Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „ASA prekyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „ASA prekyba“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal kreditorės privačios kompanijos „LoraGruz“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos išieškojimo iš UAB „ASA prekyba“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas (toliau – ir skolininkas) kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti bylos procesą, užbaigtą įsiteisėjusiu teismo įsakymu Nr. eL2-48547-545/2017; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-17 įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-48547-545/2017; už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis privačiai kompanijai „LoraGruz“ skirti 5 000 Eur baudą, pusę baudos sumos pervedant skolininko UAB „ASA prekyba“ naudai.Nurodė, jog su OOO „Pobedit“ (užsakovas) 2017-07-18 elektroninio ryšio priemonėmis susitarė, kad suteiks užsakovui krovinio pervežimo paslaugą, o užsakovas už tai sumokės 4 900 Eur. Šalys taip pat susitarė, jog atsiskaitymas su pareiškėju bus įvykdytas grynaisiais pinigais iškrovimo metu. Paaiškino, kad užsakovo užsakymą organizavo per kreditorių, privačią kompaniją „LoraGruz“. Pareiškėjas su kreditoriumi 2017-07-21 sudarė vežimo sutartį Nr. 2057, pagal kurią kreditorius įsipareigojo suteikti pareiškėjui patikėto krovinio pervežimo paslaugą, o pareiškėjas įsipareigojo kreditoriui už tai sumokėti. Taip pat susitarė, kad kreditorius iš užsakovo paims užmokestį už krovinio pervežimo paslaugą (4 900 Eur), iš nurodytos sumos už suteiktas paslaugas sau pasiliks 1 900 Eur, o likusią sumą (3 000 Eur) grąžins pareiškėjui. Likusios sumos (3 000 Eur) kreditorius pareiškėjui negrąžino. Pažymėjo, kad nurodytas aplinkybes patvirtina susirašinėjimas Skype programa. Paaiškino, kad 2017-07-20 tarp skolininko ir kreditoriaus buvo sudaryta vežimo sutartis Nr. 2055 (užsakymas), pagal kurią kreditorius įsipareigojo suteikti skolininkui patikėto krovinio pervežimo paslaugą, o skolininkas įsipareigojo kreditoriui už tai sumokėti 1 600 Eur. 2017-08-23 tarp skolininko ir kreditoriaus buvo sudaryta vežimo sutartis Nr. 2170 (užsakymas), pagal kurią kreditorius įsipareigojo suteikti skolininkui patikėto krovinio pervežimo paslaugą, o skolininkas įsipareigojo kreditoriui už tai sumokėti 1 900 Eur. Bendra mokėtina suma – 3500 Eur. Kreditoriui neperdavus skolininkui 3000 Eur sumos, ir nevykdant šio įsipareigojimo, atsižvelgiant į tai, kad skolininkas pagal vežimo sutartis Nr. 2055 ir Nr. 2170 (užsakymus) turėjo sumokėti kreditoriui 3500 Eur sumą, skolininkas atliko ir įvykdė vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Apie šį įskaitymą kreditorius buvo informuotas tinkamai – 2017-10-17 pareiškimu, kuris kreditoriui buvo įteiktas 2017-10-19. Turimą 500 Eur dydžio įsiskolinimą kreditoriui padengė 2017-10-17 banko mokėjimo pavedimu. Kreditorius į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi neteisėtai ir nepagrįstai – nesant skolos, todėl priimtas teismo įsakymas yra nepagrįstas.Nurodė, kad procesas yra atnaujintinas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 3, 9 punktuose įtvirtintus pagrindus. Pažymėjo, kad naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės. Teismui nebuvo žinoma, kad skolininkas yra įvykdęs vienarūšių priešpriešinių reikalavimų užskaitymą ir kad visos šalių tarpusavio turėtos prievolės buvo pasibaigusios. Šias aplinkybes kreditorius nutylėjo. Paaiškino, kad skolininkui nebuvo žinoma apie nagrinėjamą bylą, apie procesą nebuvo tinkamai informuotas, neturėjo galimybės pateikti prieštaravimų. Jokie teismo procesiniai dokumentai skolininko faktinės veiklos adresu (duomenis neskelbtini), nebuvo įteikti. Skolininko faktinis veiklos adresas yra nurodytas skolininko oficialioje interneto svetainėje, visuose dokumentuose su trečiaisiais asmenimis. Nurodė, kad kreditorius pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo be jokių įrodymų, todėl teismas turėjo iš viso atsisakyti priimti pareiškimą.Kreditorius privati kompanija „LoraGruz“ atsiliepimu prašė skolininko prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Nurodė, jog neturi jokių kreditorinių įsipareigojimų pareiškėjui, todėl nepripažįsta pareiškėjo skolos įskaitymo. Nesutiko, kad pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo ir teismo įsakymas pareiškėjui buvo įteiktas netinkamai. Pažymėjo, jog pats pareiškėjas siųsdamas kreditoriui pranešimą apie skolos įskaitymą nurodė savo buveinės adresą – (duomenis neskelbtini), o ne faktinės veiklos adresą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 5 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą pagal pareiškėjo UAB „ASA prekyba“ prašymą civilinėje byloje Nr. eL2-48547-545/2017 pagal kreditoriaus privačios kompanijos „LoraGruz“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo iš skolininko UAB „ASA prekyba“.Teismas nustatė, kad kreditorius civilinėje byloje Nr. eL2-48547-545/2017 nurodė skolininko buveinės adresą – (duomenis neskelbtini). Procesiniai dokumentai išsiųsti nurodytu adresu grįžo neįteikti. Remiantis VĮ Registro centro duomenimis pareiškėjas yra įregistravęs savo buveinės adresą (duomenis neskelbtini). Pažymėjo, kad byloje nebuvo pateikti duomenys, kurie leistų daryti išvadą apie pareiškėjo kitą adresą. Kadangi teismui buvo žinomas pareiškėjo buveinės adresas, jis procesinius dokumentus skirtus pareiškėjui siuntė buveinės adresu ir laikė įteiktais vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalimi. Sprendė, kad teismas civilinėje byloje Nr. eL2-48547-545/2017 procesinius dokumentus skirtus pareiškėjui įteikė tinkamai.Pažymėjo, kad kreditorius, prašydamas išduoti teismo įsakymą, neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais, o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo.Nurodė, kad pareiškėjas be Skype pokalbių nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybę, jog tarp pareiškėjo ir kreditoriaus buvo sutarimas dėl grynųjų pinigų perdavimo, teismui nepateikti įrodymai, kurie patvirtintų, jog OOO „Pobedit“ kreditoriaus vairuotojui išmokėjo 4 900 EUR sumą grynais ar kitokia forma. Pažymėjo, jog pokalbių Skype kopijos nėra pakankami įrodymai minėtoms aplinkybėms patvirtinti, kadangi pagal byloje esančius įrodymus negalima identifikuoti tarp kokių asmenų įvyko pokalbis, kadangi Skype paskyra gali būti sukurta ir kito asmens. Teismas padarė išvadą, jog nėra pakankama įrodymų daryti išvadai, jog kreditorius perėmė pareiškėjui skirtus 4 900 Eur sumą iš OOO „Pobedit“, jog pareiškėjas turėjo 4 900 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą į suinteresuotą asmenį, kad galėjo būti įskaityti pareiškėjo turimi įsiskolinimai. Netenkino prašymo atnaujinti procesą, kadangi sprendė, jog pareiškėjo nurodomos aplinkybės nėra ir negali būti laikomos kaip naujai paaiškėjusios.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-05 nutartį ir priimti naują nutartį – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-48547-545/2017, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-17 įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-48547-545/2017, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis privačiai kompanijai „LoraGruz“ skirti 5 000 Eur baudą, pusę baudos sumos pervedant skolininko UAB „ASA prekyba“ naudai, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad pareiškėjas apie procesą buvo neinformuotas, kadangi kreditorius suklaidino teismą, nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Faktinės veiklos adresas kreditoriui buvo nurodytas ne kartą, pvz. užsakymuose Nr. 2055, 2170, 2057. Atkreipė dėmesį, kad teismas nesiuntė procesinių dokumentų juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresu, nepaprašė kreditoriaus patikslinti skolininko adreso arba nurodyti kitą adresą.Nurodė, kad pareiškėjas su kreditoriumi yra visiškai atsiskaitęs. Pareiškėjas 2017-10-17 pranešimu tinkamai informavo kreditorių, jog 4 900 Eur dydžio sumą (kurią kreditoriaus vairuotojas turėjo gauti iš OOO „Pobedit“ grynaisiais pinigais), įskaito į pareiškėjo turimus įsiskolinimus pagal užsakymus Nr. 2055, Nr. 2057 ir Nr. 2170 už pervežimo paslaugas. Likusį 500 Eur dydžio įsiskolinimą pagal nurodytus užsakymus pareiškėjas sumokėjo kreditoriui 2017-10-17 banko mokėjimo pavedimu. Tokiu būdu tarp šalių priešpriešinės prievolės pasibaigė.Teismo nurodyti motyvai, kad programa Skype atliktų pokalbių įrašų kopijos nėra pakankami įrodymai – neteisingos. Kreditorius programa Skype atliktų pokalbių nepaneigė jokiomis leistinomis įstatymo priemonėmis. Pažymėjo, jog šalys sudarydamos užsakymą Nr. 2057 nurodė, jog atsiskaitymas įvyks grynais pinigais. Tarp šalių buvo susiklosčiusi verslo praktika, jog šalys tarpusavio užsakymus atlieka ir derina programos Skype pagalba. Aiškinant tarp šalių sudarytą sutartį Nr. 2057, turi būti atsižvelgta į tarp šalių programos Skype pagalba įvykusį susirašinėjimą, kurio metu buvo suderintos šios sutarties sąlygos. Pažymėjo, jog suinteresuotas asmuo net nekvestionavo aplinkybės, ar į bylą pateiktuose programa Skype užfiksuotų pokalbių išklotinėse yra nurodytas tariamai suinteresuotam asmeniui nepažįstamas, nežinomos tapatybės asmuo (vadybininkas), ar asmuo kuris niekad pas suinteresuotą asmenį nedirbo.Sutartis Nr. 2057 patvirtina, jog šalys susitarė, jog su kreditoriumi bus atsiskaityta grynais pinigais. Atsiskaitymas grynaisiais pinigais buvo įtvirtintas ir pareiškėjo su OOO „Pobedit“ sudarytoje sutartyje Nr. 2057. Būtent tokį šalių susitarimą patvirtina į bylą pateiktas šalių vadybininkų susirašinėjimas programa Skype. OOO „Pobedit“ atstovas perdavė 4 900 Eur sumą krovinį atgabenusiam vairuotojui, t.y. kreditoriaus atstovui. Šią aplinkybę pareiškėjui patvirtino tiek OOO „Pobedit“, tiek pats įgaliotas kreditoriaus vadybininkas susirašinėjimo programa Skype metu.Nurodė, kad 2017-10-17 sumokėjo kreditoriui 500 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, kad 500 Eur suma kreditoriui buvo sumokėta iki pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, kreditorius neturėjo teisės reikalauti 3 710 Eur sumos priteisimo iš skolininko. Priimant skundžiamą nutartį į tai nebuvo atsižvelgta. Nurodė, kad pareiškėjo pateikti įrodymai patvirtina, kad kreditoriaus reikalavimas pareiškėjo atžvilgiu iš viso buvo tik 3 500 Eur ir niekada nesudarė 3 710 Eur sumos. Tačiau į tai pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė.Nurodė, kad teismo įsakymu kreditoriaus naudai priteista 300 Eur suma už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą yra nepagrįstai didelė ir neprotinga.Nurodė, kad teismui padarius siurprizines išvadas dėl nepakankamų įrodymų, iškilo būtinybė į bylą pateikti papildomus įrodymus dėl vadybininko D. A. darbo santykių ir pavaldumo kreditoriui. Pateikė 2017-09-20 elektroninį laišką su paklausimu ir 2017-09-20 elektroninį laišką (gautą iš www.cargo.lt) patvirtinantį, kad D. A. dirbo suinteresuoto asmens naudai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Pareiškėjas prašo priimti naujus įrodymus. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas pateiktus įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-48547-545/2017, teisėtumo ir pagrįstumo.Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Proceso atnaujinimo institutas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje vertinamas, kaip ekstraordinarus būdas, peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (2008-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2008). Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 17 d. civilinėje byloje Nr. eL2-48547-545/2017 priėmė teismo įsakymą, kuriame nutarė išieškoti iš skolininko UAB „ASA prekyba“ kreditoriaus privačios kompanijos „LoraGruz“ naudai 3 710 Eur skolos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2017-11-17 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 342 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas procesinius dokumentus skirtus pareiškėjui du kartus siuntė pareiškėjui jo buveinės adresu, t. y. (duomenis neskelbtini). Pagal CPK 123 straipsnio 2 dalies nuostatas juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo (CPK 123 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pastaroji teisės norma nustato procesinių dokumentų įteikimą pagal įstatymą, tai yra vienas iš atvejų, kai procesinis dokumentas laikomas įteiktu pagal įstatymą netikrinant, ar dokumentas faktiškai buvo asmeniui įteiktas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta procesinių dokumentų įteikimo tvarka yra taikoma ir bylose dėl teismo įsakymo išdavimo, tokiu reguliavimu siekiant pagreitinti bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-01-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018). Nurodytų aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad teismas civilinėje byloje Nr. eL2-48547-545/2017 procesinius dokumentus skirtus pareiškėjui įteikė tinkamai. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad teismas civilinėje byloje Nr. eL2-48547-545/2017 nesiuntė procesinių dokumentų juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresu, nepaprašė kreditoriaus patikslinti skolininko adreso, arba nurodyti kitą adresą, nėra reikšmingi, kadangi procesiniai dokumentai skolininkui buvo įteikti pagal įstatymą.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai. Apeliantas nurodė, kad procesas yra atnaujintinas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 3, 9 punktuose įtvirtintus pagrindus.CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas vienas iš proceso atnaujinimo pagrindų – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Apeliantas teigė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. eL2-48547-545/2017, nebuvo žinoma, kad skolininkas yra įvykdęs jo ir kreditoriaus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų užskaitymą ir kad visos šalių tarpusavio turėtos prievolės buvo pasibaigusios. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra teisinio pagrindo atnaujinti procesą dėl apelianto nurodytos, naujai paaiškėjusios aplinkybės, nes tokios nenustatyta. Nors apelianto nurodytos aplinkybės egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą bei galimai turi esminę reikšmę bylai, tačiau jos apeliantui buvo žinomos priimant teismo įsakymą. Taigi apelianto nurodomų aplinkybių negalima laikyti naujai paaiškėjusiomis. Taip pat pažymėtina, kad apeliantas neįrodinėjo, jog tiek pareiškime dėl proceso atnaujinimo, tiek atskirajame skunde nurodytos aplinkybės apeliantui nebuvo ir negalėjo būti žinomos bei apeliantui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui. Aplinkybės, su kuriomis apeliantas siejo prašymą dėl proceso atnaujinimo, jam buvo žinomos iki teismo įsakymo priėmimo. Proceso atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu galimas tik tuo atveju, kai nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės prašomos atnaujinti bylos nagrinėjimo metu pareiškėjui iš tikrųjų nebuvo ir negalėjo būti žinomos.CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors pareiškėjas rėmėsi nurodyta teisės norma, tačiau nenurodė nei vieno teismo nuosprendžiu, kuriame nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių buvo priimtas teismo įsakymas.Procesas taip pat gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; kt.). Apeliantas teigė, kad teismas neturėjo priimti prašymo dėl teismo įsakymo išdavimo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo stadijoje teismas nevertina pareikštų reikalavimų pagrįstumo, įrodymų egzistavimo ar pakankamumo, taip pat sutartinių sąlygų sąžiningumo, o pasisako tik dėl pareikštų reikalavimų galimumo iš esmės, t. y. jų atitikimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Aplinkybių, kad pareikšti kreditoriaus reikalavimai neatitiktų imperatyvioms įstatymų nuostatoms nenustatyta.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.