Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1381-967/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-07-09
Bylos Nr.: e2A-1381-967/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-17389-2022-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Kristina Lysionok, Ramunė Mikonienė
Atsakovas: A. T., S. T., R. R., I. Ž.-R.
Ieškovas: G. K., V.
Trečiasis asmuo: S. G., Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1381-967/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17389-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Lysionok, Ramunės Mikonienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų G. K. ir V. (V.) K. ieškinį atsakovams S. T., A. T., R. R. (R. R.) ir I. Ž.-R. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, tretieji asmenys S. G., Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybė, L. D., uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“ ir A. R..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai G. K. ir V. K. (toliau – ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, atsakovams S. T., A. T., R. R. ir I. Ž.-R., prašydami nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (toliau - Sklypas), tvarką pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Geo group“ 2023 m. kovo 23 d. Sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą (toliau – Planas): 1) R. R. ir I. Ž. – R., įgyvendindami nuosavybės teises į jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančią dalį Sklypo, atskirai naudosis 171 kv. m Sklypo, prie ieškinio pridedamame Plane pažymėtais indeksu „E“ (171 kv. m) bei linijomis ir skaičiais 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 30, 31; 2) A. T. ir S. T., įgyvendindami nuosavybės teises į jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančią dalį Sklypo, atskirai naudosis 386 kv. m Sklypo, prie ieškinio pridedamame Plane pažymėtais indeksu „G“ (386 kv. m) bei linijomis ir skaičiais 83, 73, 72, 71, 70, 69, 68, 67, 84, 85, 83; 3) G. K. ir V. K., įgyvendindami nuosavybės teises į jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančią dalį Sklypo, atskirai naudosis 110 kv. m ir 377 kv. m Sklypo, prie ieškinio pridedamame Plane pažymėtais indeksu „A“ (110 kv. m) bei linijomis ir skaičiais 29, 30, 40, 39, 38, 37, 36, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 29 ir „A1“ (377 kv. m) 5,6,61,60,59,58,57,56,92,4; 4) S. G. ir Lietuvos Respublika, įgyvendindami nuosavybės teises į jiems nuosavybės teise priklausančią dalį Sklypo, bendrai tarpusavyje, tačiau atskirai nuo kitų minėto Sklypo bendraturčių, naudosis dalimi Sklypo, prie ieškinio pridedamame Plane pažymėta indeksu „I“ (87 kv. m) bei linijomis ir skaičiais 63, 64, 65, 66, 12, 67, 68, 69, 70, 71, 72, 73, 74, 75, 76 ,77, 63; 5) S. G., įgyvendindama nuosavybės teises į jai nuosavybės teise priklausančią dalį Sklypo, atskirai naudosis 109 kv. m Sklypo, prie ieškinio pridedamame Plane pažymėtais indeksu „H“ (109 kv.m) bei linijomis ir skaičiais 11, 12 ,66, 65, 64, 63, 62, 11; 6) R. R. ir I. Ž. R., Lietuvos Respublika, G. K. ir V. K., S. G. bei S. T. ir A. T., įgyvendindami nuosavybės teises į jiems nuosavybės teise priklausančią dalį Sklypo, bendrai tarpusavyje naudosis 337 kv. m Sklypu, prie ieškinio pridedamame Plane pažymėtu indeksu „B“ bei linijomis ir skaičiais 19, 20, 21, 22, 23, 24, 55, 54, 53, 52, 51, 50, 48, 47, 46, 45, 44, 43, 42, 41, 36, 35, 34, 33, 32, 31, 2, 3, 4, 56, 57, 58, 59, 62, 63, 77, 78, 79, 80, 81, 82, 83, 19.

2. Nurodė, kad ieškovai Sklypu naudojasi kartu su bendraturčiais, t. y. Lietuvos Respublikos valstybe, S. G., R. R., I. Ž.-R., A. T. ir S. T.. Ieškovai faktiškai naudojasi Sklypo dalimi, pažymėta Plane indeksu „A“ ir „A1“, R. R. ir I. Ž.-R. - Sklypo dalimi, pažymėta Plane indeksu „E“, S. G. - Sklypo dalimi, pažymėta Plane indeksu „H“, A. T. ir S. T. - Sklypo dalimi, pažymėta Plane indeksu „G“. Ieškovai nurodė, kad atsakovai be motyvų nesutiko su Sklypo naudojimosi tvarkos Planu. Teismui pateiktas Planas suderintas su Nacionaline žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, Tarnyba). Ieškovai nurodė, kad Planas atitinka naudojimosi daiktu racionalumo ir patogumo kriterijus, kadangi atitinka tarp šalių nusistovėjusią naudojimosi tvarką. Ieškovai pažymėjo, kad jiems nuosavybės teise priklauso ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas 10I1m; ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas 13I1m; ūkinis pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas 16I1m; ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas 19I1m; butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtame 2A1m. Aplink šiuos pastatus ieškovai ir anksčiau naudojosi žemės plotais, kurie Plane įvardinti indeksais „A“ ir „A1“, todėl, ieškovų nuomone, racionaliausia būtų nustatyti tokią naudojimosi Sklypu tvarką, kuri yra nustatyta Plane.

Atsiliepimas

3. Atsakovai S. T. ir A. T. (toliau – atsakovai) atsiliepime į patikslintą ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

4. Atsakovai nurodė, kad jie nebuvo tinkamai informuoti ir supažindinti su galutiniu Planu, nebuvo sudaryta galimybė pateikti klausimus, pastabas, pasiūlymus. Atsakovai nesutiko, kad Planas atitinka nusistovėjusią Sklypo naudojimosi tvarką, pažymėjo, kad 2020 m. gruodžio 15 d. tarp bendraturčių buvo suderintas kitas Sklypo naudojimosi tvarkos planas, kuris atitiko visų interesus, o, vienam iš bendraturčių pardavus savo turtą ar jo dalį, Sklypo formų ir plotų pakeitimų iniciavimas pažeidžia teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus. Pagal ankstesnį planą šiems atsakovams buvo priskirta naudoti didesnis plotas – 414 kv. m (dabar Plane – 386 kv. m), bendrai naudojama Sklypo dalis buvo 174 kv. m, dabar Plane sudaro 337 kv. m. Mano, kad ieškovai nepateikė įrodymų, kad ankstesnis planas neužtikrintų naujo savininko S. G., kuriai valstybė perleido turtą, interesų; valstybė ir S. G. galėtų tartis pasiremdamos ankstesniu planu. Atsakovai mano, kad Planas nesuderintas su valstybe, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, nes nėra pasirašytas atsakingo asmens. Taip pat pažymėjo, kad S. G. būtų sudaryta galimybė naudotis neproporcingai didele Sklypo dalimi; Planas neatitinka faktinės situacijos, nes 2023 m. gegužės mėn. T. R. pateikė prašymą dėl buto Sklype įsigijimo. Atsakovai prašė skirti ieškovams 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinės teisėmis.

5. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad Planas turi būti suderintas su Sklypo bendraturčiais.

6. Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

7. Kiti atsakovai ir tretieji asmenys nepateikė atsiliepimų į patikslintą ieškinį (galutinį jo patikslinimą).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį patenkino ir nustatė naudojimosi Sklypu tvarką pagal UAB „Geo group“ 2023 m. kovo 23 d. Sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo Planą.

9. Teismas pažymėjo, kad pagal ginčo Planą sudaroma galimybė visiems savininkams patekti į savo nuosavybę – Sklypą su pastatais, tarp jų ir Sklypo dalies naujai savininkei S. G. (jai nuo 2020 m. lapkričio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso 1047/5000 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), suformuotas naujas bendras patekimas į Sklypą tarp taškų 2-5 (papildomas susisiekimas). Teismas vertino, kad šiuo atveju akivaizdu, jog atsiradus naujam savininkui ir užtikrinant jo teisę naudotis turima Sklypo ir buto dalimis, atitinkamai pagrįstai galėjo padidėti bendro naudojimo plotas, kad būtų galima patekti į butą, ir sumažėti kitiems Sklypo bendraturčiams priskiriamas naudoti plotas, lyginant su atsakovų nurodytu 2020 m. gruodžio 15 d. planu, kuriame nenumatyta bendro naudojimo plotas, per kurį S. G. patektų į butą, nenumatyta ir galimybė patekti į Sklypą ties taškais 2-5 (papildomas susisiekimas), kas atitinka patogumo ir racionalumo kriterijų bei kitus teismų praktikoje taikomus principus tokio pobūdžio bylose. Teismas pažymėjo, kad, priešingai nei nurodo atsakovai S. T. ir A. T., tokiai Sklypo naudojimo tvarkai pagal Planą pritaria valstybę atstovaujanti Nacionalinės žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (tai matyti iš jos paskutinio atsiliepimo į ieškinį).

10. Teismas nurodė, kad atsakovai R. R. ir I. Ž.-R. nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nors tokia galimybė buvo sudaryta, apie teisminį ginčą jiems buvo žinoma. Tai, teismo vertinimu, leidžia labiau tikėti, kad jie nesutinka su Planu, kuriame nėra ir jų parašų, o ieškovai teisme tvirtino, kad žodžiu jie buvo informuoti apie parengtą Planą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Planas teismui pateiktas dar 2023 m. birželio mėn., tačiau iki šiol šie atsakovai nepareiškė savo pozicijos, o toks neveikimas užkerta kelia ieškovams tinkamai realizuoti savo nuosavybės teisę. Dėl iš esmės analogiškų argumentų teismas kritiškai vertino ir atsakovų S. T. ir A. T. atsikirtimus, kad jiems nebuvo sudaryta galimybė tinkamai susipažinti su Planu, pareikšti pastabas, pasiūlymus ir pan., be to, kritiškai vertino pastarųjų argumentas, jog gali būti iš esmės nekeičiamas 2020 m. gruodžio 15 d. planas; teismas pažymėjo, kad šie atsakovai nesiūlo kitų racionalių, patogių bendraturčiams pasiūlymų, kurie tarnautų geresniam nuosavybės valdymui.

11. Teismas sprendė, kad Plano sudarymo principas, Sklypo ir jo dalių ribos, jų išdėstymas atitinka Sklypo bendraturčių ir pastatų savininkų interesus. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad T. R. turi nuosavybę Sklype, todėl nėra pagrindo teigti, kad Planas neatitinka faktinių aplinkybių, kaip teigia atsakovai S. T. ir A. T., ar pažeidžia minėto asmens interesus.

12. 2024 m. kovo 25 d. teismas priėmė papildomą sprendimą, kuriuo ieškovams iš kiekvieno atsakovo priteista po 250 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Atsakovas A. T. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo šį sprendimą, taip pat 2024 m. kovo 25 d. papildomą sprendimą panaikinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismo naudojimosi Sklypu tvarka pažeidžia proporcingumo ir bendraturčių interesų derinimo principus, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir teismų praktikai.

13.2. Lietuvos Respublikai priklausanti Sklypo dalis yra didžiausia, jai bendrai su kitais bendraturčiais išskirta naudotis 337 kv. m 337/2595 Sklypo dalimis (indeksas „B“) ir 87 kv. m 87/2595 sklypo dalimi (indeksas „I“) kartu su S. G., esančiomis 2 595 kv. m bendro ploto Sklypo dalyje. Nors Lietuvos Respublikai priklausanti Sklypo dalis yra didžiausia, ginčijamu sprendimu jai nėra išskirtas naudotis individualus racionalus Sklypo plotas, užtikrinantis susisiekimą su Lietuvos Respublikai priklausančiais pastatais ar jų dalimis, esančiais Sklype. Taigi Lietuvos Respublikos interesai buvo pažeisti.

13.3. Nors Sklypas yra 2 595 kv. m ploto, Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu naudojimosi tvarka patvirtinta tik daliai šio sklypo – 1 617 kv. m iš 2 595 kv. m (171 kv. m (indeksas F) +386 kv. m (indeksas G)+ 110 kv. m (indeksas „A“) +377 kv. m (indeksas „A1“) + 87 kv. m (indeksas I) + 109 kv. m indeksas („H“)+377 kv. m (indeksas „B“), klausimas dėl likusios Sklypo dalies naudojimosi tvarkos nėra išspręstas, tuo neužkertant kelio galimam konfliktui tarp Sklypo bendrasavininkų ateityje.

13.4. S. G. ir Lietuvos Respublikai bendrai nuo kitų bendraturčių paskirta naudotis Sklypo dalimi, pažymėta indeksu „I“ (87 kv. m). Tuo S. G. sudaroma galimybė faktiškai naudotis (kartu su Lietuvos Respublika) didesne Sklypo dalimi, negu jai priklausytų pagal jai priklausančio Sklypo dalies proporciją. Kitiems bendraturčiams nebuvo pasiūlyta galimybė naudoti Skypo dalį kartu su Lietuvos Respublika, tokia galimybė nustatyta išimtinai tik S. G., taip pažeisti kitų bendraturčių interesai. Ieškovai nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų būtinybę tik S. G. taikyti tokią Sklypo naudojimosi tvarką.

Šalies argumentai

13.5. Ieškovų pasiūlytas Planas yra neaktualus ir neatitinka faktinės situacijos – 2022 m. lapkričio 9 d. T. R., nuo 1978 m. gyvenanti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pateikė prašymą dėl šio 23,56 kv. m buto įsigijimo. Prašymas buvo priimtas savivaldybės įmonėje (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“, kuri yra pateikusi pasiūlymą T. R. dėl būsto įsigijimo. Šiuo metu vyksta minėto būsto pardavimo – įsigijimo įforminimo procedūros. Kaip yra nurodę ir patys ieškovai, jau anksčiau visų Sklypo savininkų pasirašytas 2020 m. gruodžio 15 d. parengtas Sklypo naudojimo planas turi būti keičiamas ir koreguojamas būtent todėl, kad nebuvo atsižvelgta į jau vėlesniais metais S. G., įsigijusios aukcione vieną iš butų šiame Sklype, ir išpirkusios Žemės sklypo dalį, interesus. Taigi teismo sprendimu patvirtintas Planas turi būti taisytinas ir koreguotinas atsižvelgiant ir į T. R. interesus.

13.6. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos nesutiko su ieškovų siūlomu Planu, kadangi nebuvo atsižvelgta į T. R. interesus, taip pat laikytasi pozicijos, kad nustatant Sklypo naudojimosi tvarką turi būti atsižvelgta į pretendentų privatizuoti Sklype nuosavybės teise turimas gyvenamas namo ar kito pastato dalis interesus ir gautas patvirtinimas, kad jie neprieštarauja tokiam suskirstymui.

13.7. Pradiniame 2020 m. gruodžio 15 d. Sklypo naudojimo plane tiek Nacionalinė žemės tarnyba, tiek visi bendraturčiai, tarp jų ir Lietuvos Respublika, pasirašydami nurodytą planą, patvirtino, kad šis planas užtikrino efektyvų turto valdymą bei santykius tarp Sklypo savininkų. Sklypo savininkams buvo paskirta konkreti Sklypo dalis, būtina tik jiems priklausančio konkretaus nekilnojamo turto vieneto naudojimui ir aptarnavimui, taip pat ir sutariant dėl bendrai naudojamos 174 kv. m Sklypo dalies, 2020 m. gruodžio 15 d. bendraturčių pasirašyta plane pažymėta indeksu „B1“. Tarp bendraturčių nebuvo kilę ginčų dėl nusistovėjusios naudojimosi Sklypu tvarkos.

13.8. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad 2020 m. gruodžio 15 d. Sklypo plane nurodyta tvarka neatitinka racionalumo, protingumo reikalavimų. Nei Sklype esančių pastatų plotas, nei konfigūracija, nei paskirtis nepasikeitė per pastaruosius metus, nauja savininkė S. G. gali naudotis 2020 m. gruodžio 15 d. Sklypo plane nurodytu bendrai naudojamu Sklypu lygiai taip pat, kaip ankstesni Lietuvos Respublikai priklausančių Sklype esančių nekilnojamojo turto vienetų naudotojai (nuomininkai).

13.9. Ieškovų siūlymas 2 595 kv. m Sklypą išskaidyti į daugiau nei 10 dalių, nors bendraturčių skaičius yra daug mažesnis, atskiriant vieno bendraturčio valdomas Sklypo dalis kito bendraturčio valdomomis dalimis neatitinka racionalumo ir protingumo reikalavimų, negali užtikrinti efektyvaus ir racionalaus turto valdymo.

Atsiliepimas

14. Ieškovai G. K. ir V. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydami apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti ieškovams iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. UAB „Geo group“ 2023 m. kovo 23 d. Sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo Planas buvo teiktas derinti Lietuvos Respublikai atstovaujančiai Nacionalinei Žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos. Pastaroji jokių pastabų dėl 2023 m. kovo 23 d. pateikto Plano neturėjo ieškovams, tai, beje, ji yra išsakiusi savo atsiliepime į patikslintą ieškinį, išskyrus aplinkybę, kad Planas nėra pasirašytas visų bendraturčių. Kita vertus, jei Planą būtų pasirašę atsakovai, ieškovams nebūtų jokios būtinybės kreiptis į teismą ir būtent teismo prašyti nustatyti naudojimosi Sklypu tvarką.

14.2. Byloje suinteresuotu asmeniu yra įtraukta ir Vilniaus miesto savivaldybė, pastaroji taip pat neturėjo jokių pretenzijų dėl pateikto tvirtinti Plano. Taigi nėra suprantamas apelianto susirūpinimas Lietuvos Respublikai priklausančia Sklypo dalimi, kuomet pats trečiasis asmuo sutinka su tokia nustatyta tvarka.

14.3. Be jau apelianto nurodyto 2020 m. gruodžio 15 d. plano Nacionalinei žemės tarnybai buvo teikiami tvirtinti net keli planai, ir jie, nustačius trūkumus, nebuvo patvirtinti, nustatant taisytinus trūkumus. Būtent atsižvelgiant į Tarnybos nurodymus ir pastabas, planas buvo vis tikslinamas ir teikiamas apeliantui susipažinti. Tačiau pasirašęs, kaip jis pats nurodo, 2020 m. gruodžio 15 d. planą, apeliantas visus paskesniuosius pasirašyti atsisakė, o vėliau ir visai nustojo su ieškovais komunikuoti: atsakinėti į telefoninius skambučius ir pan. Bendraujant su Nacionaline žemės tarnyba ir tikslinant paskutinįjį planą, kuris teismo ir buvo patvirtintas, Nacionalinės žemės tarnybos įsakmiai buvo nurodyta, jog prie kiekvieno pastato turi būti išskirtas valstybei priklausantis žemės plotas, kuriuo galėtų privažiuoti įvairios specialiosios tarnybos. Tą aplinkybę patvirtina ir tai, kad ieškovams priklausantis žemės sklypas ir naudojimosi juo tvarka nustatyta taip, kad ieškovams nuosavybės teise priklausančio sklypo naudojimosi tvarka yra padalinta į dalis „A“ ir „A1“. Ieškovai būtų taip pat labiau suinteresuoti turėti vientisą naudojimosi plotą, tačiau pagal Nacionalinės žemės tarnybos reikalavimus to padaryti nebuvo galima.

14.4. Akivaizdu, kad visas apelianto nepasitenkinimas kyla dėl to, kad Sklypo dalis, plane pažymėta „G”, yra priskirta pagal naudojimosi tvarkos Planą valstybei. Toks buvo trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos reikalavimas. Kita vertus, apeliantas visą laiką turėjo teisę pats parengti planą, tačiau jis to neatliko. Jau prasidėjus teisminiam nagrinėjimui, A. T. galėjo pateikti savo alternatyvų planą, kurį teismas būtų vertinęs ir dėl jo pasisakęs, bet apeliantas pasirinko pasyvią poziciją, apsiribodamas vien raštiškais paaiškinimais ir ieškojimu kaltų. Apeliantas net nedalyvavo nė viename teismo posėdyje, kuriame galėjo gyvai paaiškinti savo nesutikimo su ieškiniu poziciją ir ją pagrįsti.

Šalies argumentai

14.5. Apeliantas nurodo, kad Sklypo bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią kiekvienas iš bendraturčių naudosis Sklypo konkrečiomis dalimis, tačiau šios dalys turi būti nustatomos taip, kad nepažeistų kitų šio Sklypo naudotojų teisių ir interesų. Pritartina tokiai apelianto išsakytai pozicijai, tačiau kaip ją turėtų įgyvendinti ieškovai, kuomet apeliantas ir kiti atsakovai atsisakė komunikuoti su ieškovais.

14.6. Kaip teisingai pastebėjo teismas, Planas teismui pateiktas dar 2023 metų birželio mėn., tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliantas nepateikė jokių kitų rašytinių įrodymų, kuriais būtų galima paneigti ieškovų argumentus, be to, teismas kritiškai vertino apelianto ir S. T. argumentus, jog gali būti iš esmės nekeičiamas 2020 m. gruodžio 15 d. planas.

14.7. Pagal 2020 m. gruodžio 15 d. planą, kuris buvo pasirašytas visų bendraturčių, negalėjo būti patvirtintas naudojimosi Sklypu susitarimas, t. y. kai būdavo parengiamas planas su nuosavybę turinčiais bendrasavininkais bei nueinama pas notarą su prašymu parengti naudojimosi tvarkos sutartį, paaiškėdavo, kad dar vienas bendraturtis išsipirkdavo žemę. Ir taip kone tris kartus. Po plano, kurį atsakovas A. T. pateikė su atsiliepimu ir nurodė, kad jau buvo visų pasirašytas, žemės Sklypą išsipirko trečiasis asmuo S. G.. Pažyminėtina, kad jos parašo šiame plane nėra. Tokiu būdu atsirado būtinybė vėl keisti ir koreguoti planą, šiuo atveju jau atsižvelgiant į S. G. pageidavimus, o vėliau ir į trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos išsakytas pastabas.

14.8. Apeliantas nurodo, kad rengiant planą buvo atsižvelgta į tai, jog S. G. įsigijo nuosavybę, o į tai, kad T. R. ketina tai padaryti, nėra atsižvelgiama. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad T. R. turi nuosavybę Sklype, todėl nėra pagrindo teigti, kad Planas neatitinka faktinių aplinkybių, kaip teigia atsakovai S. T. ir A. T., ar pažeidžia minėto asmens interesus. Kita vertus, šiuo metu galimai ketinamas įsigyti T. R. butas priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Pastaroji jokių pretenzijų dėl minėto Plano ir prašomos nustatyti naudojimosi tvarkos neturėjo.

14.9. Nustatant Sklypo naudojimo tvarką svarbią reikšmę turi faktinė tarp ginčo šalių egzistavusi, naudojimosi tvarka. Teismų praktikoje nurodyta, kad objektyviai egzistuojantis poreikis užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą teisminę praktiką orientavo ta kryptimi, jog ginčai dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimų teisme sprendžiami svarbią reikšmę skiriant nusistovėjusiai faktinei žemės Sklypo naudojimo tvarkai. Būtent atsižvelgiant į šias nuostatas ir buvo parengtas planas bei nustatyta naudojimosi Sklypo dalimis tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

17. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. sprendimo, kuriuo ieškinys buvo patenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

18. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė šiuos priedus – 2020 m. gruodžio 15 d. Sklypo planą; SĮ „Vilniaus miesto būstas“ raštą, adresuotą T. R., dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo; 2023 m. gegužės 26 d. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ raštą, adresuotą T. R., dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo ir įkainojimo akto pasirašymo bei nurodyto buto 2024 m. kovo 6 d. įkainojimo aktą.

19. CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šis draudimas nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus šias išimtis: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

20. Nagrinėjamu atveju matyti, kad visi atsakovo su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai, išskyrus 2024 m. kovo 6 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), įkainojimo aktą, jau buvo pateikti bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui, todėl šie įrodymai pakartotinai nepriimami. Paminėtas 2024 m. kovo 6 d. įkainojimo aktas buvo parengtas pirmosios instancijos teismui pabaigus bylos nagrinėjimą iš esmės, todėl matyti, kad pirmosios instancijos teismui laiku negalėjo būti pateiktas. Atsižvelgiant į tai, kad šis įrodymas paaiškina apelianto poziciją, be to, šio įrodymo apimtis yra nedidelė, todėl ir jo prijungimas prie bylos neužvilkintų bylos nagrinėjimo, nurodytas 2024 m. kovo 6 d. įkainojimo aktas priimamas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

21. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šioje byloje dalyvaujantys asmenys (ieškovai, atsakovai ir tretieji asmenys) yra ginčo žemės Sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. 1249/2595 dalys Sklypo nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, 146/2595 dalys – S. G., 197/2595 dalys – R. R. ir I. Ž.-R., 444/2595 dalys – S. T. ir A. T., 559/2595 dalys – G. K. ir V. K..

22. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, Sklype yra vandentiekio tinklai, priklausantys UAB „Vilniaus vandenys“, du gyvenamieji namai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas 2A1m, ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas 3A1m) ir keletas ūkinių pastatų. Ieškovams G. K. ir V. K. nuosavybės teise priklauso Sklype esantys pastatai: ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas 10I1m; ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas 13I1m; ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas 16I1m; ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas 19I1m; butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtame 2A1m. Tame pačiame pastate, pažymėtame 2A1m, yra trečiajam asmeniui A. R. priklausantis butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui L. D. priklausantis butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei atsakovui R. R. priklausantis butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovams A. T. ir S. T. nuosavybės teise priklauso butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuris pažymėtas 3A1m. Trečiajam asmeniui S. G. nuosavybės teise priklauso 1047/5000 buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuris pažymėtas 3A1m. 7906/10000 dalys pastarojo buto nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybei. Tame pačiame pastate (pažymėtame 3A1m) yra dar vienas trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybei priklausantis butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (ir kuris yra išnuomotas nuomininkei T. R.). Atsakovui R. R. priklauso Sklype esantys ūkiniai pastatai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), jie pažymėti 7I1 ir 16I1m. Trečiajam asmeniui L. D. priklauso Sklype esantis ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Plane pažymėtas 4I1m.

23. Naudojimosi Sklypu tvarka tarp bendraturčių nėra nustatyta.

24. Ieškovai, patikslinę ieškinį, kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti naudojimosi Sklypu tvarką pagal UAB „Geo group“ 2023 m. kovo 23 d. parengtą Sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo Planą. Ieškovų teigimu, jų pateiktas Planas atitinka naudojimosi daiktu racionalumo ir patogumo kriterijus, kadangi atitinka tarp šalių nusistovėjusią naudojimosi Sklypu tvarką, pažymėjo, kad susitarimo tarp naudojimosi Sklypu tvarkos nustatymo klausimu pasiekti nepavyko. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį tenkino ir patvirtino ieškovų siūlomą naudojimosi Sklypu tvarką. Atsakovas A. T., kuriam priklauso Sklypo dalis ir patalpos (butas), nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo nurodytą sprendimą (bei šioje byloje priimtą papildomą sprendimą) panaikinti.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

25. Apelianto teigimu, teismas, tenkindamas ieškinį, neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos, kaip Sklypo bendraturtės, interesus, kadangi jai nebuvo išskirta naudotis individuali Sklypo dalis. Apeliantas taip pat nurodo, kad nustatant, jog S. G. naudoja atitinkamą Sklypo dalį išimtinai su Lietuvos Respublika, buvo pažeistas bendraturčių lygiateisiškumo principas. Apelianto teigimu, teismo patvirtinta naudojimosi Sklypu tvarka neatitinka racionalumo ir patogumo kriterijaus, ji turi būti koreguotina ir atsižvelgiant į T. R. interesus, kuri siekia išpirkti būstą iš Vilniaus miesto savivaldybės. Apelianto manymu, 2020 m. gruodžio 15 d. žemės sklypo naudojimosi planas užtikrino žemės sklypo efektyvų turto valdymą bei santykius tarp žemės sklypo savininkų.

26. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę valdyti, naudoti bendraturčiams priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Kadangi gali būti ne vienas nuosavybės teisės objekto savininkas, bet savininkų daugetas, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas gali būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama tik visų bendraturčių sutarimu, nepriklausomai nuo jų turimos bendrosios nuosavybės dalies dydžio. Tai reiškia, kad bet kokiu bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimu bendraturčiai turi susitarti. Vis dėlto jeigu bendro susitarimo bendraturčiams pasiekti nepavyksta, tarp bendraturčių kilęs ginčas dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos gali būti išsprendžiamas teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

27. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Be to, bendraturčiui paskiriamos naudoti dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009).

28. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, inter alia, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad egzistuojantis poreikis užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą teisminę praktiką orientavo ta kryptimi, jog ginčai dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimų teisme sprendžiami svarbią reikšmę skiriant nusistovėjusiai faktinei žemės sklypo naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių, pavyzdžiui, esamos mini infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011).

30. Kaip jau minėta, šioje byloje nustatyta, kad ginčo Sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, trečiajam asmeniui S. G., atsakovams R. R. ir I. Ž.-R., S. T. ir A. T. bei ieškovams G. K. ir V. K.. Žemės sklypo naudojimosi tvarka nėra nustatyta, bendraturčių turimos dalys yra idealiosios ir neatskleidžia, kokia konkreti daikto dalis kuriam bendraturčiui priklauso. Sklype yra du gyvenamieji namai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas 2A1m, ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas 3A1m), kuriuose yra byloje dalyvaujantiems asmenims (ieškovams, atsakovams ir tretiesiems asmenims) priklausančios patalpos (butai), keletas ūkinių pastatų, taip pat inžineriniai tinklai.

31. Kaip matyti iš ieškovų paaiškinimų, išdėstytų teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu, nesant nustatytai Sklypo naudojimosi tvarkai, bendraturčiams nėra aišku, kuris bendraturtis kokia Sklypo dalimi naudojasi. Bendraturčiams nepavykstant susitarti dėl naudojimosi Sklypu tvarkos, ieškovai pateikė UAB „Geo group“ 2023 m. kovo 23 d. parengtą Planą, kuriame, ieškovų teigimu, atsižvelgiama į nusistovėjusią Žemės sklypo naudojimosi tvarką bei užtikrinamas patogus bei racionalus Sklypo naudojimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti ieškovų teiginiai yra pagrįsti, juos patvirtina į bylą pateiktas Žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ir įrenginiui eksploatuoti, planas, kuriame matyti Sklype esančių statinių išsidėstymas – ginčijamu Planu atskiriems bendraturčiams priskirti naudotis Sklypo plotai iš esmės yra po (arba prie) jiems nuosavybės teise priklausančių statinių (pavyzdžiui, ieškovams nuosavybės teise priklausantys ūkiniai pastatai, pažymėti 10I1m, 13I1m, 16I1m ir 19I1m, patenka į Plane ieškovams priskirtą naudoti Sklypo dalį „A“, atsakovui R. R. priklausantis ūkinis pastatas, pažymėtas 7I1, patenka į jam Plane priskirtą naudoti Sklypo dalį „E“). Be to, priskirtos naudotis dalys, vertinant jų dydį, iš esmės atitinka šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje. Kaip matyti iš Plano, jis numato galimybę Sklypo savininkams patekti į atskiras Sklypo dalis (ko nebuvo numatyta 2020 m. gruodžio 15 d. apelianto nurodytame plane). Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į patikslintą ieškinį, jokių pastabų dėl Plano neracionalumo ir kt. aplinkybių nepateikė. Įvertinus nurodytas aplinkybes, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo abejoti, kad ieškovų pateiktas Planas atitinka Sklypo bendraturčių ir pastatų savininkų interesus, yra racionalus ir patogus.

32. Priešingai nei apelianto nurodytame 2020 m. gruodžio 15 d. Sklypo naudojimo plane, ieškovų pateiktame Plane atsižvelgta ir į S. G., kuri 2020 m. lapkričio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise įsigijo 1047/5000 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o 2021 m. spalio 1 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo pagrindu nuosavybės teise įsigijo 146/2595 dalis ginčo Sklypo, interesus. Taigi 2020 m. gruodžio 15 d. Sklypo naudojimo planas, S. G. tapus Sklypo bendraturte, iš esmės nebeatitiko faktinės situacijos. Šiame kontekste pažymėtina, kad teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas naudojimosi Sklypu tvarką pagal ieškovų pasiūlytą Planą, nepagrįstai neatsižvelgė į T. R., kurios situacija yra panaši į S. G., interesus. Priešingai nei S. G., kuri faktiškai yra Sklypo bendraturtė, T. R., nors galimai ir siekia įsigyti Sklype esančias ir jos faktiškai valdomas patalpas, remiantis byloje esančiais duomenimis (tarp jų – ir apelianto naujai pateiktais įrodymais), iki šiol patalpų nuosavybės teise nėra įsigijusi, jos valdomos patalpos priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kuri šioje byloje neišreiškė nesutikimo su patikslintu ieškiniu. Atitinkamai kritiškai vertintini ir apelianto teiginiai apie tai, kad Plane nustatyta Sklypo naudojimosi tvarka kaip nors pažeidžia Lietuvos Respublikos interesus – pats trečiasis asmuo savo teisių pažeidimo šios bylos nagrinėjimo metu pateikdamas atsiliepimą į patikslintą ieškinį nenustatė.

33. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas, nors procesiniuose dokumentuose ir išreiškė savo nesutikimą su ieškovų siūlomu Planu, nurodydamas įvairias šio nesutikimo priežastis, bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismo posėdyje iš esmės buvo pasyvus – nepateikė jokio alternatyvaus pasiūlymo, kokios naudojimosi Sklypu tvarkos nustatymas geriausiai atitiktų visų bendraturčių interesus, būtų patogus ir racionalus, atsižvelgiant į bendraturčių skaičių, turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, jiems priklausančių Sklype esančių statinių ir patalpų išsidėstymą bei kitas svarbias aplinkybes. Ieškovai šiuo atveju pateikė patikslintame ieškinyje išdėstytą poziciją pagrindžiančius argumentus ir įrodymus (tarp jų ir Žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ir įrenginiui eksploatuoti, planą, iš kurio matyti Sklype esančių statinių išsidėstymas), ieškovų pozicijai neprieštaravo teismo posėdyje dalyvavę proceso dalyviai (CPK 178 straipsnis). Apeliantas pirmosios instancijos teismo posėdyje nedalyvavo ir savo pozicijos detaliau paaiškinti nesiekė. Nurodytų aplinkybių visuma, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, papildomai pagrindžia ieškovų argumentus, kad bendraturčių nesutarimą dėl Sklypo naudojimosi tvarkos šiuo atveju sąlygojo atsakovų pasyvumas ir nebendradarbiavimas, nulėmęs ieškovų apsisprendimą kreiptis į teismą dėl naudojimosi Sklypu tvarkos nustatymo.

Dėl procesinės bylos baigties

34. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, spręstinas ieškovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Ieškovų atstovė pateikė įrodymus apie ieškovų patirtas 850 Eur atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimo išlaidas. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių ir yra pagrįstos. Atsižvelgiant į tai, nurodytos išlaidos priteistinos ieškovams iš atsakovo.

37. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo A. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. sprendimo atmesti.

Priteisti ieškovams G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. (V.) K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 425 Eur (keturis šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų kiekvienam.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Kristina LysionokRamunė MikonienėSigita Zubavičiūtė-Montvilienė