Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-10-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-645-957/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-30
Bylos Nr.
II-645-957/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-04294-2019-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Kategorijos
Skundo byla Nr. II-645-957/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04294-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. spalio 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui R. V. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. V. B. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-16820-2019 administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-16820-2019 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) administracinio nusižengimo byloje R. V. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį paskirta 800 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, už tai, kad jis 2019 m. rugpjūčio 24 d., 19.11 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,79 promilės girtumo laipsnis, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 14 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. V. B. skundu prašo panaikinti/pakeisti 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės atėmimo – teisės vairuoti transporto priemones 12 mėnesių, t. y. panaikinti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę, o neįžvelgus pagrindo panaikinti – sutrumpinti šios teisės atėmimo terminą.

Pareiškėjo teigimu, neginčytina, kad jis padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų, tačiau minėtas pažeidimas padarytas daugiau dėl neatsargumo nei dėl tyčios. Skunde nurodyta, kad šį nusižengimą pareiškėjas padarė Vilniaus mieste, o tai rodo, kad nebuvo važiuota greičiau nei 50 km/h, nes greičio viršijimas ir nebuvo užfiksuotas. Toks nedidelis greitis reiškia mažesnę tikimybę sukelti eismo įvykį. Antra, važiavimas vietovėje, kurioje gyvena pats pareiškėjas, reiškia, kad jis žino eismo sąlygas, kelią. Pareiškėjo teigimu, nurodytos aplinkybės mažino padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Taip pat administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybė yra vienas iš kriterijų, vertinamas individualizuojant nuobaudos skyrimą. Nurodo, jog jis yra dorą ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis. Įgijęs inžinieriaus laipsnį, (duomenys neskelbtini) metų dirba (duomenys neskelbtini), kurioje ne kartą skatintas už puikų darbą, nuo (duomenys neskelbtini) metų yra sudaręs iki šios dienos trunkančią santuoką, kurioje auginamas nepilnametis sūnus, taip pat yra išklausęs kursą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai bei sumokėjęs dalį baudos. Tai, kad jis anksčiau nėra padaręs beveik jokio teisės pažeidimo, rodo, kad šis nusižengimas yra visiškai atsitiktinis, neatspindintis antivisuomeninio požiūrio į galiojančias teisės normas. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, nustatytina jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose (ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Taigi, šiuo atveju egzistuoja dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. O tai, pasak pareiškėjo, yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pareiškėjo teigimu, teisė vairuoti jam reikalinga dėl susisiekimo, tenkinant pačius paprasčiausius poreikius, kadangi faktiškai jo gyvenamoji vieta yra ties miesto pabaigos riba. Alternatyvios galimybės susisiekimui neturi, viešasis transportas visiškai neišvystytas. Be to, sutuoktinė yra patyrusi stuburo traumą, vairuoti šiuo metu negali, o tai didina transporto priemonės vairavimo poreikį, kadangi ją tenka pavežti į sveikatos priežiūros įstaigas. Teisė vairuoti reikalinga ir darbinėms funkcijoms įgyvendinti, t. y. vykti į patikrinimus, ar vartotojų skundus. Neturint jos, tokios pareigos vykdymas yra ypatingai apsunkintas, dėl to kyla grėsmė netekti darbo, o darbas yra pastovus pajamų šaltinis ir reikalingas ne tik dėl šeimos išlaikymo, bet ir dėl turimų finansinių įsipareigojimų. Pareiškėjas mano, jog šiuo atveju egzistuoja kompleksas faktinių duomenų, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir skundžiamo nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo panaikinti arba paskirti trumpesnį terminą (b. l. 2-32).

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyresniojo specialisto A. T. atsiliepimu prašoma palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodoma, kad asmuo padarė vieną iš grubiausių KET pažeidimų, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tokiais savo veiksmais kėlė pavojų eismo saugumui. Institucijos nuomone, nagrinėjant bylą teisingai išaiškintos ir pritaikytos materialinės teisės normos, atsižvelgta į padaryto teisės pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes ir skirta administracinė nuobauda sankcijos ribose (b. l. 1).

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. V. B. teismo posėdžio metu paaiškino, jog padarė nusižengimą, kaltę pripažįsta ir prašo sumažinti teisių atėmimo terminą. Paskirtos baudos neginčija, yra sumokėjęs dalį jos. Minėtas pažeidimas buvo nustatytas šalia namų, atsitiktinai sutapo, kad turėjo išvažiuoti ir neįvertino aplinkybių. Pajautė didelę pamoką, nes teisių atėmimas įpareigojimas šeimai, ypatingai sutuoktinei, kuri liepos mėnesio pabaigoje patyrė stuburo traumą. Jai pastoviai skauda, ji 2 kartus važiuoja pas kineziterapeutus su autobusu, tačiau procedūras stengiasi derinti, kad papildomai važiuoti nereikėtų, eina arba po darbo arba vidury darbo. Pasak pareiškėjo, mankštos iki metų galo tikrai truks. Žmona turi teises, bet nevairuoja, nes turi baimės jausmą vairuoti. Pareiškėjo teigimu, jis šiuo metu dirba, į darbą važiuoja autobusais, su 2-3 persėdimais. Nuo gyvenamosios vietos važiuoja vienas pagrindinis autobusas, o po to turi persėsti. Taip pat turi nepilnametį sūnų ir dabar jis tokio amžiaus, kad jį reikia saugoti, jog kažkur nenuklystų.

Skundas netenkinamas.

Byloje nekilo ginčas dėl to, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas R. V. B. padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, su paskirta bauda sutiko ir neprašė sumažinti jos dydžio, todėl teismas pasisako tik dėl tų klausimų, kurie keliami pareiškėjo skunde, kuriuo jis nesutinka su paskirtos administracinio poveikio priemonės taikymu.

Dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės

Motyvuojamoji dalis

ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktam R. V. B. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta sankcijoje nustatyta minimali bauda – 800 Eur, išdėstant jos mokėjimą dalimis ir paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, kuri taip pat nustatyta minimaliam įstatyme numatytam laikotarpiui.

Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad pareigūnas, nustatydamas administracinio poveikio priemonės trukmę, atsižvelgė į tai, jog nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors skundžiamame nutarime nenurodyta, tačiau priimto sprendimo dėl nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės kontekste teismas pažymi, kad R. V. B. padarė šiurkštų administracinį nusižengimą, susijusį su transportu ir kelių ūkiu, už kurį įstatymo leidėjas numato gana griežtą atsakomybę. ANK 34 straipsnio 3 dalies prasme pastebėtina, kad 2019 m. spalio 4 d. administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, R. V. B. iki šio administracinio nusižengimo padarymo turėjo dvi galiojančias nuobaudas, abu jo padaryti nusižengimai susiję su KET pažeidimais (b. l. 36-37), iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad R. V. B. nėra teistas. R. V. B. yra įgijęs inžinieriaus kvalifikacijos laipsnį (b. l. 12), ne kartą skatintas už puikų darbą tarnyboje (b. l. 13-16), vedęs (b. l. 17), turi nepilnametį sūnų (b. l. 18), iš asmens duomenų matyti, jog turi (duomenys neskelbtini) metų vairavimo stažą (b. l. 41). Taip pat R. V. B. yra sumokėjęs paskirtos baudos dalį (b. l. 19-20), išklausęs 4 akademinių valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą (b. l. 21), iš pateiktos lizingo sutarties kopijos matyti, jog turto išperkamosios nuomos pagrindu yra įgijęs automobilį (b. l. 31-32). Taigi, vertinant nutarimo dalies dėl administracinio poveikio priemonės trukmės parinkimo pagrįstumą, matyti, kad Institucijos pareigūnas atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Be to, nors nutarime ir tiesiogiai nenurodyta, tačiau ir į kitų aplinkybių turinį, todėl yra pakankamas pagrindas spręsti, kad pareigūnas, nustatydamas administracinio poveikio priemonės trukmę, iš esmės įvertino visas aplinkybes, kurias įstatymo leidėjas įpareigoja įvertinti, bei paskyrė R. V. B. teisingumo ir protingumo kriterijus atitinkančią administracinio poveikio priemonę, kurios terminas nustatytas minimaliam įstatyme numatytam laikotarpiui. Nepaisant to, kad R. V. B. vertinamas teigiamai, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą spręsti, kad paskirta administracinio poveikio priemonė yra akivaizdžiai per griežta.

Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas turi diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, motyvuotai paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015, 2AT-38-895/2019).

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių R. V. B. administracinio nusižengimo byloje nėra. Vairuotojas, valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, privalo elgtis atsakingai ir tinkamai įvertinti savo būklę vairavimo metu. Šiuo atveju pareiškėjas vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (0,79 promilės), tokiais savo veiksmais jis neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet savo ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Įstatymo leidėjas už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą sankcijoje numatęs itin griežtą nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje, kadangi tai yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų. Todėl atmestini pareiškėjo argumentai apie tai, kad jo nusižengimas mažiau pavojingas, nes jis Vilniaus mieste nedideliu greičiu ir tai reiškia mažesnę tikimybę sukelti eismo įvykį, be to, važiavo vietovėje, kurioje gyvena, o tai reiškia, kad jis žino eismo sąlygas, kelią. Tokie argumentai deklaratyvūs, o nurodytos aplinkybės greičiau vertintinos priešingai, kaip keliančios didesnį pavojų aplinkiniams, nes pareiškėjas neblaivus važiavo miesto ribose, apie 19.00 val., kai miesto ribose gana didelis eismo intensyvumas.

Kartu pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti, apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnis). Tuo tarpu ANK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės, tarp jų ir specialiosios teisės atėmimas. Skiriant administracines nuobaudas, taip pat ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos ar poveikio priemonės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos ar poveikio priemonės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Remiantis iš esmės tomis pačiomis nuostatomis vadovaujamasi ir nustatant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo trukmę. Tokia teismų praktika ir teisinis reglamentavimas reiškia, kad taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, būtina nustatyti išimtines aplinkybes ir neatkuriamus itin svarbius padarinius, kurie kiltų pažeidėjui skyrus nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę atsakomybę numatančio straipsnio sankcijos ribose.

Pažymėtina, jog administracinio poveikio priemonė yra prievartinio pobūdžio valstybės taikomos atsakomybės priemonė, todėl ji neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais. Taigi, skiriamos nuobaudos vienas iš tikslų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes ar nepatogumus, kuriuos nulemia paskirtos baudos dydis ir teisės vairuoti atėmimo trukmė, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Trumpesnio administracinio poveikio priemonės termino, nei numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje paskyrimas, ar iš viso administracinio poveikio priemonės neskyrimas, nenustačius nedidelio veikos pavojingumo, mažareikšmiškumo, kitų reikšmingų ir netipinių aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principą. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, kylančių iš padaryto nusižengimo. Būtent neigiamu poveikiu siekiama auklėjamojo pobūdžio, prevencinių tikslų, t. y. atkreipti pažeidėjo ir visuomenės dėmesį į padaryto nusižengimo sunkumą ir padėti suvokti atsakomybės neišvengiamumą. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gerove, patogesniu gyvenimu, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti jis pats, o to nepadaręs prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Taip pat teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas ar gyvenimo aplinkybės siejami su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-41/2014, 2AT-9-746/2015), o yra sudėtinė jam paskirtos nuobaudos už padarytą nusižengimą dalis.

Nagrinėjamu atveju, R. V. B. skunde nurodė, kad šiuo metu teisė vairuoti jam reikalinga dėl susisiekimo, kadangi jo gyvenamoji vieta yra ties miesto pabaigos riba. Kaip nurodo pareiškėjas, alternatyvių galimybių susisiekimui nėra, kadangi viešasis transportas visiškai neišvystytas. Šiuo atveju teismas neabejoja, kad dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės R. V. B. taps sunkiau ir nepatogiau naudotis judėjimo laisve, tačiau šie nepatogumai turi ir prevencinę reikšmę, jog juos patyręs pažeidėjas ateityje nedarys nusižengimų, nes sulauks tokių pat ar dar didesnių nepatogumų. Teismo vertinimu, R. V. B. nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti ar švelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę. Pažymėtina, kad iš Google Maps esančių žemėlapių matyti, jog netoli pareiškėjo gyvenamosios vietos yra stotelė „(duomenys neskelbtini)“, iš kurios miesto kryptimi vyksta (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) maršruto autobusai, kurių judėjimas iš esmės pakankamas užtikrinant jo galimybes susiekti, kaip ir nemažai daliai visuomenės. Kita vertus, Vilniaus mieste plačiai išvystyta taksi bei pavežėjų veikla. Tai apklausiamas teismo posėdžio metu iš esmės patvirtino ir pats R. V. B., kuris parodė, kad į darbą vyksta autobusu, nuo gyvenamosios vietos važiuoja vienas pagrindinis autobusas, o po to turi persėsti. Teismo manymu, vairavimo teisės neturėjimas nėra kliūtis elementarių poreikių tenkinimui ir kaip matyti, vis tik yra keletas alternatyvių variantų susisiekimui Vilniaus mieste. Pareiškėjo teigimu, teisė vairuoti jam reikalinga ir dėl to, nes sutuoktinė yra patyrusi stuburo traumą, vairuoti negali ir ją reikia nuvežti į sveikatos priežiūros įstaigas. Teismui nekyla abejonių, kad dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės R. V. B. taps sunkiau ir nepatogiau vežti žmoną į procedūras, jeigu tam išties yra poreikis, nes teismui nepateikta jokia informacija, kokiu periodiškumu tai turi būti daroma, taip pat, kad tai apskritai šiuo metu vis dar turi būti daroma. Tuo tarpu iš byloje esančio ortopedo-traumatologo konsultacijos išrašo matyti, kad nuo jo žmonai paskirto gydymo dėl stuburo skausmo praėjo beveik 3 mėnesiai (b. l. 30). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad žmonai gydytojų pateiktos rekomendacijos nėra susijusios su kasdiene jos priežiūra ir pristatymu į gydymo įstaigas, rekomenduotos pavienės reabilitacijos priemonės (vengimas sėdimos padėties iki 4 sav., medikamentų vartojimas, reabilitologo konsultacija ir gydymas bei gydomoji mankšta). Kita vertus, esant poreikiui lankytis gydomosiose mankštose, ar šiaip gydymo įstaigose, visada yra galimybė pasinaudoti viešuoju transportu (taksi, pavežėjų paslaugomis ar kt.). Apklausiamas teismo posėdžio metu R. V. B. parodė, kad žmona pati pas kineziterapeutus nuvyksta autobusu, procedūras prisiderina prie darbo, eina arba po darbo arba vidury darbo. Taigi, pareiškėjo nurodoma aplinkybė negali būti pagrindu trumpinti ar panaikinti specialiosios teisės atėmimo terminą, nes iš esmė nesukuria jam neįveikiamų kliūčių. Taip pat R. V. B. skunde nurodo, jog teisė vairuoti reikalinga ir dėl darbinių funkcijų, t. y. vykti į patikrinimus ar vartotojų skundus. Neturint teisės vairuoti, tai įgyvendinti pasunkėja, dėl to kyla grėsmė netekti darbo, o darbas yra pastovus pajamų šaltinis ir reikalingas ne tik dėl šeimos išlaikymo, bet ir dėl turimų finansinių įsipareigojimų. Akivaizdu, kad jau nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d., t. y. nuo padaryto nusižengimo R. V. B. neturi teisės vairuoti transporto priemones, tačiau kaip patvirtino apklausiamas teismo posėdžio metu, jog šiuo metu dirba toje pačioje darbovietėje. Taigi, neturėdamas teisės vairuoti, jis darbo neprarado, juolab, jo darbinės pareigos nėra tiesiogiai susietos su vairavimu, esant poreikiui, būtent darbdavys darbuotojams turi užtikrinti darbo priemones. Skunde R. V. B. taip pat nurodo prašantis skirti jam kitą administracinio poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, kas, vadovaujantis ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punktu, būtų laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Šiame kontekste teismas pažymi, kad minėta administracinio poveikio priemonė gali būti skiriama tik tuo atveju, kai tai numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame atsakomybę už asmens padarytą veiką (ANK 30 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju, už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, nenumatyta galimybė skirti tokią administracinio poveikio priemonę.

Vertinant visas kitas R. V. B. skunde nurodytas aplinkybes atskirai ir kartu su visomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad jis charakterizuojamas labiau teigiamai, tačiau darytina išvada, kad byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo prasme. R. V. B. apie neigiamas pasekmes buvo iš anksto informuotas įstatymu įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečią sankciją, todėl privalo pilna apimti prisiimti dėl savo priešingo teisei elgesio atsiradusias pasekmes. Tokio pobūdžio bylose, siekiant apsaugoti visuomenę nuo itin pavojingų teisės pažeidimų padarinių, svarbus jos prevencinis ir auklėjamasis pobūdis, kuris nukreiptas ne tik į pažeidimą padariusį asmeninį, bet ir kitus asmenis, siekiant užkirsti kelią tokiems nusižengimams ateityje ir neleidžiant formuotis nebaudžiamumo jausmui. Teismo manymu, dėl administracinio nusižengimo padarymo R. V. B. patiriamos pasekmės yra adekvačios jo padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams užtikrinti. Būtina atkreipti dėmesį, kad poreikis R. V. B. vairuoti transporto priemones egzistavo dar iki nusižengimo padarymo, taigi pareiškėjas, turėdamas gana didelę vairavimo patirtį, dar prieš darydamas nusižengimą galėjo ir privalėjo numatyti bei įvertinti galimas neigiamas pasekmes, kilsiančias jam dėl šio nusižengimo padarymo, todėl dabar jis turi prisiimti neigiamus tokio veikimo padarinius.

Teismas, išnagrinėjęs bylą pagal R. V. B. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-16820-2019 administracinio nusižengimo byloje, konstatuoja, kad šis nutarimas teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti skunde nurodomais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalimi, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

R. V. B. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-16820-2019 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644-647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.

Teisėjas Marijus Kursevičius