1156/2024, 1 t., b. l. 118); 2023-08-17 testatorę paguldžius į Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių jos sveikatos būklė buvo vidutinio sunkumo (buvo pablyškusi, turėjo kraujuojančią pakaušio žaizdą, judėjo sunkokai, buvo sąmoninga, orientuoja, adekvati (civilinės bylos Nr. 2-4519-1156/2024, 1 t., b. l. 7, 8), tačiau 2023-09-17 Slaugos paslaugų poreikio nustatymo klausimyne pažymėta, kad testatorė jau yra gulinti (visiškai nejuda), kad jai reikalinga visokeriopa pagalba beveik pagal visus vertinimo kriterijus, orientacijos neįmanoma įvertinti, sąmonę pritemusi, nekalba, pateiktos informacijos nesupranta, sprendimų priimti nesugeba (civilinės bylos Nr. 2-4519-1156/2024, 1 t., b. l. 104-105), slaugos istorijoje pažymėta, kad 2023-09-17 ji nereaguoja arba vangiai reaguoja į aplinką (civilinės bylos Nr. 2-4519-1156/2024, 1 t., b. l. 108); 2023-08-18 slaugos ligoninėje atliktos apžiūros (Barthel indeksas) metu M. M. buvo visiškai priklausoma nuo kitų asmenų (ji buvo maitinama kito asmens, kitas asmuo turėjo ją pakelti, ji pati savarankiškai negalėjo atlikti gamtinių reikalų, praustis, negalėjo vaikščioti, lipti laiptais, jai buvo reikalinga pagalba atliekant žarnyno funkcijos kontrolę, kartais ji nesulaikydavo šlapimo (civilinės bylos Nr. 2-4519-1156/2024, 1 t., b. l. 103); 2023-08-24 vidinės konsultacijos palatoje metu gydytoja (duomenys neskelbtini) nurodė, kad pacientė serga (duomenys neskelbtini) (civilinės bylos Nr. 2-4519-1156/2024, 1 t. b. l. 104); slaugos plane nurodyta, kad 2023-08-18 ligonės būklė sunki (1 t., b. l. 110). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo pareigą įvertinti ir aplinkybę, ar M. M. medicininiuose dokumentuose nurodyti įvairūs testatorės vartoti vaistai galėjo turėti įtakos jos gebėjimui suprasti savo veiksmus ir juos valdyti.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esant testatorės sveikatos būklę apibūdinančių medicininių dokumentų prieštaravimams ir faktui, kad testatorė mirė praėjus (duomenys neskelbtini) dienų po ginčijamo testamento sudarymo, norint nustatyti, ar testatorė M. M. dėl savo sveikatos būklės ir taikyto gydymo galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti bei pašalinti prieštaravimams, šioje byloje buvo poreikis svarstyti klausimą dėl pomirtinės teismo psichiatrinės ekspertizės paskyrimo. Vadovaujantis CPK 212 straipsniu, tuomet, kai byloje kylančių klausimų išsiaiškinimui reikia specialių mokslo, medicinos, technikos ir amato žinių, teismas gali paskirti ekspertizę ir atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens būseną, kaip juridinį faktą, sandorio sudarymo metu paprastai patvirtina teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu, t. y. turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis (LAT 2009-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2012-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012; 2013-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013; 2015-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015). Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės (apeliantės) ieškinį atmetė motyvuodamas būtent įrodymų nepakankamumu (pirmosios instancijos teismo sprendimo 13 punktas), o ši pirmosios instancijos teismo konstatuota specifinių įrodymų trūkumo problema kaip tik ir galėjo būti eliminuota paskyrus ekspertizę.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos esmės neatskleidimą nagrinėjamu atveju įtakojo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas dėl 2024-06-14 apeliantės atstovo prašymo bylą 2024-06-17 teismo posėdyje nagrinėti nuotoliniu būdu priėmė nevienareikšmį procesinį sprendimą, kuris galimai suklaidino ieškovę ir jos atstovą. Dėl šio prašymo pirmosios instancijos teismas 2024-06-14 priėmė nutartį, kurioje nurodė, jog pateiktas prašymas neatitinka turinio ir formos reikalavimų, todėl trūkumų pašalinimui nustatė 7 dienų terminą, t. y. tokį terminą, kuris baigiasi po paskirto teismo posėdžio (paskirtas posėdis – 2024-06-17, terminas trūkumams pašalinti baigėsi – 2024-06-20). Teisėjų kolegija pripažįsta, kad tokie pirmosios instancijos teismo veiksmai suklaidino (galėjo suklaidinti) apeliantę ir jos atstovą, kurie gavę minėtą teismo nutartį, turėjo pagrįstą lūkestį, kad teismas laikysis savo pateis nustatyto termino ir leis ištaisyti procesinio dokumentų trūkumus. Tačiau nėra pagrindo pritarti apeliantės apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas civilinę bylą iš esmės išnagrinėjo ieškovei ir jos atstovui nedalyvaujant (nepranešus), nes, kaip nustatyta iš nagrinėjamos bylos duomenų, apie teismo posėdį apeliantė ir jos advokatas buvo informuoti iš anksto ir tinkamai, paskiriant teismo posėdžio datą buvo atsižvelgta į apeliantės advokato užimtumą. Be to, pirmosios instancijos teismas, nepaisant minėto procesinio sprendimo, apeliantei ir jos atstovui buvo išsiuntęs nuotolinio prisijungimo kodus, kurias jie galėjo pasinaudoti.

33. Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nurodytą argumentą, kad testatorė testamento sudarymo metu suprato savo veiksmus ir galėjo juos valdyti, nes tą įrodo aplinkybė, jog ginčijamas testamentas buvo sudarytas notarės akivaizdoje, vertina kaip nepagrįstą.

34. Teisėjų kolegija nagrinėjamo klausimo aspektu pažymi, kad oficialaus testamento sudarymo faktas savaime įrodo, kad testatorė testamento sudarymo metu suprato savo veiksmus ir galėjo juos valdyti. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 31 straipsnio 2 dalį, notaras, tvirtindamas sandorius, įsitikina fizinių asmenų veiksnumu ir patikrina juridinių asmenų, dalyvaujančių sandoriuose, teisnumą. Tvirtindamas testamentą, notaras privalo jame nurodyti, kad jis įsitikino testatoriaus veiksnumu. Pagrindinis notaro veiklos tikslas ir yra siekis užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių. Tačiau notaras, privalėdamas testamente nurodyti, kad įsitikino testatoriaus veiksnumu, nepateikia asmens psichinės būklės vertinimo. Taigi vien ta aplinkybė, jog ginčo testamento sudarymo momentu notarei nekilo abejonių dėl testatorės valios ydingumo, nereiškia, kad testatorė suvokė savo veiksmus, tokių veiksmų pasekmes ir galėjo juos valdyti.

35. Teisėjų kolegija apeliantės argumentus, susijusius su testatorės parašo skirtingumu 2018-08-02 ir 2023-09-01 oficialiuose testamentuose, pagal šiuo metu byloje surinktus duomenis nevertina kaip turinčius esminės teisinės reikšmės klausimo išsprendimui, nes tokios aplinkybės nebuvo nurodytos kaip faktinis ieškinio pagrindas ir nebuvo nustatinėjamos bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu.

Dėl procesinės bylos baigties

36. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti nagrinėti bylą iš naujo pirmosios instancijos teismui pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu neatskleista bylos esmė, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl šioje nutartyje aukščiau nurodytų pirmosios instancijos teismo padarytų proceso teisės normų pažeidimų buvo neatskleista bylos esmė ir dėl to byla galimai išspręsta neteisingai. Todėl skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Jeigu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos ar kasaciniame teisme galutinis sprendimas nepriimamas, o, panaikinęs procesinį bylą nagrinėjusio teismo sprendimą, teismas grąžina bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas, nes toks apeliacinės instancijos ar kasacinio teismo procesinis sprendimas nelaikytinas palankesniu kuriai nors iš proceso šalių.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024-06-17 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.