- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-24
- Bylos Nr.
- e2A-1385-779/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00599-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- L. B.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Petkuvienės ir Vaclovo Pauliko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovei L. B. dėl asmens garbės ir orumo gynimo bei žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei L. B., prašydama įpareigoti atsakovę L. B. paneigti ieškovės J. G. garbę ir orumą žeminančius teiginius, pateikiant teismui arba išsiunčiant ieškovės gyvenamosios vietos adresu tokio turinio raštą „Aš, L. B., 2015-09-13 teigdama tikrovės neatitinkančius teiginius, pasielgiau netinkamai ir neetiškai, kadangi tokie teiginiai neatitinka tikrovės, žemina J. G. garbę bei orumą. Dėl tokio savo netinkamo elgesio (teiginių) J. G. atsiprašau“; priteisti J. G. naudai iš atsakovės L. B. 500 Eur patirtą neturtinę žalą.
2. Ieškovė nurodė, kad dėl jos garbę ir orumą žeidžiančių atsakovės viešoje vietoje ištartų žodžių, ieškovė kreipėsi dėl administracinės bylos pradėjimo, tačiau Trakų rajono apylinkės teismas nustatęs, jog L. B., eidama link savo automobilio, pasakė žodžius ,,psiche, į durnių namus nuvešiu, beprote tu“, kurie buvo skirti J. G., administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.
3. Ieškovės manymu, atsakovės ištarti žodžiai buvo įžeidžiantys, neigiamai apibūdinantys asmenį, todėl toks jos elgesys viešoje vietoje nelaikytinas elgesiu, suderinamu su etikos normomis. Atsakovės teiginys vertintinas kaip atsakovės perteikta žinia, o ne nuomonė. Be to, nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Net vertinant teiginį kaip atsakovės subjektyvią nuomonę apie ieškovę, egzistuotų pagrindas pripažinti, kad tokia jos nuomonė žeidžia ir kartu žemina ieškovę, nes yra pareikšta neetiškai, nepagarbiai ir užgauliai, todėl atsakovės paskleisti duomenys apie ieškovę sumenkino jos savivertę, tai yra orumą, be to, žvelgiant iš pasyvaus (pašalinio) stebėtojo perspektyvos, sudarė pagrindą suabejoti jos asmenybės pilnavertiškumu, tai yra, pažemino ir jos garbę, todėl remiantis nurodytomis aplinkybėmis, konstatuotina, jog yra įstatyme nustatytos sąlygos ieškovės garbei ir orumui ginti. Dėl tokių atsakovės veiksmų (paskleistų duomenų) ieškovė pradėjo jausti bejėgiškumą, patyrė neigiamus emocinius išgyvenimus, sukrėtimą, šoką, pažeminimą, įskaudinimą.
Atsiliepimas
4. Atsakovė L. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog atsakovė seniai artimai bendrauja su Z. B. ir jos motina E. D.. Atsakovei atvykus pas jas į svečius, adresu Karaimų g. 19, Trakai, ieškovė ją nuolat fotografuoja ir filmuoja. Atsakovė ieškovės asmeniškai nepažįsta, jokių reikalų su ja nėra turėjusi. Atsakovė nėra viešas asmuo, tačiau ieškovė ją nuolat fotografuoja bei filmuoja. Atsakovė neneigia, jog, siekdama apsiginti ir išvengti persekiojimo jos atžvilgiu, galėjo pasakyti grubius žodžius ieškovės atžvilgiu, tačiau kokius konkrečiai – neprisimena. Toks ieškovės elgesys atsakovę emociškai traumuoja, nes neaišku, kokiu tikslu, kieno pavedimu ieškovė ją filmuoja ir fotografuoja bei kur panaudos atsakovės atvaizdą. Tokie ieškovės veiksmai jai sukelia didelį nerimą ir stresą. Taigi, ieškovės vykdytas persekiojimas fotografuojant ir filmuojant, išprovokavo atsakovę ieškovės atžvilgiu pasakyti grubius, galimai ne etiškus žodžius. Atsakovė, sakydama šiuos žodžius ieškovei, buvo subjektyviai įsitikinusi, kad ieškovės elgesys yra nenormalus, neadekvatus. Pati ieškovė tokiu savo elgesiu suformavo atsakovės neigiamą nuomonę apie ją. Atsakovės manymu, pašaliniai asmenys jos pasakytų žodžių ieškovei negirdėjo, nes tiek Z. B., tiek E. D. buvo toliau nuo jos, o be to, jos buvo užsiėmusios, t. y. bendravo su vairuotoju, kuris norėjo prisiparkuoti automobilį aikštelėje prie Z. B. namų. Nors įraše yra matomas ir pašalinis asmuo, tačiau jis negalėjo girdėti atsakovės sakomų žodžių, nes buvo pakankamai toli ir į kadrą pateko tik po kurio laiko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Sprendime nurodė, kad nors ieškovė nurodė, kad atsakovė ją įžeidė, sakydama „psiche, į durnių namus nuvešiu, beprote tu“, tačiau pateiktame vaizdo įraše nėra girdėti atsakovės sakant „psiche“, tačiau yra aiškiai girdimas kreipinys „“. Teismas, peržiūrėjęs vaizdo įrašą, nustatė, kad vaizdo įrašo 00.13 min. atsakovė, sėsdama į automobilį ir žiūrėdama į filmuojantį asmenį, pasako: „tu nustok filmuoti, aš tave į durnių namus nuvešiu, beprote tu“.
6. Teismas nustatė, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai. Atsakovė, visų pirma, kreipėsi į ieškovę su prašymu jos nefilmuoti. Susiklosčius konfliktiškai situacijai, kurią išprovokavo pati ieškovė, atsakovė išsakė savo subjektyvų požiūrį į situaciją bei nuomonę apie ieškovę. Iš vaizdo įrašo matyti, kad atsakovei sėdant į automobilį, kamera yra pasukama jos link. Teismas vertino, jog atsakovė turėjo pagrindą išreikšti nepasitenkinimą susiklosčiusia situacija bei pakankamą faktinį pagrindą nuomonei apie ieškovės elgesį susiformuoti.
7. Teismas atmetė ieškovės paaiškinimus, kad žinia apie ją buvo paskleista tretiesiems asmenims. Nurodė, kad atsakovei pradėjus sakyti „tu nustok filmuoti...“, Z. B. prieina prie atvažiavusio automobilio ir kalbasi su vairuotoju jam rodydama kryptį, jokio dėmesio tuo metu tiek į filmuojančią ieškovę, tiek atsakovę nekreipdama. Kaimynė E. D., sėdinti neįgaliojo vėžimėlyje, yra nusisukusi nuo filmuojančios ieškovės. Į nagrinėjamos situacijos metu atsakovės kreipimosi metu į ieškovę pasakytus žodžius kaimynės niekaip nesureagavo. Teismas sprendė, kad nesant CK 2.24 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, pagrindo tenkinti ieškiniui nėra.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovė J. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Ieškovė kategoriškai nesutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog susiklosčius konfliktiškai situacijai, kurią išprovokavo pati ieškovė, atsakovė išsakė savo subjektyvų požiūrį į situaciją bei nuomonę apie ieškovę. Ši teismo išvada padaryta nesant jokių konkrečių byloje įrodymų dėl ieškovės provokuojančio elgesio, teismas išvados nepagrindė jokiais konkrečiais faktais bei įrodymais.
8.2. Teismo vidinis įsitikinimas susiformavo teismui pilnai neįsigilinus į byloje esančią medžiagą, sutapatinus Vilniaus apygardos teismo nustatytas aplinkybes, visiškai nesusijusias su šia byla, su ieškovės elgesiu 2016 m. rugsėjo 13 d., kas lėmė nepagrįsto bei neteisėto sprendimo priėmimą. Ieškovei buvo iškelta byla dėl neteisėto informacijos rinkimo atsakovės atžvilgiu, tačiau tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir Vilniaus apygardos teismas ją išteisino ir dėl ieškovės civilinės atsakomybės prieš atsakovę išteisinamajame nuosprendyje visiškai nepasisakė.
8.3. Nesutiktina ir su tuo, kad atsakovė išreiškė savo nuomonę, o ne paskleidė garbę bei orumą žeminančią žinią apie ieškovę, o jos išsakyta nuomonė apskritai, anot teismo, nebuvo paskleista nes tretieji asmenys tiesiog negalėjo girdėti, ką ji sakė.
8.4. Nuo pat pirmo posėdžio ieškovė teikė nušalinimą teisėjui dėl jo ankščiau jos atžvilgiu priimtų sprendimų, kurie buvo panaikinti Vilniaus apygardos teismo. Nagrinėjant šią civilinę bylą, teisme taip pat buvo gauta baudžiamoji byla dėl ieškovės neteisėtos informacijos rinkimo kaimynės Z. B. bei L. B. atžvilgiu. Bylą nagrinėjo taip pat teisėjas R. Prašmuntas. 2018 m. balandžio 20 d. ieškovė teisėjo R. Prašmunto nuosprendžiu buvo nuteista už neteisėtą informacijos rinkimą Z. B. atžvilgiu, išteisinant ją dėl epizodo su L. B.. Ieškovei nesutikus su apkaltinamuoju nuosprendžiu, Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas apeliacinis skundas, kurio pasėkoje 2018 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu ieškovė buvo pilnai išteisinta. Gavus nuosprendį, ieškovė dar kartą pareiškė teisėjui nušalinimą, tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininkė, išnagrinėjus prašymą, teisėjo nenušalino. Teismui priėmus sprendimą skundžiamoje civilinėje byloje bei nesant jokio pagrindo nustačius ieškovės provokuojantį elgesį filmuojant atsakovę, kas iš esmės buvo vienintelis būdas apginti ieškovės interesus juos fiksuojant vaizdo kamera, nesant byloje jokių konkrečių įrodymų patvirtinančių provokaciją, o taip pat konstatavus, kad garsiai išsakytų atsakovės žodžių niekas negirdėjo, ieškovės nuomone, teisėjas proceso metu buvo jos atžvilgiu šališkas, kas įtakojo neteisėto bei nepagrįsto sprendimo priėmimą.
Atsiliepimas
9. Atsakovė L. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo su apeliaciniu skundu nesutiko. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Ieškovė atsakovę eilę metų (5 - 7 metus) persekiojo, su filmavimo kamera, mobiliuoju telefonu fotografavo, darė garso įrašus ir tuo pačiu provokavo jos atžvilgiu pasakyti, kad ji „psichė“, ginantis nuo jos ne tik nuo neteisėtų, bet ir nusikalstamų veiksmų. Tokie jos provokuojamojo pobūdžio veiksmui sukėlė atsakovei neigiamų reakcijų į tokius veiksmus, todėl šioje situacijoje, tokie jos veiksmai pripažįstami neleistinais ir nesukelia jokių pasekmių kaip garbės ir orumo įžeidimas.
9.2. Atsakovė išsakė savo nuomonę, suvokimą dėl ieškovės elgesio, o ne paskleidė žinias dėl garbės ir orumo, elgėsi sąžiningai, atsižvelgiant į ieškovės elgesį.
9.3. Atsakovės išsakytos nuomonės ieškovės atžvilgiu tretieji asmenys negirdėjo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
10. Byloje keliami procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, materialiosios teisės normų, reglamentuojančių asmens garbės ir orumo gynimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.
11. Pagal CPK 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-434-626/2018 nustatytos faktinės aplinkybės, kad tarp ieškovės ir atsakovės maždaug nuo 2008 metų yra priešiški santykiai, kurie tęsiasi iki šiol. Šių aplinkybių neginčijo ir bylos šalys procesiniuose dokumentuose.
13. Iš į bylą pateikto įrašo bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 13 d. gatvėje, netoli adreso Karaimų g. 19, Trakai, atsakovė L. B., sėsdama į automobilį ir žiūrėdama į filmuojantį asmenį, pasako: „tu nustok filmuoti, aš tave į durnių namus nuvešiu, beprote tu“.
14. Ieškovės teigimu, aukščiau nurodytais veiksmais buvo pažeminta ieškovės garbė ir orumas; pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino ieškovės garbės ir orumo pažeidimo, kadangi teismas be pagrindo pripažino, kad: 1) nurodytus atsakovės veiksmus išprovokavo pati ieškovė; 2) atsakovė išsakė savo nuomonę, o ne paskleidė žinią.
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
15. Asmens asmenines neturtines teises ir vertybes, įskaitant garbę ir orumą, gina įstatymas. Vadovaujantis CK 2.24 straipsnio 1 dalimi, asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; kt.).
17. Analizuojant, ar egzistuoja specialusis garbės ir orumo įžeidimo deliktas, būtina nustatyti, ką asmuo paskleidė – žinią ar nuomonę, kadangi tik nustačius, kad asmuo paskleidė žinią, analizuotinos kitos garbės ir orumo delikto sąlygos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Tuo tarpu nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2007). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje taip pat aiškiai atskiriami fakto konstatavimas (angl. statements of fact) ir vertinamieji teiginiai (angl. value judgments). Faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, jų reiškimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (žr. Kwiecien v. Poland, no. 51744/99, judgment of 9 January 2007). Taigi, žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).
18. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2008 metų tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai, akivaizdu, kad šalys viena su kita elgiasi priešiškai, reiškia savo neigiamas emocijas viena kitos atžvilgiu. Iš į bylą pateikto vaizdo įrašo matyti, kad atsakovė ieškovei adresuotus aukščiau minėtus žodžius pasakė dėl to, kad ieškovė ją filmavo.
19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovė minėtus žodžius ieškovei pasakė išprovokuota ieškovės elgesio (filmavimo), siekdama, ne paskleisti tikrus (t. y. faktinę situaciją atitinkančius) faktus apie ieškovę, tačiau sudrausminti ieškovę, emocingai išreikšdama savo nuomonę dėl ieškovės veiksmų. Ieškovė savo žodžių nebandė grįsti jokiais faktais (jų vertinimu), taiga, nesiekė savo žodžių pristatyti kaip pagrįstų, atitinkančių tikrovę.
20. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė minėtais žodžiais kreipėsi tiesiogiai į ieškovę, o ne į kitus asmenis, turėdama tikslą pasakyti tokią informaciją, kaip tikrą, apie ieškovę. Pritartina pirmosios instancijos teiginiams, kad nurodyto įvykio metu netoliese buvę asmenys (Z. B. ir E. D.) į ieškovės ir atsakovės pokalbį dėmesio nekreipė, į atsakovės ieškovei pasakytus žodžius niekaip nesureagavo. Nurodytų motyvų pagrindu pripažintina, kad ginčo veiksmų atlikimo metu ieškovė žinios (teiginio, kuris trečiųjų asmenų galėtų būti suprantamas kaip teisingas, atitinkantis faktinę situaciją) apie ieškovę nepaskleidė. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu įvertino tinkamai.
21. Nustačius, kad ginčo veiksmų metu ieškovė žinios nepaskleidė, nėra pagrindo analizuoti kitų garbės ir orumo įžeidimo delikto atsakomybės sąlygų, kadangi siekiant taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, turi egzistuoti visos šio delikto būtinosios sąlygos kartu. Kadangi nenustatyta, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus CK 2.24 straipsnio prasme, atitinkamai nėra pagrindo analizuoti civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų ir dėl neturtinės žalos ieškovei priteisimo.
22. Atmestinas kaip nepagrįstas ir ieškovės apeliacinio skundo argumentas dėl teisėjo šališkumo. Pažymėtina, kad siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, civilinio proceso kodekse įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, turi teisę, remiantis CPK 65-66 straipsniuose nurodytais pagrindais, teikti motyvuotą pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo (CPK 68 str.). Šia teise ieškovė pasinaudojo, teikdama pirmosios instancijos teismui pareiškimą dėl bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo. Pirmosios instancijos teismo teisėjos N. Z., laikinai ėjusios teismo pirmininkės pareigas, 2017 m. gegužės 15 d. neskundžiama nutartimi ieškovės prašymas dėl teisėjo nušalinimo buvo atmestas, todėl nurodytoje teismo nutartyje atliktas teisinis vertinimas ir priimtas procesinis sprendimas negali būti ginčijamas (CPK 279 str. 4 d.). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės argumentai dėl bylą išnagrinėjusio teisėjo šališkumo, iš naujo nevertintini, kadangi buvo išnagrinėti įsiteisėjusia teismo nutartimi ir atmesti kaip nepagrįsti.
23. Dėl kitų šalių argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
24. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nepažeidė teisės normų, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
25. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
26. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestas, o atsakovė nenurodė patyrusi bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, jų priteisti neprašė, bylinėjimosi išlaidos šalims neatlyginamos.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,-
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės J. G. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.