- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-13
- Bylos Nr.
- 3K-3-287-690/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10876-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Laužikas, Alė Bukavinienė, Donatas Šernas
- Atsakovas
- biudžetinės įstaigos Alytaus pataisos namų, biudžetinei įstaigai Alytaus pataisos namams
- Ieškovas
- O. K.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės biudžetinės įstaigos Alytaus pataisos namų kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 13 d. nutarties ir 2016 m. gruodžio 20 d. papildomos nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. K. ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Alytaus pataisos namams dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, aiškinimo ir taikymo.Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1680,49 Eur kompensaciją už padarytą turtinę žalą, 1500 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Ieškovė nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 16 d. jai paskambino nepažįstamas žmogus ir, prisistatęs kriminalinės policijos tardytoju R. K., pranešė, kad UAB „Ford Lietuva“ plauna pinigus per jos sąskaitą, po to, neva telefoną perdavęs „centrinio“ banko vyresniajai specialistei, apgaulės būdu išgavo iš ieškovės jos elektroninių paslaugų mokėjimo kortelės identifikacinius kodus, AB „Swedbank“ asmens tapatybės nustatymo PIN ir PUK kodus bei slaptažodį ir sąskaitos numerį. Asmuo, tęsdamas nusikalstamą veiką, apgaule įgijo ieškovei priklausančius 1680,49 Eur. 2011 m. rugpjūčio 22 d. ieškovė, sužinojusi apie jai padarytą žalą, kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariatą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jo metu buvo nustatyta, kad ieškovei skambino nenustatytas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, įsigijęs nusikalstamos veikos įrankį – mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson“ ir SIM kortelę. Įtarimai padarius nusikalstamą veiką buvo pareikšti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. 2013 m. sausio 31 d. Alytaus apylinkės prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą, o 2013 m. vasario 1 d. Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas sustabdytas. Ieškovės nuomone, laisvės atėmimo įstaiga neužtikrino, kad asmenys nesinaudotų draudžiamais turėti mobiliaisiais telefonais, todėl turi atlyginti ieškovei padarytą žalą. Dėl Alytaus pataisos namų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ieškovei padaryta neturtinė žala, kuri pasireiškė patirtais dvasiniais išgyvenimais.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį tenkino ir ieškovei iš atsakovės priteisė 1680,49 Eur turtinės žalos ir 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, taip pat iš atsakovės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai priteisė 418,21 Eur ieškovei suteiktos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Teismas, nustatęs faktą, kad tarp nuteistojo asmeninių daiktų rastas ir paimtas mobilusis telefonas „Sony Ericsson“, iš kurio skambinta ieškovei, nors teisės aktai draudžia laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems turėti mobiliuosius telefonus, sprendė, kad valstybės priemonės siekiant užkirsti kelią mobiliesiems telefonams ir SIM kortelėms patekti pas nuteistuosius nebuvo tinkamos, efektyvios bei pakankamos ir valstybė tinkamai neįgyvendino savo pačios nurodomo būtinumo neleisti nuteistiesiems turėti mobiliojo ryšio telefonų. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės yra pakankamos, kad būtų galima konstatuoti, jog valstybė netinkamai vykdė savo bendrąsias ir teisės aktuose nustatytas pareigas. Teismas nustatė, kad atsakovės neteisėtas neveikimas buvo žalingų pasekmių ieškovei atsiradimo sąlyga. Teismas nusprendė, kad jeigu valstybė nesiėmė visų pagrįstų priemonių užkirsti kelią pavojui, jog atitinkamos visuomenės narių (potencialių nukentėjusiųjų) teisės nebus veiksmingai apsaugotos, tai ji privalo prisiimti ir dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Dėl to teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė turtinės žalos kilimą ir priežastinį ryšį su atsakovės veiksmais. Taip pat teismas sprendė, kad ieškovei priteistinas jos prašomas neturtinės žalos atlyginimas.Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2016 m. spalio 13 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.Kolegija nurodė, kad atsakovė ėmėsi priemonių užtikrinti, jog mobilieji telefonai nepatektų bausmę atliekantiems asmenims, tačiau šios priemonės buvo nepakankamos. Kolegija pažymėjo, kad priemonių nepakankamumą pagrindžia ir atsakovės 2011 metų veiklos analizė, kurioje nurodyta, jog dėl lėšų trūkumo neįrengtos vaizdo stebėjimo kameros uždaroje zonoje kratų darymo patalpoje, dėl didelio Viešojo saugumo tarnybos užimtumo nebuvo atlikta bendra krata. Kolegija sprendė, kad niekas iš pataisos įstaigos darbuotojų nekontroliavo nuteistųjų elgesio, todėl pareiga užtikrinti, jog nuteistiesiems nepatektų mobilieji telefonai, kontroliuoti nuteistųjų elgesį telefoninių pokalbių metu nebuvo vykdoma. Kolegija konstatavo neteisėtus atsakovės veiksmus bei priežastinį ryšį tarp atsakovės darbuotojų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Kolegija konstatavo, kad priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra pagrįstas ir protingas.Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. gruodžio 20 d. papildoma nutartimi atnaujino terminą prašymui dėl papildomos nutarties priėmimo pateikti ir priteisė iš atsakovės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 94,95 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už ieškovės antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.Kolegija pažymėjo, kad nors atsakovė yra finansuojama iš valstybės biudžeto, byloje nėra duomenų, jog ji būtų atleista nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartį bei 2016 m. gruodžio 20 d. papildomą nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pagal kompetenciją Kauno apygardos administraciniam teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas nesivadovavo suformuota praktika dėl ieškinio reikalavimų teismingumo. Specialioji teisėjų kolegija teismingumo byloje Nr. T-32/2016 nutarė, kad reikalavimas atlyginti žalą, atsiradusią dėl pataisos namų neteisėtų veiksmų, teismingas administraciniam teismui. Teismas tinkamai neįvertino byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir neįsigilino į bylos esmę. Ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris pagal ieškinį turi atsakyti. Teismas nepasisakė dėl netinkamos atsakovės pakeitimo tinkama. Atsakovė byloje turėtų būti Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, o ne BĮ Alytaus pataisos namai. Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl deliktinės atsakomybės taikymo. Pagal formuojamą teismų praktiką taikant deliktinę atsakomybę netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti, o tais atvejais, kai priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalos atsiradimui, atsakovų atsakomybė bus dalinė. Sprendžiant, ar byloje taikytina solidarioji ar dalinė atsakomybė, būtina nustatyti ryšio tarp atsakovų neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos pobūdį, kaip atsakovų veiksmai lėmė žalos atsiradimą ar jos padidėjimą. Atsakovės atsakomybė šioje byloje gali būti tik dalinė. BĮ Alytaus pataisos namai veikė taip, kaip pagal nurodytus teisės aktus privalėjo veikti, ėmėsi būtinų veiksmų, todėl ieškovė neįrodė neteisėtų veiksmų. Teismas neįvertino, kad didelis pačios ieškovės neatsargumas padėjo žalai atsirasti ir jai padidėti. Ieškovė nesilaikė su banku sudarytoje sutartyje nustatytų įsipareigojimų – atskleidė slaptus kodų kortelės duomenis. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovei suteiktos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą. Atsakovė yra finansuojama iš valstybės biudžeto, o ieškovės teisinės pagalbos išlaidas patyrė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, kuri taip pat finansuojama iš valstybės biudžeto.Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė patyrė žalą dėl neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo), t. y. nevykdė pareigos užtikrinti, kad nuteistiesiems nepatektų draudžiami turėti daiktai. Todėl kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad ieškovė neteisėtų veiksmų neįrodė. Teismai tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, vadovavosi teisės principais, todėl nėra pagrindo tenkinti kasacinį skundą. Teismas, tinkamai taikydamas proceso teisės normas, pagrįstai priteisė iš atsakovės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimo
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 straipsnyje nustatyta, kad bendrosios kompetencijos teismams nagrinėti priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių; teismai taip pat nagrinėja bylas ypatingosios teisenos tvarka, prašymus dėl užsienio teismų sprendimų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, skundus dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų. Taigi bylos dėl žalos atlyginimo pagal bendrąją taisyklę nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teisme.Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus; savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus; žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis) ir kt. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalis). Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (ABTĮ 21 straipsnio 2 dalis, CPK 36 straipsnio 2 dalis). Bylų priskyrimo teismams institutas padeda nustatyti, kurio teismo kompetencija yra nagrinėti ginčą, t. y. rūšinio teismingumo taisyklės, kuriose, atsižvelgiant į nagrinėjamų santykių prigimtį, nurodyta teismo jurisdikcija išspręsti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-969/2017 20 punktas). Kai teismui kyla abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, šiuos klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija, į kurią įeina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją (CPK 36 straipsnio 3 dalis). Nutartis dėl bylos rūšinio teismingumo klausimų sprendimo yra galutinė ir neskundžiama (CPK 36 straipsnio 5 dalis).CPK 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iškelta civilinė byla (bendrosios kompetencijos teisme) negali būti nutraukta arba pareiškimas negali būti paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad byla teisminga administraciniam teismui. Šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą.Kasaciniame skunde, be kitų, atsakovė kelia rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimą.Bylos duomenimis, ją nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, šalys neginčijo bylos rūšinio teismingumo, o teismai nepasisakė, nors privalėjo pasisakyti dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui. Atsakovė šį klausimą iškėlė jau po priimto apeliacinės instancijos teismo sprendimo ir prašė bylą perduoti nagrinėti teismingam teismui. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi šį prašymą atsisakė priimti. Taigi teismai, nagrinėdami civilinę bylą, laikė, jog nebuvo pažeistos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės, nors teismas, remdamasis CPK nuostatomis, teismingumo klausimą privalo išspręsti ex officio (pagal pareigas), nepriklausomai nuo to, ar byloje dalyvaujantys asmenys dėl rūšinio teismingumo pasisakė ar ne. Nors pagal CPK 347 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklių pažeidimas laikytinas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas), sprendžia, jog teismas ex officio privalo pasisakyti dėl rūšinio teismingumo taisyklių taikymo šioje byloje.Pagal Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti praktiką bylose, faktinėmis aplinkybėmis panašiose į nagrinėjamą bylą (2016 m. kovo 31 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-32/2016, 2017 m. kovo 8 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-42/2017), nurodyta, kad reikalavimai atlyginti žalą, atsiradusią dėl Alytaus pataisos namų neteisėtų veiksmų, pasireiškusių neužtikrinus tinkamo vidaus taisyklių įgyvendinimo, patenka į Civilinio kodekso 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį ir laikytini administracinio teisinio pobūdžio reikalavimais. Kaip minėta nutarties 12 punkte, viešojo administravimo subjekto neteisėti veiksmai nagrinėjami administraciniuose teismuose. Todėl teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas dėl Alytaus pataisos namų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir dėl to galimai atsiradusios žalos yra teismingas administraciniam teismui.CPK 34 straipsnio 1 dalies, 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto analizė leidžia teigti, kad teismingumo klausimą teismas privalo išspręsti ex officio bylos iškėlimo ar kitoje bylos nagrinėjimo stadijoje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šią bylą nagrinėję bendrosios kompetencijos teismai pažeidė rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles, o tai yra absoliutus teismų procesinių sprendimų negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 340 straipsnio 5 dalis, 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Vadovaujantis CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismo nutartimi byla perduodama nagrinėti administraciniam teismui, bendrosios kompetencijos teisme iškeltoje byloje paaiškėjus, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 36 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352/2009).Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad teismų procesiniai sprendimai naikintini ir byla perduotina pagal teismingumą Kauno apygardos administraciniam teismui (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 340 straipsnio 5 dalis, 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).Panaikinusi teismų priimtus procesinius sprendimus dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasaciniame skunde keltų klausimų pagrįstumo. Teisėjų kolegija nurodo, kad dėl dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėties spręs bylą nagrinėsiantis Kauno apygardos administracinis teismas (ABTĮ 22 straipsnio 8 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad panaikinus sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų yra grąžinamas žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį ar kasacinį skundą. Atsakovė, paduodama kasacinį skundą, sumokėjo 95 Eur žyminio mokesčio, todėl šis jai grąžintinas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 36 straipsnio 1 dalimi, 340 straipsnio 5 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartį, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. papildomą nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. sprendimą panaikinti.
Bylą pagal teismingumą perduoti nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui.
Grąžinti atsakovei biudžetinei įstaigai Alytaus pataisos namams (j. a. k. 188657363) 95 (devyniasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2017 m. sausio 30 d. AB banke „Swedbank“ už kasacinį skundą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.