Kauno apygardos teismo nutartis

2020-11-24 · Civilinė byla Nr. e2A-1630-324/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-24
Bylos Nr.
e2A-1630-324/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Žibutė Budžienė, Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė
Ieškovas
UAB „NEO Finance“
Atsakovas
D. B.
Civilinė byla Nr. e2A-1630-324/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04154-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.3.6;2.6.2.1; 2.6.10.5.1; 2.6.8.3; 2.6.8.10; 2.6.29.3; 3.3.1.18.4
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Žibutės Budžienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Izoldos Nėnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui D. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovo 1870,44 Eur negrąžinto kredito dalį, 194,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2020 m. kovo 10 d. (kreipimosi į teismą dienos), 24 procentų dydžio mokėjimo palūkanas nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos (1870,44 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo, 793,90 Eur tarpininkavimo mokestį, 11,22 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2019 m. spalio 26 d. iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas – 65 Eur žyminį mokestį, 246,01 Eur už teisinę pagalbą.

2. .Nurodė, kad 2019 m. liepos 25 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K545713953, pagal kurią atsakovui buvo suteikta 1946,05 Eur paskola 36 mėnesių terminui. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė.

3. Atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovo 1 870,44 Eur negrąžintą kreditą; 152,13 Eur mokėjimo palūkanas iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. kovo 10 d.); 793,90 Eur tarpininkavimo mokestį; 3,12 Eur kompensuojamąsias palūkanas nuo 2020 m. vasario 27 d. po sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos 2020 m. kovo 10 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 819,59 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 211,49 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitos ieškinio dalies netenkino.

5. Teismas, atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą bei atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių skolos sumokėjimą, padarė išvadą, jog, pasitvirtinus paminėtų ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą. Atsakovas, pažeisdamas savo sutartinius įsipareigojimus, nevykdė įsipareigojimų grąžinti kreditą, todėl ieškovė turi teisę reikalauti grąžinti skolą. Atsakovas, pažeisdamas savo sutartinius įsipareigojimus, nevykdė įsipareigojimų grąžinti kreditą, todėl ieškovė turi teisę reikalauti grąžinti skolą. Remiantis pateiktais įrodymais, iš atsakovo ieškovei priteistas 1870,44 Eur negrąžintas kreditas.

6. Teismas padarė išvadą, kad mokėjimo palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki paskolos sutarties nutraukimo. Kadangi mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimas po sutarties nutraukimo negalimas, o vartojimo kredito sutartį ieškovė vienašališkai nutraukė nuo 2020 m. vasario 26 d., mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 26 d. iki sutarties nutraukimo 2020 m. vasario 26 d., t. y. už 122 dienas, ir sudaro 152,13 Eur (1870,44 Eur x 24,00 proc. / 360 d. x 122 d.). Teismas tenkino ieškovės reikalavimo dalį dėl 194,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų sumos priteisimo, priteisiant ieškovei iš atsakovo 152,13 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas iki 2020 m. kovo 10 d. kreipimosi į teismą dienos. Teismas netenkino reikalavimo dėl 24 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų už negrąžintą 1870,44 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Kadangi ieškovės prašoma priteisti kompensuojamųjų palūkanų suma viršija maksimalių priteistinų kompensuojamųjų palūkanų sumą, reikalavimą dėl 11,22 Eur kompensuojamų palūkanų priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo 3,12 Eur kompensuojamąsias palūkanas.

7. Teismas, įvertinęs kredito sutarties nuostatas, sprendė, jog šalių sudarytos kredito sutarties sąlygos, reglamentuojančios tarpininkavimo mokesčio nustatymą, jo skaičiavimo tvarką ir mokėjimo sąlygas yra pakankamai aiškios, šalys sutarties sąlygą dėl tarpininkavimo mokesčio mokėjimo pasirašė laisva valia (CK 6.156 straipsnis), byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas buvo suklaidintas ar priverstas sudaryti sandorį sau itin nenaudingomis sąlygomis, be to, šalių sudarytos kredito sutarties nuostatos dėl tarpininkavimo mokesčio mokėjimo ir jo skaičiavimo neprieštarauja ir imperatyvioms Vartojimo kredito įstatymo nuostatoms. Kadangi vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, iš jo ieškovei priteisė 793,90 Eur tarpininkavimo mokestį.

8. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas, todėl jį tenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo dalį dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos ir priteisti ieškovui iš atsakovo 186,89 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-03-03); sprendimo dalį dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, skaičiuojamų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos ir priteisti ieškovui iš atsakovės 24 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1870,44 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022-07-25); sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 311,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme; priteisti ieškovei iš atsakovo 24 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1870,44 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022-07-26) iki visiško kredito grąžinimo dienos; priteisti ieškovei iš atsakovo 10,14 Eur sutartines (kompensuojamąją funkciją atliekančias) palūkanas, paskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020-10-26 iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-03-03); kitą Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, sukurtu precedentu, neatsižvelgdamas į šio precedento sukūrimo laiką, ieškinio pateikimo laiką, vartojimo kredito sutarties sudarymo laiką, precedento argumentaciją bei iki šio precedento galiojusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Teismas sprendimą grindė nauju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentu, visiškai neatsižvelgdamas į kitus toje pačioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodytus išaiškinimus, tokius kaip kreditoriaus teisė reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo bei kitas svarbias aplinkybes.

1.2. Ieškinio pateikimo teismui dieną ieškovės ieškinio dalis dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos bei mokėjimo palūkanų, skaičiuojamų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, buvo pagrįsta ir tenkintina. Tai pagrindžia iki 2020 m. gegužės 25 d. vieningai formuota Lietuvos Respublikos teismų praktika (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015; Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-127-227/2016; Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2317-260/2017; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2040-390/2017; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-494-253/2018 ir pan.).

1.3. Ieškovė tapo dviejų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotų precedentų įkaite, kurių vienas leido mokėjimo (pelno) palūkanas skaičiuoti iki visiško prievolės įvykdymo, nes naudojimasis paskolintais pinigais nesibaigia nutraukus sutartį ar pasibaigus jos įvykdymo terminui, o kitas nurodo, jog mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki sutarties nutraukimo, nes jų skaičiavimas už ilgesnį terminą viršytų kreditoriaus lūkesčių interesą. Nors ieškovė, pateikdama teismui ieškinį ir prašydama apginti jos pažeistas teises, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, aktualia teismų praktika bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentais, jai nebuvo pasiūlyta įvertinti aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateiktus išaiškinimus bei nebuvo suteiktas terminas susipažinimui su naujuoju precedentu, ieškinio reikalavimų performavimui bei pritaikymui prie naujojo precedento.

1.4. Pirmosios instancijos teismas ex officio turėjo teisę prašymą priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos kvalifikuoti kaip prašymą atsakovui taikyti civilinę atsakomybę ir ieškovei priteisti kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujai suformuota teisės aiškinimo taisykle.

1.5. Ieškovė nesutinka su teismo argumentais dėl kompensuojamųjų palūkanų nepriteisimo. Pagal Sutarties 6.1 punktą, vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Šalys, sudarydamos vartojimo kredito sutartį, iš anksto aptarė prievolės nevykdymo padarinius, numatydamos kompensuojamųjų palūkanų institutą, taikant sutartyje numatytą metinę palūkanų normą. Kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011).

1.6. Ieškovė teismo prašė priteisti 11,22 Eur sutartinių palūkanų, kurios paskaičiuotos nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. spalio 26 d. iki kreipimosi į teismą dienos. Ieškinyje buvo aiškiai nurodyta už kokį laikotarpį yra skaičiuojamos mokėjimo ir kompensacinės palūkanos. Šios palūkanos yra skaičiuojamos už skirtingus laikotarpius ir jos nėra tapačios.

10. Atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria, rašytinio proceso tvarka formaliai įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, buvo iš dalies patenkintas ieškinys dėl vartojimo kredito grąžinimo (nepriteistos mokėjimo palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos ir dalis mokėjimo bei kompensacinių palūkanų), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformuluota bei pakeista iki tol galiojusia mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo praktika bei, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir ekonomiškumo principais, nepagrįstai nepasiūlė ieškovei įvertinti aktualius minėtoje kasacinio teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus ir patikslinti ieškinyje nurodytas aplinkybes, ieškinio reikalavimus, o to nepadaręs, teismas ieškovės reikalavimo priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, nepagrįstai ex officio nekvalifikavo kaip prašymo taikyti atsakovei civilinę atsakomybę ir priteisti ieškovei 24 procentų dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas.

15. Šiuos argumentus paneigia CPK 4 straipsnis, kuriame įtvirtinta, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog iš asmenų lygybės teismui principo kylanti maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, suponuoja bendrosios kompetencijos teismų pareigą priimant sprendimus paisyti savo pačių ir visų aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų, nors tai nėra eksplicitiškai įtvirtinta CPK (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kitaip tariant, teismo precedentas yra teisės šaltinis tiek vertikaliuoju, tiek horizontaliuoju aspektu, todėl, bylų faktinėms aplinkybėms iš esmės sutampant, bendrosios kompetencijos teismai turi pareigą laikytis savo pačių sukurtų precedentų (to paties lygmens ir visų aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82-916/2015). Precedentų konkurencijos atveju, kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai, turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus precedento reikšmę turintį teismo sprendimą; be to, būtina vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais ir kt. (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-513-916/2016, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3214-415/2020).

16. Įgyvendindama kasacinio teismo funkciją formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką bei apibendrindama 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, išdėstytus argumentus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: „nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų“ (cituojamos nutarties 54 punktas).

17. Apeliantė nepagrįstai remiasi ankstesne kasacinio teismo praktika, pagal kurią skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus atvejus, jei kitaip nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Minėta, kad išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, konstatavo, jog ankstesnė kasacinio teismo praktika keistina kaip iš dalies varžanti teismo pareigos vykdyti teisingumą užtikrinant paskolos teisinių santykių subjektų interesų pusiausvyrą, teisėtus lūkesčius ir neleistinumą piktnaudžiauti teise įgyvendinimą bei neatitinkanti kasacinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių ir reikalavimo dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo teisinės prigimties aiškinimo.

18. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui iš esmės pakeitus iki tol galiojusią mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo praktiką, teismas turėjo pasiūlyti (sudaryti galimybę) ieškovei patikslinti ieškinyje nurodytas aplinkybes bei ieškinio reikalavimus, o to nepadarius, prašymą priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos turėjo kvalifikuoti kaip prašymą atsakovei taikyti civilinę atsakomybę.

19. Ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas yra ieškovo prerogatyva (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas ieškovo reikalavimo pagrindas bei dalykas. Ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, kurį teismas privalo teisiškai kvalifikuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-313/2016). Iš ieškovės suformuluoto ieškinio pagrindo ir dalyko matyti, kad ji prašė priteisti ne nuostolius, taikant atsakovei civilinę atsakomybę, o mokėjimo (pelno) funkciją atliekančias palūkanas pagal sutartį, todėl pirmosios instancijos teismas jos reikalavimą teisiškai įvertino tinkamai. Pažymėtina ir tai, kad apeliacine tvarka vertinamu atveju ginčas kilo iš vartojimo teisinių santykių, kuriuose ieškovė yra stipresnioji sutarties šalis. Ji nepagrįstai teigia, jog per trumpą laiko tarpą neturėjo objektyvios galimybės susipažinti su naujuoju precedentu. Nuo pat ieškinio parengimo apeliantė naudojosi advokatų profesinės bendrijos teikiama pagalba. Ieškovės ieškinys teismui pateiktas 2020 m. kovo 10 d., tačiau atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovės prašymu priimtas sprendimas už akių tik 2020 m. rugpjūčio 11 d., kai po kasacinio teismo pakeistos teismų praktikos buvo praėję daugiau kaip du mėnesiai. Siejant šiuos faktus su CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta šalies pareiga sąžiningai naudotis jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis ir domėtis nagrinėjamos bylos eiga, darytina išvada, jog ieškovė turėjo galimybę ieškinį atitinkamai patikslinti, tačiau jokių aktyvių veiksmų tuo tikslu nesiėmė. Nesant CPK reglamentuotų pagrindų teismui veikti aktyviai, peržengiant byloje pareikštų reikalavimų ribas, nėra pagrindo pripažinti, kad šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso ekonomiškumo, sąžiningumo ir protingumo principus.

20. Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų palūkanų dydžio klausimu pažymėtina, kad, priimant sprendimą už akių, formalus ieškinį pateikusios šalies įrodymų įvertinimas savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą apie ieškinio reikalavimų pagrįstumą ar jų netenkinimą – teismas turi įsitikinti, kad, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 1,2 dalys). CPK 263 straipsnyje įtvirtinta teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nuostata reiškia, kad sprendimas turi būti priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, teismo išvados turi atitikti įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus, ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacine tvarka patikrinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl palūkanų dydžio šių reikalavimų neatitinka.

21. Sprendžiant dėl ieškovės prašomų priteisti kompensacinių ir mokėjimo (pelno) palūkanų dydžio pagrįstumo nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė atsakovo skolą įrodinėjo vartojimo kredito sutarties bendrosiomis ir specialiosiomis sąlygomis, vartojimo kredito suteikimą patvirtinančiu dokumentu, raginimu (įspėjimu apie sutarties nutraukimą), pranešimu apie sutarties nutraukimą. Tačiau iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė teismui nepateikė specialiųjų kredito sutarties sąlygų, kredito grąžinimo grafiko, kurie yra sutarties sudedamosios dalys (vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.1 ir 1.26 punktai), iš kurių būtų matyti įmokų skaičius, įmokų mokėjimo datos bei pagal sutartį mokėtinos sumos. Ieškovė taip pat nepateikė duomenų apie atsakovo atliktus mokėjimus (įmokas), nenurodė, kaip šios įmokos buvo ieškovės paskirstytos, nepateikė detalios palūkanų skaičiuoklės, iš kurios būtų matyti, už kiek dienų ir kokios dydžio palūkanos buvo paskaičiuotos. Byloje nesant šių dokumentų nėra aišku, kaip buvo apskaičiuota negrąžinta kredito dalis bei mokėjimo ir kompensacinės palūkanos, todėl darytina išvada, kad byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų atsakovui paskaičiuotų palūkanų (kompensacinių ir mokėjimo (pelno)) dydį.

22. Dėmesys atkreiptinas į tai, kad, ieškovei nepateikus vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų, negalima spręsti nei apie palūkanų dydį (sutarties bendrosiose sąlygose nėra duomenų apie kompensuojamųjų palūkanų dydį), nei apskritai apie atsakovu nurodyto asmens sąsajas su byloje pareikštu reikalavimu. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, o pagal byloje esančius įrodymus jos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacine tvarka. Galima tik spėlioti, ar konstatavęs, jog ieškovės prašoma priteisti kompensuojamųjų palūkanų suma viršija maksimalių priteistinų kompensuojamųjų palūkanų sumą, todėl reikalavimas dėl 11,22 Eur kompensuojamų palūkanų priteisimo tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismas turėjo omenyje Vartojimo kredito įstatymo nuostatas – byloje tokio vertinimo nėra, teismas rėmėsi CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu palūkanų dydžiu. Ieškovė, apeliacine tvarka ginčydama pastarąjį dydį, remiasi šalių susitarimu dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio tapatumo mokėjimo (pelno) palūkanoms, tačiau pastebėtina, jog sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte toks susitarimas neužfiksuotas, o sutarties specialiųjų sąlygų byloje nėra.

23. Kadangi pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, susijusių su ieškovės paskaičiuotų palūkanų dydžiu (ieškinį priėmė nepatikrinęs, ar ieškovė pateikė jame nurodytus dokumentus, ar jų pakanka ieškinyje nurodytų aplinkybių įvertinimui), o pagal byloje pateiktus įrodymus jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą nagrinės pirmosios instancijos teismas iš naujo išnagrinėjęs bylą (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Žibutė BudžienėVirginija GudynienėIzolda Nėnienė