Tauragės apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo A. L. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR-2219-2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ne teismo tvarka priimto nutarimo esmė

II. Skundo, atsiliepimo į skundą ir paaiškinimų teisme esmė

Motyvuojamoji dalis

2.2.1. Nutarime, kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę Aplinkos apsaugos departamentas pripažino tai, jog prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą, nuoširdžiai gailisi ir padėjo jį išaiškinti. A. L. neprisipažinus, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai pažeidimo apskritai nebūtų nustatę, nes aplinkybių, kada stirninas sumedžiotas ir kas jį sumedžiojo, jokiu kitu būdu negalėjo išsiaiškinti – medžioklės lapai saugomi tik trejus metus.

2.2.2. 2024 m. rugpjūčio 8 d. žalos aplinkai paskaičiavimo aktu Nr. Ž58-3135/2024 apskaičiuotą žalą aplinkai A. L. atlygino 2024 m. rugpjūčio 26 d., ir šią aplinkybę nurodė savo 2024 m. rugpjūčio 27 d. paaiškinimuose, todėl ši aplinkybė nepagrįstai nebuvo pripažinta lengvinančia administracinę atsakomybę.

2.3. Pritaikyta administracinė atsakomybė pernelyg griežta padarytam nusižengimui. Padarytas administracinis pažeidimas yra formalus, gerokai mažesnio rūšinio pavojingumo, nei numatyta inkriminuojamo ANK 290 straipsnio 8 dalyje, veiksmai iš esmės nesukėlė pavojingų padarinių, todėl nutarimu pritaikyta administracinė atsakomybė yra neproporcinga padarytam pažeidimui, todėl turi būti sumažinta:

2.3.1. Stirnino medžioklė 2024 m. liepos 15 d. vyko teisėtai, nes A. L. turėjo medžiotojo bilietą Nr. (duomenys neskelbtini), ginklo pažymėjimą, medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį laikotarpiu 2024 m. liepos 5 d. – 2024 m. rugpjūčio 30 d., medžioklės lapą užpildė tinkamai, tai yra medžiojo savo klubo medžioklės plotų vienete, leistiną medžiojamąjį gyvūną ir leistinu metu bei būdu. Iki pat patikrinimo buvo įsitikinęs, kad stirnino sumedžiojimo faktas medžioklės lape yra užfiksuotas, o atsižvelgiant į tai, kad trofėjus yra išskirtinis, apie jo sumedžiojimą pranešė kitiems būrelio nariams ir ketino jį pristatyti įvertinimui.

2.3.2. Stirnų medžioklė nėra limituojama, todėl valstybei nėra svarbu, kiek jų yra sumedžiojama. Neturėjo piktavališko tikslo nuslėpti stirnino trofėjaus ir jis nebūtų nuslėptas nuo valstybės institucijų, kadangi vadovaujantis Taisyklių 18 punktu, iki kiekvienų metų balandžio 15 d. medžioklės plotų naudotojai ar jų įgalioti atstovai Aplinkos apsaugos departamentui pateikia nustatytos formos ataskaitą apie medžiojamų gyvūnų išteklių panaudojimą per praėjusį medžioklės sezoną. Kadangi apie šio stirnino sumedžiojimą žinojo kiti klubo bei klubo valdybos nariai, todėl į minėtą kasmet teikiamą ataskaitą jis neabejotinai būtų įtrauktas. Pastaraisiais trejais metais teikiant ataskaitas visada įtraukiami A. L. sumedžioti gyvūnai.

2.3.3. Teisinis reguliavimas sudaro netinkamą atsakomybės pusiausvyrą, todėl taikyti tas pačias pasekmes asmenims, turintiems teisę medžioti konkrečiame medžioklės plotų vienete ir turintiems tinkamai užpildytą medžioklės lapą, bet formaliai pažeidusiems medžiojimo pagal Taisykles tvarką, bei neturintiems teisės medžioti tame medžioklės plotų vienete ar neturintiems teisės sumedžioti konkretų gyvūną ir taip pažeidus Taisykles, yra neproporcingas.

2.3.4. A. L. veiksmai nesiekia rūšinio ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatyto nusižengimo pavojingumo bei esant dviem administracinę atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms (nusižengimu padarytos žalos visiškas atlyginimas ir prisipažinimas padarius administracinį nusižengimą, gailėjimasis ir padėjimas jį išaiškinti), manytina, kad Nutarimu paskirta minimali nuobauda – 800 Eur bauda – turi būti mažinama ir paskiriama mažesnė nei sankcijoje nurodyta minimali bauda, taip pat panaikintos administracinio poveikio priemonės (įtvirtintas ANK 290 straipsnio 17 ir 18 dalyse), o jei teismas visgi nuspręs taikyti, jas taikyti švelnesnes, t. y. sutrumpinti specialios teisės atėmimo terminą iki 6 mėn.

2.3.5. Tik dėl A. L. veiksmų pažeidimas galėjo būti nustatytas ir išaiškintas, dėl jo padarymo gailisi. Žalą gamtai (formaliai apskaičiuotą) yra savanoriškai atlyginęs, ir tai parodo teisės medžioti ypatingą svarbą jo gyvenime ir siekį tokią teisę išsaugoti. A. L. asmenybę apibūdinantys požymiai taip pat sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonių.

2.3.6. A. L. medžiokle užsiima nuo 1992 metų, yra ilgametis medžiotojas, medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) valdybos narys ir medžioklės vadovas, jokių Taisyklių pažeidimų iki šiol nėra atlikęs, nėra baustas administracine tvarka už veiksmus, susijusius su medžioklę reglamentuojančių teisės normų pažeidimais. Medžioklė yra svarbi A. L. gyvenimo dalis, jis yra vienas iš klubo aktyvistų ir reikšmingai prisideda prie klube vykdomų medžioklių organizavimo, produkcijos ruošos ir paskirstymo. Teisės medžioti atėmimas šią veiklą neproporcingai apribotų.

3. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka ir laiko priimtą Nutarimą teisėtu ir pagrįstu, todėl jį naikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Pažymima, kad vertinant padaryto pažeidimo reikšmingumą ir pavojingumą, buvo atsižvelgta į visas pareiškėjo minėtas lengvinančias aplinkybes, tame tarpe ir į jo 2024 m. rugpjūčio 28 d. (o ne 2024 m. rugpjūčio 27 d., kaip teigia pareiškėjas) pateiktus rašytinius paaiškinimus. Nutarime buvo skirta švelniausia nuobauda – minimali bauda ir minimalus specialiosios teisės taikymo terminas. Skunde nurodoma aplinkybė, kad neva tai iš viso nevertino 2024 m rugpjūčio 27 d. pateiktų paaiškinimų nėra teisiškai pagrįsta – papildoma lengvinanti aplinkybė šiuo atveju nebūtų padariusi įtakos dar švelnesnės nuobaudos skyrimo ir specialiosios teisės švelninimo ar net panaikinimo. Pareiškėjas paskirtą dieną ir paskirtu laiku (2024 m. rugpjūčio 28 d. 10 val.) į Nutarimo priėmimą neatvyko.

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkinamas iš dalies.

6. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

7. ANK 290 straipsnio 8 dalis asmenims nustato administracinę atsakomybę už gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą ar dorojimą. Šioje normoje nurodytos trys alternatyvios veikos – gyvūno sumedžiojimas neturint teisės, neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimas bei neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimas. Šios veikos yra alternatyvios, todėl administracinei atsakomybei pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį pakanka bent vienos iš minėtų veikų atlikimo. Šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų. Šios normos konstrukcija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus – paprastai Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymą ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles. ANK 290 straipsnyje įtvirtintų nusižengimų tiesioginis objektas (ginamos vertybės) yra medžiojamosios gyvūnijos apsauga. Nagrinėjamu atveju turi būti analizuojamos Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, kuriose įtvirtintos konkrečios asmenims nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi.

8. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (pažeidimo padarymo metu galiojusi akto redakcija) 21 punkte buvo nustatyta, kad prieš pradedant medžioti, medžioklės vadovas medžioklės lape turi įrašyti datą, dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) vardų pirmąsias raides, pavardes, medžiotojų bilietų numerius. Medžiotojai pasirašo medžioklės lape nurodytoje vietoje, tuo patvirtindami, kad dalyvauja medžioklėje, turi teisę medžioti ir ji nėra panaikinta. Pildydamas medžioklės lapą, medžioklės vadovas gali nurodyti tikslų medžioklės pradžios ir pabaigos laiką. Prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, medžioklės vadovas medžioklės lape nurodo, kiek ir kokių medžiojamųjų gyvūnų sumedžiota. Išnaudojus medžioklės lapą, medžioklės vadovas pasirašo medžioklės lapo apačioje. Taisyklių 22 punkte buvo nustatyta, kad prieš išvežant sumedžiotus gyvūnus iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jie sumedžioti, arba prieš pradedant sumedžiotus gyvūnus doroti, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas, medžioklės lape įrašoma, kiek ir kokių gyvūnų sumedžiota. Sumedžiojus elninių žvėrių patinų, duomenys apie jų ragus (dešiniojo ir kairiojo ragų šakų skaičius) ir šių gyvūnų sumedžiojimo data įrašomi medžioklės lapo antrojoje pusėje prieš išvežant juos iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jie sumedžioti, arba prieš pradedant doroti, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas. Sumedžiojus šernų, duomenys apie jų amžių (pirmametis, antrametis, vyresnis nei antrametis) ir lytį nurodomi medžioklės lapo antrojoje pusėje prieš išvežant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jie sumedžioti, arba prieš pradedant doroti, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas. Jei duomenys apie sumedžiotus gyvūnus, išskyrus duomenis apie sumedžiotų elninių žvėrių patinų ragus, šernų amžių ir lytį, nustatyta tvarka neįrašyti medžioklės lape, šie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai. Medžioklės taisyklių 58.2.3. punkte nustatyta, kad asmeniui, turinčiam teisę medžioti, draudžiama gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Gyvosios gamtos apsaugos departamentas 2024 m. liepos 22 d. pavedė atlikti gyvenamųjų patalpų patikrinimą dėl galimai neteisėtai laikomų draudžiamų žvejybos įrankių, priemonių (tinklų, kilpų).

10. Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 23 d. nutartimi tenkino Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Gyvosios gamtos apsaugos departamento prašymą ir išdavė leidimą departamento pareigūnams laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 29 d. iki 2024 m. rugpjūčio 9 d. įeiti į gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini).

11. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 2 d. administracinėn atsakomybėn traukiamam A. L. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį už tai, kad jis 2024 liepos 15 d., apie 21.00 val. medžiojo medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete ties (duomenys neskelbtini) esančioje pievoje, pagal jam, kaip medžioklės vadovui, 2024 m. liepos 5 d. išduotą medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini) (galiojantį nuo 2024 m. liepos 5 d. iki 2024 m. rugpjūčio 30 d.), sumedžiojęs stirnos patiną, jo neįrašė į medžioklės lapą. Neteisėtai sumedžiotą, t. y. neįrašytą į medžioklės lapą neteisėtai sumedžiotą gyvūną (kairės ragų skaičius 6, dešinės ragų skaičius 3), išdorojo miškelyje šalia sumedžiojimo vietos. Sumedžioto gyvūno skerdieną parsinešė į namus.

12. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Gyvosios gamtos apsaugos departamentas 2024 m. rugpjūčio 2 d. žalos aplinkai paskaičiavimo akte Nr. Ž58-3135/2024 nurodė, kad paskaičiuota padaryta žala gyvūnijai, neteisėtai sumedžiojus stirnos patiną, yra 2401,20 Eur. Iš byloje pateikto 2024 m. rugpjūčio 26 d. mokėjimo nurodymo Nr. 92 matyti, kad A. L. atlygino paskaičiuotą žalą.

13. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorės Mantės Ramanauskienės 2024 m. rugpjūčio 5 d. tarnybiniame pranešime dėl atlikto tyrimo nurodoma, kad A. L. prisipažino sumedžiojęs stirnos patiną 2024 m. liepos 15 d. apie 21,00 val., pagal jam kaip medžioklės vadovui išduotą medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau gyvūno į medžioklės lapą neįrašė. Neteisėtai sumedžiotą, t. y. neįrašytą į medžioklės lapą sumedžiotą gyvūną (kairės ragų šakų skaičius 6, dešinės ragų skaičius 3), išdorojo miškelyje šalia sumedžiojimo vietos. Sumedžioto gyvūno skerdieną parsinešė į namus. Padarytą pažeidimą pripažino, galėjosi dėl savo poelgio, suprato, kad neįrašydamas į medžioklės lapą stirnos patiną daro pažeidimą.

14. A. L. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus specialistui elektroniniu paštu išsiuntė savo 2024 m. rugpjūčio 27 d. rašytinius paaiškinimus dėl Aplinkos apsaugos gyvosios gamtos apsaugos departamento direktoriaus surašyto administracinio nusižengimo protokolo Nr. AM-AAD-ANR-P_2633_2024, kuriuose nurodė, kad laikosi pozicijos, jog jo padarytas administracinis pažeidimas yra formalus, gerokai mažesnio rūšinio pavojingumo, nei aprašomo ANK 290 straipsnio 8 dalyje, iš esmės nesukėlė pavojingų padarinių, todėl siekiama taikyti nuobauda yra neproporcinga jo padarytam pažeidimui. Nurodo neturėjęs tikslo ar pagrindo nuslėpti to fakto, kad sumedžiojo stirnos patiną, kadangi medžioklė buvo teisėta, joje dalyvavo teisėtai, stirnos patinų medžioklė nebuvo limituojama. Sumedžioto stirnos patino į medžioklės lapą neįrašė dėl elementarios žmogiškos klaidos – užmiršo tą padaryti. Taip pat savo rašytiniuose paaiškinimuose administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė manantis, kad nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti taikant švelnesnę, nei ANK 290 straipsnio 8 dalies sankcijoje nustatytą nuobaudą, be kita ko, netaikant ANK 290 straipsnio 17 dalyje bei 18 dalyje įtvirtintų administracinio poveikio priemonių, o jeigu Aplinkos apsaugos departamentas nuspręstų administracinio poveikio priemones taikyti, administracinio poveikio tikslai bus pasiekti paskiriant švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta ANK 290 straipsnio 17 dalyje ir 18 dalyje.

15. Skundžiamu 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn traukiamam A. L. už ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta 800 Eur bauda ir paskirtos administracinio poveikio priemonės – daiktų konfiskavimas (medžiotojo bilietas, medžiotojo lapas, stirnos patino trofėjus, šaunamasis ginklas – graižtvinis šautuvas, peilis, ginklo dėklas, ginklo kortelė, šoviniai 29 vnt.) ir specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimas 3 metams.

16. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neginčija 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarime nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. aplinkybių, jog jis 2024 m. liepos 15 d., 21.00 val. medžiojo medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete ties (duomenys neskelbtini) esančioje pievoje, pagal jam, kaip medžioklės vadovui išduotą medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini), o sumedžiojęs stirnos patiną, jo neįrašė į medžioklės lapą. Nurodo padėjęs išaiškinti pažeidimo padarymo aplinkybes. Skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašo paskirti mažesnę baudą ir netaikyti ANK 290 straipsnio 17 ir 18 dalyse įtvirtintų administracinio poveikio priemonių, o teismui nusprendus administracinio poveikio priemones taikyti, paskirti švelnesnes administracinio poveikio priemones.

17. Šioje byloje esminiai administracinėn atsakomybėn traukiamo A. L. argumentai, kuriais grindžiamas skundžiamu nutarimu paskirtos baudos ir administracinio poveikio priemonių – specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimas trejiems metams ir daiktų paėmimas – nepagrįstumas, yra tai, kad, pasak A. L., jam pritaikyta administracinė atsakomybė yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga padarytam pažeidimui, ir kad jo padarytas pažeidimas yra formalus, gerokai mažesnio rūšinio pavojingumo, nei numatyta jam inkriminuojamo ANK 290 straipsnio 8 dalyje, jo veiksmai iš esmės nesukėlė pavojingų padarinių. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigia, jog šį administracinį nusižengimą padarė netyčia – pamiršo įrašyti stirnino patino sumedžiojimo faktą į medžioklės lapą. A. L. labai gailisi padaręs nusižengimą, padėjo išaiškinti pažeidimo padarymo vietą, laiką, aplinkybes, atlygino žalą, ir pažymi, jog nuo pat teisės medžioti jam suteikimo jis nėra padaręs nei vieno Medžioklės įstatymo ar Taisyklių pažeidimo. Nurodo, kad šiuo atveju yra pagrindas jo atsakomybę švelninti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

18. Teismo vertinimu, šios administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą sutrumpinti skundžiamu nutarimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės (teisės medžioti) atėmimo terminą iki 6 mėnesių. Institucijos Nutarimo dalis dėl A. L. paskirtos 800 eurų baudos keistina baudą mažinant iki 400 eurų dydžio, o Nutarimo dalis dėl konfiskuotų daiktų keistina ta apimtimi, nustatant, kad iš A. L. konfiskuotini tik graižtvinis šautuvas su optiniu taikikliu ir peilis, o kiti konfiskuoti daiktai grąžintini A. L.. Tokia teismo išvada bus motyvuojama toliau nurodomais argumentais.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies (ne) taikymo

19. Kaip jau minėta, A. L. skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, jam paskirta 800 eurų bauda ir paskirtos administracinio poveikio priemonės – daiktų konfiskavimas (medžiotojo bilietas, medžiotojo lapas, stirnos patino trofėjus, šaunamasis ginklas – graižtvinis šautuvas, peilis, ginklo dėklas, ginklo kortelė, šoviniai 29 vnt.) ir specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimas 3 metams.

20. ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad šio administracinio nusižengimo padarymas asmenims užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų. A. L. skirta minimali (800 eurų) bauda. ANK 290 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5, 6, 8, 13, 15 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. ANK 290 straipsnio 18 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimą. Taigi A. L. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje, padarymą skirta minimali bauda ir skirtos minimalios administracinio poveikio priemonės: specialiosios teisės atėmimas trejiems metams ir daiktų konfiskavimas.

21. ANK 28 straipsnyje nustatyta, kad teisės medžioti atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (ANK 28 straipsnio 2 dalis).

22. ANK 29 straipsnyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) (ANK 29 straipsnio 1 dalis). Konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas (ANK 29 straipsnio 2 dalis).

23. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis minėtame straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas apelianto asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Teismų praktikoje pripažįstama, kad minėta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-41-2014; 2AT-20-942/2016; 2AT-38-303/2016).

24. Tačiau pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis yra dispozityvaus pobūdžio ir numato teismui galimybę, bet ne pareigą, taikyti mažesnį nei numatytas įstatyme nuobaudos dydį ar švelnesnes administracinio poveikio priemones. Teismas neprivalo pažeidėjui skirti švelnesnės nuobaudos net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai. Šis reguliavimas yra išimtis iš taisyklės, o ne standartinė praktika, kurios laikomasi kiekvienu atveju.

25. Kita vertus, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad, skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019 ir kt.). Tokios nuostatos taikytinos ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonių skyrimo.

26. Akcentuotina tai, jog A. L. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo išsamiai ir detaliai paaiškino administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pripažino savo kaltę, išreiškė gailestį, kad dėl tokios klaidos kilo tokios pasekmės. Teismas nenustatė pagrindo abejoti A. L. prisipažinimo ir gailėjimosi dėl padaryto nusižengimo nuoširdumu. Be jau pirmiau išvardytų teismo nustatytų aplinkybių ir motyvų, pagrindžiančių ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybę, atsižvelgtina ir į tai, jog ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas – neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimas – pasireiškė medžioklės lapo pildymo tvarkos pažeidimu, tai rodo mažesnį veikos pavojingumą.

27. Šioje byloje nustatytos aplinkybės nepaneigia galimybės pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir A. L. paskirtos specialiosios teisės atėmimo terminą sutrumpinti iki 6 mėnesių. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, A. L. anksčiau nėra baustas už analogiškus administracinius nusižengimus, t. y. šis pažeidimas gali būti vertinamas kaip atsitiktinis ir suponuojantis išvadą, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi susiformavęs teisingą požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles ir paiso įstatymų reikalavimų. Šioje byloje aktualu ir tai, kad sumedžiotas stirnos patinas nėra gyvūnas, kurio medžioklė būtų limituojama (Medžioklės taisyklių 28 punktas). Teismo vertinimu, pagrindą švelninti A. L. atsakomybę taip pat sudaro administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės. A. L. paaiškino, kad stirnino medžioklė vyko teisėtai, nes turėjo medžiotojo bilietą, ginklo pažymėjimą, medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį laikotarpiu 2024 m. liepos 5 d. – 2024 m. rugpjūčio 30 d., medžiojo savo klubo medžioklės plotų vienete, sumedžiojo leistiną medžiojamąjį gyvūną ir leistinu metu bei būdu. Iki pat patikrinimo buvo įsitikinęs, kad stirnino sumedžiojimo faktas medžioklės lape yra užfiksuotas, o atsižvelgiant į tai, kad trofėjus yra išskirtinis, apie jo sumedžiojimą pranešė kitiems klubo ir klubo valdybos nariams ir ketino jį pristatyti įvertinimui. Taigi akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesiekė nuslėpti fakto, kad sumedžiojo stirnino patiną. Be to, teismo posėdžio metu A. L. paaiškino, kad medžioklės lape įrašyti sumedžioti gyvūnai. t. y. šernai, sumedžioti ir įrašyti kitomis dienomis, tai yra 2024 m. liepos 5 ir 11 dienomis, o stirnos patinas sumedžiotas liepos 15 d., ir jį pamiršo įrašyti, paaiškino aplinkybes, kad tą dieną į medžioklę vyko su draugu, kuris jį atvežė į medžiojimo vietą automobiliu, tačiau draugas turėjo skubiai išvykti, nes jo sutuoktinę ištiko insultas ir buvo išgabenta į ligoninę. Galimai minėtos aplinkybės galėjo turėti įtakos, kodėl A. L. užmiršo įrašyti sumedžiotą stirnos patiną į medžioklės lapą.

28. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad A. L. iki šiol duomenis apie sumedžiotus gyvūnus ir trofėjų skaičių pildė tinkamai, Aplinkos apsaugos departamentui teiktose ataskaitose tinkamai įtraukti ir A. L. sumedžioti gyvūnai. Taisyklių 18 punkte numatyta, kad medžioklės plotų naudotojai ar jų įgalioti atstovai Aplinkos apsaugos departamentui pateikia nustatytos formos ataskaitą apie medžiojamų gyvūnų išteklių panaudojimą per praėjusį medžioklės sezoną. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atlygino paskaičiuotą žalą aplinkai, t. y. 2401,20 Eur. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, jog A. L. medžiotoju yra jau ilgą laikotarpį – daugiau nei trisdešimt metų. A. L. yra charakterizuojamas teigiamai. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio nariai pateiktoje A. L. charakteristikoje nurodo, kad „<...> A. L. medžiokle užsiima nuo 1990 metų, taigi yra ilgametis medžiotojas, aktyviai puoselėjantis medžioklės tradicijas, pats laikosi medžioklę reglamentuojančių reikalavimų ir skatina tai daryti kitus medžiotojų Būrelio narius. <...> Atlikdamas medžioklės vadovo pareigas, A. L. preciziškai laikosi Medžioklės taisyklėse nustatytos medžioklės organizavimo tvarkos, užpildo medžioklės lapus ir atlieka kitas medžioklės vadovo pareigas, užtikrina, kad šių taisyklių laikytųsi ir gamtą tausotų kiti Būrelio nariai. <...> A. L. iki šiol nėra gavęs jokių nuobaudų už medžioklės taisyklių ar kitų teisės aktų pažeidimus. Jam Būrelyje niekada nebuvo taikytos visuomeninio poveikio priemonės, todėl galima pagrįstai teigti, kad A. L. yra tikras sąžiningo medžiotojo pavyzdys. <...> išskirtinio stirnino trofėjaus <...> sumedžiojimo faktas Būrelio nariams buvo žinomas ir yra neabejotina, kad galiausiai šio stirnino sumedžiojimo faktas būtų tinkamai apskaitytas tiek medžioklės lape, tiek sumedžiotų žvėrių ataskaitose.“ Taigi, galima laikyti, kad A. L. asmenybės charakterizavimas išskirtinai teigiamas.

29. Kaip jau minėta, pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai. Šiuo konkrečiu atveju, teismo vertinimu, esant visumai aplinkybių, A. L. padarytas pažeidimas yra nedidelio pavojingumo (pati medžioklė vyko teisėtai, sumedžiotas žvėris nebuvo limituotas, pažeidimas pasireiškė tuo, kad sumedžiotas gyvūnas neįrašytas į medžioklės lapą), be to, A. L. asmenybę galimą vertinti išskirtinai teigiamai.

30. Atkreiptinas dėmesys, kad ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta, jog atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra kaltininkui prisipažinus padarius šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailintis arba padėjus jį išaiškinti, bei kaltininkui savo noru atlyginus nuostolius ar pašalinus padarytą žalą. Taigi nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, nustatytinos dvi A. L. atsakomybę švelninančios aplinkybės, kas yra svarbu taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį: administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prisipažino padaręs pažeidimą, labai gailisi dėl jo, padėjo išaiškinti pažeidimo padarymo aplinkybes bei atlygino padarytą žalą.

31. Taigi, teismo vertinimu, šių nurodytų ir aptartų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, jog egzistuoja galimybė sutrumpinti Institucijos paskirtą teisės medžioti atėmimo minimalų trejų metų terminą iki pusės metų, t. y. 6 mėnesių. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju yra tikslinga taikyti išimtį iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų, nes įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda ir administracinio poveikio priemonės, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo A. L. asmenybę, nebūtų teisingos.

32. Apskritai neskirti specialiosios teisės atėmimo ir/ar neskirti piniginės nuobaudos nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo. Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 2023 m. lapkričio 29 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-648/2023, aptarusi Medžioklės taisyklių 22 punkto reguliavimą, konstatavo, kad, pagal šių taisyklių punkto nuostatas, medžioklės neteisėtumą, padarant žalos gamtai, lemia ne pats gyvūno sumedžiojimo faktas, bet nustatyta tvarka į medžioklės lapą duomenų apie sumedžiotus gyvūnus neįrašymas. Minimo 22 punkto nuostatos įtvirtina skirtingą duomenų apie sumedžiotą gyvūną įrašymo į medžioklės lapą tvarką: 1) apie gyvūnus, kurių medžioklė yra limituojama, duomenys į medžioklės lapą įrašomi prieš išgabenant gyvūną iš sumedžiojimo vietos arba prieš pradedant doroti; 2) kitu atveju duomenys apie sumedžiotus gyvūnus į medžioklės lapą įrašomi prieš išvežant juos iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jie sumedžioti, 3) arba prieš pradedant doroti. Kasacine instancija nagrinėtoje byloje buvo aktualu ir tai, kad sumedžiotas stirnos patinas nėra gyvūnas, kurio medžioklė būtų limituojama (Medžioklės taisyklių 28 punktas). Taigi sumedžiotą stirnos patiną galima laikyti sumedžiotu neteisėtai arba šį išvežus iš medžioklės plotų vieneto, kuriame šis sumedžiotas, arba pradėjus jį doroti, abiem atvejais prieš tai neįrašius duomenų apie sumedžiotą gyvūną medžioklės lape. Pažymėtina, kad Medžioklės taisyklių 22 punkto nuostatos gyvūno sumedžiojimo neteisėtumą sieja su padarinių atsiradimu, t. y. žalos gamtai padarymu, kai, neįrašius duomenų į atitinkamą medžioklės dokumentą, yra iš esmės iškreipiami duomenys apie gyvūnijos išteklių naudojimą. Todėl žalos gamtai padarymo momentas (šiuo atveju gyvūno dorojimas nustatyta tvarka, neįrašius jo į medžioklės lapą) savaime nelemia ankstesnių veiksmų neteisėtumo, kai egzistuoja visos sąlygos laikytis ir įgyvendinti sumedžiotų gyvūnų apskaitos reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-648/2023).

33. Sutiktina su pareiškėjo teiginiu, kad jis turėjo teisę sumedžioti stirnos patiną, kuris nėra limituotas gyvūnas, tačiau akcentuotina ir tai, kad šiuo atveju A. L., būdamas paskirtas medžioklės vadovu, turėjo pareigą tinkamai užpildyti medžioklės lapą, tačiau jis to nepadarė bei neįrašęs į medžioklės lapą sumedžioto gyvūno, jis išdorojo sumedžiotą kanopinį žvėrį. Taigi, byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, stirnos patinas laikomas sumedžiotu neteisėtai nuo jo dorojimo momento. Be to, A. L. kitą dieną po medžioklės išgabeno gyvūno skerdieną iš medžioklės plotų vieneto į savo namus. Tokia medžioklės vadovo pareiga (įrašyti į medžioklės lapą apie sumedžiotą gyvūną) yra įtvirtinta Taisyklių 21 punkte, kuriame nustatyta, kad prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, medžioklės vadovas medžioklės lape nurodo, kiek ir kokių medžiojamųjų gyvūnų sumedžiota. Be to, A. L., žinodamas, jog teisė medžioti jam reikalinga, neatliko pareigos įrašyti sumedžioto gyvūno, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti.

34. Atsižvelgiant į tai, kad A. L., būdamas vadovu, neatliko tinkamai savo pareigos, bet taip pat ir į tai, kad pažeidimas padarytas neturint tyčios nuslėpti sumedžioto gyvūno fakto (apie tai A. L. pasakė kitiems būrelio nariams), pažeidimas pasireiškė netinkamu medžioklės lapo pildymu, dėl ko jo pažeidimą galima laikyti mažareikšmiu, yra nustatytos dvi lengvinančios aplinkybės, t. y. A. L. prisipažino, galėjosi padaręs pažeidimą ir padėjo jį išaiškinti, bei atlygino žalą, teismo vertinimu, laikytina, kad yra tikslinga ir mažinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtos 800 eurų baudos dydį.

35. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu sušvelninta taikyta administracinio poveikio priemonė (specialios teisės medžioti atėmimas), kurių teismas nebekartoja, darytina išvada, kad yra pagrindas A. L. pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį skirtą minimalią baudą švelninti – paskirtą naudą sumažinti iki 400 Eur sumos. Manytina, kad toks baudos dydis yra proporcingas jo padarytam pažeidimui, ypač atsižvelgiant į tai, kad tai mažo pavojingumo pažeidimas, kuris nesukėlė jokių sunkių pasekmių. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismo vertinimu, įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, šiuo atveju paskirta minimali galima nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, A. L. asmenybę, nebūtų teisinga. Todėl manytina, kad bausmės tikslai šiuo individualiu atveju tikrai bus pasiekti paskyrus mažesnę nei sankcijoje nurodyta minimali bauda, ypač atsižvelgiant į tai, kad A. L. atlygino paskaičiuotą žalą, t. y. 2401,20 Eur. Dėl to A. L. paskirta administracinė nuobauda – bauda – mažinama iki 400 eurų.

36. Dėl konfiskuotų iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens daiktų, t. y. medžiotojo bilieto, medžiotojo lapo, stirnos patino trofėjaus, šaunamojo ginklo – graižtvinio šautuvo su optiniu taikikliu, peilio, ginklo dėklo, ginklo kortelės, šovinių 29 vnt., pasisakytina, kad šiuo atveju šaunamasis ginklas – graižtvinis šautuvas ir peilis laikytini administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje, padarymo įrankiu ir priemone, todėl jie konfiskuoti pagrįstai (ANK 290 straipsnio 18 dalis). Kiti Institucijos nutarimu iš A. L. konfiskuotini daiktai grąžintini administracinėn atsakomybėn traukiamam A. L.. Teismo vertinimu, manytina, kad sumažinus Institucijos Nutarimu paskirtą 800 eurų dydžio baudą ir paskyrus 400 eurų dydžio baudą, bei pakeitus Nutarimo dalį dėl konfiskuotų daiktų, t. y. konfiskuojant iš A. L. šaunamąjį ginklą – graižtvinį šautuvą su optiniu taikikliu ir peilį, tokia nuobauda ir daiktų konfiskavimo apimtis nebūtų akivaizdžiai per griežtos ir neproporcingos sankcijos, ar kad tai prieštarautų teisingumo principui. Atsižvelgiant į tai, Institucijos Nutarimas toje dalyje, kuria paskirta 800 Eur dydžio bauda ir konfiskuoti daiktai, pakeistinas.

37. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teismo vertinimu, anksčiau išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog A. L. paskirta 800 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimas 3 metams ir visų daiktų konfiskavimas šiuo atveju yra neproporcingos jo padarytam pažeidimui. Todėl teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti A. L. atžvilgiu pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas – skiriant mažesnę baudą, nei ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyta minimali bauda, ir administracinio poveikio priemonę – teisės medžioti atėmimą trumpesniam terminui, nei 290 straipsnio 17 dalyje numatytas jos minimalus terminas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Dėl ANK 577 straipsnio 2 dalies 3 punkto (ne) tinkamo taikymo nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka

38. ANK 577 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę pateikti elektroninių ryšių priemonėmis, pašto siunta arba tiesiogiai administracinio nusižengimo tyrimą atliekančiam pareigūnui, teismui ar kitai administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai paaiškinimus nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. L. elektroniniu paštu pateikė Institucijai savo 2024 m. rugpjūčio 27 d. paaiškinimus.

39. Atkreiptinas dėmesys, kad Institucija savo atsiliepime nurodo, kad vertinant padaryto pažeidimo reikšmingumą ir pavojingumą, buvo atsižvelgta į visas pareiškėjo minėtas lengvinančias aplinkybes, tame tarpe ir į jo 2024 m. rugpjūčio 28 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Nutarime nėra užsiminta apie šiuos rašytinius paaiškinimus, nėra pateikta Institucijos sutikimo ar nesutikimo su šiais paaiškinimais argumentų.

40. Teismo vertinimu, Institucija turėjo pasisakyti savo Nutarime apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens rašytinius paaiškinimus, nes juose atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti taikant švelnesnę, nei ANK 290 straipsnio 8 dalies sankcijoje nustatytą nuobaudą, be kita ko, netaikant ANK 290 straipsnio 17 dalyje bei 18 dalyje įtvirtintų administracinio poveikio priemonių, o jeigu Aplinkos apsaugos departamentas nuspręstų administracinio poveikio priemones taikyti, administracinio poveikio tikslai bus pasiekti paskiriant švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta ANK 290 straipsnio 17 dalyje ir 18 dalyje. Todėl nesutiktina su Institucijos atsiliepimo argumentais, kad papildoma lengvinanti aplinkybė šiuo atveju nebūtų padariusi įtakos dar švelnesnės nuobaudos skyrimo ir specialiosios teisės švelninimo ar net panaikinimo, taip pat su Institucijos atstovo teismo posėdžio metu išsakytais argumentais, kad nuobauda skirta pati minimaliausia, o mažinti Institucija neturi teisės dar labiau, išskyrus tik teismo sprendimu, kadangi, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą teisę paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, yra nustatyta ne vien teismui, bet ir administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusiai institucijai (pareigūnui).

41. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, pasinaudodamas ANK 557 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta teise, savo rašytiniuose paaiškinimuose būtent ir atkreipė Institucijos dėmesį į galimybę nagrinėjamu atveju taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, nurodė, jog yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, taip pat paaiškino ir kitas ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui nagrinėjamoje byloje svarbias aplinkybes. Sutiktina su skundo argumentais, kad apskaičiuotą žalą aplinkai A. L. atlygino 2024 m. rugpjūčio 26 d., ir šią aplinkybę nurodė savo 2024 m. rugpjūčio 27 d. paaiškinimuose, todėl ši aplinkybė nepagrįstai nebuvo pripažinta lengvinančia administracinę atsakomybę, nes skundžiamame Nutarime nepaminėta ši lengvinanti aplinkybė, nors Institucija atsiliepime nepagrįstai teigia, kad buvo atsižvelgta į visas pareiškėjo minėtas lengvinančias aplinkybes bei buvo vertinti minėti rašytiniai paaiškinimai. Todėl Institucija, priimdama Nutarimą, turėjo atsižvelgti į rašytinius paaiškinimus bei juose nurodytą dar vieną švelninančią aplinkybę dėl visos žalos atlyginimo.

42. Kiti skundo, atsiliepimo į skundą, teismo posėdžio metu nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai neturi teisinės reikšmės vertinant ar Institucija teisėtai ir pagrįstai priėmė 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą, todėl dėl jų nepasisakytina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 639-642 straipsniais, teismas

nutaria:

Skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2024 m. rugpjūčio 28 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nutarimo dalį administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR-2219-2024, kuria A. L. nubaustas 800,00 Eur bauda su specialiosios teisės (teisė medžioti) atėmimu 36 mėnesiams, daiktų – medžiotojo bilieto, medžiotojo lapo, stirnos patino trofėjaus, šaunamojo ginklo – graižtvinio šautuvo su optiniu taikikliu, peilio, ginklo dėklo, ginklo kortelės, šovinių 29 vnt., konfiskavimu, už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 290 straipsnio 8 dalyje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, šiuo nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės: medžiotojo bilieto, medžiotojo lapo, stirnos patino trofėjaus, ginklo dėklo, ginklo kortelės, šovinių 29 vnt. konfiskavimo netaikyti, taip pat specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimo terminą sutrumpinti iki 6 (šešių) mėnesių, paskirtą 800 (aštuonių šimtų) eurų baudą sumažinti iki 400 (keturių šimtų) eurų.

Kitą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR-2219-2024 dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.