Kauno apygardos teismo nutartis, AN2-336-928/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-12-19
Bylos Nr.: AN2-336-928/2023
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Odeta Gruodienė
Pažeidėjas: D. M.
Advokatai: Egidijus Storpirštis

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-336-928/2023Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00696-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.1; 21.11.10.; 21.13.3 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Odeta Gruodienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo atliekančio viršininko funkcijas T. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 25 d. nutarimo, kuriuo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. M. skundas tenkintas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. liepos 13 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-13644-2023 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 23207967979 panaikintas, administracinio nusižengimo byla D. M. atžvilgiu nutraukta.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Institucijos vyriausiojo tyrėjo R. K. 2023 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-13644-2023, administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23207967979, D. M. patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2023 m. gegužės 11 d. 09.52 val., nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones. Taip D. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalyje, už ką jai paskirta 90 eurų bauda.

Šalies argumentai

2. Pareiškėja D. M., nesutikdama su institucijos nutarimu, pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Skunde nurodė, jog santuokoje įsigijo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį VĮ „Regitra“ įregistravo D. M. vardu. Minėtą automobilį valdo ir juo disponuoja sutuoktinis T. M., tad būtent jis naudodamas bendra jungtine nuosavybe priklausantį kilnojamąjį daiktą – transporto priemonę, t. y. laikydamas transporto priemonę savo žinioje, pagal sutuoktinių susitarimą valdydamas, priimdavo ir prima sprendimus dėl šios transporto priemonės dalyvavimo viešajame eisme, o taip pat sprendžia klausimus, susijusius su automobilio technine būkle, eksploatacine priežiūra, transporto priemonės apdraudimu privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2023 m. spalio 25 d. nutarimu D. M. skundą tenkino, panaikino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. liepos 13 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-13644-2023 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 23207967979 ir administracinio nusižengimo bylą D. M. atžvilgiu nutraukė. Taip pat priteisė D. M. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 500 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Teismas konstatavo, kad D. M. nėra tinkamas jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 1 dalyje, subjektas. Motyvavo tuo, kad D. M. faktiškai savo žinioje transporto priemonės neturėjo, kadangi ja naudojasi jos sutuoktinis T. M., todėl ji ir neturėjo pareigos šį automobilį apdrausti. Pabrėžė, kad iš Kauno apylinkės teismui 2023 m. liepos 28 d. pateikto ieškinio matyti, kad nuo 2022 m. rugpjūčio 7 d. D. M. ir T. M. kartu negyvena, o be to, T. M. prašo jam asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį „BMW530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kas teismo nuomone patvirtina, kad automobiliu naudojasi išimtinai tik T. M..

Šalies argumentai

4. Institucija nesutikdama su teismo priimtu nutarimu pateikė skundą Kauno apygardos teismui. Skunde aukštesnės instancijos teismui Institucija prašo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 25 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-841-1165/2023 ir palikti Institucijos 2023 m. liepos 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR N-13644-2023 nepakeistą (ANK 653 straipsnio 1 dalies 5 punktas); 2) netenkinus pirmojo prašymo, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 25 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-841-1165/2023 ir priimti naują nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje (ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nusprendžiant administracinio nusižengimo bylą grąžinti Institucijai tyrimui atlikti, kaltam asmeniui nustatyti ir patraukti jį atsakomybėn; 3) netenkinus pirmųjų dviejų prašymų, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 25 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-841-1165/2023 ir priimti naują nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje (ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nusprendžiant patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą priteisti iš valstybės įstatymų nustatyta tvarka.

4.1. Skunde nurodo, kad Institucija nesutinka su Kauno apylinkės teismo sprendimu ir pozicija nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nes už pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą liko nenubaustas transporto priemonės savininkas (valdytojas). Be to, nesutinka su Kauno apylinkės teismo sprendimu ir pozicija, kad D. M. nėra tinkamas jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 1 dalies, subjektas.

4.2. Pažymėjo, kad analizuojant ANK 415 straipsnio 1 dalies dispoziciją tiek teisiniu, tiek lingvistiniu požiūriu, daroma išvada, kad šis straipsnis numato du alternatyvius įstatymo draudžiamus veikimus, už kuriuos numatyta atskira atsakomybė, t. y: 1) neapdraustos transporto priemonės vairavimą; 2) pareigos transporto priemonę apdrausti nevykdymą. Nagrinėjamu atveju D. M. pareikštas kaltinimas dėl pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą, t. y. nėra privaloma aplinkybė, kad būtent šis asmuo vairuotų transporto priemonę. Pareiga apdrausti transporto priemonę kyla transporto priemonės savininkui. Transporto priemonės savininkas – valdytojas VĮ Regitra duomenimis yra administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, kitų duomenų apie valdytojus VĮ Regitra neturi.

4.3. Apeliantas kritikuoja teismo priimtą nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylą D. M. atžvilgiu remiantis tik deklaratyviai konstatuojamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio normomis, reglamentuojančiomis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sąvoką, iš esmės nesivadovaujant konkrečiais įstatymais ar poįstatyminiais teisės aktais (specializuotomis teisės normomis), reglamentuojančiomis transporto priemonių draudimą ir asmenų teises bei pareigas. Tuo tarpu Institucija priimdama 2023 m. liepos 13 d. nutarimą rėmėsi įstatymais ir konkrečiais jų reglamentavimais (nurodant jų straipsnius, dalis, punktus), juos pacituojant, tokiu būdu, padarytos išvados, pagrindžiančios D. M. kaltę.

4.4. Institucijos vertinimu, sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo bylą neatitinka ANK nuostatų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, byloje Nr. 2AT-7-689/2020, buvo konstatuota, jog tuo atveju, kai administracinis nusižengimas padarytas, tačiau jį padaręs asmuo nenustatytas, negali būti vadovaujamasi ANK 591 straipsnio 1 punktu ir administracinio nusižengimo teiseną negali būti nutraukta, nes padaryta veika turi administracinio nusižengimo požymių. Taigi tuo atveju, jei visapusiškai ir išsamiai ištyrus bylos aplinkybes būtų nustatyta, kad tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek nutarimas buvo surašyti ne administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, teismas turi panaikinti institucijos priimtą nutarimą ir grąžinti bylą Institucijai protokolo trūkumams ištaisyti, kadangi teismas pats šių esminių protokolo trūkumų, nustatančių administracinio nusižengimo bylos ribas, ištaisyti negali ir tokiais atvejais, norint nustatyti dėl padaryto administracinio nusižengimo kaltą asmenį, reikia atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą. ANK 591 straipsnyje, iki ANK pakeitimo, buvo reglamentuotos tos pačios sąvokos ir teisinis reglamentavimas, kaip šiuo metu galiojančiame ANK 565(1) straipsnyje. Institucijos nuomone teismas negali nusišalinti nuo įrodymų rinkimo ir vertinimo. Apeliacine tvarka skundžiamame Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. priimtame nutarime tik padaryta išvada, kad D. M. netinkamas subjektas dėl jai pareikšto kaltinimo, tačiau nenustatyta ir nenurodyta, kas yra tinkamas subjektas. Institucijos nuomone, jeigu remiantis teismo sprendimu ir padarytomis išvadomis ne tas asmuo buvo patrauktas atsakomybėn ir teismas negalėjo nustatyti tinkamo subjekto, AN byla turėjo būti grąžinta Institucijai jo nustatymui, bet nenutraukta AN bylos teisena.

4.5. Apeliantas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. 43 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad „Atsakingi už draudimo sutarties sudarymą fiziniai ir juridiniai asmenys, nesudarę šio įstatymo reikalavimus atitinkančios draudimo sutarties, taip pat transporto priemonių valdytojai, neturintys galiojančio draudimo liudijimo ar kito dokumento, kitos valstybės teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinančio draudimo sutarties sudarymą, atsako pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.“; 4 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad „Už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas (toliau - atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo). Jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, už draudimo sutarties sudarymą šie asmenys atsako solidariai, jeigu jie nėra susitarę kitaip.“; 4 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad „Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Tuo tarpu CK 3.88 straipsnio 1 dalyje, nurodoma, kas laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, visgi šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Nagrinėjamu atveju tokių duomenų (bendroji jungtinė nuosavybė) apie aptariamos transporto priemonės registraciją registre nėra, registre nurodyta tik D. M..

4.6. Taigi, remiantis paminėtu teisiniu reguliavimu, Institucijos nuomone, šioje byloje pareiga transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę šiuo atveju kilo D. M.. Kelių transporto priemonių registre automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas tik D. M. vardu, jos sutuoktinio duomenys registre, kaip transporto priemonės valdytojo, nėra nurodomi, todėl minima transporto priemonė negali būti laikoma bendrąja jungtine nuosavybe asmens atsakingo už apdraudimą prasme, remiantis specializuota teisės norma – Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymu, kadangi registre šios aplinkybės nenurodytos ir viešajame registre (kelių transporto priemonių registre) yra nurodomi tik D. M. duomenys, todėl už draudimo sutarties sudarymą D. M. ir jos sutuoktinis šiuo atveju atsako ne solidariai, o pareiga apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę šiuo atveju kyla tik savininkei. Taip pat pabrėžė, kad transporto priemonė privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota, o ne tik tada, kai rengiamasi su ja dalyvauti viešajame eisme.

4.7. Pažymėjo, kad LR transporto priemonių draudikų biuro informacinėje sistemoje yra duomenys, kad transporto priemonė BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paskutinį kartą privalomosios civilinės atsakomybės draudimu buvo apdrausta „BTA“ ADB filiale Lietuvoje 2023 m. spalio 11 d., sutarties Nr. LT23-TCA-01627450-2, kuri įsigalioja 2023 m. spalio 11 d. ir baigiasi 2023 m. lapkričio 10 d., draudimo liudijimas Nr. AJC 1765312, draudėjas D. M., t. y., draudikų biuras pripažįsta, kaip teisėtą ir tinkamą draudėją privalomosios civilinės atsakomybės draudimu apdrausti minėtą transporto priemonę – D. M., o ne kitą subjektą.

4.8. Institucijos nuomone, Institucijos pareigūnas nutarime padarė teisingą išvadą, kad „Asmens bylos nagrinėjimo metu pateikti motyvai ir pozicija vertinama, kaip gynybinė pozicija ir bandymas išvengti atsakomybės. Asmens motyvas, kad ši neturi duomenų apie automobilį, jo apdraudimą ir kt. duomenų, pagal kuriuos galėtų kontroliuoti ir atlikti pareigą, bylą nagrinėjančio pareigūno vertinimu nešalina asmens atsakomybės, šiuos duomenis asmuo, kaip savininkas, turi galimybę ir netgi pareigą žinoti, valstybės institucijos asmenims pagal galiojantį teisinį reguliavimą privalo teikti duomenis apie jų nuosavybę. Tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo net nebandė pasinaudoti teise susižinoti duomenis apie jam priklausantį turtą, vengė atlikti pareigą apdrausti transporto priemonę, neleisti naudoti nedraustos transporto priemonės. D. M. turėjo būti ypač suinteresuota domėtis jai nuosavybės teise priklausančia transporto priemone- kur ji yra, kaip naudojama, ar visos įstatymų numatytos prievolės savininkui yra vykdomos. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi teisės atsisakyti pareigos apdrausti transporto priemonę ir nors CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas reglamentuoja, kad „Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama:>...< turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu“, tačiau specializuotos teisės normos - Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo reguliavimas nustato, kad „transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės“; „Jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, už draudimo sutarties sudarymą šie asmenys atsako solidariai“.

4.9. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, visi Lietuvos apygardų teismai jau yra pasisakę, jog, vadovaujantis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, asmuo, VĮ „Regitra“ duomenų bazėje įregistruotas kaip transporto priemonės savininkas (privalantis sudaryti draudimo sutartį dėl jam priklausančios transporto priemonės), ir asmuo, atsakingas už eismo įvykį, atsako LR Transporto priemonių draudikų biurui solidariai (2007 m. lapkričio 6 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-380-368/2007. 2008 m. balandžio 24 d. Kauno apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-440-259/2008. 2009 m. vasario 4 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-57-360/2009. 2009 m. gegužės 5 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-475-611/2009)“.

4.10. Institucijos pozicija, šiuo atveju išlaidos advokato paslaugoms apmokėti panaikinus pirmos instancijos teismo nutarimą ir palikus galioti Institucijos nutarimą nepriteistinos. Tuo pačiu atkreipė dėmesį, kad pagal formuojamą LAT praktiką kitais atvejais 2022 m. spalio 24 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-80-594/2022; 2022 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-85-1073/2022 patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimas priteistas iš valstybės įstatymų nustatyta tvarka, o ne iš Institucijos.

Atsiliepimas

5. Atsiliepime į pateiktą skundą D. M. atstovas advokatas Egidijus Storpirštis prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti apylinkės teismo nutarimą nepakeistą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5.1. Atsiliepime nurodo, kad D. M., kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nuosekliai kategoriškai neigė ir neigia padariusi administracinį nusižengimą. Teigia, kad gyvendami santuokoje Dalia ir T. M. įsigijo automobilį BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį kaip bendrą jungtinę nuosavybę VĮ „Regitra" registravo D. M. vardu. Automobilį BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) inkriminuojamo nusižengimo metu teisėtai valdė ir disponavo T. M., tad būtent jis naudodamasis bendra jungtine nuosavybe priklausanti kilnojamąjį daiktą - transporto priemonę, t. y. laikydamas transporto priemonę savo žinioje, priėmė sprendimą apie konkrečios transporto priemonės dalyvavimą viešajame eisme ir pagal sutuoktinių susitarimą, būdamas atsakingu užtikrinant reikalavimus susijusius su automobilio technine būkle, eksploatacine priežiūra, privalomosios techninės apžiūros atlikimu bei apdraudimu privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio D. M. kartu su T. M. negyvena, vyksta skyrybų procesas, todėl D. M., kaip ir ankščiau pagal sutuoktinių susitarimą, nevaldydama ir nedisponuodama transporto priemone, nesprendė, o ir neturėjo realių galimybių spręsti, dėl automobilio dalyvavimo/ nedalyvavimo viešajame eisme, tad nepriimdama sprendimo apie automobilio dalyvavimą viešajame eisme negalėjo, o ir neprivalėjo užtikrinti automobiliui privalomosios techninės apžiūros atlikimo bei apdraudimo privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Teismo posėdžio metu apklaustas T. M. patvirtino aukščiau nurodytas aplinkybes apie tai, kad tai jis disponuoja transporto priemone ir rūpinasi jos draudimu.

5.2. Pažymėjo, kad pirmos instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai nustatė, ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę. Nutarimo išvados, kad Institucijos priimtas nutarimas naikintinas nesant administracinio nusižengimo požymių visumos dėl D. M. nebuvimo inkriminuojamo administracinio nusižengimo subjektu, o taip pat, kad administracinės atsakomybės taikymas D. M. būtų nesuderinamas su teisingumo ir protingumo principais ir administracinės atsakomybės taikymo tikslais, yra pagristos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas, todėl pirmos instancijos teismo nutarimas pagristas, teisėtas, atitinkantis formuojamą teismų praktiką, ir tuo pagrindu institucijos apeliacinis skundas atmestinas kaip neteisėtas ir nepagristas.

5.3. Atkreipė dėmesį, kad kasacinis teismas plenarinės sesijos ir vėlesnėse nutartyse, aiškindamas CK 3.88 straipsnio 3 dalies normą dėl registracijos reikšmės registruoto turto statusui (bendroji jungtinė ar asmeninė ir pan.) sistemiškai su kitomis susijusiomis normomis, yra nurodęs, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P- 186/2010; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2014 ir kt.). Konstatuoja, kad konkrečios bylos atveju abiejų alternatyvių administracinio nusižengimo veikų, numatytų ANK 415 straipsnio 1 dalyje įvykdymą atliko T. M. ir tai vertina, kaip idealią administracinių nusižengimų veikų sutaptį. Duodamas parodymus teisme T. M. aiškiai pripažino, kad įvykdė abi ANK 415 straipsnio 1 dalyje aprašyto administracinio nusižengimo veikas, t. y. ir kaip transporto priemonės vairuotojas ir kaip valdytojas. Tuo tarpu T. M. už ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo įvykdymą jau buvo patrauktas atsakomybėn ir nubaustas. Vadovaujantis non bis in idem principu, T. M. įvykdęs ir pripažinęs ANK 415 straipsnio 1 dalyje ir transporto priemonės valdytojams inkriminuotiną administracinio nusižengimo įvykdymą, negali būti nei persekiojamas, nei baudžiamas, o tuo labiau pakartojamas procesas, kurio apeliaciniu skundu prašo Institucija, kadangi jis jau už ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką yra nubaustas, baudą sumokėjęs.

5.4. Mano, kad nėra pagrindo kvestionuoti teismo pozicijos ir sprendimo, kad D. M. nėra tinkamas jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 1 dalies, subjektas. Pirmos instancijos teismas vadovaudamasis ne manymais, kaip tai darė ir daro Institucija, o būtent objektyviai ir visapusiškai nustatęs, ištyręs ir įvertinęs nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus konstatavo, kad transporto priemonė, su kuria buvo užfiksuotas administracinis nusižengimas, yra įgyta santuokoje ir remiantis CK 3.88 straipsnio l dalies l punktu, jos savininkai yra tiek D. M., tiek T. M., kuris teismo posėdžio metu patvirtino, kad nors transporto priemonė registruota jo sutuoktinės vardu, būtent jis yra šios transporto priemonės valdytojas ir būtent jis vairuoja transporto priemonę ir paprastai ją drausdavo. Tokiu būdu pirmos instancijos teismas griežtai laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių, ko pagrindu padarė logišką, pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad administracinės atsakomybės taikymas D. M. butų nesuderinamas su teisingumo ir protingumo principais ir administracinės atsakomybės taikymo tikslais.

5.5. Atsiliepime taip pat sutinkama su pirmos instancijos teismo sprendimu priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai, logiškai ir teisėtai konstatavo kad šioje byloje teismui priėmus sprendimą administracinio nusižengimo teiseną D. M. atžvilgiu nutraukti, įvertinus bylos pobūdį ir sudėtingumą, bylos nagrinėjimo trukmę, protingumo ir sąžiningumo principus, prašoma priteisti proceso išlaidų suma (500 Eur) laikytina proporcinga, todėl priteistina. Atsižvelgus į tai, kad administracinio nusižengimo teisena inicijuota Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, advokato teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Tuo pačiu pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme, kurios sudaro 200 Eur, tai yra už atsiliepimo į skundą parengimą, bei teiktas konsultacijas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčas byloje kilęs dėl tinkamo subjekto, atsakingo už pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę nustatymo. Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai administracinio nusižengimo teiseną D. M. atžvilgiu nutraukė, konstatavęs, kad šiuo atveju ji nėra tinkamas ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektas. Apelianto teigimu, Kelių transporto priemonių registre automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas tik D. M. vardu, jos sutuoktinio duomenys registre, kaip transporto priemonės valdytojo, nėra nurodomi, todėl minima transporto priemonė negali būti laikoma bendrąja jungtine nuosavybe atsakingam asmeniui už draudimą konstatuoti, remiantis specializuota teisės norma – Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymu, kadangi registre šios aplinkybės nenurodytos ir viešajame registre (kelių transporto priemonių registre) yra nurodoma tik D. M. duomenys, todėl už draudimo sutarties sudarymą D. M. ir jos sutuoktinis šiuo atveju atsako ne solidariai, o pareiga apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę kyla tik savininkei.

7. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos.

8. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktais administracinio nusižengimo bylos duomenimis, taip pat įvertinęs Institucijos nutarimo, apylinkės teismo nutarimo bei skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, motyvus, daro išvadą, jog apylinkės teismo nutarimas, kuriuo administracinio nusižengimo teisena D. M. atžvilgiu nutraukta yra visiškai pagrįstas, teisingas ir teisėtas. Tokiu būdu Institucijos skundas šioje dalyje atmestinas.

9. Kaip jau minėta ANK 415 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą. Taigi įstatymas numato du alternatyvius draudžiamus veikimus, už kuriuos numatyta atsakomybė, t. y.: 1) neapdraustos transporto priemonės vairavimas; 2) pareigos transporto priemonę apdrausti nevykdymas.

10. Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 78 punktas reglamentuoja, kad Transporto priemonės savininkas - asmuo, kuriam transporto priemonė priklauso nuosavybės teise. Transporto priemonės valdytojas - asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę (2 straipsnio 84 punktas). Dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę privalomosios techninės apžiūros atlikti) ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius (25 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsakingi už draudimo sutarties sudarymą fiziniai ir juridiniai asmenys, nesudarę šio įstatymo reikalavimus atitinkančios draudimo sutarties, taip pat transporto priemonių valdytojai, neturintys galiojančio draudimo liudijimo ar kito dokumento, kitos valstybės teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinančio draudimo sutarties sudarymą, atsako pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (43 straipsnio 1 dalis). Minėto įstatymo 4 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas (toliau - atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo). Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį (toliau - lizingo sutartis), už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, už draudimo sutarties sudarymą šie asmenys atsako solidariai, jeigu jie nėra susitarę kitaip. 4 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės.

11. Bylos duomenys patvirtina, kad administracinių nusižengimų registre užregistruotos dvi AN teisenos: 2023 m. gegužės 16 d. ROIK 23207967979 (dėl pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymo) ir 2023 m. gegužės 19 d. ROIK 23208324204 (dėl vairavimo transporto priemonės, kuri neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu). AN teisenoje ROIK 23208324204 T. M. patrauktas atsakomybėn pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2023 m. gegužės 11 d. 9.52 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. AN teisenoje ROIK 23207967979 priimtas Institucijos nutarimas, kuriuo transporto priemonės savininkė D. M. buvo patraukta atsakomybėn už pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą, o Kauno apylinkės teismas priėmė nutarimą, kuriuo AN bylos teiseną D. M. atžvilgiu nutraukė.

12. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad D. M. kaip transporto priemonės savininkei pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinus sutuoktinių turto teisinį režimą, transporto priemonės faktinį valdytoją negali būti perkeliama absoliuti ir neginčijama pareiga apdrausti jai nuosavybės teisę priklausančią transporto priemonę, kadangi ji faktiškai šia transporto priemone nedisponuoja ir savo žinioje jos neturi jau nuo 2022 m. rugpjūčio 7 d. Tokiu būdu, nėra jokio pagrindo ją traukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį už savininko pareigos apdrausti transporto priemonę nevykdymą.

13. Kaip matyti administracinėn atsakomybėn patraukta D. M. iš esmės neginčija, jog tiek VĮ „Regitra“ duomenų bazėje, tiek Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra nurodyta būtent ji. Tačiau šiame kontekste negali būti ignoruojamos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kurias patvirtina tiek rašytiniai duomenys esantys byloje, tiek asmenų paaiškinimai, jog automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra įgytas santuokoje, nors registruotas D. M. vardu, tačiau ji pati automobiliu nesinaudoja, automobiliu naudojasi jos sutuoktinis T. M., kuris nuolat ir rūpinasi minėtos transporto priemonės eksploatavimu, jos technine apžiūra bei privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Šias aplinkybes betarpiškai patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas T. M..

14. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog transporto priemonė, su kuria buvo užfiksuotas administracinis nusižengimas, yra įgyta santuokoje ir remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, jos savininkai yra tiek D. M., tiek T. M., kuris teismo posėdžio metu patvirtino, kad nors transporto priemonė registruota jo sutuoktinės vardu, būtent jis yra šios transporto priemonės valdytojas ir būtent jis vairuoja transporto priemonę, ir paprastai ją drausdavo. Tokiu būdu T. M. iš esmės patvirtino įvykdęs abi ANK 415 straipsnio 1 dalyje aprašyto administracinio nusižengimo veikas, t. y. ir kaip transporto priemonės vairuotojas ir kaip valdytojas. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys taip pat patvirtina, kad tarp D. M. ir Tomo M. K. apylinkės teismo Kauno rūmuose vyksta skyrybų procesas. Iš Kauno apylinkės teismui 2023 m. liepos 28 d. pateikto ieškinio matyti, kad nuo 2022 m. rugpjūčio 7 d. D. M. ir T. M. kartu negyvena, be to, T. M. prašo jam asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad „Už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas. Jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, už draudimo sutarties sudarymą šie asmenys atsako solidariai, jeigu jie nėra susitarę kitaip. Institucijos priimtas nutarimas nubausti būtent D. M. kaip faktinę automobilio savininkę už pareigos apdrausti automobilį nevykdymą, yra priimtas formaliai, neįvertinus abiejų sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto faktinį pasidalinimą ir jo tiesioginį naudojimą. Kas nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinta apylinkės teismo, priimant sprendimą panaikinti Institucijos nutarimą ir D. M. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

15. Nors Institucijos skunde apeliuojama į tai, kad CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Nagrinėjamu atveju tokių duomenų (bendroji jungtinė nuosavybė) apie aptariamos transporto priemonės registraciją registre nėra, registre nurodyta tik D. M.. Visgi, šios aplinkybės jokiu būdu nepakeičia ir negali įtakoti bendrųjų teisės normų dėl sutuoktinių turto teisinio rėžimo, jog visas turtas įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, nei apylinkės, nei aukštesnės instancijos teismui nepateikti duomenys, kad VĮ Regitra praktiškai vykdydama sutuoktiniams priklausančios transporto priemonės registraciją yra įgaliota ir turi galimybę nurodyti registre, jog tai bendroji sutuoktinių nuosavybė.

16. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pati Institucija nėra nuosekli dėl savo pozicijos, kadangi apeliaciniame skunde dėsto alternatyvius prašymus, tiek palikti Institucijos nutarimą nepakeistą, tiek apkritai grąžinti administracinio nusižengimo bylą Institucijai tyrimui atlikti.

17. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Šiuo atveju aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas reglamentuojančias bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausančio turto režimą, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą administracinio nusižengimo bylą D. M. atžvilgiu nutraukti.

18. Visgi sutiktina su Institucijos skundo argumentais, jog apylinkės teismas nesivadovavo vėliau suformuota kasacinio teismo praktika dėl patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo būtent iš valstybės, o ne iš Institucijos. Dėl ko, ši nutarimo dalis keistina (ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

19. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas. ANK 591 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Pagal BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatas, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

20. Taigi galiojantys teisės aktai nenurodo galimybės šių išlaidų atlyginimą priteisti tiesiogiai iš konkrečios valstybės institucijos. Jos atlyginamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 429 „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio 2 dalies 5 įgyvendinimo“ nustatyta tvarka, pateikiant atitinkamai minėtame teisės akte nurodytai institucijai nustatytos tvarkos prašymus ir kitus dokumentus. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatomis bei teismų praktika (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-654/2022), tokios išlaidos priteisiamos atlyginti iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis byloje Nr. 2K-168-594/2023)

21. Kaip matyti iš ANK 590 straipsnio 1, 2, 3 dalių turinio, administracinių nusižengimų teisena pradedama ir tyrimas atliekamas atitinkamų pareigūnų. ANK 590 straipsnio 4 dalyje nustatyti nusižengimai (ANK 119, 1191, 120, 204, 547 straipsniai), kai administracinių nusižengimų teisena pradedama pagal atitinkamų asmenų (pvz., akcininko, kreditoriaus, žurnalisto ir kitų) pareiškimą. Šiais atvejais administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, protokolas nesurašomas, o pareiškimas siunčiamas teismui bylai nagrinėti. Vis dėlto nepriklausomai nuo to, ar administracinių nusižengimų teisena pradedama ir tyrimas atliekamas atitinkamų pareigūnų (ANK 589 straipsnis) ar pagal ANK 590 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų pareiškimą, jokių išimčių, sprendžiant išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo klausimą, įstatyme nėra nurodyta, todėl išlaidų atlyginimas priteistinas iš valstybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartis byloje Nr. 2AT-80-594/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nutartis byloje 2AT-85-1073/2022).

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. M. nepadarė administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 415 straipsnio 1 dalyje, taigi ji turi įstatymu įtvirtintą teisę į patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.

23. Apylinkės teismui buvo pateiktas prašymas priteisti 500 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti ir pateikti tai pagrindžiantys dokumentai. Apeliacinės instancijos teismo prašoma priteisti 200 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti ir pateikti tai pagrindžiantys dokumentai.

24. Pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė, t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021, 2AT-80-594/2022).

25. Teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad prašoma priteisti patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti suma yra nepagrįsta ar neproporcinga. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo byla D. M. atžvilgiu nutraukta, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėta pagal Institucijos skundą, konstatuotina, kad advokato pagalba administracine tvarka traukiamam asmeniui buvo būtina. Nustatyta, kad advokatas surašė ir pateikė apylinkės teismui skundą, teikė konsultacijas, atstovavo D. M. interesams apylinkės teismo posėdžiuose, taigi prašymas atlyginti 500 Eur sumą už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme yra pagrįstas ir pagrįstai tenkintas, šioje dalyje tik keistina apylinkės teismo nuarimo dalis nurodant, kad išlaidos priteisiamos atlyginti iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

26. Be to, nustatyta ir tai, kad D. M. atstovas advokatas Egidijus Storpirštis yra pateikęs prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme rengiant atsiliepimą į Institucijos apeliacinį skundą, kurios sudaro 200 Eur. Įvertinus tai, kad pateiktas atsiliepimas yra nemažos apimties (9 lapai), todėl prašoma priteisti 200 Eur suma nagrinėjamoje situacijoje nelaikytina nei per didele, nei nepagrįsta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, D. M. iš valstybės yra priteisiama 200 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo atliekančio viršininko funkcijas T. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 25 d. nutarimo dalį dėl D. M. priteistų 500 Eur už patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, nurodant, kad ši suma priteisiama atlyginti iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą.

D. M. atstovo advokato Egidijaus Storpirščio prašymą tenkinti, priteisti D. M. iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka 200 Eur (du šimtus eurų) už patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Odeta Gruodienė