- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-26
- Bylos Nr.
- e2-273-330/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- M. F.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės M. F. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1658-513/2018, kuria atsisakyta priimti ieškovės M. F. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos įsakymo panaikinimo, tretieji asmenys - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Transparency International Lietuvos skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė M. F. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. birželio 7 d. įsakymą Nr. AD1-1445 dėl jos (ieškovės) įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą dėl socialinių įgūdžių stokos ir priteisti 210 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, jog neturtinę žalą patyrė dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, o būtent – jos įrašymo į socialinės rizikos šeimų sąrašą, dėl ko patyrė įtampą, išgyvenimus, sveikatos sutrikimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės M. F. ieškinį ir išaiškino ieškovei teisę kreiptis su skundu (prašymu) į apygardos administracinį teismą.
3. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog bylų teismingumo apygardos teismams nustatymo kriterijai yra ginčo dalykas (pobūdis), ginčo subjektų (šalių) teisinės padėties ypatumai, ginčo suma. Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo (CPK 27 straipsnio 1 punktas). Teismas pažymėjo, kad ieškovė pareiškė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.
4. Teismo nutartyje taip pat akcentuota, kad neturtinė žala kildinama iš tikėtinai neteisėtų valstybės institucijos veiksmų ir ginčijamo administracinio akto, kurį ieškovė prašo panaikinti. Teismas konstatavo, kad pagal įstatymą bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo bei dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo nagrinėja administraciniai teismai.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Ieškovė M. F. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
5.1. Pagal pareikšto ieškinio reikalavimų sumą ieškinys turi būti nagrinėjamas Klaipėdos apygardos teisme.
5.2. Pagrindinis ieškinio dalykas yra ne Klaipėdos savivaldybės administracijos priimtas aktas ir reikalavimas jį panaikinti, o neteisėti atsakovės veiksmai nuolat persekiojant ieškovę dėl socialinės rūpybos teikimo, sukėlę ieškovei tiek turtinę, tiek neturtinę žalą.
5.3. Reikalavimas panaikinti savivaldybės administracijos priimtą aktą laikytinas antriniu, nes ieškovė prieš šį reikalavimą teismo prašė išsiaiškinti dėl ieškovės šmeižto. Ginčui aktualios esminės sąvokos reguliuojamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normų.
5.4. Pagal įstatymą iškelta byla negali būti nutraukta arba pareiškimas negali būti paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, jog byla teisminga administraciniam teismui. Tokiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
7. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinį atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną bendrosios kompetencijos teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Apibendrinęs atskirojo skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovės nesutikimas su apskųstuoju procesiniu sprendimu iš esmės grindžiamas tuo, jog bylos teismingumą bendrosios kompetencijos teismui lemia ginčo civilinis pobūdis, tuo, jog bylos teismingumą apygardos teismui sąlygoja ieškinyje suformuluotų reikalavimų turinys ir ieškinio suma, taip pat tuo, jog byla turėjo (galėjo) būti perduota pagal rūšinį teismingumą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais.
8. Siekiant užtikrinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, CPK ir kituose įstatymuose įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, įvertina, ar reikalavimas reiškiamas tam teismui ir ar ieškinys paduotas nepažeidžiant rūšinio teismingumo taisyklių. Kilus ginčui dėl bylos teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, klausimas sprendžiamas pagal CPK 36 straipsnyje nustatytas taisykles. Bylos teismingumą teismas privalomai įvertina savo iniciatyva ir jį nustato, atsižvelgdamas tiek į ieškinio dalyką, tiek ir į jo pagrindą (kaip du būtinuosius ieškinio elementus, CPK 135 straipsnis). Ieškinio faktinis pagrindas atskleidžia teisinio santykio, iš kurio kilęs ieškovo reikalavimas, pobūdį, kuris lemia bylos rūšinį teismingumą (CPK 36 straipsnio 2 dalis).
9. Apeliacinis teismas akcentuoja, jog vien tai, kad ginčas nagrinėtinas taikant civilinės teisės normas, savaime nereiškia, jog visais atvejais toks ginčas bus nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Viena iš išimčių yra reikalavimai dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tokie ginčai yra teismingi apygardos administraciniam teismui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Šios išvados nepaneigia ir ieškovės teigimas, jog reikalavimas panaikinti atsakovės priimtą administracinį aktą nesąs esminis ar pagrindinis. Tiek ieškinio, tiek atskirojo skundo turinys suponuoja aiškią išvadą, jog ieškovė pareiškė reikalavimus dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.
10. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas turėjo (galėjo) bylą perduoti pagal rūšinį teismingumą. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka; to paties straipsnio 2 dalies 2 punktas numato atsisakymą priimti ieškinį, jeigu jis neteismingas tam teismui, į kurį kreipiamasi. Byla perduodama administraciniam teismui tik tokiu atveju, jeigu ieškinys būtų priimtas ir iškelta civilinė byla (ko analizuojamu atveju nėra), nes civilinė byla negali būti nutraukta arba pareiškimas negali būti paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad byla teisminga administraciniam teismui. Būtent tokiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą (CPK 36 straipsnio 1 dalis).
11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį ir išaiškino ieškovei teisę kreiptis su skundu (prašymu) į apygardos administracinį teismą. Padarius tokią išvadą, teisinės reikšmės netenka ieškovės teiginių dėl bylos teismingumo bendrosios kompetencijos apygardos teismui pagal ieškinio sumos ir (ar) suformuluotų reikalavimų kriterijus vertinimas. Atskirojo skundo argumentai šiuo atveju nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti teisėtą Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.