- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-10
- Bylos Nr.
- 2A-1922-603/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-04-3-02160-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Lipnickienė
- Atsakovas
- M. S.
- Ieškovas
- Daugiabučio namo savininkų bendrijos
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja kolegija Loreta Lipnickienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliantės atsakovės M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Daugiabučio namo savininkų bendrijos Nr. 37 ieškinį atsakovei M. S. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 4 332,28 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1995-02-03 tarp šalių buvo sudaryta Pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartis Nr. 5, pagal kurią atsakovė įsipareigojo apmokėti bendrijai už komunalinius patarnavimus. Nuo 2004-08-01 Bendrija negauna iš atsakovės įmokų už namo apšvietimą, šiukšlių išvežimą, bendrijos darbuotojų darbo užmokesčio apmokėjimą, šiluminio punkto aptarnavimą, eksploatacines išlaidas, todėl susidarė 4 332,28 Lt dydžio įsiskolinimas. Bendrija ne kartą kreipėsi į atsakovę, prašydama vykdyti savo įsipareigojimus, tačiau ji piktybiškai vengia atsiskaityti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2011-12-23 preliminariu sprendimu patenkino ieškinį ir priteisė ieškovui 4332,28 Lt įsiskolinimo už komunalinius patarnavimus, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 65,00 Lt žyminio mokesčio ir 800,00 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
2012-01-06 atsakovė pateikė teismui prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad su pareikštu ieškiniu ir priimtu preliminariu sprendimu nesutinka. Paaiškino, kad 1995-02-01 ieškovas su atsakove buvo sudaręs darbo sutartį Nr. 3, kurioje nurodyta vykdyti Bendrijos buhalterines funkcijas ir 1995-04-03 darbo sutartį Nr. 5, kurioje nurodytos gyventojų apskaitymo ir registravimo pareigos. Darbo sutartyse Bendrija įsipareigojo mokėti 250,00 Lt darbo užmokestį už mėnesį. Pasibaigus darbo sutarčiai, ieškovas liko skolingas atsakovei 1 815,00 Lt. Bendrijai neatsiskaičius su atsakove, buvo sudarytas žodinis susitarimas, kad Bendrija savo įsiskolinimą už nesumokėtą atlyginimą kompensuos komunalinių paslaugų išlaidoms padengti. Ieškovė nesutinka, kad ji yra skolinga už buitinių atliekų išvežimo ir eksploatacines paslaugas. Atsakovė prašo teismo priteisti iš ieškovo 1 815,00 Lt nesumokėto atlyginimo ir 1 971,00 Lt palūkanų už nesumokėtą atlyginimą. Papildomai paaiškino, kad ieškovo nurodytos skolos sumos yra neteisingos apskaičiuotos. Ji pati nepripažįsta jokio įsiskolinimo, nes jį turėjo padengti jos pačios permoka Bendrijai. Prašė taikyti 5 metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio padavimo metu 37-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkas neturėjo pirmininko įgaliojimų, negalėjo atstovauti bendrijos sudarant sutartį su advokatu, todėl laikytina, kad ieškinio pareiškimą 37-oios daugiabučio namo savininkų bendrijos vardu padavė neįgaliotas asmuo. Be to, pagal LR CK 1.125 str. 9 d. šioje byloje taikytina senatis ir laikytina, kad ieškovas galėjo kreiptis dėl sumų priskaičiuotų per 5 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos, t.y. nuo 2006-12-01 iki 2011-12-01 dienos. Iš atsakovės pateiktų įrodymų, ekspertizės išvadų darytina išvada, kad atsakovė skolinga ieškovui taikant ieškinio senaties terminą: 190,70 Lt už bendrą apšvietimą; 116,82 Lt už šiukšlių išvežimą; 1654,22 Lt darbo užmokesčio; 290,58 Lt eksploatacinių išlaidų; 150,04 Lt už šiluminio punkto aptarnavimą, viso 2402,36 Lt. Tai pat per ginčo laikotarpį atsakovė yra sumokėjusi 892,62 Lt, ką ieškovas pripažįsta, todėl priteistina 1509,74 Lt suma. Be to, ieškinyje ieškovas prašo išlaidų iki 2011-10-01 dienos, tačiau už pagal pateiktą žiniaraštį už laikotarpį nuo 2001-01 iki 2011-10 matyti, kad į ieškinio kainą įskaičiuoti mokesčiai iki 2011-11-01 dienos , t. y. 65,35 Lt daugiau.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus, kuriame prašė palikti preliminarų sprendimą nepakeistą. Nurodė, jog atsakovės nurodyti argumentai prieštaravimuose nėra ginčo dalykas, pareikšti reikalavimai nepagrįsti. Ieškovas, vykdydamas LR Aplinkos apsaugos ministro įsakymu Nr. D1-368 bei Vilniaus savivaldybės patvirtintas taisykles Nr. 1-1185, sudarė sutartį su atliekų tvarkytoju, o tuo tarpu atsakovė, pateikdama šiukšlių išvežimo sutartį Nr. 394, veikė kaip individualaus konteinerio užsakovė. Remiantis nurodytų taisyklių nuostatomis, atsakovė turi teisę sudaryti bet kokią sutartį su paslaugos tekėjais, tačiau tai nesaisto Bendrijos ir neatleidžia atsakovės nuo sutartinės prievolės apmokėti šiukšlių išvežimo paslaugą, kurią ieškovas vykdo teisės aktų nustatyta tvarka. Teismo posėdžio papildomai nurodė, kad atsakovė nuo 2004-07-01 iki 2011-10-01 Bendrijai yra skolinga: už elektros energiją (bendrą apšvietimą) - 515,92 Lt, už šiukšlių išvežimą, laiptinių tvarkymą - 1097,47 Lt, už eksploatacines išlaidas - 549,56 Lt, už šilumos punkto aptarnavimą - 622,26 Lt, Bendrijos darbuotojų atlyginimą – 2 386,28 Lt ir kitas išlaidas 53,41 Lt. Atsakovė jau yra apmokėjusi 892,62 Lt, todėl prašoma priteisti suma yra 4332,28 Lt. Sutiko, kad už 2011 m. lapkričio mėnesį apskaičiuoti mokesčiai galėjo būti klaida. Tvirtino, kad 1995 m. vasario 3 d. sutartis Nr. 5 dėl pastato eksploatavimo ir paslaugų apmokėjimo yra sudaroma bendrai su visais nariais ir kitų sutarčių pagrindu, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, galėjo būti keičiama. Atkreipė dėmesį, kad pagal ankstesnę LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo redakciją, CPK ir Bendrijos įstatus A. U. ieškinio padavimo metu buvo įgaliotas ir teisėtai atstovavo Bendriją.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2014-02-18 galutiniu sprendimu preliminarų sprendimą pakeitė ir ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovės priteisė ieškovui 3 600,32 Lt, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Teismas, remdamasis bylos duomenimis nustatė, jog kaip matyti iš 2009-05-08 37-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos Visuotinio narių susirinkimo protokolo, Visuotinis bendrijos narių susirinkimas paskyrė pirmininku A. U.. Pagal Bendrijos įstatų 52 p. bendrijos pirmininkas renkamas 2 metų laikotarpiui. 2011-05-08 dieną paskirto pirmininko A. U. įgalinimai pasibaigė. 2012-04-24 Bendrijos narių susirinkimas patvirtino pirmininką tolimesniam darbui. Nuo 2011-05-08 iki 2012-04-24 A. U. oficialiai nebuvo paskirtas Bendrijos pirmininku, tačiau jo veikimą Bendrijos vardu, t. y. advokato samdymą ir ieškinio pateikimą teismui, šiuo atveju negalima pripažinti pažeidžiančiu LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą (nuo 2010-01-05 iki 2012-06-30 Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas) ir Bendrijos įstatus. Tuo labiau, kad A. U. buvo perrinktas Bendrijos pirmininku ir pati Bendrija neginčijo ieškinio pateikimą teismui kaip neteisėtą ar prieštaraujantį Bendrijos interesams, t .y. priėmė A. U. veikimą nuo 2011-05-08 iki 2012-04-24 kaip teisėtą (CK 2.81-2.84 str.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, jog nėra pagrindo remiantis LR CPK 296 str. 1 d. 3 p. ieškinį palikti nenagrinėtu.
Byloje nustatyta, kad 1995-02-03 tarp ieškovo Daugiabučio namo savininkų bendrijos Nr. 37 ir atsakovės M. S. buvo sudaryta Pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartis Nr.5, pagal kurią atsakovė įsipareigojo apmokėti bendrijai už komunalinius patarnavimus. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovė nuo 2004-07-01 iki 2011-10-01 nemokėjo už bendrą namo apšvietimą, šiukšlių išvežimą, bendrijos darbuotojų darbo užmokestį, šiluminio punkto aptarnavimą, eksploatacines ir kitas išlaidas, todėl susidarė atitinkama skolos suma. Nors atsakovė pareikštų reikalavimų nepripažino, tačiau teigė, kad ieškovas neteisingai apskaičiavo išlaidas tenkančias atsakovės daliai. Teismas taip pat sprendė, jog atsakovės reikalavimai ieškovui dėl darbo užmokesčio priteisimo šioje byloje pagal CPK 424 str. 1 d. negali būti nagrinėjami, tuo labiau, kad byloje ieškinys yra dėl sutartinių šalių santykių.
Atsakovė prašė taikyti 5 metų senatį. Teismas sprendė, jog Bendrijos rinkti mokesčiai už bendrą apšvietimą, šilumos punkto aptarnavimą, eksploatacines išlaidas nėra pastovūs, priklauso nuo metų laiko sezono, suvartotos energijos kiekio ir galiojančių mokesčių tarifų. Net ir Bendrijos darbuotojų darbo užmokestis ir mokestis už šiukšlių išvežimą laiko eigoje kito. Teismas, nenustatęs periodinei išmokai pripažinti būtinų konstatuoti kriterijų visumos, t. y. mokesčių konkretaus dydžio ir mokėjimo konkretaus termino, atsisakė taikyti LR CK 1.125 str. 9 d. nurodytą 5 metų senatį.
Šalies argumentai
Ieškovas už bendrą apšvietimą nuo 2004-07-01 iki 2011-10-01 prašė priteisti 515,92 Lt. Teismas, vadovaudamasis ekspertizės išvada, kurioje nurodyta, jog tuo atveju, jei prie bendro naudojimo patalpų priskirtina tik laiptinė, tai atsakovė skolinga 259,25 Lt (t.2, b.l.73). Kadangi atsakovė pateikė įrodymus, kad už garažo apšvietimą mokėjo pati atskirai, teismas šią sumą laikė teisinga.
Ieškovas už šiukšlių išvežimą nuo 2004-07-01 iki 2011-10-01 prašė priteisti 1097,47 Lt. teismas nustatė, jog atsakovė 2004-09-15 buvo sudariusi tiesioginę sutartį tarp jos ir Vilniaus specialiojo autotransporto dėl šiukšlių išvežimo, tačiau nenustatyta, jog atsakovė būtų nutraukusi 1995-02-03 Pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį Nr. 5, kurioje numatytas buitinių atliekų išvežimas, ir nesinaudojo šiomis Bendrijos paslaugomis. Kaip nurodyta 20013-09-17 Ekspertizės akte Nr. 11-524 (13), Bendrija nuo 2004-07-01 iki 2011-10-01 taikė nevieningą šio mokesčio apskaičiavimo metodiką. Ieškovo atstovai teismo posėdžio metu taip pat negalėjo aiškiai pagrįsti kaip buvo apskaičiuotas šis mokestis. Pažymėtina, kad 2004-06-25 Bendrijos susirinkimo protokole Nr. 2 nuspręsta, kad mokestis už šiukšlių išvežimą turėjo būti skaičiuojamas proporcingai butų savininkų nuosavybės daliai bendrijoje, t. y. pagal butų bendrą plotą. Susirinkimo protokole nenurodytas sprendimas dėl šiukšlių šalintuvų ir laiptinių valymo įtraukimo į šiukšlių išvežimą. Tokiu atveju teismas, remdamasis ekspertizės išvada ir byloje esančia rašytine medžiaga, darė išvadą, kad atsakovė už šiukšlių išvežimo paslaugas Bendrijai laikotarpiu nuo 2004-07-01 iki 2011-10-01 liko skolinga 740,94 Lt (t.2, b.l.74).
Ieškovas taip pat prašė priteisti 53,41 Lt kitų išlaidų. Teismas šio prašymo netenkino, nes ieškovas nei su ieškiniu, nei vėliau nepateikė jokių įrodymų kokias ir už ką turėjo išlaidas.
Teismas, remdamasis 2013-09-17 ekspertizės išvada, kurioje nurodyta, kad reikalaujamos sumos dėl šiluminio punkto aptarnavimo, eksploatacinių išlaidų ir Bendrijos darbuotojų darbo užmokesčio paskaičiuotas laikantis 2004-06-25 susirinkimo protokole Nr. 2 nustatytų reikalavimų ir neviršija įkainių, bei kita bylos medžiaga, sprendė, jog nėra pagrindo abejoti, kad jos pagrįstos ir teisingos. Todėl konstatavo, kad atsakovė skolinga ieškovui: 259,25 Lt už bendrą apšvietimą; 740,94 Lt už šiukšlių išvežimą; 2 386,28 Lt darbo užmokesčio; 549,56 Lt eksploatacinių išlaidų; 622,26 Lt už šiluminio punkto aptarnavimą, iš viso 4 558,29 Lt. Atsakovė per ginčo laikotarpį yra sumokėjusi 892,62 Lt, ką ieškovas pripažįsta. Be to, ieškovų atstovai patvirtino, kad ieškinio reikalavimas yra iki 2011-10-01 ir, kad už 2011 m. lapkričio mėnesį apskaičiuoti mokesčiai galėjo būti klaida, todėl 65,35 Lt suma taip pat turi būti minusuojama iš bendros skolos sumos.
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį, kaip pareikštą neįgalioto asmens, palikti nenagrinėtą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010, kadangi šios bylos teisinis ir faktinis aspektai skyrėsi. Teismo cituojamoje LAT byloje ginčas gilo dėl to, ar gali bendrijos pirmininkas be atskiro įgaliojimo pareikšti ieškinį teisme bendrijos vardu, tuo tarpu šioje byloje ieškinį pateikęs asmuo nebebuvo bendrijos pirmininku, todėl ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtu. Teismas taip pat netinkamai taikė LAT praktiką dėl CK 1.125 str. 9 d., netinkamai aiškino periodinės išmokos prasmę. Pritaikius 5 metų senatį, už laikotarpį nuo 2006-12-01 iki 2011-10-01 iš ieškovės būtų priteista: 190,70 Lt už bendrą apšvietimą; 116,82 Lt už šiukšlių išvežimą atsižvelgiant į tai, jog atsakovė pateikė raštą apie tai, jog nuo 2004-07-01 iki 2009-01-01 yra atsiskaičiusi už šiukšlių išvežimą pagal tiesioginę sutartį su Vilniaus specialusis transportas, taip pat skaičiuojant ne pagal 2004-06-25 susirinkimo protokolą, o pagal 1995-02-03 pastato eksploatavimo ir paslaugų apmokėjimo sutartį; 1654,22 Lt darbo užmokesčio turint omeny, jog joks sprendimas dėl didesnio nei buvo nutarta atlyginimo valytojai nėra priimtas; 290,58 Lt už eksploatacines išlaidas vadovaujantis 2004-06-25 susirinkimo protokolu; 150,04 Lt už šiluminio punkto aptarnavimą, kadangi ekspertei po 2004-06-25 susirinkimo, kurio metu buvo nustatytas 0,16 ct/kv.m mokestis, nebuvo pateikta 2004-07-15 pastato šildymo, karšto ir šalto vandens sistemų eksploatavimo sutartis, kurioje nustatytas 325 Lt namo mokestis. Taip pat atsakovė prašo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, kadangi ieškovas pateikdamas klaidingus skaičiavimus, nepateikdamas visų dokumentų elgėsi nesąžiningai.
Šalies argumentai
Ieškovas apeliacinį skundą prašė atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog teismas teisingai aiškino bendrijos pirmininko įgaliojimų sąvoką. Mano, jog Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas bendrijos pirmininko įgaliojimų pasibaigimo momentą susiejo su visuotiniu bendrijos narių susirinkimu, kuris turi įgaliojimus paskirti ir atšaukti (perrinkti) bendrijos pirmininką. Vėlesnė įstatymo redakcija sukonkretino šią nuostatą ir numatė, jog naujas bendrijos pirmininkas turi būti išrinktas iki primininko kadencijos pabaigos, kitu atveju – per 12 mėnesių nuo kadencijos pabaigos. Apeliantė nors apeliacinio skundo motyvuose nesutinka su teismo atsisakymo taikyti ieškinio senatį, tačiau apeliaciniu skundu neprašo jos taikyti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
Kilusio ginčo esmė – teisės normų, reglamentuojančių bendrijos pirmininko įgaliojimų galiojimą, senaties taikymą, įrodymų tyrimo ir vertinimo, aiškinimo ir taikymo klausimai.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų detaliau nekartoja, tačiau toliau plačiau pasisako ekspertizės išvadų vertinimo, teismo ir apeliantės pateikto skaičiavimo, dėl aplinkybių, kurias apeliaciniame skunde ginčija atsakovė.
Dėl bendrijos pirmininko įgaliojimų
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes sprendžia, jog pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, jog nors nuo 2011-05-08 iki 2012-04-24 A. U. oficialiai nebuvo paskirtas Bendrijos pirmininku, tačiau jo veikimo Bendrijos vardu, t. y. advokato samdymą ir ieškinio pateikimo teismui, šiuo atveju negalima pripažinti pažeidžiančiu LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą (nuo 2010-01-05 iki 2012-06-30 Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas) ir Bendrijos įstatus. Sutiktinas su teismo teiginiai, jog A. U. buvo perrinktas Bendrijos pirmininku ir pati Bendrija neginčijo ieškinio pateikimo teismui kaip neteisėto ar prieštaraujančio Bendrijos interesams, t .y. priėmė A. U. veikimą nuo 2011-05-08 iki 2012-04-24 kaip teisėtą (CK 2.81-2.84 str.), todėl nėra pagrindo remiantis LR CPK 296 str. 1 d. 3 p. ieškinį palikti nenagrinėtu.
Visgi pripažintina, jog toks situacijos nesureguliavimas, kai neaišku, kokios apimties įgaliojimus turi pasibaigusios kadencijos bendrijos pirmininkas, kai naujas primininkas neišrenkamas, kaip ir nagrinėjamu atveju, laikytinas įstatymo spraga, todėl šiuo atveju turėtų būti taikoma įstatymo analogija, ką pirmos instancijos teismas ir padarė pasivadovavęs CK 2.81-2.84 str. Toks aiškinimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neprieštarauja įstatymo nuostatoms. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, tuo metu dar neperrinkto bendrijos pirmininko veikimą Bendrijos vardu nelaikytinas neteisėtu, kadangi pati Bendrija neginčijo atstovavimo sutarties sudarymo, ieškinio pateikimo teismui kaip neteisėto ar prieštaraujančio Bendrijos interesams, t .y. priėmė A. U. veikimą nuo 2011-05-08 iki 2012-04-24 kaip teisėtą, be to A. U. buvo perrinktas Bendrijos pirmininku, kas reiškia, jog palikus ieškinį nenagrinėtą, ieškovo atstovas – bendrijos pirmininkas vėl galėtų kreiptis į teismą su tuo pačiu reikalavimu.
Paminėtina ir tai, jog minėta spraga vėlesne įstatymo redakcija buvo ištaisyta nurodant, jog iki bendrijos pirmininko kadencijos pabaigos arba per 12 mėnesių nuo bendrijos pirmininko kadencijos pabaigos visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) turi išrinkti naują bendrijos pirmininką. Kaip matyti nagrinėjamu atveju, A. U. ieškinį pateikė po kadencijos pabaigos praėjus tik 7 mėnesiams ir buvo perrinktas bendrijos pirmininku nepraėjus 12 mėnesių.
Apeliantė savo skundo rezoliucinėje dalyje suformulavo reikalavimą priimti naują sprendimą – ieškinį, kaip pareikštą neįgalioto asmens, palikti nenagrinėtą, tačiau iš skundo turinio matyti jog apeliantė pirmos instancijos teismo sprendimą ginčija ne tik toje dalyje. Apeliacinės instancijos teismas privalo pasisakyti dėl visų apeliacinio skundo argumentų ir nustatęs pagrindą – gali pirmos instancijos teismo sprendimą pakeisti.
Dėl mokesčių skaičiavimo
Ieškovų atstovai pirmos instancijos proceso metu patvirtino, kad ieškinio reikalavimas yra iki 2011-10-01 ir, kad už 2011 m. lapkričio mėnesį apskaičiuoti mokesčiai galėjo būti klaida, todėl 65,35 Lt suma taip pat turi būti minusuojama iš bendros skolos sumos. Kaip matyti, pirmos instancijos teismas, nors teigia, jog reikalavimas yra iki 2011-10-01, tačiau po to sako, jog lapkričio mėnesį apskaičiuoti mokesčiai galėjo būti klaida, taigi neįkaitomas tik lapkričio mėnuo, o ne spalio. Atsižvelgiant į tai, jog visos ekspertės pateiktos suvestinės yra iki 2011-10-01, teismas nurodytą lapkričio mėnesį laiko rašymu apsirikimu ir visus mokėjimus skaičiuoja iki 2011-10-01.
Remiantis bylos duomenimis, tiek ekspertizėje, tiek kituose bylos dokumentuose pateiktu skaičiavimu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nuo 2004-07-01 iki 2011-10-01 atsakovė skolinga: už bendrą apšvietimą 259,25 Lt; šiukšlių išvežimo paslaugas 740,94 Lt; 2345,65 Lt darbo užmokesčio; 541,69 Lt eksploatacinių išlaidų; 622,26 Lt už šiluminio punkto aptarnavimą.
Atskirai pasisakytina, jog apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog nenustatyta, kad atsakovė buvo nutraukusi 1995-02-03 Pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį Nr. 5, kurioje numatytas buitinių atliekų išvežimas, ir nesinaudojo šiomis Bendrijos paslaugomis, dėl ko nėra pagrindo mažinti atsakovės skolą už šiukšlių išvežimą. Taip pat nesutiktina su atsakovės teiginiu, jog mokestis už šiukšlių išvežimą turėjo būti skaičiuojamas ne pagal 2004-06-25 susirinkimo protokolą Nr. 2, o pagal 1995-02-03 Pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį Nr. 5. 1995-02-03 Pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį Nr. 5 numatyta, jog šiukšlių išvežimo išlaidas buto savininkas apmoka bendrijai pagal Vilniaus mieste galiojančius tarifus, tuo tarpu 2004-06-25 susirinkimo protokole Nr. 2 nutarta šį mokestį skaičiuoti pagal pateiktą įmonės, vežančios šiukšles, sąskaitą. Iš esmės šie du dokumentai vienas kitam neprieštarauja, nes įmonės, vežančios šiukšles, privalo vadovautis Vilniaus m. valdybos patvirtintais įkainiais, Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklėmis.
Nors atsakovė teigia, kad joks sprendimas dėl didesnio nei buvo nutarta atlyginimo valytojai nėra priimtas, tačiau pažymėtina, jog 2004-06-25 susirinkimo protokole Nr. 2 nutarta, jog atlyginimas darbuotojams negali būti didesnis nei pusė minimalios algos, todėl darytina išvada, jog tose ribose didinant ar mažinant atlyginimą darbuotojams atskiro nutarimo nereikia.
Apeliacinis teismas nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog remiantis 2013-09-17 ekspertizės išvada, kurioje nurodyta, kad reikalaujamos sumos dėl šiluminio punkto aptarnavimo, eksploatacinių išlaidų ir Bendrijos darbuotojų darbo užmokesčio paskaičiuotas laikantis 2004-06-25 susirinkimo protokole Nr. 2 nustatytų reikalavimų ir neviršija įkainių, bei kita bylos medžiaga, neturi pagrindo abejoti, kad jos pagrįstos ir teisingos. Išanalizavus 2013-09-17 ekspertizės išvadą, matyti, kad ekspertui nebuvo užduotas klausimas dėl eksploatacinių išlaidų pagrįstumo, todėl ekspertizėje nėra apie tai pasisakyta. Kaip teisingai nurodo atsakovė 2004-06-25 susirinkimo protokole Nr. 2 užfiksuota, jog eksploatacinės išlaidos sudaro 0,07 Lt už 1 kv.m. Ten pat užfiksuota, jog pasikeitus Vilniaus miesto valdybos sprendimui dėl eksploatacinių išlaidų namui, pakeisti ir eksploatacines išlaidas namui pagal naujai patvirtintą įkainį. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų žiniaraščių, iki 2008-08-31 atsakovei buvo skaičiuojamas 5,01 Lt eksploatacinių išlaidų mokestis, o nuo 2007-09-01 7,87 Lt. Šių paslaugų įkainis yra nustatomas vadovaujantis 1999-07-08 Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 1283V patvirtinta gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo patalpų eksploatavimo, priežiūros ir profilaktinio remonto darbų išlaidų nustatymo metodika, įvertinant paslaugų teikimo sąnaudas bei apimtis, todėl teismas neturi pagrindo netikėti ieškovo pateikti skaičiavimu.
2004-06-25 susirinkimo protokole Nr. 2 užfiksuota, jog buvo nutarta už šiluminio mazgo aptarnavimą mokėti ne didesnį kaip 0,16 Lt mokestį už kv.m., dalį lėšų panaudoti už šiluminio mazgo priežiūros paslaugas, dalį – vandens ir šildymo sistemos remonto darbams. Nepaisant to, jog įmonei, teikiančiai šias paslaugas, mokėta mažiau nei 0,16 Lt už kv.m., tai nereiškia, jog atsakovei mokestis turi būti skaičiuojas pagal šį faktą, kadangi, kaip jau minėta, kita dalis šio mokesčio renkama vandens ir šildymo sistemos remonto darbams, kurie negali būti numatomi iš anksto. Be to šio mokesčio dydis kaičiamas ne atsižvelgiant į įmonės, prižiūrinčios šilumos punktą, įkainius, o į Vilniaus miesto valdybos sprendimus, keičiančius šį įkainį.
Dėl senaties taikymo
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog atsakovo atstovo prašymas taikyti ieškinio senatį, sutinkamai su CK 1.125 str. 9 d. yra nepagrįstas.
CK 1. 125 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Taigi šioje įstatymo normoje, kaip atskira reikalavimų rūšis, išskirtos palūkanos ir kitokios periodinės išmokos. Palūkanoms (CK 6. 37, 6. 210 ir kt. straipsniai) būdinga tai, kad prievolė jas mokėti atsiranda įstatyme ar sutartyje nustatytais vienodais besikartojančiais laikotarpiais, kiekvienam tokiam laikotarpiui pasibaigus, paaiškėja skolininko prievolės dydis, atsiranda pareiga prievolę vykdyti ir atitinkama kreditoriaus reikalavimo teisė. Iš CK 1. 125 straipsnio 9 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo logikos išplaukia, kad tai pačiai reikalavimų rūšiai priskirtini reikalavimai dėl prievolių, kurioms būdingi analogiški periodiškumo požymiai kaip palūkanoms. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Bendrieji kokybiniai požymiai, sujungiantys reikalavimus į tą pačią rūšį ir kartu išskiriantys iš civilinių teisinių reikalavimų visumos, šiuo atveju yra ne materialinių santykių prigimtis ar skolininko prievolei apibūdinti vartojamas terminas (išmoka, įmoka, mokestis), o tai, kad reikalavimas (kaip ir palūkanų išieškojimo atveju) pagal savo prigimtį nukreiptas į periodiškai pasikartojantį prievolės vykdymą. Nustatydamas sutrumpintą ieškinio senaties terminą periodinio pobūdžio išmokoms (įmokoms, mokesčiams), įstatymų leidėjas siekė užkirsti kelią susikaupti skoloms, kurias skolininkas turi dengti iš einamųjų pajamų, išvengti beviltiškų skolų atsiradimo ir neigiamo skolų susikaupimo poveikio tiek skolininko, tiek kreditoriaus interesams. Periodinės išmokos (įmokos, mokesčiai) dėl savo dydžio paprastai gali būti mokamos iš skolininko einamųjų pajamų ir daro mažesnę įtaką jo finansinei padėčiai ir ūkinei veiklai negu vienkartinės didelės sumos, atitinkamai kreditoriui tenka mažesnė rizika, kad skolininkas neįvykdys prievolės dėl nemokumo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, Civilinė byla Nr. 3K-3-4/2011)
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju jog ginčo sumos - už bendrą apšvietimą, šiukšlių išvežimą, eksploatacinės išlaidos, už šiluminio punkto aptarnavimą, mokamos periodiškai, t. y. už tam tikrą pasikartojantį laikotarpį, atitinka periodinių išmokų, įtvirtintų CK 1. 125 straipsnio 9 dalyje, požymius: patalpų savininko pareiga mokėti minėtus mokesčius atsiranda periodiškai tam tikrais norminiuose teisės aktuose nustatytais pasikartojančiais intervalais. Nesutiktina, su pirmos instancijos teismo išvada, jog bendrijos rinkti mokesčiai už bendrą apšvietimą, šilumos punkto aptarnavimą, eksploatacines išlaidas nėra pastovūs, priklauso nuo metų laiko sezono, suvartotos energijos kiekio ir galiojančių mokesčių tarifų, todėl negalima konstatuoti periodinei išmokai pripažinti būtinų kriterijų visumos. Nors paties mokėjimo dydis ir kinta, tačiau mokėjimai yra periodiški ir atitinka CK 1. 125 str. 9 d. prasmę, kaip tai yra išaiškinęs kasacinis teismas.
Remiantis aukščiau aptarto kasacinio teismo teisinio reglamentavimo analizės pagrindu konstatuotina, kad reikalavimams dėl periodiškai mokamo mokesčio, turi būti taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1. 125 straipsnio 9 dalyje, todėl pritaikius senatį iš atsakovės laikotarpiu nuo 2006-12-01 iki 2011-10-01 priteistina: už bendrą apšvietimą 190,70 Lt; šiukšlių išvežimo paslaugas 558,33 Lt; 1661,83 Lt darbo užmokesčio; 396,40 Lt eksploatacinių išlaidų; 290,21 Lt už šiluminio punkto aptarnavimą. Pirmos instancijos teismas nurodė, jog atsakovė per ginčo laikotarpį yra sumokėjusi 892,62 Lt, ką ieškovas pripažįsta, apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į jį šalys šio fakto neginčijo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš ieškovės priteistina galutinė 2204,85 Lt skolos suma.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str.).
Pakeitus pirmos instancijos sprendimą atitinkamai perskirstomos pirmoje instancijoje šalių patirtos bylinėjimosi išlaidas.
Nagrinėjimo metu nenustatytos aplinkybės dėl ko būtų pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių kaip to prašo atsakovė. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog ginčas apskritai kilo tik dėl to, jog atsakovė nevykdė prievolės mokėti už jai teikiamas paslaugas.
Patenkinus 51 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovui iš atsakovės priteisiama atitinkamai 2 736 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovo atsakovei priteistinos 3 430 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atitinkamai iš šalių priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kurias sudarė procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – iš ieškovo valstybei priteistina 19,97 Lt, iš atsakovės – 20,77 Lt.
Apeliacinės instancijos metu ieškovas patyrė 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų – už advokato pagalbą.
Apeliacinį skundą patenkintus iš dalies, t.y. 33 proc., teismas iš atsakovės ieškovui priteisia 330 Lt jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimą dalyje dėl skolos dydžio ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 11 d. preliminarų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-768-807/2014 pagal ieškovo Daugiabučio namo savininkų bendrijos Nr. 37 ieškinį atsakovei M. S. dėl skolos priteisimo.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui 37-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai, į, k. 125113149, iš atsakovės M. S., a/k (duomenys neskelbtini) 2 204,85 Lt skolos.
Priteisti ieškovui 37-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai, į, k. 125113149, iš atsakovės M. S., a/k (duomenys neskelbtini) 5 % (penkių procentų) dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą – 2 204,85 Lt - nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-12-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti ieškovui 37-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai, į, k. 125113149, iš atsakovės M. S., a/k (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 2 736 Lt.
Priteisti atsakovei M. S., a/k (duomenys neskelbtini) iš ieškovo 37-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos, į, k. 125113149, bylinėjimosi išlaidas – 3 430 Lt.
Grąžinti atsakovei M. S., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. Linksmoji g. 133-5, Vilnius, 494,01 Lt permokėto mokesčio už ekspertizę, sumokėto 2013-01-30 AB „Swedbank“.
Priteisti iš atsakovės M. S., a/k (duomenys neskelbtini) valstybei bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, – 20,77 Lt.
Priteisti iš ieškovo 37-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos, į, k. 125113149, valstybei bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, – 19,97 Lt.
Bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.“
Priteisti ieškovui 37-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai, į, k. 125113149, iš atsakovės M. S., a/k (duomenys neskelbtini) 330 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.