Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., gimęs 1997-10-20 Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (namas negyvenamas), be pastovios gyvenamosios vietos, nedirbantis, teistas:

1) 2014-10-15 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, jam padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 93 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 mėn. 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi skirtas įspėjimas;

2) 2016-05-09 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį-39 paromis arešto;

3) 2016-06-16 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį-laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2016-05-09 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 m., paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – 30 val. nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 3 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir elgesio apribojimą 1 m., įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu, tęsti mokslą, arba dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje;

4) 2016-06-28 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 64¹ straipsniu-laisvės apribojimu 8 mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 80 val. nemokamų darbų, įpareigojant juos atlikti per 8 mėn., kas mėnesį išdirbant po 10 val.;

5) 2016-11-04 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirtą bausmę subendrinus su 2016-06-16 bei 2016-06-28 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis-laisvės atėmimu 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.;

6) 2017-08-09 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su 2016-11-04 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi- laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

7) 2018-02-12 Kauno apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį-laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams. 2019-07-17 paleistas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus atlikęs bausmę;

8) 2019-10-15 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, 2 dalį, t.y. paskirtą bausmę sumažinus 1/3-viešiaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti 180 valandų, išdirbant kas mėnesį po 20 valandų, teistumai neišnykę,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. B. 2019-07-19 apie 19.10 val. (duomenys neskelbtini), tikslu pagrobti svetimą turtą, per atidarytas duris įsibrovė į kavinės „(duomenys neskelbtini)“ tarnybines patalpas, kuriose nuo stalo slapta pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą- mobilaus ryšio telefoną „Iphone X64GB“ 899 eurų vertės, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 899 eurų turtinę žalą, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2

Kaltinamasis D. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nelabai prisimena, kaip buvo viskas.

Motyvuojamoji dalis

Iš vaizdo medžiagos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu, peržiūrėtas jame esantis vaizdo įrašas. Vaizdo medžiagos peržiūrėjimui pasinaudota ,,Windows M. P.“ leistuve. Kompaktinėje plokštelėje yra penki vaizdo įrašai. Pirmasis vaizdo įrašas pavadinimu ,,2019-07-19_1914.avi". Jį atsidarius kairėje pusėje viršuje matomas baltomis raidėmis užrašytas užrašas ,,2018-07-19 19:14:55 -90". Vaizdo įraše matomas kelias, kurio kairėje pusėje matoma pilkos spalvos plytų siena, o dešinėje pusėje pilkos spalvos siena. Vaizdo įrašo 00:01 sekundę matoma, kaip keliu eina vaikinas, kuris yra apsirengęs tamsios spalvos sportine apranga, ant kurios šonų matomos baltos spalvos juostelės. Vaikinas kairiojoje rankoje nešasi daiktą. Vaizdo įrašo 00:15 sekundę matoma, kaip keliu atgal atbėga prieš tai aprašytas vaikinas. vaikinas bėgdamas užsideda gobtuvą. Vaizdo įrašas 00:20 sekundę baigiasi. Daugiau vaizdo įraše reikšmingų aplinkybių nematyti. Antrasis vaizdo įrašas pavadinimu ,,2019-07-19_1914.avi tel vagis.avi". Jį atsidarius kairėje pusėje viršuje matomas baltomis raidėmis užrašytas užrašas ,,2018-07-19 19:15:35 -109". Vaizdo įraše matoma aikštelė, kurios kairiojoje pusėje matomas pilkos spalvos pastatas, viršuje, ties viduriu matomi pastatyti įvairūs vežimėliai bei konteineriai.Vaizdo įrašo 00:01 sekundę matoma, kaip aikštele eina vaikinas, kuris aprašytas pirmajame vaizdo įraše. Vaikinas praeina aikštele ir dingsta iš vaizdo kamerų stebėjimo lauko. Vaizdo įrašo 00:23 sekundę matoma, kaip aikštele atgal bėga vaikinas, kuris aprašytas pirmajame vaizdo įraše. Vaizdo įrašas 00:26 sekundę baigiasi. Daugiau vaizdo įraše reikšmingų aplinkybių nematyti. Trečiasis vaizdo įrašas pavadinimu ,,2019-07-19_1914.avi vagiis.avi". Jį atsidarius kairėje pusėje viršuje matomas baltomis raidėmis užrašytas užrašas ,,2019-07-19 20:48:31 -89". Vaizdo įraše matoma Kauno autobusų stoties autobusų stovėjimo aikštelė, kurioje matomas stovintys autobusai. Vaizdo įrašo 00:05 sekundę matoma, kaip taku eina vaikinas, kuris aprašytas pirmajame vaizdo įraše. Vaikinas yra apie 20-25 metų amžiaus, tamsios spalvos, trumpų plaukų. Vaizdo įrašas 00:35 sekundę baigiasi. Daugiau vaizdo įraše reikšmingų aplinkybių nematyti. Ketvirtasis vaizdo įrašas pavadinimu ,,2019-07-19_1914.avi vagis.avi". Jį atsidarius kairėje pusėje viršuje matomas baltomis raidėmis užrašytas užrašas ,,2019-07-19 19:14:56 -92". Vaizdo įraše matomas kelias, kurio kairėje pusėje matoma pilkos spalvos siena, o dešinėje pusėje pilkos spalvos plytų siena. Vaizdo įrašo 00:01 sekundę matoma, kaip keliu eina vaikinas, kuris aprašytas prieš tai buvusiuose vaizdo įrašuose. Vaizdo įrašas 00:12 sekundę baigiasi. Daugiau vaizdo įraše reikšmingų aplinkybių nematyti. Penktasis vaizdo įrašas pavadinimu ,,2019-07-19_1915.avi tel vagyste.avi". Jį atsidarius kairėje pusėje viršuje matomas baltomis raidėmis užrašytas užrašas ,,2019-07-19 19:15:55 -87". Vaizdo įraše matoma aikštelė, kurios viršuje, ties viduriu matomas įėjimas į pastatą. Vaizdo įrašo 00; 01 sekundę matoma, kaip pro praviras pilkos spalvos duris įeina vaikinas, kuris aprašytas prieš tai buvusiuose vaizdo įrašuose. Vaizdo įrašo 00:06 sekundę matoma, kaip pro įėjimą išbėga tas pats vaikinas. Vaizdo įrašas 00:09 sekundę baigiasi. Daugiau vaizdo įraše reikšmingų aplinkybių nematyti (b.l.38-40).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo D. B. veikoje, visiškai įrodyta.

Kadangi D. B. pateko į kavinės tarnybines patalpas neteisėtai, neturėdamas nei patalpų savininko, nei kavinės administracijos leidimo, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip įsibrovimas į patalą, t.y. kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Kad būtent D. B. buvo įsibrovęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinę „S. V.“, iš kur pagrobė mobilaus ryšio telefoną, patvirtina ir UAB „maisto sistemos“ pareiškimas bei vaizdo įrašas.

Kaltinamasis D. B. kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu prisipažino, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė, būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies13 punktas).

Dėl bausmės skyrimo

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcija numato, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti skiriama bauda, areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita bausmės rūšis tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys. Tačiau vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse – bausmės teisingumo principas. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė – teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, tačiau šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas privalo įvertinti ir visą eilę kriterijų, kurie ypatingai svarbūs parenkant teisingą ir adekvačią nusikalstamai veikai bausmę. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-519/2013). Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės įvertinimas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) yra ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Skiriant bausmę, taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų ir visuomenės interesai.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam D. B. skyrimo, teismas atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis.

Kaltinamasis D. B. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 178 straipsnio 2 dalis), kaltu visiškai prisipažino, anksčiau teistas aštuonis kartus (b.l. 73-96, 149-153), baustas administracine tvarka (b.l. 97-103), niekur nedirba ir legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje, Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b.l. 106, 107).

Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad šiuo nuosprendžiu aptariamą nusikaltimą D. B. padarė, praėjus vos dviems dienoms po paleidimo iš įkalinimo įstaigos, kur jis atliko laisvės atėmimo bausmę. Kaip matyti iš bylos medžiagos, D. B. iki šio nusikaltimo padarymo buvo teistas septynis kartus. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad po šio nusikaltimo padarymo, praėjus vos trims valandoms, jis padarė dar vieną nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, už kurį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu jam buvo paskirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė. Nors teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019-12-31, tačiau D. B. iki šiol bausmės vykdyti nepradėjo, į probacijos tarnybą nevyko, slapstėsi ir nuo bausmės atlikimo, ir nuo teismo. Be to, ankstesniais nuosprendžiais D. B. buvo skiriamos švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės, tačiau jis šio teismų pasitikėjimo nepateisino ir toliau daro nusikaltimus, kas rodo, kad kaltinamasis teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nėra linkęs keistis, yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, elgtis tinkamai. Teismo nuomone, šiuo nuosprendžiu aptariamas D. B. padarytas nusikaltimas yra neatsitiktinio pobūdžio veika, o dėsningas nusikalstamas elgesys, todėl daro išvadą, kad bausmės tikslams pasiekti-sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis), taip pat siekiant išvengti galimo sunkesnio nusikaltimo padarymo, jam skirtina BK 178 straipsnio 2 sankcijoje numatyta bausmės rūšis-terminuotas laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamajam M. Ž. pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu jam skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. B. 2019-10-15 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu, jam padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, buvo nuteistas galutine 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, todėl aptariamu nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su 2019-10-15 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme BK 63 straipsnio 1 dalies, 3 dalies pagrindu, t.y. visiško bausmių sudėjimo būdu, t.y. prie laisvės atėmimo bausmės pridedant visą neatliktą viešųjų darbų bausmę. Tačiau viešieji darbai negali būti keičiami laisvės atėmimu, kadangi tokiu atveju būtų pažeistos BK 65 straipsnyje įtvirtintos bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės bei 65 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas dvigubo bausmių keitimo draudimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-04 nutartis byloje Nr. 2K-513/2006, kasacinė nutartis byloje 2K-573/2005, Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus apeliacine nutartis Nr. T-6-491/2017, Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus apeliacinė nutartis Nr. 1A-344-557/2015). Tokiu atveju bendrinant bausmes, prie laisvės atėmimo bausmės pridedama visa nepakeista viešųjų darbų bausmė. Jei kaltinamasis dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo neturės galimybės išdirbti viešųjų darbų, probacijos tarnybai bus pagrindas, vadovaujantis BK 46 straipsnio 6 dalimi, kreiptis dėl viešųjų darbų laiko pratęsimo.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti jų patirtą turtinę 899 eurų žalą (b. l. 7, 11-12).

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246-6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Anksčiau ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad turtinė žala civiliniam ieškovui-UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo D. B. veiksmų. Tai reiškia, kad D. B. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo D. B. priteisiant 899 eurų civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Dėl daiktinių įrodymų

2019-07-25 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikta CD su vaizdo įrašu (b.l. 36-38), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas byloje.

Kaltinamajam D. B. 2019-11-11 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi paskirta kardomoji priemonė-suėmimas paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas šioje byloje netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, 115 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64I straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę-laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, subendrinti su 2019-10-15 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme (6 mėnesių viešaisiais darbais), taikant visiško sudėjimo principą ir paskirti galutinę bausmę-laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams ir 6 (šešių) mėnesių viešuosius darbus, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose bei įpareigojant D. B. per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį neatlygintinai išdirbti 180 (vieną šimtą) valandų, išdirbant kas mėnesį po 20 (dvidešimt) valandų.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o viešųjų darbų pradžią-nuo šios bausmės vykdymo pradžios.

Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikotarpį, prabūtą D. B. suėmus nuo 2020 m. vasario 13 d. 14.30 val. iki nuosprendžio paskelbimo (iki 2020 m. vasario 14 d. 14.25), t.y. 1 (vieną) parą.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš D. B. 899 (aštonis šimtus devyniasdešimt aštuonis) eurus UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

D. B. paskirtą kardomąją priemonę–suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pardėjus vykdyti laisvės atėmimo bausmę panaikinti.

Daiktinį įrodymą-CD palikti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (suimtam nuteistajam-nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos) gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.