- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-20
- Bylos Nr.
- e2A-513-1092/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02269-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Erika Misiūnienė, Aurimas Brazdeikis
- Atsakovas
- A. C.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (pirmininkas ir pranešėjas), Erikos Misiūnienės ir Albinos Pupeikienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. C. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovui A. C. dėl skolos priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Klaipėdos energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. C. dėl skolos priteisimo, juo prašė priteisti iš atsakovo 3 516,11 Eur skolos už šilumos energiją, 129,42 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas su bendro naudojimo patalpomis ir rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini). Šalys nėra sudariusios rašytinės energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tačiau atsakovui priklausanti gyvenamoji patalpa yra prijungta prie energijos tiekimo tinklų, todėl sutartis laikoma sudaryta. Ieškovė paaiškino, kad namo, kuriame yra atsakovui priklausantis butas, bendraturčiai nėra pasirinkę jokio šilumos paskirstymo metodo, todėl šilumos energija šiame name paskirstoma pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19 patvirtintą Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, t. y. name suvartoti šilumos kiekiai paskirstomi kiekvienam vartotojui. Ieškovės teigimu, atsakovas neatsiskaitė su ieškove už suvartotą šilumos energiją, todėl jo skola už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. sudaro 3 516,11 Eur. Be to, atsakovas yra skolingas ieškovei 129,42 Eur delspinigių, kurie buvo apskaičiuoti už 180 dienų.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, taikyti sutrumpintą 5 metų ieškinio senaties terminą ir atmesti reikalavimo dalį dėl 1 459,90 Eur skolos priteisimo, taikyti sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą ir atmesti reikalavimą dėl 129,42 Eur delspinigių priteisimo. Atsakovas nurodė, kad ieškovė vengia įvykdyti savo pareigą sutvarkyti šilumos energijos apskaitos prietaisus daugiabučiame name, todėl iš butų savininkų yra reikalaujama mokėti nepagrįstai dideles sumas už šilumos energiją. Apskaitos prietaisai name nėra plombuoti ir jau dvejus metus yra sugedę. Atsakovas paaiškino, jog siekdamas sumažinti mokestį už šilumos energiją, žiemos mėnesiais jis sumažindavo šilumos energijos tiekimą į butą. Be to, mokėtina suma už šilumos energiją buvo apskaičiuota ne pagal apskaitos prietaisus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 3 516,03 Eur skolos, 126,58 Eur delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos 3 642,61 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 171,62 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas taip pat priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dėl 0,08 Eur priteisimo ir šią bylos dalį nutraukė.
4. Teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovas rašytinės energijos pirkimo–pardavimo sutarties nėra sudarę, tačiau atsakovo butas yra prijungtas prie energijos tiekimo tinklų, todėl energijos pirkimo–pardavimo sutartis tarp šalių yra laikoma sudaryta.
5. Teismas nurodė, kad mokestis už šilumos energiją nėra konkretaus dydžio ir neatitinka periodinių išmokų kriterijų visumos, todėl ieškovės reikalavimui dėl piniginių sumų už šilumos energiją priteisimo turi būti taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, kurio ieškovė nėra praleidusi. Atsižvelgiant į tai, teismas netenkino atsakovo prašymo dėl sutrumpinto 5 metų ieškinio senaties termino taikymo ieškovės reikalavimui dėl 1 459,90 Eur skolos priteisimo.
6. Atsižvelgęs į byloje pateiktas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išvadas, teismas konstatavo, jog ieškovė teisingai apskaičiavo sumas už atsakovo suvartotą šilumos energiją, bendrojo naudojimo patalpų šildymą ir suvartotą šilumos energiją bendrosioms reikmėms. Kadangi ieškovė atsisakė reikalavimo dalies dėl 0,08 Eur skolos priteisimo ir teismas šį atsisakymą priėmė, o kitos ieškinio reikalavimų dalies pagrįstumas byloje buvo įrodytas, teismas ieškovės reikalavimą dėl 3 516,03 Eur skolos priteisimo pripažino pagrįstu.
7. Nagrinėdamas ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovės prašomi priteisti delspinigiai buvo apskaičiuoti ne daugiau kaip už 180 dienų, todėl nėra pagrindo taikyti sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą šiam ieškovės reikalavimui. Nors ieškovė prašė priteisti 129,42 Eur delspinigių, tačiau teismas nustatė, kad delspinigių dydis sudaro 126,58 Eur, todėl ši ieškinio reikalavimo dalis buvo patenkinta iš dalies.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovas A. C. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovo priteista 1 459,90 Eur skolos, 126,58 Eur delspinigių ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei atitinkamai pakeisti sprendimo dalį dėl procesinių palūkanų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas netinkamai taikė kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus ir nepagrįstai netaikė Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 9 dalyje numatyto sutrumpinto 5 metų ieškinio senaties termino ieškovės reikalavimui dėl 1 459,90 Eur skolos priteisimo. Apelianto nuomone, atsiskaitymai už šilumos energiją yra vykdomi periodiškai kiekvieną mėnesį, todėl tai atitinka CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytus periodinių išmokų požymius. Atsižvelgiant į tai, daliai ieškovės reikalavimo turėjo būti taikoma ieškinio senatis.
8.2. Teismas nepagrįstai netaikė CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyto sutrumpinto 6 mėnesių ieškinio senaties termino ieškovės reikalavimui dėl netesybų priteisimo. Vėliausia sąskaita už suvartotą šilumos energiją, pagal kurią ieškovė prašė priteisti delspinigius, buvo išrašyta 2017 m. kovo 31 d., ieškinys teismui pateiktas 2018 m. kovo 18 d., todėl ieškovės reikalavimui dėl delspinigių priteisimo turėjo būti taikoma ieškinio senatis.
8.3. Nagrinėdamas iš vartojimo teisinių santykių kilusį ginčą teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir nepasiūlė atsakovui pateikti papildomų įrodymų ar paskirti ekspertizę siekiant nustatyti, kodėl ieškovės pateikiamose sąskaitose yra nurodomos itin didelės sumos už suvartotą šilumos energiją, nors atsakovui priklausantis butas yra 2006 metų statybos name.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB „Klaipėdos energija“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties termino reikalavimui dėl skolos priteisimo pareikšti. Ieškovės teigimu, ši teismo išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2009 pateiktus išaiškinimus, pagal kuriuos reikalavimui dėl skolos už šilumos energiją priteisimo yra taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas.
9.2. Teismas pagrįstai patenkino ieškovės reikalavimo dalį dėl 126,58 Eur delspinigių priteisimo, nes šios netesybos buvo apskaičiuotos už 180 dienų, todėl ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
12. Pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovei iš atsakovo priteista 3 516,03 Eur skolos už laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. į atsakovo butą tiektą šilumos energiją, 126,58 Eur delspinigių, 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos 3 642,61 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 171,62 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas skundžia dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo ir skundžiamos sprendimo dalies neteisėtumą grindžia šiais aspektais: 1) daliai ieškovės reikalavimo (dėl 1 459,90 Eur skolos priteisimo) turėjo būti taikomas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytas sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas; 2) ieškovės reikalavimui dėl delspinigių priteisimo turėjo būti taikomas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas; 3) nagrinėdamas iš vartojimo teisinių santykių kilusį ginčą pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo procese nebuvo pakankamai aktyvus.
Dėl CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatyto ieškinio senaties termino (ne)taikymo
13. Apeliantas skunde nurodė, kad teismas netinkamai taikė kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus ir nepagrįstai netaikė CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatyto sutrumpinto 5 metų ieškinio senaties termino ieškovės reikalavimui dėl 1 459,90 Eur skolos priteisimo. Apelianto nuomone, atsiskaitymai už šilumos energiją yra vykdomi periodiškai kiekvieną mėnesį, todėl tai atitinka CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytus periodinių išmokų požymius. Atsižvelgiant į tai, daliai ieškovės reikalavimo turėjo būti taikoma ieškinio senatis.
14. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Atskirų rūšių reikalavimams įstatyme nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai (CK 1.125 straipsnio 2 dalis). Vienas iš sutrumpintų ieškinio senaties terminų taikymo atvejų įtvirtintas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje, kurioje nustatyta, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo.
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2009 išaiškinta, kad tam, jog tam tikras mokėjimas būtų pripažintas periodine išmoka CK 1.125 straipsnio 9 dalies prasme, būtina konstatuoti kriterijų visumą, t. y. mokesčio konkretų dydį ir mokėjimo konkretų terminą. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje pažymėta, kad mokesčiai už šilumos energiją nėra pastovūs, priklauso nuo metų laiko, suvartotos energijos kiekio ir šilumos energijos tiekimo metu galiojančių mokesčių tarifų. Vien įstatymo ir poįstatyminių teisės normų nustatytas reglamentavimas dėl mokesčių už energiją mokėjimo tam tikros tvarkos nepatvirtina jų periodiškumo, todėl šilumos energijos tiekimo energijos vartotojui kilusiam reikalavimui priteisti skolą už patiektą energiją taikytinas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis ieškinio senaties terminas.
16. Nagrinėjamu atveju ginčo šalis sieja energijos pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai dėl šilumos energijos tiekimo į atsakovui priklausantį butą. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir neatsiskaitė su ieškove už laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. tiektą šilumos energiją. Pažymėtina, kad atsakovas byloje neginčijo ieškovės nurodytos aplinkybės, jog ieškinyje nurodytu laikotarpiu už šilumos energiją nebuvo mokama. Atsakovo atsikirtimai, be kita ko, buvo grindžiami tuo, kad ieškinio reikalavimui dėl skolos priteisimo turi būti taikomas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas. Pažymėtina, kad įvertinus šios nutarties 15 punkte aptartą kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad mokėjimai už šilumos energiją nelaikytini periodine išmoka CK 1.125 straipsnio 9 dalies taikymo prasme, todėl ieškovės reikalavimui taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovo skola susidarė laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. Ieškinys teismui pateiktas 2018 m. kovo 18 d. Įvertinęs aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai sprendė, jog ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino reikalavimui dėl skolos priteisimo pareikšti (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).
17. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismų praktika nagrinėjamu klausimu yra nevienoda ir daugeliu atveju mokėjimai už komunalines paslaugas yra vertinami kaip periodinės išmokos. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip byloms, kuriose buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2016).
18. Pažymėtina, kad apelianto nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011 buvo sprendžiamas klausimas, ar valstybinės žemės nuomos mokestis laikytinas periodine išmoka, todėl minėtos kasacine tvarka išnagrinėtos ir šios civilinės bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios. Apelianto nurodytoje kasacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017 buvo konstatuota, kad reikalavimui dėl skolos priteisimo už nesumokėtus komunalinius mokesčius taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, nes byloje nenustatyta aplinkybė, jog namo gyventojų prievolė atsiskaityti su bendrija už komunalines paslaugas turėjo būti vykdoma periodiškai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-684/2018 taip pat konstatuota, jog iš ieškovo įvykdytos prievolės komunalinių paslaugų tiekėjams atsiradusios atsakovės skolos nėra pagrindo traktuoti kaip periodinius mokėjimus, kas galėtų lemti sutrumpinto ieškinio senaties termino taikymo galimybę (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Savo ruožtu vien ta aplinkybė, jog apelianto nurodytose Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartyje civilinėje byloje 2A-1922-603/2014 ir Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1242-480/2017 buvo kitaip sprendžiamas ieškinio senaties termino taikymo klausimas nagrinėjamu atveju neteikia pagrindo kitaip vertinti ginčo situacijos, nes žemesnės instancijos teismai pirmiausia yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis).
19. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, šioje byloje nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos.
Dėl CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyto ieškinio senaties termino (ne)taikymo
20. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyto sutrumpinto šešių mėnesių ieškinio senaties termino ieškovės reikalavimui dėl netesybų priteisimo. Vėliausia sąskaita už suvartotą šilumos energiją, pagal kurią ieškovė prašė priteisti delspinigius, buvo išrašyta 2017 m. kovo 31 d., ieškinys teismui pateiktas 2018 m. kovo 18 d., todėl ieškovės reikalavimui dėl delspinigių priteisimo turėjo būti taikoma ieškinio senatis.
21. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo yra taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013).
22. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 129,42 Eur delspinigių, kurie buvo apskaičiuoti už 180 dienų. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo buvo patenkintas iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteista 126,58 Eur delspinigių. Pažymėtina, kad teismo sprendimu iš atsakovo priteistas delspinigių dydis buvo apskaičiuotas taikant Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 26 d. įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą 0,02 proc. delspinigių dydį. Delspinigiai buvo apskaičiuoti už 180 dienų, t. y. neviršijant CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyto senaties termino ribų. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir teisingai nustatė ieškovei iš atsakovo priteistinų delspinigių dydį.
Dėl teismo aktyvumo įrodinėjimo procese
23. Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą grindžia ir tuo, kad nagrinėdamas iš vartojimo teisinių santykių kilusį ginčą, teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir nepasiūlė atsakovui pateikti papildomų įrodymų ar paskirti ekspertizę siekiant nustatyti, kodėl ieškovės pateikiamose sąskaitose yra nurodomos itin didelės sumos už suvartotą šilumos energiją.
24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai, todėl iš vartojimo sutarties kilusio ginčo specifika silpnesniosios šalies gynimo interesais lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad aktyvus teismo vaidmuo neatleidžia šalių nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), o teise rinkti įrodymus teismas naudojasi tuo atveju, kai byloje pateiktų įrodymų nepakanka esminėms aplinkybėms, kad byla būtų išnagrinėta teisingai, nustatyti.
25. Šioje byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos atsiskaityti už ieškovės tiektą šilumos energiją nevykdymo. Atsakovas savo nesutikimą su ieškovės reikalavimais, be kita ko, grindė aplinkybe, kad ieškovės pateiktose PVM sąskaitose faktūrose už šilumos energiją apskaičiuotos sumos yra nepagrįstai didelės. Iš bylos duomenų matyti, jog siekdamas nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, ar ieškovė tinkamai taiko šilumos paskirstymo metodą, ar teisingai apskaičiuoja šilumos kainą už buto ir bendro naudojimo patalpų šildymą, pirmosios instancijos teismas 2018 m. birželio 8 d. nutartimi išvadą teikiančia institucija į bylą įtraukė Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją ir įpareigojo ją pateikti išvadą dėl nagrinėjamo ginčo. Įvertinęs Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išvadą bei papildomą išvadą, teismas konstatavo, kad ieškovė pagrįstai bei teisingai apskaičiavo sumas už atsakovo suvartotą šilumos energiją, bendrojo naudojimo patalpų šildymą bei už šilumą bendrosioms reikmėms. Aptartos bylos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi priemonių nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas procese buvo atstovaujamas advokato padėjėjo, todėl laikytina, jog procesinė įrodinėjimo pareiga jam turėjo būti žinoma ir suprantama, tačiau atsakovas ekspertizės skirti neprašė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išvadas paneigiančių įrodymų į bylą nepateikė. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė.
26. Vadovaudamasi šioje nutartyje išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
27. Atsakovo apeliacinis skundas yra atmetamas, todėl apelianto prašymas dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nepateikė teismui įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.