Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Rimvidos Zubernienės, sekretoriaujant Rimai Čižauskienei, apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį bendraatsakiams E. N. ir R. S. dėl nuostolių atlyginimo bei atsakovo R. S. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2008-06-20 sprendimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos duomenų nustata, kad 2005-08-21 Kretingos rajone, kelyje Palanga–Šiauliai, įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė E. N. vairuojamas R. S. priklausantis automobilis HONDA CIVIC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilis FORD FOCUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu žuvo transporto priemonės keleivė M. T. . Eismo įvykio kaltininku pripažintas automobilio HONDA CIVIC, valstybinis Nr. CTA 320, vairuotojas E. N. . Automobilis HONDA CIVIC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, t. y. draudimo sutarties terminas baigėsi 2004-01-24. Pagal 2002-03-29 paslaugų teikimo sutarties Nr. 4. nuostatas UAB DK „PZU Lietuva“, veikdama ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir 2007-03-27 išmokėjo 16 232,65 Lt padarytos žalos atlyginimą, o ieškovas 2007-04-20 kompensavo UAB DK „PZU Lietuva“ išmokėtą draudimo išmoką. Ieškovas, atlyginęs žalą, įgijo regreso teisę į žalą padariusius asmenis.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo nustatyta abiejų atsakovų solidari atsakomybė dėl žalos padarymo. Teisėjų kolegija nurodo, kad vadovaujantis LR CK 6.6 str. 1 d. solidarioji skolininko prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Šios taisyklės išimtis nustatyta LR CK str. 6.6 str. 3 d. ir LR CK 6.279 str. 1 d. – bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Nagrinėjamu atveju žala padaryta didesnio pavojaus šaltiniu –transporto priemone. Šią civilinės atsakomybės rūšį reglamentuoja specialioji teisės norma – LR CK 6.270 str. Pagal šios teisės normos nuostatas didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą privalo atlyginti jo valdytojas, be to, valdytojo atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda ir be kaltės. Dėl to kiekvienu konkrečiu atveju svarbu nustatyti, kas yra didesnio pavojaus šaltinio, sukėlusio žalą, valdytojas. Pagal LR CK 6.270 str. 2 d. tai asmuo, valdantis didesnį pavojaus šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad valdytojas šio specialaus delikto prasme reiškia ne tik daiktinės valdymo teisės įgyvendinimą (nuosavybės teisės sudėtinės dalies, valdymo kaip savarankiškos daiktinės teisės, valdymo patikėjimo teise ir kt.), bet ir prievolinės teisės pagrindu atsirandančios teisės įgyvendinimą, t. y. faktinį daikto turėjimą savo valdžioje ir galėjimą daryti jam ūkinį, ekonominį ar teisinį poveikį.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad didesnio šaltinio valdytojo atsakomybė nepasibaigia neteisėto perleidimo atveju, t. y. kai jis valdymą perleidžia ne teisės aktų numatytais pagrindais ar tvarka. Tokiu atveju yra pagrindas buvusio didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybei (nes ji nepasibaigė) ir didesnio pavojaus šaltinio naudotojo valdytojo atsakomybei. Nagrinėjamu atveju apeliantas mano, kad jis negali būti laikomas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju, nes jis perleido nuosavybės teisę į šią transporto priemonę iš matymo pažįstamam asmeniui. Teisėjų kolegija nurodo, kad įstatymų leidėjas nustatė tam tikrų sandorių teisinę registraciją, t. y., pagal Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių 43.1 p.?, pardavus transporto priemonę, ji turi būti išregistruojama ir įregistruojama naujo savininko vardu, nepriklausomai nuo to, kokiam tikslui (eksploatuoti ar parduoti dalimis) automobilis perleidžiamas. Vadovaujantis LR CK 1.75 str. 2 d. neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais. Atsižvelgdama į šias aplinkybes apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas nesilaikė teisės aktuose nustatytos transporto priemonių nuosavybės teisės perleidimo tvarkos, nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, todėl dėl savo elgesio turi prisiimti ir atitinkamas pasekmes. Pagal VĮ „Regitra“ duomenis, automobilio HONDA CIVIC, valstybinis Nr. CTA 320, savininkas eismo įvykio metu buvo R. S. . Darytina išvada, kad atsakovas liko atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurios atleistų apeliantą nuo civilinės atsakomybės, todėl apeliantas ir atsakovas E. N. yra solidarūs skolininkai. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybės, apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas R. S. nėra transporto priemonės HONDA CIVIC, valstybinis Nr. CTA 320, valdytojas, laikytini nepagrįstais.

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai, kad tik atsakovas E. N. buvo nuteistas Kretingos rajono apylinkės teismo už sukeltą autoįvykį, neturi teisinės reikšmės dėl civilinės atsakomybės taikymo, nes baudžiamoji atsakomybė, skirtingai nei civilinė, yra individualizuota. Išaiškintina apeliantui, kad vadovaujantis LR CK 6.9 str. 1 d. solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino padidinto pavojaus šaltinio valdytojo bei solidariąją atsakomybę reglamentuojančias materialines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (LR CPK 328 str.) ir apeliacinio skundo motyvais jį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2008-06-20 sprendimą palikti nepakeistą.