Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Gražinos Davidonienės ir Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo VšĮ „Kurier Wilienski“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo VŠĮ „Kurier Wilenski“ ieškinį atsakovui Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir turtinės bei neturtinės žalos priteisimo; tretieji asmenys – Lietuvos spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, J. S.

Ieškovas (viešosios informacijos rengėjas) 2006 m. lapkričio 21 d. laikraštyje „Kurier Wilenski“ išspausdino trečiojo asmens – žurnalisto J. S. straipsnį „Kokį lenkas matė tarpukario lietuvį“. Atsakovas – Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, apsvarsčiusi šią publikaciją posėdyje, nusprendė, kad ieškovas pažeidė Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 55 straipsnio normas, draudžiančias tautinės neapykantos kurstymą. Atsakovas įpareigojo ieškovą paskelbti komisijos sprendimo tekstą artimiausiame laikraščio numeryje.

Ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto 2-ąjį apylinkės teismą prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiais atsakovo Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos 2007 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. 4 ir 2007 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. 5 dėl laikraštyje „Kurier Wilenski“ paskelbtos publikacijos „Kokį lenkas matė tarpukario lietuvį“ bei šios komisijos pirmininkės E. Ž. 2007 m. kovo 22 d. raštą Nr. 37; 2) priteisti jam iš atsakovo 5000 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 3) įpareigoti atsakovą savo lėšomis paskelbti spaudoje teismo sprendimą.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovo sprendimas neatitinka faktinių aplinkybių, yra šališkas, priimtas pažeidžiant Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos reglamento nuostatas, todėl neteisėtas. Ginčo straipsnyje buvo išspausdinta istorijos mokslų daktaro K. B. pranešimo, perskaityto mokslinėje konferencijoje, dalis. Šį straipsnį publikavimui, sutikus autoriui, parengė žurnalistas (trečiasis asmuo). Publikacija visiškai atitinka autoriaus mokslinį pranešimą ir nekursto jokios tautinės nesantaikos. Atsakovo sprendime nenurodyta, kas konkrečiai joje suprantama kaip nesantaikos kurstymas – atskiri žodžiai, teiginiai ar visas tekstas. Be tokių nuorodų atsakovas neturėjo teisinio pagrindo teigti, kad ieškovo laikraštis kursto tautinę nesantaiką. Atsakovas, svarstydamas publikacijos atitiktį Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso normoms, pažeidė Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos reglamento nuostatas, nes: etikos pažeidimo klausimas buvo nagrinėjamas nesant pranešimo ar skundo iš fizinio ar juridinio asmens apie juos žeidžiančią publikaciją; apie komisijos posėdį ieškovui nebuvo pranešta; klausimas dėl publikacijos nebuvo įtrauktas į komisijos posėdžio darbotvarkę; nepateikta įrodymų apie tai, ar posėdyje balsuojant už sprendimą buvo reikiamas komisijos narių skaičius. Atsakovo sprendimo teksto paskelbimas laikraštyje sukėlė ieškovui neigiamas pasekmes, nes pablogino santykius su laikraščio rėmėjais, sumenkino ieškovo dalykinę reputaciją, dėl to jis patyrė turtinės ir neturtinės žalos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2009 m. kovo 27 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Kasaciniu skundu ieškovas prašo teismų sprendimą ir nutartį panaikinti, priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti arba klausimą dėl publikacijos perduoti atsakovui Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai svarstyti iš naujo. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Nepagrįsta teismų išvada, kad ginčo publikacija yra trečiojo asmens savarankiškas kūrinys, kurstantis tautinę nesantaiką. Kasatoriaus nuomone, publikacijos atskirų skyrelių antraštės nekeičia autoriaus K. B. mokslinio pranešimo turinio esmės ir nedaro jos savarankišku kūriniu. Ginčo publikacija nekursto jokios tautinės nesantaikos, o tik padeda skaitytojui geriau orientuotis mokslininko pranešime išdėstytuose epizoduose. Teismai, priimdami sprendimus, vadovavosi ne teisės normomis, o atsakovo primestais politiniais motyvais.

2. Teismai nepagrįstai sprendimuose pasisakė dėl ginčo publikacijos formos ir turinio, nes šis klausimas teismo posėdžiuose nebuvo nagrinėjamas. Publikacijos formos ir turinio vertinimas yra ne teisinė, o specifinė sritis, todėl be specialistų išvadų teismai negalėjo priimti teisingų sprendimų. Byloje kasatorius pateikė Lietuvos lenkų draugijos pirmininko hab. dr. J. V. bei istoriko prof. A. B. paaiškinimus apie publikacijos atsiradimo priežastis, jos turinį ir tapatumą perskaitytam moksliniam pranešimui, tačiau teismai šių įrodymų nevertino ir šių asmenų į teismo posėdžius nekvietė, taip teismai pažeidė CPK 197 straipsnį.

3. Teismai nepagrįstai neįvertino atsakovo padarytų procedūrinių pažeidimų. Atsakovas, svarstydamas klausimą dėl ginčo publikacijos, pažeidė Reglamento preambulės, skirsnio „Pasirengimas posėdžiui“ 2-7 dalies, skirsnio „Posėdžio eiga“ 6-10 dalies, skirsnio „Komisijos sprendimai“ 3, 5, 6 dalies, skirsnio „Posėdžio protokolas“ 1 dalies nuostatas, todėl atsakovo priimtas sprendimas yra neteisėtas. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad atsakovo sprendimas priimtas pažeidžiant Reglamento nuostatas, tačiau nepagrįstai sprendė, kad jų laikytis neprivalu, nes Reglamente nenurodyta, jog Reglamento pažeidimai svarstant ir priimant sprendimą daro priimtą sprendimą negaliojantį. Kasatoriaus nuomone, toks teismo aiškinimas yra neteisingas, nes procedūrinių reikalavimų nesilaikymas priimtą sprendimą daro neteisėtą. Jau vien dėl tos aplinkybės, kad kasatoriui nebuvo pranešta apie publikacijos svarstymą komisijoje, nesudarant galimybės jam teikti paaiškinimus, atsakovo sprendimas turi būti panaikintas ir perduotas jam svarstyti iš naujo.

4. Teismai neteisingai nurodė, kad, paskelbiant ginčo publikaciją, visuomenei ir fiziniams asmenims buvo padaryta moralinės žalos. Byloje nepateikta jokių įrodymų apie tokios žalos padarymą, todėl ši teismų išvada yra nepagrįsta.

Atsiliepimų į kasacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, sprendžia teisės klausimus. CPK 353 straipsnio 2 dalyje nustatyta kasacinio teismo teisė peržengti kasacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas. Ši teisės norma reiškia, kad kasacinis teismas ex officio tikrina, ar nėra absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329, 360 straipsniai), dėl kurių teismo sprendimas turi būti besąlygiškai naikinamas.

Kasacinį skundą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai kilo abejonių dėl šios bylos rūšinio teismingumo, todėl 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, vadovaujantis CPK 36 straipsnio 2 ir 3 dalimis, kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo spręsti prašant išspręsti bylos pagal ieškovo VŠĮ Kurier Wilenski ieškinį atsakovui Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir turtinės bei neturtinės žalos priteisimo rūšinio teismingumo klausimą.

Specialioji teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo spręsti 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartimi konstatavo, kad šis ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme.

Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo rūšinio teismingumo klausimas išspręstas specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo spręsti (CPK 36 straipsnio 2 dalis) ir pripažinta, kad tai administracinis teisinis ginčas, todėl nagrinėtinas administraciniame teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 17 dalis), konstatuoja, jog bylą nagrinėję teismai pažeidė rūšinio teismingumo taisykles, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Dėl šios priežasties teismų procesiniai sprendimai naikintini ir byla perduotina pagal teismingumą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 87 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 27 d. nutartį panaikinti.

Bylą pagal teismingumą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Grąžinti viešajai įstaigai „Kurier Wilenski“ (į. k. 300073186) 400 (keturi šimtai litų) Lt žyminį mokestį už kasacinį skundą, sumokėtą 2009 m. birželio 2 d. AB Swedbank, mokėjimo nurodymas Nr. 2971.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.