- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-02
- Bylos Nr.
- 2S-3060-933/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26791-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Ieškovas
- T. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Nacionalinės teismų administracijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės T. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės T. Ž. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Nacionalinės teismų administracijos, dėl pažeistų teisių gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Nacionalinės teismų administracijos, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat prašė įpareigoti atsakovę nedelsiant panaikinti nenuasmenintus jos duomenis iš internetinio tinklapio eteismai.lt Specialiosios teisėjų kolegijos byloje Nr. T-34-2012.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-10-11 nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Nacionalinės teismų administracijos, dėl pažeistų teisių gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo, kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui ir grąžino jį padavusiam asmeniui, išaiškindamas, kad su ieškinyje nurodytais reikalavimais ieškovė turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą arba į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.
Šalies argumentai
2.1. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 10 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, kurį kildina iš Nacionalinės teismų administracijos neteisėtų veiksmų, pasireiškusių nenuasmeninto teismo procesinio dokumento paskelbimu internete. Ieškovė ieškinio reikalavimus atsakovei grindžia CK 6.271 straipsniu, reglamentuojančiu atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.
2.2. Atsakomybė už žalą dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Ginčas yra kilęs dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, jis priskirtinas nagrinėti administracinio teismo kompetencijai.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Ieškovė T. Ž. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-11 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ieškovės ieškinį nagrinėti teisme, taip pat prašė priteisti jos naudai iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atskirajame skunde nurodė, kad:
3.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, šališka ir suinteresuota atsisakymu priimti ieškovės ieškinį dėl jos akivaizdžiai pažeistų teisių gynimo bei padarytos neturtinės žalos atlyginimo, todėl turi būti panaikinta.
3.2. Atsisakius priimti ieškinį buvo šiurkščiai pažeista asmens teisė kreiptis teismą dėl pažeistų teisių apgynimo, pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio l dalis, kur pasakyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnio l dalis, kurioje numatyta, jog teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai, pažeista CPK 24 straipsnio l dalis, kurioje nurodoma, kad byloje esant keliems tarpusavyje susijusiems reikalavimams, iš kurių nors vienas yra priskirtas teismui, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme.
3.3. Ieškovė nurodė, kad ieškinyje išdėstyti būtent civilinio pobūdžio reikalavimai, kurie negali būti nepriimti ir atmesti. Ieškovo teisė yra pačiam pasirinkti jo pažeistų teisių apginimo metodą: ar pagal civilinio pobūdžio reikalavimus, ar pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą.
3.4. Vienas iš ieškinio reikalavimų yra įpareigoti atsakovę nedelsiant pašalinti, t. y. ištrinti visus asmens duomenis apie ieškovę, atsižvelgdama į jos teisę ,,būti pamirštai“, ieškovė reikalauja tai atlikti nedelsiant. Seniai buvusioje byloje teismo procesinis dokumentas nebuvo nuasmenintas ir šis pažeidimas tapo žinomas tik dabar, kadangi pažeidimas yra padarytas Nacionalinės teismų administracijos, todėl byla nagrinėtina civilinio proceso tvarka.
3.5. Teismas nepagrįstai siūlo kreiptis į administracinį teismą, nurodydamas, kad byla turėtų būti nagrinėjama ABTĮ tvarka Vilniaus apygardos administraciniame teisme arba Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose. Tokiu atveju teismas turėjo pareigą pats persiųsti bylą nagrinėti vienam iš nurodytų teismų, bet tai nebuvo padaryta ir tuo vilkinamas pažeistų teisių gynimas.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
5. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
6. Byloje sprendžiamas klausimas dėl apskųstos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-11 nutarties (b. l. 9-10), kuria atsisakyta priimti ieškovės T. Ž. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai (b. l. 1-7), išaiškinant ieškovei, kad ji turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą arba Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.
Dėl atskirojo skundo argumentų (ne)pagrįstumo
7. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teismas, prieš priimdamas asmens ieškinį, turi patikrinti, ar laikomasi teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Su šiomis sąlygomis įstatymų leidėjas sieja civilinės bylos iškėlimo galimybę ir jos tolimesnį nagrinėjimą. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, yra numatytas ieškinio teismingumas, kurios buvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui.
8. Ieškovė bendrosios kompetencijos bylas nagrinėjančiam teismui pareiškė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, taip pat įpareigoti atsakovę Lietuvos Respubliką nedelsiant panaikinti visus nenuasmenintus duomenis iš teismo internetinio tinklapio eteismai.lt, susijusius su ieškovės asmeniu (b. l. 1-7).
9. Ieškovė atskirajame skunde nurodė, kad tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jos ieškinį, konstatavęs, kad ieškinys teismingas administraciniam teismui.
10. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 12 straipsnio 2 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos vientisą teismų sistemą sudaro bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai. Minėto straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apygardų ir apylinkių teismai yra bendrosios kompetencijos teismai, nagrinėjantys civilines, baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas, Lietuvos apeliacinis teismas yra bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėjantis civilines ir baudžiamąsias bylas; minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygardų administraciniai teismai yra specializuoti teismai, nagrinėjantys bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių.
11. Bendrosios kompetencijos teismai CPK nustatyta tvarka nagrinėja ginčus, kylančius iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų, koncesijų suteikimo ir kitų privatinių teisinių santykių (CPK 1 straipsnio 1 dalis), o administraciniai teismai sprendžia ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių viešojo administravimo srityje (ABTĮ 1 straipsnis, 3 straipsnio 1 dalis), be kita ko, ir ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-134-464/2020).
12. Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Bylų priskyrimo teismams institutas padeda nustatyti, kurio teismo kompetencija yra nagrinėti ginčą, t. y. rūšinio teismingumo taisyklės, kuriose, atsižvelgiant į nagrinėjamų santykių prigimtį, nurodyta teismo jurisdikcija išspręsti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-969/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-690/2017).
13. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 39 straipsnio 1 dalį, teismų baigiamieji aktai, atskirosios nutartys ir metinės Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo praktikos apžvalgos skelbiami Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje Teisėjų tarybos nustatyta tvarka, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionalinės teismų administracijos įstatymo (toliau – NTAĮ) 1 straipsniu, Nacionalinė teismų administracija yra teismus ir teismų savivaldos institucijas aptarnaujanti biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – pagal kompetenciją užtikrinti teismų ir teismų savivaldos institucijų administracinę ir organizacinę veiklą. Pagal NTAĮ 2 straipsnio 22 punktą, Nacionalinė teismų administracija, įgyvendindama Teismų įstatyme nustatytus uždavinius, sudaro ir tvarko su Nacionalinės teismų administracijos veikla susijusias duomenų bazes, organizuoja informacinių sistemų kūrimą ir diegimą teismuose, administruoja teismų informacines sistemas ir jas tobulina.
14. Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.271 straipsnis). Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Administracinių teismų praktikoje vyrauja taisyklė, jog prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-10-22 nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-1069/2014).
15. Ieškovė ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Nacionalinės teismų administracijos, neturtinę žalą, taip pat prašydama atsakovės pašalinti nenuasmenintus duomenis, esančius viešojoje erdvėje, nurodė, kad Nacionalinė teismų administracija buvo atsakinga už tinkamą teismų procesinių sprendimų patalpinimą jos administruojamoje sistemoje, tačiau tokios pareigos tinkamai neatlikus, ieškovės duomenys nenuasmenintame teismo procesiniame sprendime yra viešai publikuojami jau 9 metus.
16. Pasisakant dėl sprendžiamo klausimo pažymėtina, kad ieškovė Vilniaus miesto apylinkės teisme yra iniciavusi net kelis panašius ginčus:
16.1. Civilinėje byloje Nr. 2-32294-1098/2021 T. Ž. pateikė teismui ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Nacionalinės teismų administracijos, prašydama priteisti iš atsakovės 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Toje byloje teismas yra priėmęs 2021-10-11 nutartį bei nustatęs T. Ž. terminą nutarties motyvuojamojoje dalyje nustatytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
16.2. Civilinėje byloje Nr. 2-32257-1097/2021 ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama apginti 2020-11-13 mirusios ieškovės motinos I. Ž. pažeistas teises ir priteisti pareiškėjai, kaip motinos įpėdinei, I. Ž. padarytos 10 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Taip pat prašė panaikinti I. Ž. nenuasmenintus duomenis iš teismo internetinio tinklapio civilinėje byloje Nr. 2-5348-769/2015 dėl teisės būti pamirštam. Toje byloje teismas priėmė 2021-10-08 nutartį atsisakyti priimti ieškovės T. Ž. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Nacionalinės teismų administracijos, dėl pažeistų teisių gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad ieškovė nėra subjektas, galintis reikšti reikalavimus dėl kito asmens, t. y. ne dėl savo, teisių bei teisėtų interesų pažeidimo. Dėl to ieškinys neatitinka CPK 5 straipsnio 1 dalyje apibrėžto asmenų, galinčių kreiptis teisminės gynybos, apibrėžties. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinį atsisakyta priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Nutartis yra apskųsta atskiruoju, atskirasis skundas dar nėra išnagrinėtas.
16.3. Civilinėje byloje Nr. 2-32225-608/2021 ieškinys yra priimtas. Byloje yra gautas atsakovės atsiliepimas, kuriame nurodoma, kad <...> portalo www.eteismai.lt valdytojas ir tvarkytojas yra UAB „ET Interneto sistemos“, organizuojanti informacijos ir duomenų tvarkymą (t. y. rinkimą, laikymą, skelbimą, naikinimą ar pan.) portale www.eteismai.lt ir atsakinga už jame skelbiamos informacijos ir duomenų teisingumą bei tikslumą. Nei Lietuvos Respublikos teismai, nei Administracija neadministruoja portalo www.eteismai.lt ir jame skelbiamos informacijos netvarko. Atsakomybė dėl neįgyvendintų tinkamų techninių ir organizacinių asmens duomenų tvarkymo saugumo priemonių kyla duomenų valdytojui (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 24 straipsnio 1 dalis, 32 straipsnis). Taigi, Administracija nėra ir negali būti atsakinga dėl galimai neteisėtų UAB „ET Interneto sistemos“, kaip savarankiško duomenų valdytojo, kuriam taikomi teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų tvarkymą ir apsaugą, reikalavimai, veiksmų tvarkant ieškovės asmens duomenis. <...> ieškovė nurodė, kad atsakovas yra Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Administracijos, tačiau Administracija neturi įgaliojimo atstovauti Lietuvos Respublikos valstybei šioje byloje ir negali būti atsakinga dėl galimai neteisėtų UAB „ET Interneto sistemos“ veiksmų tvarkant ieškovės asmens duomenis. Ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, todėl, vadovaujantis CPK 45 straipsnio 1 dalimi, spręstinas klausimas dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama.
17. Pasisakant dėl skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo visų pirma pažymėtina, kad aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl rūšinio bylos teismingumo, vertino tik vieną iš ieškovės reiškiamų reikalavimų – dėl žalos atlyginimo, tačiau ieškovė ieškiniu taip pat yra pareiškusi ir reikalavimą įpareigoti atsakovę nedelsiant panaikinti visus nenuasmenintus duomenis nurodytoje byloje iš interneto tinklapio eteismai.lt.
18. Antra, ieškinio priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, o ieškinyje turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovės išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nors ieškovė savo teisių pažeidimą ir sieja su tam tikrų jos duomenų paskelbimu, nurodytame internetiniame tinklapyje eteismai.lt, tačiau aplinkybių, kad nurodytas internetinis tinklalapis priklauso būtent Nacionalinei teismų administracijai, nenurodo. Priešingai iš paties internetinio tinklapio duomenų matyti, kad jo valdytojas – UAB „ET Interneto sistemos“; yra nuoroda apie tai, kad „jei pastebėjote nenuasmenintą bylą – atsiųskite bylos numerį ir mes ją po patikros pašalinsime iš puslapio per 5 darbo diena. Užpildykite šią formą arba atsiųskite informaciją el. paštu info@eteismai.lt.“ Aplinkybes apie nurodyto internetinio tinklalapio priklausymą visai kitam subjektui, o ne Nacionalinei teismų administracijai patvirtina ir į kitą bylą teikto atsiliepimo turinys.
19. Esant paminėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pagal ieškovės ieškinio turinį visų pirma turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl aplinkybių dėl ieškovės nurodomo atsakovo byloje patikslinimo, t. y. trūkumų šalinimo, įvertinant ir tai, kad: i) ieškovė reiškia du materialius reikalavimus; ii) jau ieškinio priėmimo stadijoje kyla procesinis klausimas dėl aplinkybių dėl atsakovo byloje. Tik realizavus ieškinio trūkumų šalinimo institutą dėl aplinkybių, siejamų su nurodytu atsakovu patikslinimu, gali būti svarstomas klausimas dėl rūšinio bylos teismingumo, kuris ir lemia tai, ar kilusi ginčą turėtų nagrinėti bendrosios kompetencijos ar administracinis teismas. Realizavus trūkumų šalinimo institutą, esant dviem reikalavimams, kylant abejonių dėl rūšinio teismingumo, taip pat gali būti taikoma CPK 36 straipsnio 3 dalies nuostata.
20. Ieškovė atskirajame skunde taip pat nurodė, kad jeigu būtų pažeistas rūšinis bylos teismingumas, civilinė byla turėtų būti teismo perduodama administraciniam teismui. Apeliacinis teismas pažymi, kad byla perduodama administraciniam teismui tik tokiu atveju, jeigu ieškinys būtų priimtas ir iškelta civilinė byla (ko analizuojamu atveju nėra), nes civilinė byla negali būti nutraukta arba pareiškimas negali būti paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad byla teisminga administraciniam teismui. Taigi teismo teisė parduoti bylą kitam teismui sietina išimtinai su civilinės bylos iškėlimo faktu. Atsižvelgiant į tai, ieškovės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą perduoti bylą pagal rūšinį teismingumą administraciniam teismui, yra nepagrįsti (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019-02-26 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-273-330/2019).
21. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai (pvz., tai, kad teismas yra suinteresuotas ieškovės ieškinio atsisakymu, vertinimu, kad buvo pažeistos ieškovės konstitucinės teisės, susijusios su teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu ir pan.) skundžiama nutartimi priimto teisinio rezultato neįtakoja.
22. Dėl išdėstyto skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, įvertinant aukščiau nurodytas aplinkybes (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese priteisimo
23. Ieškovė taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
24. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teises normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo procese išsprendžia vien tik skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, o pačios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, t. y. pirmosios instancijos teismas dar nėra priėmęs bylos nagrinėjimo baigiamojo teismo akto (baigiamojo teismo procesinio sprendimo) dėl ginčo esmės, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).
25. Esant nurodytoms aplinkybėms dėl ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme nepasisakytina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. nutartį panaikinti ir ieškovės T. Ž. ieškinio dėl pažeistų teisių gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.