- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-13
- Bylos Nr.
- e2-269-592/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17389-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Igoris Kasimovas
- Ieškovas
- G. K., V. K.
- Trečiasis asmuo
- A. R., S. G., Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- S. T., A. T., R. R., I. Ž.-R.
- Advokatai
- Violeta Zabielieneiir
dalyvaujant ieškovei G. K. ir jos bei ieškovo V. K. atstovams advokatei Violetai Zabielienei ir L. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. K. ir V. K. ir ieškinį atsakovams S. T., A. T., R. R., I. Ž.-R. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, tretieji asmenys: S. G., Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybė, L. D., UAB „Vilniaus vandenys", A. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovai, patikslinę ieškinį (2023-07-05 teisme gautas patikslinimas), prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau - Sklypas) tvarką pagal UAB „Geo group“ 2023-03-23 Sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą (toliau - Planas): R. R. ir I. Ž.-R. naudosis 171 kv. m Sklypo dalimi, pažymėta Plane indeksu „E“ (171 kv. m) tarp taškų 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 30; A. T. ir S. T. naudosis 386 kv. m Sklypo dalimi, pažymėta Plane indeksu „G“ (386 kv. m) tarp taškų 83, 73, 72, 71, 70, 69, 68, 67, 84, 85; G. K. ir V. K. naudosis 110 kv. m ir 377 kv. m Sklypo dalimis, pažymėtomis Plane atitinkamai indeksu „A“ (110 kv. m) tarp taškų 29, 30, 40, 39, 38, 37, 36, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49 ir indeksu „A1“ (377 kv. m.) tarp taškų 5, 6, 61, 60, 59, 58, 57, 56, 92, 4; S. G. ir Lietuvos Respublika bendrai (tuo pačiu atskirai nuo kitų Sklypo bendraturčių) naudosis Sklypo dalimi, pažymėta Plane indeksu „I“ (87 kv. m) tarp taškų 63, 64, 65, 66, 12, 67, 68, 69, 70, 71, 72, 73, 74, 75, 76, 77; S. G. naudosis 109 kv. m Sklypo dalimi, pažymėta Plane indeksu „H“ ( 109 kv. m) tarp taškų 11, 12, 66, 65, 64, 63, 62; R. R. ir I. Ž.-R., Lietuvos Respublika, G. K. ir V. K., S. G. bei S. T. ir A. T. bendrai naudosis 337 kv. m Sklypo dalimi, pažymėta Plane indeksu „B“ tarp taškų 19, 20, 21, 22, 23, 24, 55, 54, 53, 52, 51, 50, 48, 47, 46, 45, 44, 43, 42, 41, 36, 35, 34, 33, 32, 31, 2, 3, 4, 56, 57, 58, 59, 62, 63, 77, 78, 79, 80, 81, 82, 83.
2. Ieškovai nurodo, kad jie Sklypu naudojasi kartu su bendrasavininkais, t. y. Lietuvos Respublikos valstybe, S. G., R. R. ir I. Ž.-R., A. T. ir S. T..
3. Ieškovai faktiškai naudojasi Sklypo dalimi, pažymėta Plane indeksu „A“ ir „A1“, R. R. ir I. Ž.-R. - Sklypo dalimi, pažymėta Plane indeksu „E“, S. G. - Sklypo dalimi, pažymėta Plane indeksu „H“, A. T. ir S. T. - Sklypo dalimi, pažymėta Plane indeksu „G“.
Šalies argumentai
4. Ieškovai nurodo, kad atsakovai be motyvų nesutiko su Sklypo Planu. Teismui pateiktas Planas suderintas su Nacionaline žemės tarnyba.
5. Ieškovu nuomone, Planas atitinka naudojimosi daiktu racionalumo ir patogumo kriterijus, kadangi atitinka tarp šalių nusistovėjusią naudojimosi tvarką.
6. VĮ Registrų centro duomenimis ieškovams nuosavybės teise priklauso: ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Plane pažymėtas 10I1m; ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Plane pažymėtas 13I1m; ūkinis pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Plane pažymėtas 16I1m; ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Plane pažymėtas 19I1m; butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Plane pažymėtame 2A1m. Aplink šiuos pastatus ieškovai ir anksčiau naudojosi žemės plotais, kurie Plane įvardinti indeksais „A“ ir „A1“. Todėl, ieškovų nuomone, racionaliausia būtų nustatyti tokią naudojimosi Sklypu tvarką, kuri yra nustatyta Plane.
Atsiliepimas
7. Atsakovai S. T. ir A. T. 2023-09-14 atsiliepime į ieškinį (jo galutinį patikslinimą) prašo atmesti ieškinį. Pažymi, kad jie nebuvo tinkamai informuoti ir supažindinti su galutiniu Planu, nebuvo sudaryta galimybė pateikti klausimus, pastabas, pasiūlymus. Nesutinka, kad Planas atitinka nusistovėjusią Sklypo naudojimosi tvarką. Pažymi, kad 2020-12-15 tarp bendraturčių buvo suderintas Sklypo kitas planas, kuris atitiko visų interesus, o, vienam iš bendraturčių pardavus savo turtą ar jo dalį, Sklypo formų ir plotų pakeitimų iniciavimas pažeidžia teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus. Pagal ankstesnį planą šiems atsakovams buvo priskirta naudoti didesnis plotas – 414 kv. m (dabar Plane – 386 kv. m), bendrai naudojama Sklypo dalis buvo 174 kv. m., dabar Plane sudaro 337 kv. m. Mano, kad ieškovai nepateikė įrodymų, kad ankstesnis planas neužtikrintų naujo savininko S. G., kuriai valstybė perleido turtą, interesų; valstybė ir S. G. galėtų tartis remdamiesi ankstesniu planu. Atsakovai mano, kad Planas nesuderintas su valstybe, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, nes nėra pasirašyta atsakingo asmens. Taip pat pažymi, kad S. G. būtų sudaryta galimybė naudotis neproporcingai didele Sklypo dalimi; planas neatitinka faktinės situacijos, nes 2023 m. gegužės mėn. T. R. pateikė prašymą dėl buto Sklype įsigijimo. Atsakovai prašo skirti ieškovas 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinės teisėmis.
8. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atsiliepime į ieškinį (jo galutinį patikslinimą) neprieštaravo Planui, pažymėjo, kad Planas turi būti suderintas su Sklypo naudotojais.
9. Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepimu į ieškinį (jo galutinį patikslinimą) prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra.
10. Kiti atsakovai ir tretieji asmenys nepateikė atsiliepimų į ieškinį ((jo galutinį patikslinimą).
11. Teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys palaikė ieškovų reikalavimus. Ieškovė paaiškino, kad atsakovų, kurie gyvena kaimynystėje, žodžiu prašė susipažinti su Planu ir pasirašyti, tačiau pastarieji atsisakė susipažinti su Planu, sakė, kad anksčiau yra pasirašę ant kito žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).
14. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).
15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai yra: 1249/2595 dalies - Lietuvos Respublika, 146/2595 dalies - S. G., 197/2595 dalies - R. R. ir I. Ž.-R., 444/2595 dalies - S. T. ir A. T., 559/2595 dalies - G. K. ir V. K..
16. Ieškovams G. K. ir V. K. nuosavybės teise priklauso Sklype esantys pastatai: ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Plane pažymėtas 10I1m; ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Plane pažymėtas 13I1m; ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Plane pažymėtas 16I1m; ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Plane pažymėtas 19I1m; butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Plane pažymėtame 2A1m. Ieškovai teigia, kad aplink šiuos pastatus jie ir anksčiau naudojosi žemės plotais, kurie Plane įvardinti indeksais „A“ ir „A1“. Likę pastatai ir statiniai Sklype nuosavybės teise priklauso atsakovams, tretiesiems asmenims, dėl jų priklausomybės ir faktinės buvimo vietos nekilo ginčas.
17. Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Taigi, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinių santykių reguliavimo principų ir yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003). Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad galimybė nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės faktinių aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ar kitų sąlygų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011; 2023 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-1075/2023).
18. Nustatant žemės sklypo naudojimo tvarką svarbią reikšmę turi faktinė, tarp ginčo šalių egzistavusi, naudojimosi tvarka. Teismų praktikoje nurodyta, kad objektyviai egzistuojantis poreikis užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą teisminę praktiką orientavo ta kryptimi, jog ginčai dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimų teisme sprendžiami svarbią reikšmę skiriant nusistovėjusiai faktinei žemės sklypo naudojimo tvarkai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; kt.). Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-695/2019, 23 punktas).
19. Teismo nuomone, pagal ginčo Planą sudaroma galimybė visiems savininkams patekti į savo nuosavybę – Sklypą su pastatais, tame tarpe ir Sklypo dalies naujai savininkei S. G. (jai 2020-11-24 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso 1047/5000 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), suformuotas naujas bendras patekimas į Sklypą tarp taškų 2-5 (papildomas susisiekimas). Akivaizdu, kad atsiradus naujam savininkui ir užtikrinant jo teisę naudotis turima Sklypo ir buto dalimis, atitinkamai pagrįstai galėjo padidėti bendro naudojimo plotas, kad patekti į butą, ir sumažėti kitiems Sklypo bendraturčiams priskiriamo naudoti plotas lyginant su atsakovų argumentuojamu 2020-12-15 planu, kuriame nenumatyta bendro naudojimo plotas, per kurį S. G. patektų į butą, nenumatyta ir galimybė patekti į Sklypą ties taškais 2-5 (papildomas susisiekimas), kas atitinka patogumo ir racionalumo kriterijų bei kitus teismų praktikoje taikomus principus minėto pobūdžio byloje (CK 1.5 straipsnis). Pažymėtina, kad, priešingai nei nurodo atsakovai S. T. ir A. T., tokiai Sklypo naudojimo tvarkai pagal Planą pritaria valstybę atstovaujanti Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (tai matyti iš jos paskutinio atsiliepimo į ieškinį).
20. Pažymėtina, kad atsakovai R. R., I. Ž.-R. nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nors tokia galimybė buvo sudaryta, apie teisminį ginčą jiems buvo žinoma. Tai leidžia labiau tikėti, kad jie nesutinka su Planu, kuriame nėra ir jų parašų, o ieškovė teisme tvirtino, kad žodžiu jie buvo informuoti apie parengtą Planą. Tuo pačiu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Planas teismui pateiktas dar 2023 metų birželio mėn., tačiau iki šiol šie atsakovai nepareiškė savo pozicijos, o toks neveikimas užkerta kelia ieškovams tinkamai realizuoti savo nuosavybės teisę. Dėl iš esmės analogiškų argumentų teismas kritiškai vertina ir atsakovų S. T. ir A. T. atsikirtimus, kad jiems nebuvo sudaryta galimybė tinkamai susipažinti su Planu, pareikšti pastabas, pasiūlymus ir pan., be to, kritiškai vertintinas pastarųjų argumentas, jog gali būti iš esmės nekeičiamas 2020-12-15 planas; tuo pačiu jie nesiūlo kitų racionalių, patogių bendraturčiams pasiūlymų, kurie tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (CPK 185 straipsnis).
21. Taigi, teismo nuomone, Plano sudarymo principas, Sklypo ir jo dalių ribos, jų išdėstymas atitinka Sklypo bendraturčių ir pastatų savininkų interesus. Byloje nėra duomenų, kad T. R. turi nuosavybę Sklype, todėl nėra pagrindo teigti, kad Planas neatitinka faktinių aplinkybių, kaip teigia atsakovai S. T. ir A. T., ar pažeidžia minėto asmens interesus.
22. Tokiu atveju, byloje nustatytų aplinkybių ir esamų įrodymų visumos pagrindu darytina išvada, kad ieškovai pagristai reikalauja nustatyti naudojimosi Sklypu tvarką pagal pateiktą Planą (CPK 178, 179, 185 straipsniai). Atitinkamai nėra pagrindo skirti ieškovams baudą CPK 95 straipsnio pagrindu.
23. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).
24. Konstatavus, kad ieškovai pagrįstai reikalauja nustatyti Sklypo naudojimosi tvarką pagal Planą, ieškovams priteistina iš atsakovų lygiomis dalimis 100 Eur žyminio mokesčio, t. y. iš kiekvieno po 25 Eur; iš atsakovų priteistina į valstybės biudžetą lygiomis dalimis 295,87 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. iš kiekvieno po 73,97 Eur (CPK 88, 92, 93, 96 straipsniai).
25. Dėl bylos nagrinėjimo operatyvumo, ekonomiškumo ir teismo posėdyje byloje dalyvaujantiems asmenims sutinkant šis sprendimas skelbiamas rašytinio proceso tvarka – tai atitinka CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 273, 279, 307 straipsniais,
nusprendžia:
Patenkinti ieškinį visiškai.
Nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančio (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „Geo group“ 2023-03-23 Sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo Planą: R. R. ir I. Ž.-R. naudosis 171 kv. m Sklypo dalimi, pažymėta Plane indeksu „E“ (171 kv. m) tarp taškų 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 30; A. T. ir S. T. naudosis 386 kv. m Sklypo dalimi, pažymėta Plane indeksu „G“ (386 kv. m) tarp taškų 83, 73, 72, 71, 70, 69, 68, 67, 84, 85; G. K. ir V. K. naudosis 110 kv. m ir 377 kv. m Sklypo dalimis, pažymėtomis Plane atitinkamai indeksu „A“ (110 kv. m) tarp taškų 29, 30, 40, 39, 38, 37, 36, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49 ir indeksu „A1“ (377 kv. m.) tarp taškų 5, 6, 61, 60, 59, 58, 57, 56, 92, 4; S. G. ir Lietuvos Respublika bendrai (tuo pačiu atskirai nuo kitų Sklypo bendraturčių) naudosis Sklypo dalimi, pažymėta Plane indeksu „I“ (87 kv. m) tarp taškų 63, 64, 65, 66, 12, 67, 68, 69, 70, 71, 72, 73, 74, 75, 76, 77; S. G. naudosis 109 kv. m Sklypo dalimi, pažymėta Plane indeksu „H“ ( 109 kv. m) tarp taškų 11, 12, 66, 65, 64, 63, 62; R. R. ir I. Ž.-R., Lietuvos Respublika, G. K. ir V. K., S. G. bei S. T. ir A. T. bendrai naudosis 337 kv. m Sklypo dalimi, pažymėta Plane indeksu „B“ tarp taškų 19, 20, 21, 22, 23, 24, 55, 54, 53, 52, 51, 50, 48, 47, 46, 45, 44, 43, 42, 41, 36, 35, 34, 33, 32, 31, 2, 3, 4, 56, 57, 58, 59, 62, 63, 77, 78, 79, 80, 81, 82, 83.
Sprendimui įsiteisėjus išsiųsti jo kopiją VĮ Registrų centrui.
Priteisti ieškovams G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų S. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. Ž.-R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 25 Eur (dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovų S. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. Ž.-R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą po 73,97 Eur (septyniasdešimt tris eurus 97 ct) bylinėjimosi išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.