- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-13
- Bylos Nr.
- e2S-481-372/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- M. O.
- Ieškovas
- S. O.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. O. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-339-797/2023 pagal ieškovės S. O. ieškinį atsakovui M. O. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „Swedbank“, AB, institucija, teikianti byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių skyrius, bei atsakovo M. O. priešieškinį ieškovei S. O. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „Swedbank“, AB, institucija, teikianti byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-339-797/2023 pagal ieškovės S. O. ieškinį atsakovui M. O. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „Swedbank“, AB, institucija, teikianti byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių skyrius, bei atsakovo M. O. priešieškinį ieškovei S. O. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „Swedbank“, AB, institucija, teikianti byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių skyrius.
Šalies argumentai
2. A. M. O. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismo prašė įpareigoti ieškovę perduoti atsakovui raktus nuo 3 kambarių 138,06 kv. m. bendro ploto buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), durų bei pultelį nuo įvažiavimo į žemės sklypą (kiemą) vartų, ir netrukdyti naudotis nekilnojamuoju turtu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
3. Atsakovas nurodė, jog ieškovė stengėsi įvairiais būdais išprovokuoti konfliktus, girdint sūnui, vadino atsakovą necenzūriniais, įžeidžiančiais ir žeminančiais žodžiais. Atsakovas, siekdamas išvengti provokacijų, siekdamas apsaugoti sūnų nuo tėvų konfliktų, ieškovės žeminančio elgesio atsakovo atžvilgiu, išėjo gyventi į nuomojamą studiją. Atsakovas paliko bute visus kilnojamuosius daiktus, buities reikmenis, o studijoje gyvenimo sąlygos yra daug blogesnės negu šeimos būste. Atsakovas nurodė, jog grįžta į butą, kad galėtų bendrauti su sūnumi, bute yra jo asmeniniai daiktai ir santuokoje įgytas turtas, kuris yra nepadalintas.
4. Atsakovas pažymėjo, jog siūlė ieškovei turto padalijimo galimybę – kartu parduoti nekilnojamuosius daiktus, atsiskaityti su kreditoriumi, o likusią sumą pasidalinti. Ieškovė sutiko su sąlyga, kad turto pardavimu rūpinsis tik atsakovas. 2023-06-14 atsakovas turėjo butą aprodyti nekilnojamojo turto brokeriui, tačiau atvykus į butą, durys buvo užrakintos, užraktas pakeistas. Ieškovė telefonu paaiškino, kad atsakovui turtas nepriklauso, jis neturi teisės jame būti, o buto raktai yra pas kaimynę. Atvykusi kaimynė buto duris atrakino, bet raktų atsakovui neatidavė. 2023-06-15 atsakovas grįžo namo, bet duris taip pat rado užrakintas. Paaiškėjo, kad ieškovė be jo žinios pakeitė ir buto signalizacijos kodą. Atsakovas buvo priverstas kviesti policijos pareigūnus. Pildant dokumentus, grįžo ieškovė, tačiau raktų neatidavė ir policijos pareigūnams reikalaujant.
5. Atsakovas nurodė, kad nekilnojamieji daiktai (butas ir žemės sklypas, esantys adresu (duomenys neskelbtini) yra santuokoje įgytas turtas, jis nėra padalintas, todėl turtu turi teisę naudotis abu sutuoktiniai. Pakeisdama buto durų užraktą ir neįleisdama atsakovo į šeimos būstą, ieškovė savivaliauja, elgiasi neteisėtai. Ji jau siekė užvaldyti visą nekilnojamąjį turtą (prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą gyventi skyriumi nuo jos ir nepilnamečio sūnaus, tačiau teismas 2023-03-22 nutartimi ieškovės prašymą atmetė).
6. Atsakovas pažymėjo, jog ieškovės trukdymas atsakovui naudotis santuokoje įgytu turtu, jos teiginiai, kad paliks butą visai neužrakintą, kelia pavojų bute esančio santuokoje įgyto ir nepadalinto turto saugumui. Atsakovo vertinimu, ieškovė pažeidžia jo teisę naudotis šeimos būstu ir turtines teises.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 21 d. nutartimi nutarta atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
8. Teismas nurodė, kad atsakovas nepagrindė įrodymais realios grėsmės būsimo galimai palankaus atsakovui teismo sprendimo įvykdymui, neįvardijo, ką jis laiko grėsme jo asmeniniams neturtiniams ir turtiniams interesams, nenurodė, kaip jo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su nagrinėjama byla bei turtinėmis ir asmeninėmis neturtinėmis vaiko teisėmis.
9. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kad jis nepatenka į butą, jam trukdoma naudotis turtu, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir priėmus jam palankų teismo sprendimą, ieškovė jo nevykdys.
10. Teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimo visetą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
11. Skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2023 m. birželio 21 d. nutarties atsakovas (apeliantas) M. O. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iki civilinės bylos išnagrinėjimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti ieškovę perduoti atsakovui raktus nuo 3 kambarių 138,06 kv. m. bendro ploto buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), durų bei pultelį nuo įvažiavimo į žemės sklypą (kiemą) vartų, ir netrukdyti naudotis nekilnojamuoju turtu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
11.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės neliečiamumą ir apsaugą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, suteikė teisę ieškovei piktnaudžiauti.
11.2. Santuokos nutraukimo byloje sprendžiamas nekilnojamojo turto, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto, padalijimo klausimas. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad turtas įgytas santuokoje, tačiau šis turtas yra nepadalintas. Iki teismas sprendimu padalins šalių santuokoje įgytą turtą, šalys turi teisę jį valdyti ir juo naudotis, nepažeisdamos kito sutuoktinio teisės naudotis bendru turtu. Ieškovei neginčijant ir neįrodinėjant, kad butas yra jos vienos asmeninė nuosavybė, ji neturi teisės savivaliauti ir neleisti atsakovui naudotis bendru turtu. Netaikydamas laikinųjų apsaugos priemonių, teismas labiau pripažino ieškovės interesą vienai valdyti ir naudotis bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, paneigdamas atsakovo teisėtus interesus, pažeisdamas sutuoktinių interesų pusiausvyrą bei socialinio gyvenimo stabilumą, atimdamas atsakovui teisę laikinai, iki sprendimo įsiteisėjimo dienos, gyventi jam nuosavybės teise priklausančiame bute.
Žemesnės instancijos teismas
11.3. Teismo nutartis grindžiama ne nustatytais faktais ir įrodymais, o prielaidomis ir samprotavimais. Dabartinėje atsakovo gyvenamojoje vietoje sūnui nakvoti nėra sąlygų, todėl atsakovas ilgesnį laiką su sūnumi gali praleisti tik likdamas nakvoti šalių bendrame bute. Ieškovė vienasmeniškai, savavališkai šią teisę iš atsakovo atėmė, todėl teismas nepagrįstai šiuos veiksmus neįvertino kaip savavališkus, taip pat pažeidžiančius ir nepilnamečio sūnaus interesus.
11.4. Teismas nebuvo aktyvus ir nesikreipė į policiją, kad patikrintų atsakovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytų faktų pagrįstumą, neįpareigojo atsakovo pateikti įrodymus, nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė S. O. prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
12.1. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis negali patekti į jam priklausantį butą. Atsakovas nepagrindė įrodymais realios grėsmės būsimo galimai palankaus atsakovui teismo sprendimo įvykdymui.
12.2. Atsakovas ne kartą pripažino, jog šalys nuolat konfliktuoja ir nieko negali išspręsti gera valia, tarpusavio susitarimu, tačiau vis tiek siekia patekti į buvusią bendrą gyvenamąją patalpą, kad galimai vėl sukeltų konfliktą, dėl kurio ir taip kenčia nepilnametis vaikas, nors turi kitą gyvenamąją patalpą. Be to, atsakovas neprisideda prie buto išlaikymo, teigdamas, kad negyvena ir jame nebūną.
12.3. Atsakovas klaidingai nurodo, kad negalėjo į butą patekti birželio 14 ir 15 dienomis. Atsakovas nenurodo, kad ne kartą su kitais asmenimis buvo atvykęs į butą ir išsivežė šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius daiktus, nors šiuo metu teisme nagrinėjama santuokos nutraukimo byla, ir turtas tarp šalių nepadalintas.
12.4. Signalizacijos kodai nėra pakeisti, ieškovė neturi galimybės šito atlikti, nes su apsaugos tarnyba sudaryta sutartis atsakovo vardu; buto raktas buvo paliktas pas kaimynę ir atsakovas gali patekti į butą; atsakovui žinoma, kad yra sumontuoti kiemo vartai, suteiktas vienas pultelis, todėl ieškovė pultelio nuo vartų atiduoti negali, kadangi kitaip pati neįvažiuotų į namo kiemą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
14. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
15. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus: 2023-06-15 protokolo-pareiškimo kopiją; Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus rašto „Dėl Jūsų 2023-06-15 rašyto pareiškimo“ kopiją; 2023-06-27 UAB „G4S Lietuva“ rašto kopiją.
16. Atsakovas nurodė, jog po kreipimosi į teismą ir skundžiamos nutarties priėmimo, jam prašant, Šiaulių AVPK išdavė dokumentus, kurie patvirtina, kad ieškovė jo neįleidžia į namus ir trukdo jam naudotis bendru turtu. Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus rašte „Dėl Jūsų 2023-06-15 rašyto pareiškimo“ nurodyta, jog ieškovė pripažino, kad pakeitė durų užrakto šerdelę. Iš 2023-06-15 protokolo-pareiškimo kopijos matyti, kad ieškovė pakeitė buto durų užraktą, pakeitė vaizdo stebėjimo kamerų kodus. Ieškovė kreipėsi į saugos tarnybą, prašydama pakeisti objekte sumontuotos signalizacijos sistemos apsaugos kodus ir prisijungimus prie kamerų. Atsakovo vertinimu, tai rodo, kad ieškovė savivaliauja, siekia turtu naudotis tik viena, savavališkai atimdama iš atsakovo galimybę naudotis savo turtu. Šias aplinkybes patvirtina 2023-06-27 UAB „G4S Lietuva“ raštas.
17. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato raštą; šalių susirašinėjimą.
18. Ieškovė nurodė, kad paskutinį kartą atsakovas su draugais buvo atvykęs į butą 2023-06-07 ir išsivežė dar vieną šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą – kepsninę. Ieškovė apie 20 val. buvo išsikvietusi policijos pareigūnus, nurodytas įvykis užfiksuotas policijoje. Šią konfliktinę situaciją matė ir šalių nepilnametis sūnus. Teikiamas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato raštas patvirtina nurodytas aplinkybes.
19. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
20. Pagal kasacinio teismo praktiką CPK 314 straipsnio nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, taip pat negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018 ir kt.). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021).
21. Pasisakydamas dėl CPK 314 straipsnio normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo įrodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013; 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022).
22. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021).
23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, į tai, kad šalių pateikti rašytiniai įrodymai yra susiję su byloje sprendžiamu klausimu, kad teikiami rašytiniai įrodymai neužvilkins civilinės bylos nagrinėjimo, sprendžia, jog šalių pateikti rašytiniai įrodymai priimami ir vertintini visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.
Dėl atsakovo (apelianto) atskirojo skundo argumentų
24. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
25. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
26. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje ,,Laikinosios apsaugos priemonės“ įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Teismas gali įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punktas).Teismas gali taikyti ir kitas, teismo manymu, reikalingas priemones (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
28. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose lemia jų specifika – yra būtina apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ir šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis c. b. 3K-3-71-687/2020).
29. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Laikinai ginčo situacijai sureguliuoti laikinosios apsaugos priemonės parenkamos laikantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų bei vadovaujantis specialiaisiais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ekonomiškumo, proporcingumo) principais. Ekonomiškumo principas iš esmės reiškia draudimą laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Proporcingumo principas reikalauja parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kad jos nesuteikti nei vienai iš šalių nepagrįsto prioriteto. Teismas turi įvertinti galimus padarinius, kurie kiltų pritaikius laikinąsias apsaugos priemones.
30. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti tokių priemonių taikymo būtinumą, o priešinga šalis, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų priešingos šalies argumentus.
31. Byloje nustatyta, kad atsakovas teikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir prašė įpareigoti ieškovę perduoti atsakovui raktus nuo 3 kambarių buto durų bei pultelį nuo įvažiavimo į žemės sklypą (kiemą) vartų, netrukdyti naudotis nekilnojamuoju turtu. Atsakovas nurodė, kad nekilnojamieji daiktai yra santuokoje įgytas turtas, kuris nėra padalintas, todėl turtu turi teisę naudotis abu sutuoktiniai. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė pakeitė buto durų užraktą, neįleidžia jo į šeimos būstą, savivaliauja, elgiasi neteisėtai, siekia užvaldyti visą nekilnojamąjį turtą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo reikalavimai yra nepagrįsti, skundžiamoje nutartyje nurodė, jog atsakovas nepagrindė įrodymais realios grėsmės būsimo galimai palankaus atsakovui teismo sprendimo įvykdymui, neįvardijo, ką jis laiko grėsme jo asmeniniams neturtiniams ir turtiniams interesams, nenurodė, kaip jo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su nagrinėjama byla bei turtinėmis ir asmeninėmis neturtinėmis vaiko teisėmis. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atsakovas atskirajame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės neliečiamumą ir apsaugą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, suteikė teisę ieškovei piktnaudžiauti. Atsakovo vertinimu, netaikydamas laikinųjų apsaugos priemonių, teismas labiau pripažino ieškovės interesą vienai valdyti ir naudotis bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, paneigdamas atsakovo teisėtus interesus, pažeisdamas sutuoktinių interesų pusiausvyrą bei socialinio gyvenimo stabilumą, atimdamas atsakovui teisę laikinai, iki sprendimo įsiteisėjimo dienos, gyventi jam nuosavybės teise priklausančiame bute.
32. Iš civilinės bylos duomenų, pateiktų tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui, nustatyta, kad šalių tarpusavio santykiai konfliktiški. Atsakovas pats nurodė, jog ieškovė stengėsi įvairiais būdais išprovokuoti konfliktus, girdint sūnui, vadino jį necenzūriniais, įžeidžiančiais ir žeminančiais žodžiais, todėl jis, siekdamas išvengti provokacijų, siekdamas apsaugoti sūnų nuo tėvų konfliktų, ieškovės žeminančio elgesio atsakovo atžvilgiu, išėjo gyventi į nuomojamą studiją. Tačiau nepaisant šiuo metu turimos kitos gyvenamosios vietos, atsakovas vis tiek siekia patekti į buvusią bendrą gyvenamąją patalpą, motyvuodamas tuo, kad paliko bute visus kilnojamuosius daiktus, buities reikmenis, santuokoje įgytą turtą, kuris yra nepadalintas, be to, studijoje gyvenimo sąlygos yra daug blogesnės negu šeimos būste, į butą grįžta, kad galėtų bendrauti su sūnumi.
33. Apeliacinės instancijos teismas atsakovo atskirojo skundo argumentus, jog skundžiama nutartimi buvo paneigti atsakovo teisėti interesai naudotis jam taip pat priklausančiu nekilnojamuoju turtu, kuris dar yra nepadalintas, atmeta kaip nepagrįstus.
34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada yra susijęs su tam tikrų apribojimų taikymu, tačiau šalių lygiateisiškumo principas reikalauja taikant laikinąsias apsaugos priemones laikytis proporcingumo principo, ir suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.
35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju atsisakydamas taikyti atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstai pirmenybę teikė vaiko interesų apsaugos principo įgyvendinimo užtikrinimui, o ne atsakovo nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą įgyvendinimui. Kaip jau buvo minėta, laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose gali būti taikomos laikinai ginčo situacijai sureguliuoti. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys nuolat konfliktuoja ir jokių klausimų negali išspręsti gera valia, tarpusavio susitarimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių konfliktai vaiko akivaizdoje sukelia jam psichologinę įtampą, kenkia psichologinei būsenai, socialinei raidai, pažeidžia jo teisę augti saugioje ir ramioje aplinkoje. Pirmosios instancijos teismui atsisakius taikyti atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, buvo eliminuota konfliktų tarp šalių kilimo jų nepilnamečio vaiko akivaizdoje galimybė ir tokiu būdu užtikrintas nepilnamečio vaiko interesas gyventi saugioje aplinkoje.
36. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atmetus atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šalių interesų pusiausvyra nebuvo pažeista. Atsakovas patvirtino, kad be bendros šalių gyvenamosios patalpos turi kitą gyvenamąją vietą, į kurią išsikraustė savo noru ir kurioje gyvena. Atsakovo nurodytas tikslas – bendrauti su sūnumi, gali būti įgyvendintas ir be atsakovo lankymosi šalių bute, taip išvengiant galimų šalių konfliktų. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė ribotų atsakovo bendravimą su vaiku, todėl jis gali bendrauti su vaiku atsakovo gyvenamoje ar kitoje vietoje.
37. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesines teises normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.