- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-19
- Bylos Nr.
- e2-1198-541/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-01312-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Vėgelienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- Ž. G., N. G.
- Trečiasis asmuo
- R. P.
- Advokatai
- Česlovas Bakasėnas
- Kategorijos
- 2.3.4.5Vaikų ir tėvų atskyrimas
Įžanginė dalis
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Oksanai Pavliukevičienei,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams Ž. G. ir N. G. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo byloje R. P..
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teisme ieškinį prašydamas neterminuotai apriboti atsakovei Ž. G. motinos valdžią nepilnamečio vaiko V. G. atžvilgiu, neterminuotai apriboti atsakovui N. G. tėvo valdžią nepilnamečio vaiko V. G. atžvilgiu, priteisti iš atsakovų Ž. G. ir N. G., išlaikymą vaikui V. G., po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, patenkinus ieškinį nepilnamečio vaiko V. G. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo, nustatyti R. P. šeimoje.
Atsakovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Atsakovai prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, taip pat duomenų, kad į teismo posėdį atsakovai neatvyko dėl svarbių priežasčių nepateikė, atsakovė Ž. G. pateikė prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta atsakovams nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).
Ieškinyje ieškovė nurodė, kad Ž. G. ir N. G. yra nepilnamečio vaiko V. G. tėvai. Nuo 2023 m. sausio 3 d. iki 2023 m. lapkričio 10 d. šeimai (duomenys neskelbtini) buvo taikoma atvejo vadyba. Ž. G. nuo 2023 m. spalio 19 d. iki 2023 m. gruodžio 11 d. ir nuo 2023 m. gruodžio 14 d. atvejo vadyba taikoma (duomenys neskelbtini). N. G. nuo 2023 m. gruodžio 15 d. atvejo vadyba taikoma (duomenys neskelbtini). Skyriuje 2022 m. gruodžio 15 d. registruotas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 14 d. skambino vaiko močiutė, kuri norėjo pasidomėti apie išlaikymą vaikui, pasidomėjus, kokiu pagrindu močiutė domisi dėl išlaikymo, atsakė, jog ji jau 5 metus augina anūkę, vaikui globa nenustatyta, mergaitei šiuo metu 8 metai, mergaitė jau penkerius metus gyvena pas ją šeimoje. Motina vaiku visiškai nesirūpina, jos žiniomis ji gyvena (duomenys neskelbtini), turi sūnų, kuriam (duomenys neskelbtini). Tėvas vaiku rūpinasi labai minimaliai, tačiau išlaikymo neteikia. Pokalbio metu močiutė nesutiko atskleisti jokių duomenų apie vaiką ir tėvą, neatskleidė jokių duomenų ir apie save. Pranešus, jog vaikas privalo gyventi su tėvais, kitu atveju būtina nustatyti laikinąją globą, jei tėvai vaiku nesirūpins, ji atsijungė nuo pokalbio. Po pokalbio buvo bandyta susiekti su (duomenys neskelbtini) administracija prašant padėti atskleisti šios mergaitės duomenis, nes močiutė užsiminė, jog jai (duomenys neskelbtini). Kitą dieną mokykla informavo, jog galimai tai V. G., nes mokyklos bendruomenėje dėl šios mergaitės visur dalyvauja ne tėvai, o močiutė. Skyrius, atlikęs Vaiko situacijos vertinimą, nustatė vaikui V. G. apsaugos poreikį ir nuo 2022 m. gruodžio 30 d. iki 2023 m. kovo 1 d. buvo taikoma laikinoji priežiūra, V. G. buvo apgyvendinta močiutės R. P. gyvenamojoje vietoje. 2023 m. sausio 2 d. Skyrius kreipėsi dėl mobilios komandos sudarymo bei atvejo vadybininko paskyrimo. 2023 m. kovo 2 d. vykusio atvejo nagrinėjimo posėdžio metu priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš tėvų ir laikinosios globos nustatymo Skyrius 2023 m. kovo 7 d. gavo (duomenys neskelbtini) raštą, kuriame nurodoma, kad 2023 m. sausio 17 d. Pagalbos šeimai skyriuje įvyko atvejo vadybininko susitikimas su Ž. G., kuri buvo informuota apie Pagalbos šeimai skyriaus teikiamas paslaugas bei darbo su šeima tvarką. Ž. G. teigė, kad ji rūpinasi dukra, perka jai maistą, drabužius ir kitus reikiamus daiktus. Anot Ž. G., V. G. bendru sutarimu apsigyveno močiutės namuose, kadangi senolė jautėsi vieniša. Pasak motinos Ž. G., ji neturi galimybės pasiimti dukters gyventi pas save, kadangi neturi nuosavo automobilio. Paklausus, ar žino, kur mokosi jos sūnus, į klausimą neatsakė, tačiau nurodė, kuriose poliklinikose vaikams teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos. Pagalbos šeimai skyriuje buvo suorganizuoti du šeimos atvejo vadybos posėdžiai (2023 m. vasario 8 d. ir 2023 m. kovo 2 d.). Pagalbos plane tėvams iškelti įsipareigojimai – užtikrinti vaikams fiziškai ir emociškai saugias gyvenimo sąlygas, rūpintis jų sveikata, auklėjimu bei ugdymu, Ž. G. rekomenduota, esant poreikiui, lankyti psichologo konsultacijas, N. G. – gerinti buitines gyvenamąsias sąlygas, kreiptis į teismą dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo su juo ir, jeigu dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, užregistruoti vaiką į ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini). Taip pat tėvams rekomenduota stiprinti tėvystės įgūdžius bei bendradarbiauti su pagalbos šeimai specialistais. Ž. G. nevykdo pagalbos plane iškeltų uždavinių, vangiai bendrauja su atvejo vadybininku ir socialine darbuotoja, ne visada teikia reikiamą informaciją, nesudaro galimybės apsilankyti namuose, todėl nėra žinoma, kokia yra vaiko N. gyvenamoji aplinka. Paminėtina, jog motinai buvo suteikti pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo grupių kontaktai, tačiau 2023 m. kovo 6 d. telefoninio pokalbio su socialine darbuotoja metu moteris atsisakė priimti siūlomą pagalbą ir dalyvauti minėtose grupėse. N. G. vykdo pagalbos plane iškeltus uždavinius, bendrauja su pagalbos šeimai specialistais, teikia reikiamą informaciją, sudaro galimybę apsilankyti namuose, pagerino savo gyvenamąsias sąlygas – pakeitė ir įrengė gyvenamąjį būstą, taip pat kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo su juo bei kreipėsi dėl vaiko V. G. ugdymo įstaigos pakeitimo. N. G. teigimu, jis pasiryžęs auginti dukrą, tačiau močiutė ne visada sudaro galimybę jam matytis su mergaite, prieštarauja, kad ji būtų vežama į (duomenys neskelbtini). Paminėtina, jog N. G. yra užregistruotas į (duomenys neskelbtini) konsultacijas tėvystės klausimais. 2023 m. kovo 2 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu, kuriame dalyvavo N. G., Pagalbos šeimai skyriaus atvejo vadybininkas, Pagalbos šeimai skyriaus socialinės darbuotojos, Skyriaus vyriausiasis specialistas bei (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė, buvo sprendžiama dėl laikinosios globos V. G. nustatymo, pasibaigus mergaitės laikinosios priežiūros terminui. Posėdyje dalyvavusių specialistų manymu, tikslinga kreiptis į teismą dėl laikinosios globos nustatymo V. G., kadangi staigus gyvenamosios vietos ir ugdymo įstaigos pasikeitimas nepilnametei gali sukelti emocinę įtampą, be to, tėtis dar nėra baigęs pozityvios tėvystės mokymų. N. G. yra pasiryžęs susigrąžinti dukrą ir ėmėsi reikiamų veiksmų tam padaryti, tačiau atliepiant geriausius vaiko interesus, mano, jog tikslinga kreiptis į teismą dėl laikinosios globos nustatymo V. G.. 2023 m. kovo 8 d. buvo kreiptasi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus su prašymu „Dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą išdavimo“. 2023 m. kovo 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nutartimi leista paimti vaiką V. G. iš jo tėvų Ž. G. ir N. G.. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo“ nuo 2023 m. kovo 30 d. vaikui V. G. nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirta R. P.. 2023 m. gegužės 4 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto 3 punkte nurodyta, kad V. G. paaiškino, kad labai seniai kalbėjo su tėvu (globėja patikslino, kad 2023 m. balandžio 28 d. su tėvu ir broliu kalbėjosi), nenorėtų gyventi su tėvais, kiekvienas sau gyvena, truputį pasiilgsta tėčio. Globėja nurodė, kad mama visiškai nusišalinusi, jokių bendravimų, jokių žinių, tėtis atvažiavęs buvo prieš tris mėnesius, žadėjo atvažiuoti savaitgalį, tačiau globėja pažymėjo, kad per visą laiką, kiek augina anūkę, situacija nesikeičia, mergaitė, kai tėvas išvažiuoja, tam kartui nusimena, kad taip greitai išvažiuoja tėvas, paskui nusiramina. (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai skyriaus (toliau - Pagalbos šeimai skyrius) 2023 m. rugsėjo 29 d. pasitarimo protokole dėl atvejo vadybos proceso nurodyta, kad Pagalbos šeimai skyriaus atvejo vadybininkas informavo, kad su Ž. G. sklandus bendravimas nevyksta, moteris nebendradarbiauja su pagalbą šeimai teikiančiais specialistais, paminėjo, kad birželio mėnesį Ž. G. el. laišku informavo, kad atsisako bendrauti. Abu tėvai apie 2023 m. rugsėjo 29 d. atvejo vadybos pasėdį informuoti el. paštu. Atvejo vadybininko teigimu, N. G. darbo su šeima pradžios metu rodė iniciatyvą auginti vaiką V. G., pagerino gyvenimo sąlygas, buvo registruotas į pozityvios tėvystės įgūdžių lavinimo grupę ir individualias konsultacijas, tačiau nei grupių, nei konsultacijų lankyti nepradėjo, atkreipė dėmesį, kad abu tėvai tinkamai informuoti apie tai, kokių veiksmų jie turi imtis siekiant auginti mergaitę ir, kad nesiėmus veiksmų bus kreipiamasi dėl laikinosios, o vėliau ir nuolatinės globos nustatymo V. G.. Pagalbos šeimai skyriaus socialinė darbuotoja informavo, kad bendrauti su Ž. G. pavyko tik darbo su šeima pradžioje, nuo š. m. kovo iki liepos mėn., vėliau jokio kontakto nebuvo, nes socialinės darbuotojos telefono numeris buvo užblokuotas, o paslaugų gavėjos gyvenamoji vieta nežinoma, paminėjo, kad Ž. G. buvo siūlyta lankyti tėvystės įgūdžių grupę, suteikti reikiami kontaktai, tačiau ji grupėje registruotis ir dalyvauti atsisakė, Ž. G. noro auginti mergaitę neišreiškė. Pasak specialistės, po paskutinio atvejo vadybos posėdžio tėvai galimai nusprendė, kad nesiims veiksmų vaiko susigrąžinimui. Pagalbos šeimai skyriaus socialinė darbuotoja informavo, kad bendrauti su N. G. sekėsi įvairiai, darbo pradžioje vyras apsilankė socialinės darbuotojos konsultacijoje, rodė pastangas ir buvo motyvuotas susigrąžinti V. G., tačiau darbą perėmus kolegei, ryšys dingo. N. G. pradėjo nebesudaryti sąlygų apsilankyti namuose, keisti telefono numerius, kolegė bendravo su juo per „Messenger" programėlę, tačiau ryšys nutrūko. Specialistės manymu, vyras tik imitavo norą auginti vaiką, informavo, kad N. G. nekontaktuoja nei el. paštu, nei telefonu, jam buvo siunčiami el. laiškai, tačiau atsakymas negautas. Šeimos pozicija dėl V. G. susigrąžinimo neaiški, tėvai nenori keisti situacijos. Globos centro globos koordinatorė informavo, kad R. P. su V. G. motina nesutaria, nebendrauja. V. G. tėtis paskutinį kartą V. G. aplankė per gimtadienį, (duomenys neskelbtini), nuo to laiko bendrauja tik retkarčiais, motina su vaiku nebendrauja, tėvai prie dukters išlaikymo neprisideda. Pagalbos šeimai skyriaus 2023 m. lapkričio 10 d. pasitarimo protokole dėl atvejo vadybos proceso nurodyta, kad Pagalbos šeimai skyriaus atvejo vadybininkas informavo, kad N. G. nebendrauja ir nebendradarbiauja su Pagalbos šeimai skyriaus specialistais, neatsako į telefono skambučius bei elektroninius laiškus, nedalyvavo 2023 m. birželio 5 d. ir 2023 m. rugsėjo 29 d. organizuotuose atvejo vadybos posėdžiuose. Socialinė darbuotoja informavo, kad nuo šių metų vasaros pradžios N. G. nerandamas namuose, paskutiniu metu buvo lankytasi šią savaitę, tačiau jo namuose nebuvo. Atsižvelgiant į tai atvejo vadybos procesas užbaigtas. 2023 m. gruodžio 1 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akto 1 skyriuje pažymėta, kad V. G. pasakojo, kad su mama nebendrauja, nes jai mama neskambina, tėtis retkarčiais aplanko, 3 skyriuje nurodyta, kad tėvai su savo dukra nebendrauja, motina yra visiškai nusišalinusi, tėtis buvo atvažiavęs, bet taip pat apsilanko nedažnai. (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai skyriaus 2023 m. rugsėjo 29 d. pasitarimo protokole dėl atvejo vadybos proceso Ž. G. ir N. G., bendrai nutarta, jog yra tikslinga kreiptis į teismą, dėl nuolatinės globos nustatymo V. G. ir tėvų valdžios ribojimo. Jei dar iš pradžių buvo iniciatyva auginti iš tėvo pusės, tai vėliau ji dingo. Pasak specialistų, dalyvavusių posėdyje, po paskutinio atvejo vadybos posėdžio tėvai galimai nusprendė, kad nesiims jokių veiksmų vaiko susigrąžinimui, o tėvas tik imitavo norą auginti vaiką. 2023 m. gruodžio 13 d. Vaiko N. G. vaiko situacijos vertinimo anketos 19 punkte nurodyta, kad Ž. G. nurodė, kad dukra su ja negyvena, o tėvas N. G. paaiškino, kad ne kartą kalbėjosi su žmona dėl to, kad ji nesislapstytų ir bendrautų su specialistais, tačiau išspręsti su ja kažką yra neįmanoma, jo teigimu, jų bendra dukra yra globojama jos močiutės, kadangi po grįžimo iš užsienio ji kurį laiką gyveno pas močiutę, kur ji priprato būti ir močiutės pastangų dėka ji ten ir pasiliko gyventi. Ž. G. ir N. G. bausti administracinėmis nuobaudomis. Pagal ieškinyje pateiktų faktinių aplinkybių visumą nekyla abejonių, kad atsakovai Ž. G. ir N. G. įstatyminės pareigos rūpintis savo vaiku nevykdo: jie nesirūpina kasdieniais vaiko poreikiais, ugdymu, sveikata, materialiai vaiko neišlaiko. Savo netinkamu, neatsakingu elgesiu bei gyvenimo būdu atsakovai neužtikrina ir negali užtikrinti vaikui gerų gyvenimo sąlygų, tinkamo auklėjimo ir priežiūros, saugumo, normalaus vystymosi bei tobulėjimo. Savo neveikimu bei abejingumu daro žalą vaiko fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad atsakovams buvo suteikta pakankamai daug laiko spręsti savo ir šeimos problemas bei susigrąžinti vaiką į šeimą, tačiau atsakovai tinkamai nepasinaudojo jiems suteikta galimybe naudotis socialinių darbuotojų teikiamomis paslaugomis, nesiėmė konkrečių veiksmų siekiant susigrąžinti vaiką visam laikui į šeimą. Atsakovai dėl abejingumo savo pareigoms, t. y. ne dėl objektyvių aplinkybių, bet dėl savo kaltės neatlieka tėvų pareigų. Duomenų, kad situacija atsakovų šeimoje galėtų pasikeisti ir vaikas galėtų grįžti į šeimą nėra. Nepilnamečiui vaikui atsakovų aplinka turės neigiamą poveikį, formuos netinkamą požiūrį į šeimos santykius, pažeis teisę į saugią vaikystę, darys žalą ir neužtikrins tinkamos jos raidos. Ž. G. ir N. G. nėra motyvuoti keisti gyvenimo būdo, kurti saugią ir stabilią gyvenamąją aplinką savo vaikui. Patikrinus duomenis apie atsakovus ieškovui prieinamuose registruose nustatyta, kad atsakovė Ž. G. nuo 2023 m. gruodžio 14 d. dirba (duomenys neskelbtini). Atsakovas N. G. oficialiai niekur nedirba, nuo 2023 m. lapkričio 29 d. užregistruotas Užimtumo tarnyboje. Gyventojų registro duomenimis matyti, kad atsakovai turi dar vieną nepilnametį vaiką. Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos duomenimis atsakovams, nėra nustatytas nedarbingumas ar neįgalumas. Tarnybai nėra žinoma, kad atsakovai turi sveikatos problemų, ar yra kitų priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kurios įtakotų atsakovų darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą informaciją prašoma priteisti iš atsakovų Ž. G. ir N. G. išlaikymą mokant po 300 Eur kas mėnesį, nepilnamečiui vaikui V. G. mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo" nuo 2023 m. kovo 30 d. vaikui V. G. nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirta R. P.. Skyriaus 2023 m. birželio 22 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akto 8 punkte nurodoma, kad globėja (rūpintoja) tinkamai rūpinasi savo globotine, anūke, V. G.. Užtikrina tinkamas gyvenimo sąlygas, rūpinasi mergaitės sveikata, reikiamų įgūdžių formavimu, organizuoja ir dalyvauja ugdant, ilsintis. Duomenų apie tai, kad globėja (rūpintoja) R. P. netinkamai vykdo savo pareigas, Skyrius neturi. Globėjos šeimoje vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos augti šeimoje, geros buities gyvenimo sąlygos, vaikas tinkamai prižiūrėtas, tinkamai rūpinamasi jo sveikata ir ugdymu, tenkinami būtiniausi poreikiai. Yra visos palankios sąlygos visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Atsižvelgiant į tai, iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, V. G. gyvenamoji vieta paliktina R. P. šeimoje.
Atsakovų atstovas advokatas Česlovas Bakasėnas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovė Ž. G. atstovui pateikė informaciją apie savo padėtį. Atsakovė nurodo, kad šiuo metu yra nedirbanti, Užimtumo tarnyboje nėra registruota. Atsakovė su sūnumi N. G. įtraukta į asmenų, neturinčių pastovios gyvenamosios vietos, sąrašą ir jų gyvenamoji vieta yra deklaruota prie (duomenys neskelbtini). Šiuo metu atsakovė su sūnumi gyvena nuomojamame bute, nes savo gyvenamojo būsto neturi, išlaidos būstui yra 500 Eur. Atsakovė nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. iki 2023 m. spalio 13 d. dirbo A. N. įmonėje, nuo 2023 m. lapkričio 14 d. iki 2023 m. lapkričio 7 d. – (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. gruodžio 6 d. iki 2023 m. gruodžio 11 d. – (duomenys neskelbtini), o jos pajamos atitinkami buvo 1 352,99 Eur (758,71 + 594,28 Eur), 310,56 Eur ir 188,22 Eur. Nuo 2023 m. gruodžio 14 d. atsakovė pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Atsakovės nedarbo socialinio draudimo išmokos buvo: nuo 2023 m. rugpjūčio 22 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. – 150,36 Eur, nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. – 466,12 Eur, nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d. – 466,12 Eur, nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 21 d. – 326,28 Eur, nuo 2023 m. lapkričio 22 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. – 123,59 Eur. Atsakovė nurodo, kad šiuo metu daugiau kaip mėnesį yra nedirbanti, nes sunku surasti darbą, turinti 5 įsiskolinimus (kreditai ir vartojamosios paskolos). Atsakovė turi paskolų ir įsiskonimų, kurie išieškomi per antstolį. Šios išlaidos – 200,00 Eur. Paskolų grąžinimui kiekvieną mėnesį reikia mokėti apie 100 Eur ir dar 100 Eur moka antstoliai, vykdančiai išieškojimus iš atsakovės pajamų ir turto. Duomenų apie skolas ir kreditorius atsakovė pateikti nepageidavo, nurodė, kad tai „labai asmeninė informacija“. Kaip minėta, atsakovė augina sūnų. Atsižvelgiant į atsakovės pajamas ir į tai, kad viena apie (duomenys neskelbtini) augina sūnų, kuriuo rūpinasi viena, nes vaiko tėvas N. G. pastovaus išlaikymo vaikui neteikė ir dabartiniu metu neteikia, atsakovė neturi jokių galimybių mokėti dukros išlaikymui po 300 Eur kiekvieną mėnesį. Jokio išlaikymo mergaitei teikti ji išvis nesutinka. Atsakovės manymu, nepilnamete V. G. turi rūpintis mergaitės tėvas N. G., kurio žinioje po skyrybų mergaitė buvo. Vaikai, anot atsakovės, tarp tėvų – atsakovės ir atsakovo buvo „padalinti nedokumentaliai“, nes teisiškai to reikalo neįformino dėl didelių teisininkų paslaugų. Kitas vaikas – N. G. yra su atsakove ir būtent ji atsakinga už sūnų. Iš byloje esančių duomenų darytina išvada, kad nepilnametei V. G. patinka gyventi laikinosios globėjos šeimoje, mergaitei yra sudarytos geros gyvenimo sąlygos ir užtikrinta saugi aplinka. Neterminuotam motinos valdžios apribojimo nepilnametės V. G. atžvilgiu atsakovė prieštarauja, nes už mergaitę yra atsakingas jos tėvas N. G., atsakovės nuomone, motinos valdžios apribojimas pačiai atsakovei būtų gėdingas faktas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pastaruosius metus su savo dukra negyvena, jos gyvenimu nesirūpina, išlaikymo vaikui neteikia, pati atsakovė esamai situacijai neprieštarauja ir ieškovo prašymui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatyti R. P. šeimoje prieštarauti nėra pagrindo. Atsakovas N. G. nurodė, kad šiuo metu yra nedirbantis, jo pajamos yra (duomenys neskelbtini), kurios dydis nuo 2023 m. gruodžio 7 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. buvo 382,48 Eur, kitų pajamų atsakovas neturi, jo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Su ieškinio reikalavimais atsakovas nesutinka, mano, kad neterminuotai apriboti tėvų valdžią jam ir atsakovei Ž. G. nepilnametės V. G. atžvilgiu nėra pagrindo ir nepilnametė dukra turėtų būti su vienu iš tėvu, juo labiau, kad mergaitės tėvai nėra asocialūs asmenys ir turi galimybes auginti nepilnametę ir ja tinkamai pasirūpinti. Jis pats neprieštarautų, jei būtų galimybės, kad mergaitė būtų su tėvu jo gyvenamojoje vietoje, dabar tokios galimybės yra apribotos, kadangi reikėtų susirasti didesnį gyvenamąjį būstą. Dėl ieškovo reikalavimo teikti mergaitei 300,00 Eur dydžio išlaikymą mokamomis periodinėmis išmokomis atsakovas nesutinka, kadangi atsižvelgiant į jo pajamas, tokio dydžio išlaikymo jis teikti neturi galimybės. Be to, prašoma atsižvelgti į tai, kad nuo 2023 m. gruodžio 13 dienos su juo gyvena nepilnametis sūnus N. G., kuriuo atsakovui kaip tėvui tenka rūpintis ir jį išlaikyti. Kaip nurodo atsakovas, vaikas buvo paimtas iš motinos. Nepilnametis N. G. su atsakovu šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini). Atsakovas mano, kad išlaikymo nepilnametei dukrai dydis, kurį jis galėtų teikti, galėtų būti ne didesnis kaip 150,00 Eur. Atsakovas taip pat prieštarauja ieškovo prašymui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatyti R. P. šeimoje. Atsakovo manymu, nepilnametė V. G. turėtų gyventi su vienu iš tėvų.
Ieškovo atstovė teisiamojo posėdžio metu papildomai nurodė, kad atsakovai vaiko neišlaiko 5 metus, paliko vaiką močiutei, tai pripažino patys atsakovai. Atsakovas kartais atveždavo dukrai vaišių, bet išlaikymo neteikia. Vaikas su močiute gyvena ilgiau nei 6 metus. Nuo tada, kai buvo pradėta atvejo vadyba, tėvai paslaugų nepriėmė. Iš atsakovės antras vaikas paimtas dėl to, kad vaikas nebuvo vedamas į mokyklą, praleisdavo pamokas be svarbių priežasčių, mama nuolatos slėpė savo buvimo vietą. Mama sako, kad mergaite turi rūpintis tėvas, taigi jai nerūpi vaikas, situacija nesikeičia. Tėtis nutraukė bendradarbiavimą su darbuotojais, nors pradžioje žadėjo imtis veiksmų, išvyko į (duomenys neskelbtini) ir aiškina, kad negali paimti dukros, nes su juo gyvena sūnus. Praėjo ilgas laikotarpis nuo jo išvykimo, jis apie išvykimą neinformavo, nebendradarbiauja. Vaikas ryšių su mama neturi. Tėtis atvykęs pas vaiką lauktuvių atveždavo, be išlaikymo neteikia. Vaiko išlaikymui turi būti skiriama maksimali suma, kadangi mergaitė mokosi, yra daug įvairių išlaidų, todėl tėvai turi dėti pastangas uždirbti ir išlaikyti vaiką. Nors atsakovas išlaiko kitą vaiką, skyriaus pozicija dėl išlaikymo dydžio priteisimo iš atsakovo nesikeičia, nes abu tėvai turi vienodai rūpintis abiem vaikais.
Atsakovų atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes.
Trečiasis asmuo R. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko visiškai. Nurodė, kad tėvai su dukra gyveno (duomenys neskelbtini), po kurio laiko abu tėvai grįžo į Lietuvą, pirma mama, paskui tėvas su mergaite. Tuomet 2017 m. ar 2018 m. tėvai paliko mergaitę jai, kol susiras butą, darbą ir nuo to laiko mergaitė gyvena su ja (R. P.). Pradžioje dukrą lankydavo abu tėvai, prieš tris metus mama visai nustojo lankyti, neteikia išlaikymo, neskambina. Tėtis pirmais metais dažnai aplankydavo, veždavo poilsiauti, atveždavo vaišių, drabužių, avalynės, padėdavo darbais, bet vėliau pradėjo rečiau lankytis. Šiuo metu atsakovas gal metus neduoda pinigų, sako, kad uždirba minimalų atlyginimą, nėra lėšų, paskutinį kartą lankė mergaitę prieš porą mėnesių su vyresniu berniuku. Pati su mergaite sutaria, mato, kad ji yra laiminga, apie mamą ji pamiršo, tėčio laukia. Tėtis sako, kad negali pasirūpinti mergaite, nes neturi sąlygų, pas jį gyvena sūnus, pajamos mažos. Mergaitės išlaikymui per mėnesį, kol nebuvo globos pinigų, išsiversdavo iš 153,00 Eur, dabar neskaičiuoja, mergaitė valgo mokykloje, rūbų kas mėnesį neperka, mokamų būrelių nelanko, nes nėra susisiekimo, o pati (R. P.) nevairuoja. Mergaitė sveikata nesiskundžia. Mano, kad prašomas išlaikymas yra didelis, nes dar yra berniukas. Šiuo metu mergaitės išlaikymui išleidžia ne daugiau nei 200,00 Eur per mėnesį, nebent vėliau išlaidos augs. Vanduo yra šulinio, perka malkas, kurioms išleidžia maždaug 300,00 Eur, dujų balioną, elektrai 25,00Eur, bendrai susidaro per mėnesį apie 60,00-70,00 Eur. Perka mokymo priemones mokyklai.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad nepilnametė V. G. yra atsakovų Ž. G. ir N. G. dukra.
Nuo 2023 m. sausio 3 d. iki 2023 m. lapkričio 10 d. šeimai (duomenys neskelbtini) buvo taikoma atvejo vadyba. Ž. G. nuo 2023 m. spalio 19 d. iki 2023 m. gruodžio 11 d. ir nuo 2023 m. gruodžio 14 d. atvejo vadyba taikoma (duomenys neskelbtini). N. G. nuo 2023 m. gruodžio 15 d. atvejo vadyba taikoma (duomenys neskelbtini).
2023 m. kovo 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nutartimi leista paimti vaiką V. G. iš jos tėvų Ž. G. ir N. G..
2023 m. balandžio 4 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. kovo 30 d. vaikui V. G. nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėja paskirta R. P..
Iš 2023 m. gegužės 4 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto matyti, kad V. G. paaiškino, kad labai seniai kalbėjo su tėvu (globėja patikslino, kad 2023 m. balandžio 28 d. su tėvu ir broliu kalbėjosi), nenorėtų gyventi su tėvais, kiekvienas sau gyvena, truputį pasiilgsta tėčio. Globėja nurodė, kad mama visiškai nusišalinusi, jokių bendravimų, jokių žinių. Tėtis atvažiavęs buvo prieš tris mėnesius, žadėjo atvažiuoti savaitgalį, tačiau per visą laiką, kiek augina anūkę, situacija nesikeičia, mergaitė, kai tėvas išvažiuoja, tam kartui nusimena, kad taip greitai išvažiuoja tėvas, paskui praeina.
2023 m. rugsėjo 29 d. Pagalbos šeimai skyrius pasitarimo protokole dėl atvejo vadybos proceso nurodyta, kad Pagalbos šeimai skyriaus atvejo vadybininkas informavo, kad su Ž. G. sklandus bendravimas nevyksta, moteris nebendradarbiauja su pagalbą šeimai teikiančiais specialistais. Paminėjo, kad birželio mėnesį Ž. G. el. laišku informavo, kad atsisako bendrauti. Abu tėvai apie 2023 m. rugsėjo 29 d. atvejo vadybos pasėdį informuoti el. paštu. Atvejo vadybininko teigimu, N. G. darbo su šeima pradžios metu rodė iniciatyvą auginti vaiką V. G., pagerino gyvenimo sąlygas, buvo registruotas į pozityvios tėvystės įgūdžių lavinimo grupę ir individualias konsultacijas, tačiau nei grupių, nei konsultacijų lankyti nepradėjo. Atkreipė dėmesį, kad abu tėvai tinkamai informuoti apie tai, kokių veiksmų jie turi imtis siekiant auginti mergaitę ir, kad nesiėmus veiksmų bus kreipiamasi dėl laikinosios, o vėliau ir nuolatinės globos nustatymo V. G.. Pagalbos šeimai skyriaus socialinė darbuotoja informavo, kad bendrauti su Ž. G. pavyko tik darbo su šeima pradžioje, nuo š. m. kovo iki liepos mėn., vėliau jokio kontakto nebuvo, nes socialinės darbuotojos telefono numeris buvo užblokuotas, o paslaugų gavėjos gyvenamoji vieta nežinoma. Paminėjo, kad Ž. G. buvo siūlyta lankyti tėvystės įgūdžių grupę, suteikti reikiami kontaktai, tačiau ji grupėje registruotis ir dalyvauti atsisakė. Paminėjo, kad Ž. G. noro auginti mergaitę neišreiškė. Pasak specialistės, po paskutinio atvejo vadybos posėdžio tėvai galimai nusprendė, kad nesiims veiksmų vaiko susigrąžinimui. Pagalbos šeimai skyriaus socialinė darbuotoja informavo, kad bendrauti su N. G. sekėsi įvairiai. Darbo pradžioje vyras apsilankė socialinės darbuotojos konsultacijoje, rodė pastangas ir buvo motyvuotas susigrąžinti V. G., tačiau darbą perėmus kolegei ryšys dingo. N. G. pradėjo nebesudaryti sąlygų apsilankyti namuose, keisti telefono numerius, kolegė bendravo su juo per „Messenger" programėlę, tačiau ryšys nutrūko. Specialistės manymu, vyras tik imitavo norą auginti vaiką. Informavo, kad N. G. nekontaktuoja nei ei. paštu, nei telefonu, jam buvo siunčiami el. laiškai, tačiau atsakymas negautas. Šeimos pozicija dėl V. G. susigrąžinimo neaiški, tėvai nenori keisti situacijos. Globos centro globos koordinatorė informavo, kad R. P. su V. G. motina nesutaria, nebendrauja. V. G. tėtis paskutinį kartą V. aplankė per gimtadienį, (duomenys neskelbtini), nuo to laiko bendrauja tik retkarčiais. Motina su vaiku nebendrauja. Tėvai prie dukters išlaikymo neprisideda.
2023 m. lapkričio 10 d. Pagalbos šeimai skyriaus pasitarimo protokole dėl atvejo vadybos proceso nurodyta, kad Pagalbos šeimai skyriaus atvejo vadybininkas informavo, kad N. G. nebendrauja ir nebendradarbiauja su Pagalbos šeimai skyriaus specialistais, neatsako į telefono skambučius bei elektroninius laiškus, nedalyvavo 2023 m. birželio 5 d. ir 2023 m. rugsėjo 29 d. organizuotuose atvejo vadybos posėdžiuose. Socialinė darbuotoja informavo, kad nuo šių metų vasaros pradžios N. G. nerandamas namuose, paskutiniu metu buvo lankytasi šią savaitę, tačiau jo namuose nebuvo. Atsižvelgiant į tai atvejo vadybos procesas užbaigtas.
2023 m. gruodžio 1 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte pažymėta, kad V. G. pasakojo, kad su mama nebendrauja, nes jai mama neskambina. Tėtis retkarčiais aplanko. Tėvai su savo dukra nebendrauja. Motina yra visiškai nusišalinusi. Tėtis buvo atvažiavęs, bet taip pat apsilanko nedažnai. (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai skyriaus 2023 m. rugsėjo 29 d. pasitarimo protokole dėl atvejo vadybos proceso Ž. ir N. G., bendrai nutarta, jog yra tikslinga kreiptis į teismą, dėl nuolatinės globos nustatymo V. G. ir tėvų valdžios ribojimo. Jei dar iš pradžių buvo iniciatyva auginti iš tėvo pusės, tai vėliau ji dingo. Pasak specialistų, dalyvavusių posėdyje, po paskutinio atvejo vadybos posėdžio tėvai galimai nusprendė, kad nesiims jokių veiksmų vaiko susigrąžinimui, o tėvas tik imitavo norą auginti vaiką.
2023 m. gruodžio 13 d. Vaiko N. G. vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, kad Ž. G. nurodė, kad dukra su ja negyvena, o tėvas N. G. paaiškino, kad ne kartą kalbėjosi su žmona dėl to, kad ji nesislapstytų ir bendrautų su specialistais, tačiau išspręsti su ja kažką yra neįmanoma. Jo teigimu, jų bendra dukra yra globojama jos močiutės, kadangi po grįžimo iš užsienio ji, kurį laiką gyveno pas močiutę, kur ji priprato būti ir močiutės pastangų dėka ji ten ir pasiliko gyventi.
Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.180 straipsnio 2 dalį laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus. Tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos) (CK 3.179 straipsnio 1 dalis). Tėvų valdžios ribojimo ir atskyrimo bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.
Nagrinėjamoje situacijoje ieškovas prašo neterminuotai apriboti atsakovų Ž. G. ir N. G. tėvų valdžią jų vaiko V. G., atžvilgiu teigdamas, kad atsakovai iš esmės vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką, visiškai nesirūpina vaiku ir nėra jokio pagrindo tikėtis, kad jų elgesys ateityje gali pasikeisti teigiama linkme. Vertinant ieškinyje nurodytas aplinkybes, ieškovo atstovės paaiškinimus, ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, atsakovų, trečiojo asmens paaiškinimus, darytina išvada, kad ieškovo ieškinyje išdėstytos aplinkybės iš esmės pasitvirtino.
Bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo nepilnamečio vaiko auklėjimo ir priežiūros, nesudaro jam tinkamų sąlygų augti ir vystytis, nesuteikia saugios ir jo poreikius atitinkančios gyvenamosios vietos, kartu negyvena, nesiekia susigrąžinti vaiko, atkurti prarasto ryšio, įgyvendinti savo, kaip motinos, teisių ir pareigų, visiškai nesidomi vaiku, nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat, taip pat, kad tėvystė (motinystė), visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Todėl tinkamas tėvų pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Nėra objektyvių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, motina yra visiškai nusišalinusi nuo savo pareigų įgyvendinimo, ir toks jos elgesys trunka iš esmės jau ilgą laiką ir daro didelę žalą vaikui. Be to, motina yra nurodžiusi, kad vaiku rūpintis turi tėvas, todėl yra pagrindas atsakovei Ž. G. neterminuotai apriboti motinos valdžią jos nepilnametės dukros atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
Atsakovas yra iš esmės nusišalinęs nuo nepilnamečio vaiko auklėjimo ir priežiūros, nesudaro jam tinkamų sąlygų augti ir vystytis, nesuteikia saugios ir jo poreikius atitinkančios gyvenamosios vietos, kartu negyvena, nesiekia susigrąžinti vaiko, atkurti prarasto ryšio, įgyvendinti savo, kaip tėvo, teisių ir pareigų. Atsakovas vaiko gyvenime dalyvauja minimaliai (paskambina, kartais atvažiuoja), neprisideda materialiai prie vaiko poreikių patenkinimo, nesirūpina vaiko sveikata bei jo poreikių užtikrinimu, todėl atsakovo minimalus dalyvavimas vaiko gyvenime, teismo vertinimu, negali būti traktuojamas kaip pakankamas. Sprendimo priėmimo metu byloje nėra objektyvių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, nepilnamečio vaiko tėvas yra iš esmės nusišalinęs nuo savo pareigų įgyvendinimo, ir toks jo elgesys trunka jau pakankamai ilgą laiką ir daro didelę žalą vaikui. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškus ieškinį teisme, atsakovas jokių aktyvių veiksmų dėl vaiko susigrąžinimo nesiėmė. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumą, sprendžia, kad atsakovo elgesys atitinka tėvų valdžiai apriboti būtiną sąlygą, t. y. nesirūpinimą vaiku, vengimą atlikti pareigą auklėti vaiką (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl yra pagrindas atsakovui N. G. neterminuotai apriboti tėvo valdžią jo nepilnamečio vaiko V. G. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
Atsakovams išaiškintina, kad apribojus tėvų valdžią neterminuotai, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų; išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams; apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas; tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad vaiko tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams, taip pat jei vaikas dar neįvaikintas; jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu (CK 3.180, 3.181 straipsniai).
Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).
Neterminuotai apribojus atsakovų tėvų valdžią, nepilnamečio vaiko V. G. gyvenamoji vieta, iki kol įsiteisės teismo sprendimas (nutartis) dėl globos (rūpybos) vaikams nustatymo, nustatytina su laikina globėja (rūpintoja) R. P., gyvenančia (duomenys neskelbtini) (CPK 406 straipsnio 2 dalis, 407 straipsnis).
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią (atskirti vaikus nuo tėvų), teismas tuo pačiu sprendimu priteisia išlaikymą vaikams (CPK 407 straipsnis).
Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai, būdami veiksnūs, darbingo amžiaus, privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).
Ieškovas nagrinėjamoje byloje prašo priteisti iš atsakovų po 300,00 Eur kas mėnesį mokamas periodines išmokas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-207-984/2018 nutraukta atsakovų santuoka ir patvirtinta sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 4 punktu nustatyta, kad N. G. nepilnamečių vaikų N. G. ir V. G. išlaikymui gera valia įsipareigoja mokėti periodinėmis išmokomis po 250 Eur per mėnesį kiekvienam, nuo šios sutarties pasirašymo dienos iki vaikų pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant Ž. G..
Teismo teisę šeimos bylose peržengti pareikštų reikalavimų ribas numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnio 3 dalis. Teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes. Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. yra būtinas.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis); 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
Kasacinis teismas akcentuoja, kad nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Šiuo metu MMA 924,00 Eur, atskaičius mokesčius apie 676,96 Eur, todėl išskaičius vaiko išmoką 96,25 Eur orientacinis vienam tėvui tenkantis mokėtino išlaikymo dydis yra apie 290,00 Eur.
Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio.
Nagrinėjamu atveju atsakovų vaikas yra nepilnametis, todėl jam turi būti užtikrinta parama bei turi būti sudarytos palankios sąlygos vystytis. Nagrinėjamos bylos duomenimis, atsakovai prie vaiko išlaikymo neprisideda, todėl visa našta dėl vaiko išlaikymo nepagrįstai tenka vaiko laikinai globėjai. Tačiau atsižvelgdamas į atsakovų turtinę padėtį, į aplinkybę, kad jie turi pareigą teikti išlaikymą dar vienam nepilnamečiui vaikui, taip pat trečiojo asmens paaiškinimus, teismas vertina, kad pakankamas nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis yra 250,00 Eur iš kiekvieno atsakovo.
Todėl teismas iš dalies tenkina ieškovo reikalavimą ir priteisia iš atsakovės 250,00 Eur kas mėnesį mokamas periodines išmokas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko V. G., gaunamų pajamų (globos išmoka ir kt.) ir išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja (uzufruktore) skirtina R. P., gyvenanti (duomenys neskelbtini) (CK 3.185 straipsnis, 3.275 straipsnis).
Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-207-984/2018 priteisto iš atsakovo išlaikymo dydis nekeičiamas, bet keičiamas priteisto išlaikymo tvarkytojas (uzufruktorius), ja paskiriant R. P., todėl atitinkamai, nuolatine nepilnametės globėja ir gaunamų lėšų administratore paskyrus trečiąjį asmenį, (duomenys neskelbtini) sprendimo 4 punkto dalis, kuria iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja paskirta atsakovė Ž. G. pakeistina, paskiriant priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise nuolatinę globėją R. P..
Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Šalys yra atleidžiamos nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo civilinėse bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovų šioje dalyje nepriteisiamos. Tačiau iš atsakovės priteistina 67,50 Eur (((250,00 Eur x 12 mėn.) x 3 procentai) x 75 proc.) žyminio mokesčio už išlaikymo priteisimą (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 8 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas)
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406-407 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Neterminuotai apriboti atsakovei Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią jos vaiko V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Neterminuotai apriboti atsakovui N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią jo vaiko V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Nustatyti V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą, iki kol įsiteisės teismo sprendimas (nutartis) dėl nuolatinės globos (rūpybos) vaikui nustatymo, su laikina globėja (rūpintoja) R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančia (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 300 Eur (tris šimtus eurų) nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 21 d.) iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-207-984/2018 4 punkto dalį dėl Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskyrimo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja (uzufruktoriumi), V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant globėją R. P., a. k. (duomenys neskelbtini).
Skirti V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamų pajamų ir išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja (uzufruktore) R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 67,50 Eur (šešiasdešimt septynių eurų ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Bylinėjimosi išlaidas valstybei atsakovė turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.
Sprendimą nukreipti skubiam vykdymui.
Priėmus sprendimą inicijuoti bylą dėl nuolatinės globos nustatymo ir vaiko nuolatinio globėjo paskyrimo.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.