Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1052-524/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-12-02
Bylos Nr.: e2A-1052-524/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-03720-2021-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas: N. B.

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės
2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.29.3Vartojimo kreditas

Civilinė byla Nr. e2A-1052-524/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03720-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.8.10; 2.6.29.3 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui N. B. (N. B.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui N. B. prašydama priteisti iš atsakovo 1 000 Eur negrąžintą kreditą, 96,76 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 6 d.) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką, 360 Eur sutarties sudarymo mokestį, 26 proc. negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą, – 1 000 Eur – nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 19 d.), ir neviršijant pagal sutarties grafiką tą laikotarpį turėjusios būti kredito mokesčio (mokėjimo (pelno) palūkanų) sumos (521,80 Eur), 12 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo N. B. 1 000 Eur negrąžintą kreditą, 96,76 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 6 d.) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką, 360 Eur sutarties sudarymo mokestį, 12 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 456,76 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 166 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

3. Teismas nurodė, kad procesiniai dokumentai atsakovui 2021 m. birželio 21 d. įteikti asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalis), tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

4. Teismas iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad atsakovas su pradiniu kreditoriumi UAB „BnP Finance“ 2020 m. rugpjūčio 19 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-tf5rdx92 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui 1 000 Eur kreditą 48 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 618,56 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 26 proc.) ir 360 Eur Sutarties sudarymo mokesčio) Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. 2020 m. kovo 3 d. tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės sudaryta Periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, pagal kurią pradinis kreditorius 2020 m. gruodžio 21 d. perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą. Atsakovas apie kreditoriaus pasikeitimą informuotas pranešimu. Ieškovė pranešimu informavo, kad skola turi būti padengta per 30 d. nuo pranešimo gavimo dienos. Duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove, byloje nėra.

5. Teismas, ištyręs ir formaliai įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, darė išvadą, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytos Sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai vartojimo kredito teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1-6.4 straipsniai, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis). Pradiniam kreditoriui perleidus reikalavimo teisę ieškovei, tarp ieškovės ir atsakovo įstatymo pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, todėl ieškovė įgijo teisę atsakovui reikšti visus reikalavimus, kuriuos atsakovui turėjo teisę reikšti pradinis kreditorius (CK 6.101 straipsnio 1 dalis).

6. Teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatavo, kad pradinis kreditorius suteikė atsakovui vartojimo kreditą, tačiau atsakovas savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, todėl atsakovas pažeidė prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį ar priešpriešinių įrodymų nepateikė, ieškovės reikalavimų neginčijo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs vartojimo kreditą (1 000 Eur). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinas 1 000 Eur negrąžintas kreditas bei 360 Eur sutarties sudarymo mokestis (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis).

Šalies argumentai

7. Teismas nurodė, kad ieškovė ieškiniu prašo priteisti 96,76 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 6 d.). Pagal tarp atsakovo ir pradinio kreditoriaus sudarytos Sutarties Specialiąsias sąlygas atsakovas įsipareigojo mokėti Sutartyje numatytas 26 proc. dydžio metines palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis. Pagal tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytos Sutarties sąlygas kreditą ir palūkanas atsakovas turėjo mokėti iki 2024 m. rugpjūčio 19 d. Sutartį nutraukus nuo 2020 m. lapkričio 28 d., ieškovė apskaičiavo mokėtinas 143,44 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas iki Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 6 d.). Toks ieškovės reikalavimas formaliai yra pagrįstas, todėl tenkinamas ir ieškovei iš atsakovo priteisiamos 96,76 Eur palūkanos (CK 6.874 straipsnio 2 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė prašo priteisti 26 proc. negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą, – 1 000 Eur – nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 19 d.), ir neviršijant pagal Sutarties grafiką tą laikotarpį turėjusios būti kredito mokesčio (mokėjimo (pelno) palūkanų) sumos (521,80 Eur). Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos be nuolaidos, jei ji buvo suteikta vartojimo kredito sutarties sudarymo metu. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Taigi Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtinta sąlyga nustato atsakovo atsakomybę už netinkamą prievolės pagal Sutartį vykdymą. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taigi darytina išvada, kad vartojimo kredito gavėjui už pavėluotą piniginių prievolių vykdymą negali būti taikoma didesnė atsakomybė, negu VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje numatytos 0,05 proc. dydžio netesybos už kiekvieną pavėluotą dieną (t. y. 18,25 procentų dydžio metinės palūkanos (0,05 procentai × 365 dienos)). Po Sutarties termino pabaigos atsakovo sutartinė atsakomybė, jeigu jis iki tol nebūtų grąžinęs pasiskolintų lėšų, būtų ribojama VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtoje apimtyje. Ieškovės prašomos priteisti 26 procentų dydžio negautos pajamos (nuostoliai) viršija maksimalų galimą taikyti (0,05 proc. × 365 dienos = 18,25 proc.) negautų pajamų (nuostolių) dydį. Be to, reikalavimas dėl 26 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, yra nukreiptas į ateitį, t. y. už laikotarpį po Sutartyje nustatyto termino pabaigos, ir yra hipotetiniai nuostoliai, kurių realumo nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė. Pažymėtina, kad jeigu atsakovo pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išliktų iki faktinio kredito sumos grąžinimo net ir tada, kai faktinis kredito negrąžinimo terminas būtų ilgesnis nei kredito grąžinimo terminas, nustatytas Sutartyje, nepagrįstai būtų užtikrinama ieškovės teisė į Sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai Sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi ir būtų viršytos sutartine teise ginamo lūkesčio intereso, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias pagrįstai galėjo būtų tikimasi gauti sutartį įvykdžius tinkamai, ribos. Esant tokioms aplinkybėms, toks reikalavimas negali būti tenkinamas.

9. Teismas pažymėjo, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei prašant, iš atsakovo priteistinos 12 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 45 Eur žyminis mokestis ir 121 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Šiuo atveju nors vienas ieškovės reikalavimas yra netenkinamas, tačiau jo suminės išraiškos nustatyti šiuo metu neįmanoma, taip pat, įvertinus pasyvų atsakovo elgesį, darytina išvada, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti jos patirtas iš viso 166 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

III. Apeliacinio skundo argumentai

10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovės nesutinka su sprendimo dalimi, kuria teismas nusprendė netenkinti ieškovės reikalavimo dėl 26 proc. negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą, – 1 000 Eur, nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 19 d.), ir neviršijant pagal Sutarties grafiką tą laikotarpį turėjusios būti kredito mokesčio (mokėjimo (pelno) palūkanų) sumos (521,80 Eur). Teismo sprendimas nurodytose dalyse yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas nepagrįstai iškraipant aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, neatsižvelgus į naujausią apeliacinės instancijos teismų praktiką bei kitas bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes. Ieškovė ieškinyje buvo nurodžiusi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, jog sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, o sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

11. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pradinio kreditoriaus ir kartu vartojimo kredito davėjos UAB „BnP Finance“ pagrindinė veikla yra pinigų skolinimas tam tikram terminui už tam tikrą iš anksto sutartą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį. Taigi pradinis kreditorius, paskolindamas pinigus sutartam laikotarpiui, pagrįstai tikisi, kad visą šį laikotarpį iš kredito gavėjo (šiuo atveju atsakovo) bus gaunamos pajamos mokėjimo (pelno) palūkanų forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, o po vartojimo kredito sutarties nutraukimo mokėjimo (pelno) palūkanos transformuojasi į civilinės atsakomybės formą – nuostolius, ir kredito ar paskolos davėjas gali reikalauti negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Būtent mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias kredito davėjas pagrįstai tikėjosi gauti per visą sutartą laikotarpį, ir yra kredito davėjo negautos pajamos (nuostoliai). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis nurodyta teisės norma, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Taigi jau vien Sutartyje nurodytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį ir Sutarties terminą teismas turėjo vertinti kaip įrodymus, pagrindžiančius ieškovės negautas pajamas (nuostolius) ir galimą jų dydį. Atsižvelgiant į tai, teismo argumentai, jog ieškovė nepateikė įrodymų apie negautų pajamų (nuostolių) realumą, laikytini nepagrįstais.

12. Apeliaciniame skunde teigiama, jog ieškovė ieškinyje buvo pažymėjusi, kad pradinis kreditorius yra pelno siekiantis juridinis asmuo, kuris jau daugiau nei dešimt metų vykdo vartojimo paskolų ir kreditų teikimo veiklą. Pradinis kreditorius pajamas gauna iš kreditų gavėjų pagal iš anksto suderintą grafiką mokamos bendros kredito kainos. Pradinis kreditorius, siekdamas gauti pajamų, vertindavo kiekvieno kredito gavėjo, tarp jų ir atsakovo, mokumą (gaunamas pajamas, įsipareigojimus bei jų santykį, ar kredito gavėjai neturi pradelstų įsipareigojimų, ar kredito gavėjai turi sutuoktinę (-į) ir jos (-o) mokumą, kredito gavėjo amžių ir kt.) ir pagal šiuos duomenis individualiai su kiekvienu kredito gavėju suderindavo sutarties sąlygas, kad kredito gavėjai laiku ir nustatytais terminais galėtų vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o pradinis kreditorius gautų iš anksto suplanuotas pajamas. Įvertinus atsakovo galimybę skolintis atsakingai bei suderinus individualias Sutarties sąlygas, pradinis kreditorius pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas Sutartį vykdys tinkamai visą Sutarties laikotarpį ir sumokės visą Sutarties grafike nurodytą bendrą kredito kainą. Sutartyje nustatyta mokėjimo (pelno) palūkanų norma buvo konkurencinga, atitiko rinkoje buvusius vidurkius ir nepažeidė VKĮ 21 straipsnyje įtvirtintų bendrai kredito kainai taikomų reikalavimų, todėl pradinis kreditorius, jeigu atsakovas iki sutarties nutraukimo dienos būtų grąžinęs visą suteiktą vartojimo kredito sumą, būtų lengvai perskolinęs šiuos pinigus kitiems asmenims bei gavęs planuotas pajamas.

13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė Sutarties bendrųjų sąlygų 1.17, 2.1, 5.1, 5.5 punktų pažeidimu, ir dėl kurių pradinis kreditorius privalėjo vienašališkai nutraukti su atsakovu sudarytą Sutartį, ieškovė negavo iš anksto suplanuotų pajamų (patyrė nuostolių). Pradinis kreditorius ir atsakovas Sutarties 1.31 punktu susitarė, jog vartojimo kredito grąžinimo grafikas sudaromas anuiteto metodu. Taip pat šalys Sutarties 1.8 ir 6.2 punktais susitarė, kad bendra vartojimo kredito kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš šios Sutarties kylančias prievoles vykdys laiku bei tinkamai ir neapima palūkanų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka vartojimo kredito davėjui už pradelstą laikotarpį. Teismui konstatavus, kad pradinis kreditorius (šiuo atveju pradinio kreditoriaus teisių perėmėjas – ieškovė) negautas pajamas (nuostolius) pagal Sutartį turėjo teisę skaičiuoti tik iki Sutarties nutraukimo dienos, susidaro absurdiška situacija, kai atsakovui būti nesąžiningam ir nevykdyti Sutartimi priimtų įsipareigojimų apsimokėjo labiau, nei juos vykdyti. Jeigu atsakovas tinkamai ir laiku būtų vykdęs Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tai per 48 mėnesius jis būtų sumokėjęs kelis kartus didesnę sumą. Taigi akivaizdu, kad atsakovui būti nesąžiningu ir nevykdyti Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų apsimokėjo labiau nei juos vykdyti ir teismas nepagrįstai tai toleravo. Sutarties 1.9. punkte nurodoma, kad „Kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad Vartojimo kredito gavėjas visas iš šios Sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima mokėjimo palūkanų, kurias Vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei už pradelstą laikotarpį“. Sutarties 1.12 punktas numato, kad „Grąžintina suma apskaičiuojama preziumuojant, kad Vartojimo kredito gavėjas visas iš šios Sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai“. Taip pat Sutarties 1.31 punkte numatyta, kad įmokų mokėjimo grafikas sudaromas laikantis anuiteto metodo. Taigi prašoma priteisti 26 proc. negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1000 Eur, nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 19 d.), ir neviršijant pagal Sutarties grafiką tą laikotarpį turėjusios būti kredito mokesčio (mokėjimo (pelno) palūkanų) sumos 521,80 Eur suma buvo pagrįsta teisėtu pradinio kreditoriaus lūkesčiu, kad visą sutartą laikotarpį Sutartis bus vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais, o reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovė įgijo teisę reikalauti.

14. Apeliaciniame skunde teigiama, jog ieškovė įrodė, kad pradinis kreditorius turėjo realias, o ne tikėtinas ir hipotetines galimybes gauti iš anksto Sutartimi suplanuotas pajamas. Taip pat iš anksto ėmėsi visų galimų priemonių, kad šios pajamos būtų gautos, todėl teismo Sprendimas keistinas, priteisiant ieškovei 26 proc. negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1000 Eur nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 19 d.), ir neviršijant pagal Sutarties grafiką tą laikotarpį turėjusios būti kredito mokesčio (mokėjimo (pelno) palūkanų) sumos (521,80 Eur). Pateikiant šį apeliacinį skundą buvo sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis, kuris visa apimtimi priteistinas iš atsakovo.

15. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

18. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo už akių, kuriuo tenkintas iš dalies ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinys atsakovui N. B., kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo 1 000 Eur negrąžintą kreditą, 96,76 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 6 d.) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką, 360 Eur sutarties sudarymo mokestį, 26 proc. negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą, – 1 000 Eur – nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 19 d.), ir neviršijant pagal sutarties grafiką tą laikotarpį turėjusios būti kredito mokesčio (mokėjimo (pelno) palūkanų) sumos (521,80 Eur), 12 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 1 000 Eur negrąžintą kreditą, 96,76 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 6 d.) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką, 360 Eur sutarties sudarymo mokestį, 12 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 456,76 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 166 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

19. Ieškovė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria teismas nusprendė netenkinti ieškovės reikalavimo dėl 26 proc. negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą, – 1 000 Eur – nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 19 d.), ir neviršijant pagal sutarties grafiką tą laikotarpį turėjusios būti kredito mokesčio (mokėjimo (pelno) palūkanų) sumos (521,80 Eur). Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad teismo sprendimas nurodytoje dalyje yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas nepagrįstai iškraipant aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, neatsižvelgus į naujausią apeliacinės instancijos teismų praktiką bei kitas bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes. Teigiama, kad teismo argumentai, jog ieškovė nepateikė įrodymų apie negautų pajamų (nuostolių) realumą, laikytini nepagrįstais. Ieškovė įrodė, kad pradinis kreditorius turėjo realias, o ne tikėtinas ir hipotetines galimybes gauti iš anksto sutartimi suplanuotas pajamas, taip pat iš anksto ėmėsi visų galimų priemonių, kad šios pajamos būtų gautos.

Faktinės bylos aplinkybės

20. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas su pradine kreditore UAB „BnP Finance“ 2020 m. rugpjūčio 19 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-tf5rdx92, pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovui 1 000 Eur kreditą 48 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 618,56 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 26 proc.) ir 360 Eur Sutarties sudarymo mokesčio) Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais.

21. 2020 m. kovo 3 d. tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės sudaryta Periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, pagal kurią pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą. Pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, nurodytus 2021 m. sausio 27 d. bylų priėmimo ir perdavimo akte Nr.12 prie reikalavimo perleidimo sutarties. Atsakovas apie kreditoriaus pasikeitimą informuotas pranešimu.

22. Ieškovė pranešimu informavo, kad skola turi būti padengta per 30 d. nuo pranešimo gavimo dienos.

23. Duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove, byloje nėra. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį ar priešpriešinių įrodymų nepateikė, ieškovės reikalavimų neginčijo.

24. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs vartojimo kreditą (1 000 Eur).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

25. Apeliantė pateiktu apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl 26 proc. negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą, – 1000 EUR – nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 19 d.), ir neviršijant pagal sutarties grafiką tą laikotarpį turėjusios būti kredito mokesčio (mokėjimo (pelno) palūkanų) sumos (521,80 Eur).

26. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo motyvus, darytina išvada, kad byloje pirmiausia keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, taikė materialinės teisės normas spręsdamas klausimą dėl apeliantės reikalavimų dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo.

27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė UAB „BnP Finance“ 2020 m. rugpjūčio 19 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-tf5rdx92, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui 1 000 Eur kreditą 48 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 618,56 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 26 proc.) ir 360 Eur Sutarties sudarymo mokesčio) Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais.

28. Ieškovė teigia, kad atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl pradinė kreditorė 2021 m. sausio 6 d. sutartį nutraukė.

29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių apeliantei, be kita ko, priteisė 96,76 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 6 d.) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką, 360 Eur sutarties sudarymo mokestį, 12 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 456,76 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 166 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra ginčo, kad atsakovas, pažeidęs vartojimo kredito sutarties vykdymo tvarką, privalo atlyginti apeliantei patirtus nuostolius (negautas pajamas), tačiau šiuo atveju byloje kilo ginčas dėl ieškovės nurodomo negautų pajamų (nuostolių) dydžio.

30. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį, sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį, sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

31. Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai, remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

32. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

33. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog atsakovas su pradine kreditore, sudarydami 2020 m. rugpjūčio 19 d. paskolos sutartį, specialiosiose sąlygose aptarė atsakovo mokamą palūkanų sumą, taip pat suderino mokėjimų grafiką iki vartojimo kredito sutarties pabaigos. Iš kartu su paskolos sutartimi pateikto mokėjimo grafiko matyti, kad kredito grąžinimo terminas pasibaigia 2024 m. rugpjūčio 19 d. Tai reiškia, jog šalys iš anksto susitarė, kokią pinigų sumą už naudojimąsi pradinio kreditoriaus paskolintais pinigais ir kokiais terminais (aptarė kiekvieną įmokos dydį už atitinkamą laikotarpį) atsakovas privalo sumokėti pradiniam kreditoriui (aptarė mokėjimo (pelno) palūkanas), todėl akivaizdu, jog pradinis kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti tokias pinigų sumas, kurios yra aptartos ir suderintos prie vartojimo kredito sutarties pateiktame mokėjimo grafike.

34. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į apeliantės argumentus ir pažymi, kad, nutraukus sutartį, nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas, o ieškovė, perėmusi reikalavimą iš pradinės kreditorės pagal ieškinio prieduose nurodytą reikalavimo perleidimo sutartį bei priedą Nr.12 – į būsimus pradinės kreditorės reikalavimus dėl skolininkų, kurie nemoka pagrindinės skolos įmokų, neturi pagrindo tikėtis negautų pajamų pagal šios nutarties 32 p. nurodytus kriterijus.

35. Pažymėtina, jog būtent apeliantė, norėdama įrodyti negautų pajamų dydį, turi pateikti įrodymus, kokios pajamos, pasirašant vartojimo kredito sutartį, buvo numatytos gauti iš anksto, taip pat ar pagrįstai tikėtasi jas gauti, esant normaliai veiklai (CPK 12 ir 178 straipsniai).

36. Atsakant į apeliacinio skundo motyvą, jog ieškovė įrodė, kad pradinis kreditorius turėjo realias, o ne tikėtinas ir hipotetines galimybes gauti iš anksto sutartimi suplanuotas pajamas, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovė, iš pradinės kreditorės įsigijusi reikalavimo teises į atsakovą, turi įrodinėti savo, o ne pradinės kreditorės patirtus nuostolius. Tuo labiau byloje nėra duomenų, kad apeliantė, negavusi atitinkamų įmokų iš atsakovo, buvo priversta atsisakyti sudaryti kitus konkrečius paskolos sandorius ir dėl to negavo pajamų.

37. Apeliantė nepateikė jokių finansinių dokumentų dėl negautų pajamų dydžio, patirtų nuostolių dėl negrąžintos atsakovo 1 000 Eur pagrindinės skolos sumos, įmonės pelno ar turto sumažėjimo, lėšų kitiems potencialiems klientams skolinimo trūkumo ir kt. Ieškovė nepateikė įrodymų ir neįrodinėjo, kad, negavusi iš atsakovo jo negrąžintos kredito dalies, ji buvo priversta atsisakyti sudaryti kitus paskolos sandorius ir dėl to negavo pajamų. Vien tik sutarties tekstas ir atsakovo įsipareigojimas mokėti ginčo palūkanas nelaikytinas pakankamu įrodymu dėl negautų pajamų dydžio. Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai).

38. Ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra hipotetiniai nuostoliai. Byloje nėra ir ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, atsakovui sutartyje nustatytu terminu grąžinus visą likusią negrąžinto kredito dalį, ieškovė būtų iš karto perskolinusi visą kredito sumą su 26 proc. metinėmis palūkanomis.

39. Teismų praktikoje išaiškinta, jog negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Taigi patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

40. Taigi šioje byloje įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

41. Bylos atveju nenustatyta aiškaus žalos fakto, t. y. žala ir jos įvertinimas nėra realūs, kaip to reikalaujama CK 6.249 straipsnio 3 dalyje, ieškovė taip pat neįrodė, kad jos turtinė padėtis yra sunki.

Apeliacinės instancijos teismo išvada

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Irma ČuchrajAušra MaškevičienėErika Misiūnienė