Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei J. A. dėl skolos, palūkanų, negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. vasario 21 d. tarp atsakovės ir pradinio kreditoriaus UAB „General Financing“ sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 90009729486 (toliau – Sutartis), pagal kurią pirminis kreditorius suteikė atsakovei 5 000 Eur kreditą 84 mėn. terminui. Sutarties vartojimo kredito palūkanų norma – 16,8 proc., bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 25 proc. Sutarties sudarymo mokestis – 50 Eur, mėnesinis tvarkymo mokestis – 16,50 Eur. Bendra mokėtina suma 9 970,56 Eur. Iš pateiktų banko sąskaitos išrašų nustatyta, kad suteikta kredito dalis: 178,88 Eur pervesta kreditoriui UAB „SB lizingas“ atsakovės sandorio refinansavimui, 4 300 Eur pervesta kreditoriui UAB „BNP Finance“ atsakovės sandorio refinansavimui bei 521,12 Eur suma pervesta atsakovei. Pradinis kreditorius UAB „General Financing“ 2021 m. liepos 13 d. išsiuntė atsakovei raginimą, padengti įsiskolinimą, pranešė, kad to nepadarius nuo 2021 m. rugpjūčio 7 d. sudaryta Sutartis bus nutraukta.

Tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės 2020 m. lapkričio 25 d. sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-10/03, kurios pagrindu pradinė kreditorė nuo 2021 m. rugpjūčio 13 d. perleido reikalavimo teises į atsakovę, kylančias iš Sutarties. Pranešimą apie reikalavimo teisių perleidimą ieškovė išsiuntė atsakovei 2021 m. rugpjūčio 17 d. jos pradiniam kreditoriui nurodytu elektroninio pašto adresu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog atsakovė yra informuota apie tai, kad UAB „General Financing“ perleido savo reikalavimo teises ieškovei, o ieškovė laikytina turinčia teisę reikalauti iš atsakovės įvykdyti pastarosios pagal Sutartį neįvykdytas prievoles (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė nurodo, kad atsakovė su ieškove pagal Sutartį neatsiskaitė ir liko skolinga 4 515 Eur negrąžintą kreditą, 241,50 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos, 41,60 Eur sandorio sudarymo mokestį, 33 Eur mėnesinio tvarkymo mokestį. Šių aplinkybių atsakovė teismo posėdžio metu neginčijo ir patvirtino, kad dėl sunkios finansinės padėties savo prisiimtų įsipareigojimų nevykdė.

Sudarytas sutartis šalys privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai CK 6.200 straipsnio 1 dalis. Vadovaujantis CK 6.59 straipsniu, vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas yra draudžiama. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Tarp atsakovės ir pradinės kreditorės sudarytos sutarties pagrindu atsirado prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Pradinė kreditorė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, tačiau atsakovė savo prisiimtų įsipareigojimų tinkamai ir nustatytais terminais nevykdė, skolos nesumokėjo, todėl laikytina, kad atsakovė pažeidė prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Perleidus reikalavimo teisę ieškovei, atsakovė turi šią pareigą įvykdyti ieškovei. Aplinkybių, kad reikalavimas negalėjo būti perleistas ar pažeistų atsakovės interesus, nenustatyta (CK 6.101, 6.102 straipsniai). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad byloje nėra ginčo dėl aukščiau nurodytų prašomų priteisti sumų ir jų dydžio, ieškovės reikalavimai dėl 4 515 Eur negrąžinto kredito, 241,50 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos, 41,60 Eur sandorio sudarymo mokesčio, 33 Eur mėnesinio tvarkymo mokesčio kaip pagrįsti, tenkintini (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis, 6.886 straipsnis).

Ieškovė ieškiniu taip pat prašo priteisti iš atsakovės 2 374,26 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. rugpjūčio 7 d.) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2027 m. vasario 21 d.). Atsakovė su ieškovės reikalavimu sutinka iš dalies. Nurodo, kad ieškovės prašomos priteisti 26 procentų dydžio negautos pajamos (nuostoliai) viršija maksimaliai galimą taikyti (0,05 proc. x 365 dienos = 18,25 proc.) negautų pajamų (nuostolių) dydį (2021 m. gruodžio 2 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1052-524/2021). Ieškovė nurodo, kad pagal Sutartį atsakovei nustatyta 25 procentų metinė palūkanų norma. Tai reiškia, kad ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo turėtų būti mažintinas iki 18,25 proc. Ieškovo reikalaujama 2 374,26 Eur negautų pajamų suma turėtų būti mažintina iki 1 733,21 Eur. Tuo tarpu ieškovė nesutinka ir prieštarauja jų sumažinimui. Pažymi, kad atsakovė netinkamai interpretuoja prašomas priteisti negautas pajamas (nuostolius) ir nepagrįstai šiam reikalavimui taiko Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, taip prilygindama jas kompensuojamosioms palūkanoms. Pažymi, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1., 5.1.1 punktų pažeidimu, ir dėl kurių pradinis kreditorius privalėjo vienašališkai nutraukti su atsakove sudarytą Sutartį, ieškovė negavo iš anksto suplanuotų pajamų (patyrė nuostolių). Ieškovės negautas pajamas (nuostolius) sudaro 2 374,26 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų likutis, kurios paskaičiuotos nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. rugpjūčio 7 d.) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2027 m. vasario 21 d.), sudedant nepadengtas kredito mokesčio (mokėjimo (pelno) palūkanų) dalis pagal anuiteto metodu sudarytą Sutarties grafiką.

Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Kasacinio teismo nutartyje taip pat išaiškinta, jog aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog atsakovė su pradiniu kreditoriumi, sudarydama 2020 m. vasario 21 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 90009729486, specialiosiose sąlygose aptarė atsakovės mokamą palūkanų sumą, taip pat suderino mokėjimų grafiką iki vartojimo kredito sutarties pabaigos. Iš kartu su paskolos sutartimi pateikto mokėjimo grafiko matyti, kad kredito grąžinimo terminas pasibaigia 2027 m. vasario 21 d. Tai reiškia, jog šalys iš anksto susitarė, kokią pinigų sumą už naudojimąsi pradinio kreditoriaus paskolintais pinigais ir kokiais terminais (aptarė kiekvieną įmokos dydį už atitinkamą laikotarpį) atsakovė privalo sumokėti pradiniam kreditoriui (aptarė mokėjimo (pelno) palūkanas), todėl akivaizdu, jog pradinis kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti tokias pinigų sumas, kurios yra aptartos ir suderintos prie vartojimo kredito sutarties pateiktame mokėjimo grafike. Dėl atsakovės veiksmų, t. y. Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1., 5.1.1 punktų pažeidimų, pradinis kreditorius privalėjo vienašališkai nutraukti su atsakove sudarytą Sutartį, todėl ieškovė negavo iš anksto suplanuotų pajamų (patyrė nuostolių). Ieškovės negautas pajamas (nuostolius) sudaro 2 374,26 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų likutis, kurios paskaičiuotos nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. rugpjūčio 7 d.) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2027 m. vasario 21 d.), sudedant nepadengtas kredito mokesčio (mokėjimo (pelno) palūkanų) dalis pagal anuiteto metodu sudarytą Sutarties grafiką.

Teismas nesutinka su atsakovės atsiliepime išdėstyta pozicija dėl negautų pajamų mažinimo, kadangi ieškovė prašo priteisti nuostolius kaip negautas pajamas, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o ne nuostolius kompensuojamųjų palūkanų forma, kaip atsiliepime interpretuoja atsakovė. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškovės prašymas dėl 2 374,26 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. rugpjūčio 7 d.) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2027 m. vasario 21 d.) kaip pagrįstas tenkintinas, o atsakovės prašymas dėl negautų pajamų sumažinimo netenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku su ieškove neatsiskaitė, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gruodžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Visiškai patenkinus ieškinį (CPK 93 straipsnio 1 dalis), ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 162 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir 121 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis), iš viso 283 Eur.

Atsakovė atsiliepimu prašė išdėstyti skolos mokėjimą dalimis dvejų metų laikotarpiui. Teismo posėdžio metu patikslino prašymą, nurodydama, jog daugiausiai per mėnesį įsiskolinimo dengimui galėtų skirti 200 Eur.

CPK 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti šalies, kurios naudai jis priimtas, interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015).

Taigi, klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą. Tuo tarpu, savo sunkią turtinę padėtį ar kitas ypatingai svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti aptartą išimtinę procesinę galimybę išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, turi įrodyti sprendimo vykdymo išdėstymo prašantis asmuo (CPK 178 straipsnis).

Sprendimo vykdymo išdėstymą atsakovė grindžia sunkia turtine padėtimi. Byloje atsakovės pateiktais duomenimis ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gaunamas darbo užmokestis kintantis. Vadovaujantis byloje pateikta 2022 m. vasario 3 d. pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas atsakovės vidutinis darbo užmokestis sudaro apie 617 Eur. Atsakovė turi du nepilnamečius vaikus, nekilnojamojo turto neturi, taip pat turi ir kitų kreditorinių įsipareigojimų. Be to ieškovės teiktais paaiškinimais ji viena išlaiko nepilnamečius vaikus, vaikų tėvas prie išlaikymo neprisideda, vaikams mokama valstybės išmoka. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad įsiskolinimo dengimui kas mėnesį gali skirti ne daugiau kaip 200 Eur, tuo tarpu ieškovė sprendimo vykdymo išdėstymą sutiko išdėstyti ne ilgiau nei 24 mėn. Teismo paskaičiavimu teismo sprendimą išdėsčius 24 mėn. terminui atsakovei kas mėnesį reikėtų mokėti po 312,02 Eur. Įvertinus atsakovės gaunamas pajamas, tai, kad ji viena išlaiko du nepilnamečius vaikus, savo ir vaikų poreikiams patenkinti bei kitiems kreditoriniams įsipareigojimams padengti atsakovei liktų tik apie 300 Eur, kas teismo vertinimu yra akivaizdžiai nepakankama. Nors atsakovė atsiliepimu pateikė prašymą teismo sprendimą išdėstyti 24 mėnesių terminui, tačiau teismo posėdžio metu paaiškino, kad gali dengti įsiskolinimą iki 200 Eur. Įvertinus byloje pateiktus duomenis apie atsakovės turtinę padėtį, jos galimybę padengti dalines įmokas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neprieštaravo sprendimo išdėstymui 24 mėnesių terminui, į tai, jog pratęsus terminą nebus pažeisti ieškovės interesai, nes iš atsakovės priteistos 5 procentų metinės palūkanos, kurias atsakovė privalės mokėti ieškovei iki visiško prievolės įvykdymo, atsakovės prašymas dėl sprendimo išdėstymo tenkintinas ir teismo sprendimo vykdymas išdėstomas 36 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovę kas mėnesį sumokėti po 208,01 Eur (4 515 Eur negrąžintas kreditas + 241,50 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos + 41,60 Eur sandorio sudarymo mokestis + 33 Eur mėnesinio tvarkymo mokestis + 2 374,26 Eur negautos pajamos + 283 bylinėjimosi išlaidos). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu su nurodyta skolos dalimi atsakovė taip pat kas mėnesį ieškovei turi mokėti 5 procentų dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą 7 205,36 Eur sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos – 2021 m. gruodžio 8 d. iki visiško kredito grąžinimo ieškovei dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5, 80, 88, 93, 259, 260, 265, 268, 270, 284 straipsniais teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės J. A. 4 515 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų penkiolikos eurų) negrąžintą kreditą, 241,50 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt vieno euro penkiasdešimties centų) mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos, 41,60 Eur (keturiasdešimt vieno euro šešiasdešimties centų) sandorio sudarymo mokestį, 33 Eur (trisdešimt trijų eurų) mėnesinį tvarkymo mokestį, 2 374,26 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt keturių eurų dvidešimt šešių centų) negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. rugpjūčio 7 d.) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2027 m. vasario 21 d.), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 7 205,36 Eur (septynių tūkstančių dviejų šimtų penkių eurų trisdešimt šešių centų) nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. gruodžio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 283 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. vasario 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-976-1067/2022, įvykdymą (7 205,36 Eur skolos ir 283 Eur bylinėjimosi išlaidų mokėjimą) išdėstyti 36 (trisdešimt šešių) mėnesių laikotarpiui, mokant kas mėnesį po 208,01 Eur (du šimtus aštuonis eurus vieną centą) ir mokant priteistas metines palūkanas, pradedant mokėjimus nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.