Šiaulių apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

5. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuroro 2017 m. gruodžio14 d. kaltinamuoju aktu baudžiamoji byla buvo perduota Klaipėdos apylinkės teismui, kuris 2018-10-11 nuosprendžiu G. B. pripažinęs kaltu įvykdžius veiką, numatytą LR baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje paskyrė galutinę bausmę – baudą 98 MGL dydžio ir pritaikė baudžiamojo poveikio priemones – uždraudė dvejus metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones ir konfiskuoti automobilio „Kia Sorento“, valst., Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą 15 800,00 Eur. Klaipėdos apygardos teismo 2019-02-26 nuosprendžiu jis buvo išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi Klaipėdos apygardos prokuratūros kasacinį skundą atmetė.

Dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų

7. Viena iš būtinųjų sąlygų, kuri turi būti nustatyta tam, kad kiltų valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnį, tai neteisėti teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmai ar neveikimas. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė, pripažįstamas ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas. Šia prasme, siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus, turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015, 2020 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020, ir kt.).

8. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie, nors ir atitiko baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais buvo pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, teismas, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus ir juos vertina atsižvelgdamas ir į jų reikšmę baudžiamojo proceso aspektu. Dėl to tokios kategorijos bylose vertinimai turi būti atliekami kompleksiškai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-687/2016, 2020 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020, ir kt.).

9. Kaip minėta, valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 34 punktą).

11. BPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Pagal BPK 2 straipsnį, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. BPK 166 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 172 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai privalo atlikti būtinus proceso veiksmus, kad būtų greitai ir išsamiai atskleistos nusikalstamos veikos. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.

13. Kasacinis teismas dėl tyrimo teisėtumo patikrinimo yra pasisakęs, kad, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015, 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020, ir kt.).

14. Sprendžiant valstybės civilinės atsakomybės klausimą dėl ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų veiksmų teisėtumo, esant išteisinimui nustačius, kad nebuvo nusikaltimo įvykio, vertinama, ar atliktas įrodomųjų duomenų rinkimas ir vertinimas iki teismo atitiko baudžiamajame procese nustatytus įstatymo reikalavimus, ar pareigūnai nepadarė įstatymo pažeidimo ar klaidų, kurios ir lėmė, kad teismo vertinimas nesutapo su pareigūnų atliktu kaltinamųjų duomenų vertinimu. Be kita ko, sprendžiant dėl žalos atlyginimo įvertinama, ar tyrimą vykdę pareigūnai tinkamai teisiškai kvalifikavo asmenų faktiškai atliktus veiksmus, ar šie veiksmai sudarė teisinį pagrindą pareikšti asmeniui įtarimus nusikaltimu. Ikiteisminio tyrimo, prokurorų ar teismo klaidą gali rodyti tai, kad asmeniui buvo pareikšti įtarimai, jis perduotas teisti ar buvęs pripažintas kaltu dėl jo nustatytų ir įrodytų veiksmų, kurie galutiniu baudžiamojo teismo sprendimu pripažinti kaip nesudarantys baudžiamojo nusikaltimo ar nusižengimo. Klaidą šiuo atveju sudaro netinkamas teisinis faktinių aplinkybių, kurios nebuvo nusikalstamos, įvertinimas kaip nusikaltimų.

15. Nagrinėjamoje byloje vertinant ikiteisminio tyrimo teisėtumą reikšmingi yra ikiteisminio tyrimo metu atlikti veiksmai, jų atitiktis teisės aktų reikalavimams, tyrimo metu surinkti duomenys, nes jų pagrindu buvo pradėtas ir tęsiamas ikiteisminis tyrimas bei pareikštas kaltinimas G. B. Šiuo atveju akivaizdu, jog ieškovo G. B. baudžiamajam persekiojimui nebuvo jokio pagrindo. Nors Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 11 d. nuosprendžiu G. B. ir buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 98 MGL dydžio bauda už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio: 2017 m. spalio 19 d. apie 19.18 val. (mieste, vieta neskelbtina), vairavo automobilį „Kia Sorento“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,37 promilės etilo alkoholio, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo G. B. apeliacinį skundą, panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl G. B. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir G. B. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį išteisino, pripažinęs, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šis sprendimas priimtas motyvuojant tuo, kad: pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio nuostatas, t. y. neištyrė ir neįvertino visų faktinių bylos aplinkybių, nepagrindė, kodėl remiasi vien tik policijos pareigūnų A. K. ir V. V. bei liudytojo M. S. prieštaringais parodymais ir atmeta kitus įrodymus, patvirtinančius bylai reikšmingas aplinkybes, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, vadovavosi prielaidomis; G. B. nesirengė daryti nusikaltimo, o policijos pareigūnai padaryti nusikaltimą jį sukurstė, t. y. byloje nėra jokių duomenų, kad šis nusikaltimas būtų buvęs padarytas ir be teisėsaugos pareigūnų žinios; pirmosios instancijos teismo padaryta prielaida, kad G. B. 2017 m. spalio 19 d. į prekybos centro aikštelę atvyko jau būdamas neblaivus, nėra pakankama jam pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, be to, jis tuo ir nebuvo kaltinamas.

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi atmesdamas Klaipėdos apygardos prokuratūros kasacinį skundą nurodė, jog provokavimu laikoma situacija, kai iš aplinkybių visumos galima daryti išvadą, kad asmuo nesirengė daryti nusikalstamos veikos ir ji nebūtų buvusi padaryta be teisėsaugos pareigūnų ir (ar) pagal jų nurodymus veikiančių asmenų įsiterpimo, nes kiekvienu atveju galioja principas, kad valstybė negali „sukurti“ nusikaltimų, o po to už juos bausti. Teisėjų kolegija konstatavo, jog pagal byloje nustatytas aplinkybes, nors G. B. būdamas neblaivus sėdėjo prie automobilio vairo, tačiau nėra jokių objektyvių duomenų, kad tuo metu jis rengėsi kur nors važiuoti. Aplinkybė, kad jis prieš tai ketino automobilį perstatyti į kitą vietą, vertinant provokacijos buvimo ar nebuvimo faktą, nagrinėjamu atveju jokios reikšmės neturi, nes tuo metu, kai policijos darbuotojų nurodymu M. S. buvo paragintas patraukti automobilį, išteisintasis automobilio nevairavo, automobilio variklis buvo išjungtas. Jis užvedė automobilį ir neblaivus juo pavažiavo keletą metrų tik po to, kai paprašytas policijos darbuotojų jį paragino patraukti automobilį liudytojas M. S., ir tai padarė ne iš karto, o tik po trečio ar ketvirto M. S. raginimo, t. y. intensyvių nusikalsti skatinančių veiksmų. Taigi, pagal bylos aplinkybes pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ši konkreti policijos darbuotojų užfiksuota išteisintojo veika, už kurią jis pirmosios instancijos teismo buvo nuteistas, be policijos darbuotojų įsikišimo nebūtų buvusi padaryta ir kad ši veika, pasitelkiant liudytoją M. S., buvo išprovokuota pačių policijos darbuotojų. Tokiu atveju buvo pažeista išteisintojo teisė į teisingą procesą ir teismą, įtvirtinta Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje ir BPK 44 straipsnio 5 dalyje; provokacijos metu surinkti duomenys negali būti pripažįstami įrodymais.

17. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbiausias ir skaudžiausias pasekmes sukėlęs pažeidimas – G. B. atžvilgiu pritaikytos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas dvejus metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones ir konfiskuoti automobilio „Kia Sorento“, valst., Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą 15 800,00 Eur, kurios buvo akivaizdžiai nepagrįstos visą laikotarpį iki išteisinamojo nuosprendžio priėmimo.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

18. Pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią, be kita ko, dėl neteisėto baudžiamojo poveikio priemonių pritaikymo atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.

-43 187,06 Eur už taksi paslaugas;

-22 000,00 Eur negautų pajamų (nuostolių) dėl žemės sklypo pardavimo.

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas G. B. baudžiamojoje byloje atlygino155,09 Eur už automobilio „Kia Sorento“, valst., Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimą ir saugojimą bei 84,39 Eur už jo vertinimą, taip pat baudžiamojoje byloje turėjo 5 000,00 Eur išlaidų, susijusių su advokato darbu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai išteisinto asmens patirtos dėl baudžiamojo proceso išlaidos neatlygintos baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu ieškiniu valstybei, pažeidusiai pozityviąsias pareigas, tokios išlaidos gali būti turtinės žalos sudėtinė dalis, jeigu teismas konstatuoja teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, kurie buvo nors ne vienintelė, bet pakankama priežastis tokioms išlaidoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Šios ieškovo patirtos išlaidos priežastiniu ryšiu susijusios su nustatytais neteisėtais veiksmais, nes patirtos ginantis nuo pareikštų kaltinimų baudžiamojoje byloje, todėl pripažįstamos ieškovui padaryta turtine žala, kuri priteisiama ieškovui iš atsakovės.

21. Ieškovo reikalavimas priteisti 43 187,06 Eur žalą už taksi paslaugas atmestinas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų paneigiančių atsakovės atstovų argumentus, jog taksi paslaugos jam nebuvo reikalingos dėl atimto vairuotojo pažymėjimo, nes byloje nėra jokių duomenų, kad vairuotojo pažymėjimas iš atsakovo buvo atimtas. Su tokiais atsakovės atstovų argumentais nagrinėjamoje byloje teismas negali nesutikti. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl atimto vairuotojo pažymėjimo jis negalėjo naudotis visuomeniniu transportu vykdamas į darbą ir atgal į namus. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad jo dukra G. B. gim. (data neskelbtina) gyvena kartu su motina L. M. (adresu: duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė paneigia ieškovo argumentus, jog jam buvo būtina naudotis taksi paslaugomis vežant dukrą į popamokinius užsiėmimus (gimnazijoje), kuri ieškovo teigimu yra apie 2 km. atstumu nuo dukters gyvenamosios vietos. Be to, ieškovo dukters vežiojimu įvairiais reikalais visuomeniniu transportu (mieste) galėjo pasirūpinti kartu su ja gyvenanti motina. Ieškovo argumentai, jog jis taksi automobiliu savo tėvus vežiojo pas gydytojus taip pat nėra pagrįsti jokiais faktiniais duomenimis.

22. Ieškovo argumentus dėl naudojimosi taksi paslaugomis paneigia ir tai, jog Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. rugsėjo 25 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje konstatuota, jog laikotarpiu nuo 2017-10-23 iki 2019-03-04 I. G. individuali įmonė (pavadinimas neskelbtinas) negalėjo suteikti taksi paslaugų G. B., nes faktiškai neturėjo transporto priemonių (taksi) ir realiai tokių paslaugų teikti negalėjo, išrašytos sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderiai neatitinka faktiškai vykdomos įmonės veiklos aplinkybių. Taigi, teismas negali remtis ieškovo paaiškinimais bei pateiktais dokumentais dėl naudojimosi taksi paslaugomis, nes pateikti duomenys kelia abejonių dėl jų atitikimo tikrovei ir teismas jais nesiremia (CPK 185 straipsnis).

23. Ieškovas G. B. taip pat prašo priteisti iš atsakovės 22 000,00 Eur negautų pajamų (nuostolių) dėl žemės sklypo pardavimo, kurios susideda iš skirtumo tarp pardavimo dieną buvusios turto kainos (26 500,00 Eur) ir kainos, už kurią ieškovas šį turtą pardavė (4 500,00 Eur). Ieškovas teigia, jog turtą skubėjo parduoti todėl, kad jam reikėjo lėšų taksi paslaugoms. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, jog jam buvo padaryta tokio dydžio žala. Šio sprendimo 21 - 22 punktuose konstatuota, jog ieškovui ne tik nebuvo poreikio naudotis taksi paslaugomis, bet jis netgi nepateikė tinkamų įrodymų apie turėtas taksi išlaidas. G. B. turėjo teisę savo nuožiūra parduoti sklypą už bet kokią jo kainą, tačiau neapdairiai perleisdamas savo turtą už mažesnę kainą nei ieškovo nurodoma rinkos vertė, ieškovas iš esmės veikė savo rizika (CK 6.253 straipsnio 5 dalis). Veikdamas neapdariai ir lengvabūdiškai jis turi prisiimti ir atsiradusius padarinius dėl to, kad turtas buvo parduotas ženklai pigiau nei jo rinkos vertė, todėl atsakovė neturi kompensuoti jam turto vertės ir pardavimo kainos skirtumo. Byloje nėra duomenų ir ieškovas neįrodinėjo tos aplinkybės, jog turtas buvo parduotas už pernelyg mažą kainą, taip pat nėra duomenų apie turto būklę jo pardavimo metu. Taigi, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju priežastinis ryšys tarp nustatytų neteisėtų veiksmų ir prašomos priteisti žalos (22 000,00 Eur), yra pernelyg nutolęs, be to, ieškovas neįrodė, jog jam buvo padaryta būtent tokio dydžio žala, todėl šioje dalyje ieškinys netenkinamas.

Dėl ieškovo patirtos neturtinės žalos ir turtinės bei neturtinės žalos priežastinio ryšio

24. CK 6.272 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų yra atlyginama ir neturtinė žala.

25. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012). Todėl teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės.

26. Ieškovas G. B. nurodė, kad jis patyrė neturtinę žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovės ir ją vertina 55 075,32 Eur. Ieškovas jam padarytą neturtinę žalą grindžia: policijos pareigūnų nusikaltimo išprovokavimu bei neteisėtu jo sulaikymu, nepagrįstai ribota jo teise į laisvę ir saugumą, nuteisimu, dvejus metus trukusiu baudžiamuoju persekiojimu, neteisėtu vairuotojo pažymėjimo atėmimu, neteisėtai pritaikyta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu dvejus metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, dėl ko buvo priverstas naudotis taksi paslaugomis neteisėtai taikyta kardomąja priemone – rašytiniu pasižadėjimu neišvykti, kas sukėlė didelius nepatogumus jam ir jo šeimai. Nurodo, jog tai sukėlė jam dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, žalą reputacijai (užėmė direktoriaus pareigas bendrovėje UAB (pavadinimas neskelbtinas)), patyrė viešą garbės ir orumo pažeminimą. Žiniasklaidoje publikuotose straipsniuose buvo stengiamasi viešai įtikinti, jog jis automobilį ieškovas vairavo „girtutėlis“, „papirkinėjo pareigūnus“ ir pan., dėl ko patyrė gėdą, nerimą, įtampą, nepasitikėjimą savimi, ilgalaikius nepatogumus, nepasitikėjimą teisėsaugos institucijomis ir pareigūnais.

27. Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai). Tai yra vienas iš asmens pažeistų neturtinių teisių gynimo būdų, suteikiantis galimybę nukentėjusiam asmeniui įsigyti alternatyvų komfortą teikiančių dalykų, t. y. kompensacija už moralinius praradimus reiškia tam tikrą substituciją, kuria asmuo gali pakeisti tai, kas buvo prarasta. Be to, neturtinės žalos atlyginimu siekiama atkurti ir pažeistų interesų pusiausvyrą, pripažįstant, kad asmuo netenka to, kas yra jo dalis ir neatskiriama nuo jo asmenybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad visiškai nepagrįstas, neteisėtas ieškovo G. B. baudžiamasis persekiojimas truko nuo 2017-10-19 iki 2019-02-26, t. y. iki išteisinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo. Neabejotina, jog dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ir ikiteisminio tyrimo teisėjų veiksmų, ieškovo nepagrįsto nuteisimo taikant kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, ieškovas patyrė ilgalaikių nepatogumų, išgyveno daug asmeniškų emocijų ne tik jis pats, bet ir jo šeimos nariai, pasikeitė darbuotojų požiūris į jį ne tik kaip į tėvą , bet ir įmonės vadovą. Akivaizdu, jog visi paminėti išgyvenimai sukėlė ieškovui stresą, dvasinius išgyvenimus, jam buvo apribota judėjimo laisvė, pabloginta ieškovo, kaip verslininko, reputacija, bei, tikėtina, ir sukėlė netikrumo jausmą, pakirto pasitikėjimą savimi. Teismas, vertindamas neturtinę žalą pinigais, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais neturtinės žalos piniginio įvertinimo, bet ir kitais šiai bylai aktualiais specifiniais kriterijais, atsižvelgia į neteisėtų veiksmų tiesioginio poveikio asmeniui trukmę, ieškovui dėl to kilusias turtines pasekmes, patirtų išgyvenimų laipsnį, kitas reikšmingas faktines aplinkybes, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus (CK 1.5 straipsnis), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei EŽTT praktiką tokio pobūdžio bylose.

29. Teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti prie priešingos išvados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, negu padarytoji baudžiamajame procese. Be to, CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas turi būti derinamas su vadinamąja nuostolių mažinimo doktrina. Taikant žalos sumažinimo doktriną, teismas turi tirti nuostolių atsiradimo priežastis ir tuo atžvilgiu, kad jie galėjo atsirasti ne tik dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, bet ir dėl ieškovo neteisėtų veiksmų, kurie neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, tačiau civilinės teisės požiūriu yra neleistini ir neteisėti. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tuo atveju, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. birželio 7 d. nutartyje nurodė, kad „taikant CK 6.282 straipsnio 1 dalį turėtų būti visapusiškai tiriama ir pagal CPK 185 straipsnyje nustatytus reikalavimus įvertinama, ar bendrovė, kurios vardu V.G. skolinosi iš fizinių asmenų pinigus užsienio valiuta, dėl savo nerūpestingumo, neatidumo ar aplaidumo sudarė prielaidas civilinių santykių partneriams ja nepasitikėti, kreiptis gynybos į teisėsaugos institucijas, o šioms pradėti baudžiamąjį persekiojimą, imtis priemonių galimiems civiliniams ieškiniams užtikrinti. <...> Taigi bylos duomenys verčia išsamiau tirti nuostolių atsiradimo priežastis ir tuo atžvilgiu, kad jie galėjo atsirasti ne tik dėl procesinių veiksmų baudžiamojoje byloje, bet ir dėl įmonės kaltų veiksmų jai vykdant finansines operacijas su valiuta, nes tuo metu ši veikla buvo nelegali.“ (LAT CBS teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Teisingumo ministerija, Nr. 3K-7-183/2006). CK 6.282 straipsnio taikymo būtina sąlyga – nukentėjusio asmens kaltė. Todėl ir šios bylos atveju svarbus momentas yra paties ieškovo kaltės įtaka žalos atsiradimui, taigi – ir iš valstybės priteistinų nuostolių dydžio nustatymui. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad neteisėtumas civilinėje teisėje suprantama labai plačiai – tiek sutarties pažeidimas, tiek konkrečios teisės normos, tiek bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atsargiai pažeidimas (CK 6.256, 6.263 straipsniai) (LApT 2008-08-05 nutartis civilinėje byloje V.G. v Lietuvos Respublika, Nr. 2A-425/2008).

31. Vertinat ieškovo veiksmus civilinės, o ne baudžiamosios atsakomybės aspektu, darytina išvada, kad ieškovo didelis neatsargumas (būdamas neblaivus M. S. prašymu stovėjimo aikštelėje vairavo automobilį, nors turėjo galimybė atsisakyti tai daryti) turėjo įtakos ieškovo galimos žalos atsiradimui, todėl vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, CK 6.253 straipsnio 5 dalimi, 6.282 straipsnio 1 dalimi, ieškovo prašomos žalos atlyginimas, turėtų būti mažinamas. Akivaizdu, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovas vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, todėl turi prisiimti ir padarinius, kurie atsirado jo atliktų netesėtų veiksmų pasėkoje.

32. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra pakankama satisfakcija, atitinka esamą situaciją ir yra socialiai teisinga, todėl, šį ieškinio reikalavimą tenkindamas iš dalies, tokią sumą ir priteisia ieškovui iš atsakovės.

33. Nagrinėjamu atveju turtinė ir neturtinė žala ieškovui atsirado dėl neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų jo atžvilgiu vykdytame baudžiamajame procese, ji yra susijusi su konstatuotais neteisėtais veiksmais priežastiniu ryšiu (CK 6.247 straipsnis), todėl priteisiama ieškovui iš atsakovės.

Dėl palūkanų išieškojimo

34. Ieškovės reikalavimas priteisti 5 proc. palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra teisiškai nepagrįstas ir atmestinas, nes nagrinėjamu atveju atsakovė nėra praleidusi termino įvykdyti piniginę prievolę, o turtinė ir neturtinė žala nėra įsiskolinimas ir už jos priteisimą palūkanos nemokamos (CK 6.210 straipsnio 1 dalis.).

35. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

36. Nei ieškovas G. B., nei atsakovės atstovai nepateikė įrodymų apie šioje byloje jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamu atveju nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 ir 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos ieškovui G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 239,48 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų trisdešimt devynių eurų 48 ct) turtinės žalos ir 3 000,00 Eur (trejų tūkstančių) neturtinės žalos atlyginimą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.