Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Aušrai Tumbrotaitei, Daivai Paliokaitei, Agnei Grinkevičiūtei, Dianai Abent,

vertėjaujant Olgai Macijauskienei, Giedriui Račkauskui, Irinai Pikčilingienei, Eglei Smailienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. S. (toliau ir – Pareiškėjas) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Nutarimas) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 359 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 250 Eur dydžio bauda. P. S. nubaustas už tai, kad 2020 m. liepos 8 d. 9.20 val. Savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio specialistas atliko garažo patalpos (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo pagal paskirtį patikrinimą. Patikrinimo metu nustatyta, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), garažo patalpoje yra vykdomi automobilių kėbulo remonto darbai, teikiamos automobilių remonto paslaugos. Garažo patalpos apžiūros metu garažo patalpoje buvo remontuojamas automobilis, dirbęs asmuo nurodė turintis verslo liudijimą automobilių remontui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastrų nuostatų 4 priedu, garažų patalpos skirtos transporto priemonėms laikyti. Atsižvelgiant į tai, vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrasavininkas P. S., suteikdamas namo patalpą kitam asmeniui komercinei automobilių remonto veiklai vykdyti, pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 punkto 1 dalies reikalavimus naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį.

Nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu Nutarimu P. S. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą. Nurodo, kad skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už tai, kad jis savo garaže vykdė automobilių remonto darbus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastrų nuostatų 4 priedu, garažų patalpos skirtos transporto priemonėms laikyti ir remontuoti (b. l. 2).

Atsiliepimu į skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo palikti skundžiamą nutarimą galioti ir skundo netenkinti. Nurodoma, kad administracija 2020 m. liepos 8 d. atliko gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), garažo priestato (patalpos) apžiūrą. 2020 m. liepos 8 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Patikrinimo aktas) nurodoma, kad apžiūros metu gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), garažo priestate (patalpoje) buvo vykdomi automobilio kėbulo remonto darbai. Dirbęs asmuo ir P. S. paaiškino, kad garaže vykdomi įvairūs automobilių kėbulo remonto darbai, paruošimas dažymui. Dirbęs asmuo nurodė turintis verslo liudijimą automobilių remontui. Patikrinimo aktu nustatyta, kad vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) garažas naudojamas automobilių remonto dirbtuvėms ir tokiu būdu naudojamas ne pagal paskirtį. Tai patvirtina nuotraukos bei nekilnojamojo turto registro išrašas, iš kurio matyti, kad pastato-gyvenamojo namo naudojimo paskirtis – gyvenamoji. Administracija, kaip viešojo administravimo subjektas, pagal Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalį atlieka statinių naudojimo priežiūros vykdytojų funkcijas Vilniaus mieste. Taigi, viešojo administravimo subjektas turi teise?: 1) paaiškėjus, kad statinio būklė? kelia pavojų? statinyje ar arti jo gyvenančių?, dirbančių? ar kitais tikslais būnančiu? žmonių? sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas i? grėsmės pobūdį?, pareikalauti, kad statinio naudotojas imtųsi priemonių? žmonėms apsaugoti, jeigu bu?tina, pareikalauti, kad būtų? organizuota jų? evakuacija, sustabdytas statinio naudojimas, uždrausta bet kokia veikla statinyje (jeigu reikia – ir statinio sklype ar teritorijoje); 2) nustatyti terminus visiems 1 punkte išvardytiems veiksmams įvykdyti ir nedelsiant pranešti statinio savininkui (kai naudotojas nėra statinio savininkas); 3) kreiptis i? policija?, kad būtų? laikinai apribotas patekimas i? statinio teritorija? ar patalpa?, būtų? sustabdyti vykdomi darbai, apribotas ar uždraustas transporto eismas, jeigu kyla pavojus aplinkai, viešajai tvarkai, asmens ar valstybės saugumui; 4) Lietuvos Respublikos administraciniu? nusižengimų? kodekso nustatytais atvejais ir tvarka surašyti administraciniu? nusižengimų? protokolus, nagrinėti administraciniu? nusižengimų? bylas ir skirti administracines nuobaudas arba teikti administraciniu? nusižengimų? bylas teismui; 5) savo funkcijoms atlikti netrukdomai patekti i? naudojama? statini?, išskyrus butus ir kitas gyvenamąsias patalpas, apžiūrėti ji?, gauti su statinio naudojimu ir jo technine priežiūra susijusius dokumentus; 6) kartu su statinio techniniu prižiūrėtoju patekti i? butus ir kitas gyvenamąsias patalpas ir apžiūrėti statinio laikančiąsias konstrukcijas, kai statinio apžiūros akte užfiksuotos neleidžiamos statinio laikančiųjų? konstrukcijų? deformacijos arba gautas statinio bendraturčių pagrįstas pranešimas, kad butas ar kitos gyvenamosios patalpos naudojamos ne pagal paskirti?, dėl statybos darbu? bute ar kitose gyvenamosiose patalpose gali būti su silpnintas statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas ir dėl to gali kilti statinio griūties grėsmė. Statinio naudojimo priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto pareigūnas gali patekti i? butą? ir kitas gyvenamąsias patalpas jų? naudotoju? sutikimu, o atsisakius įsileisti, – pateikęs teismo nutarti? dėl leidimo įeiti i? būtą? ir (ar) kitas gyvenamąsias patalpas. Butu? ir kitu? gyvenamųjų? patalpų? naudotojams ne vėliau kaip prieš? 3 darbo dienas turi būti raštu pranešta apie numatyta? apžiūros laika?; 7) kreiptis i? teismą? dėl leidimo įeiti i? būta? ir (ar) kitas gyvenamąsias patalpas. Atsižvelgiant į Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalies 4 punktą, Administracija turi teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolus asmenims, kurie nevykdo pastato priežiūros reikalavimų. Nutarimas yra pagrįstas ir atitinka ANK 608 str. 1 d. numatytus turinio reikalavimus, be kita ko, protokole aiškiai nurodytos visos faktinės aplinkybės bei atskleista administracinio nusižengimo esmė. Pareiškėjas vieninteliu skunde nurodytu argumentu, jog „<...> Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 4 priedu, garažo patalpos skirtos transporto priemonėms laikyti ir remontuoti“ grindžia Administracijos skirtos nuobaudos neteisėtumą. Administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-3226/19 (iki to 2017 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 30-685) patvirtintose Statinių naudojimo priežiūros taisyklėse nurodoma, kad statinių naudojimo priežiūros vykdytojų funkcijas Vilniaus mieste atlieka Administracijos Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio specialistai. Atitinkamai, nagrinėjamu atveju, toks patikrinimas ir buvo atliktas 2020 m. liepos 8 d. (duomenys neskelbtini), kur nustatyta, kad nebuvo laikomasi Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nustatytų reikalavimų, naudoti statinį pagal paskirtį. Atsakant į pareiškėjo skunde išdėstytą poziciją, nurodoma, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastrų nuostatų 4 priedu (aktuali redakcija 2020 m. vasario 12 d. iki 2020 m. spalio 5 d.) yra nustatyta, kad būtent „garažų patalpos skirtos transporto priemonėms laikyti“, kas iš esmės prieštarauja pareiškėjo skunde išdėstytai pozicijai, kad „<...> garažo patalpos skirtos transporto priemonėms laikyti ir remontuoti“. Atsižvelgiant į tai, vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrasavininkas P. S., suteikdamas namo patalpą kitam asmeniui komercinei, automobilių remonto veiklai vykdyti pažeidė Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 punkto 1 dalies reikalavimus, naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį.

Teismo posėdyje skundą padavęs P. S. paaiškino, kad jo garaže nevyksta komerciniai darbai, o mašiną laikyti ir remontuoti įstatymai nedraudžia. Nutarime nurodytu laiku jo švogeris J. P. paprašė pasitvarkyti mašiną. Į garažą atvažiuoja anūkas su draugais, pasiklauso muzikos, o kaimynas rašo skundus, kuriam nepatinka, kad jo garaže groja muzika arba anūkas ar žentas tvarko savo mašiną. Liepos 8 d. atvykę asmenys iš savivaldybės fotografavo, tai jis pasakė, kad užeitų ir į garažą. Tuo metu jo švogeris tvarkė savo mašiną. Jokio verslo niekas nevykdo ir garažas naudojamas pagal paskirtį. Remontuoti ir laikyti mašiną galima. Pokalbio, kad garaže yra vykdomi įvairūs automobilių kėbulo remonto darbai ir paruošimas dažymui, nebuvo. Jis nieko pareigūnams nesakė. Ne tik švogeriui leido mašiną remontuoti, bet ir giminaičiams, kurie paprašo, nes jo garažas geras, švarus, didelis, visi butuose gyvena, tai garažo neturi. Liepos 8 d. mašina buvo jo švogerio, Volvo mašina, o mašinos numerių jis neprisimena. Už tai, kad jis leido pasinaudoti garažu, pinigų jam giminaitis nemokėjo. Šiuo metu yra tvarkomi dokumentai, kad būtų įregistruotas garažas, niekas nereikalavo parodytų dokumentų, 10-15 metų garažas buvo neregistruotas. Verslo liudijimo neturi. Remonto paslaugas J. teikė 2019 m. liepą ar birželio mėnesį, nežino, ar J. gaudavo už tai atlygį. Niekam savo kieme ir nuosavame garaže nėra uždrausta dirbti, jis gali garaže laikyti mašiną ir ją remontuoti.

Teismo posėdyje institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas M. B. palaikė atsiliepime į skundą nurodytas aplinkybes ir prašė skundą atmesti. Paaiškino, kad pagal bylos duomenis periodiškai, galbūt ne nuolatos, komercinė veikla (duomenys neskelbtini) buvo vykdoma. 2020 m. liepos 8 d. 9.20 val. gavus pranešimą telefonu iš kaimyno V. V., jis kartu su kitu specialistu buvo nuvykęs į vietą, apžiūrėjo ir parašė, ką nustatė faktinių aplinkybių aprašyme. Dirbęs asmuo, patvirtino, kad turi verslo liudijimą automobilių remontui. Visos šios aplinkybės yra nurodytos ir pateiktos byloje. Skelbimas (b. l. 34) yra atspausdintas vakar, spalio 21 d. Spausdinimo dieną skelbimas nėra galiojantis. Skelbimas buvo paskelbtas 2019 m. rugpjūčio 19 d. Skelbime yra parašyta rusiškai, kad skelbimas yra negaliojantis. Turi būti atskiras statinys, garažas, kuris atskirai yra registruotas Registrų centre kaip garažų pastatų statinys. Skundą padavusio asmens garažas yra gyvenamosios paskirties statinys. Tokiu atveju yra taikoma Nekilnojamojo turto kadastrų nuostatų 4 priedo 2.7 p., kadangi prie faktinių duomenų akto pridėtame nekilnojamojo turto registro išraše vienintelis statinys šiuo adresu yra gyvenamasis pastatas. Kitų registruotų statinių nėra.

Teismo posėdyje institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė E. P. palaikė atsiliepime į skundą nurodytas aplinkybes ir prašė skundą atmesti. Paaiškino, kad nekilnojamojo turto kadastrų nuostatų 4 priede nustatyta, kad būtent garažo patalpos skirtos transporto priemonėms laikyti, o ne remontuoti.

Teismo posėdžio metu liudytojas M. Ž. paaiškino, kad liepos 8 d. kolega gavo pranešimą, kad ne pagal paskirtį naudojamos garažo patalpos. Nuvažiavo į vietą, iš pradžių negalėjo patekti į teritoriją, po kurio laiko atėjo šeimininkas, įleido į teritoriją. Garaže buvo dar vienas asmuo, garažo patalpose buvo ir automobilis, kuris buvo tvarkomas. Savininkas ir kitas asmuo neprieštaravo, kad atliekami kėbulo remonto darbai. Savininkas nurodė, kad turi verslo liudijimą, kad gali verstis tokia veikla. Garaže buvo juodas automobilis, markės neatsimena. Kažkuris iš jų sakė, kad atliekami kėbulo remonto darbai, nesakė, kieno tai automobilis, kokiu tikslu remontuojamas.

Teismo posėdžio metu liudytojas J. P. paaiškino, kad su P. S. yra draugai. 2020 m. liepos 8 d. buvo eilinė diena, negali pasakyti, ar buvo liepos 8 d. garaže. Jis ruošia mašinas techninei apžiūrai. Turi garažą (duomenys neskelbtini), nuomojasi nuo kovo mėn. Turi savo mašiną ,,Volvo“. Pas P. kartais garaže ruošia pažįstamų, draugų mašinas. Už tai gauna kažkokį užmokestį, turi individualios veiklos pažymą. Nuotraukoje (b. l. 7) save atpažino, nepamena, ką tą dieną darė, negarantuoja, kad mašina nuotraukoje yra jo, gali būti brolio, nes nuotraukoje mašina yra ne ,,Volvo“ markės. Tuo metu neturėjo kur mašinų tvarkyti, P. sakė, kad gali pas jį atvažiuoti, jei reikia pasitvarkyti mašiną. Piotrui nesakė, kad gauna už tai užmokestį. Skelbimą į „Skelbiu“ padavė, kad sužinotų, kokia paklausa.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. V. paaiškino, kad su P. S. yra kaimynai, nesutaria dėl jo įkurto automobilių serviso, tai tęsiasi jau tris metus. Liepos 8 dieną buvo namuose, dirbo kompiuteriu, P. S. garaže vyko darbai, buvo vykdomas automobilių remontas, ruošiamasi dažyti. Garaže buvo vienas lengvasis automobilis, kaip atrodė mašina, negali pasakyti. Negali atsakyti, ar tą dieną garažą fotografavo, bet J. P. tikrai tą dieną matė garaže. Jis tą dieną 9.04 val. skambino M. B. dėl vykdomų mašinų ruošimo dažymui ir dažymo darbų, po 10 min. atvažiavo savivaldybės darbuotojai, išsikvietė P. S. ir su juo kalbėjo. Mašina į garažą atvažiavo prieš keletą dienų, kaip ji atvažiavo ir kas ją vairavo nematė, matė tik, kad ta mašina stovėjo kelias dienas garaže.

Teismo posėdžio metu liudytoja L. S. paaiškino, kad ji yra P. S. sutuoktinė. Vyro draugas J. P. paprašė pasinaudoti vyro garažu sutvarkyti savo ir dukros mašinas, tai galėjo būti ir liepos mėnesį. Ji pati labai retai eina į tą garažą, mato, kad kažkas atvažiuoja, bet kas buvo garaže būtent liepos 8 d. ji nematė. Garažo reikalus vyras tvarko, jis jokio užmokesčio negauna, už garažo elektrą moka J. P.. Negali pasakyti, ar J. P. naudojosi jų garažu 2019 m.

2020 m. liepos 8 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte nurodyta, kad 2020 m. liepos 8 d. 9.20 val. patikrinus vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio savininkai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise yra L. S. ir P. S., garažą, nustatyta, kad garažo priestate (patalpoje) buvo vykdomi automobilio kėbulo remonto darbai. Dirbęs asmuo ir P. S. paaiškino, kad garaže vykdomi įvairūs automobilių kėbulo remonto darbai, paruošimas dažymui. Dirbęs asmuo nurodė turintis verslo liudijimą automobilio remontui (b. l. 6-8). Pridėtos nuotraukos.

VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų išraše nurodyta, kad pastatas – gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso L. S.. Pastato-gyvenamojo namo pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai). Garažo priestatas (patalpa), esantis (duomenys neskelbtini), atskiru nekilnojamojo turto objektu (pastatu ar patalpa) nėra suformuotas (b. l. 9-10, 52-53).

Iš VĮ Regitra išrašo matyti, kad J. P. vardu registruota transporto priemonė ,,Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žalios spalvos (b. l. 56). Iš Nekilnojamojo turto registro ir Sodros išrašų matyti, kad J. P. turi individualią įmonę, registruotą (duomenys neskelbtini), iš šios veiklos gauna pajamas. Iš Sodros išrašo matyti, kad 2020 m. liepos mėn. J. P. pajamų negavo (b. l. 67-72).

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma. Elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančių institucijų (pareigūnų) teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo ar pareigūno atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto sprendimo priėmimą.

Iš Institucijos nutarimo matyti, kad P. S. atžvilgiu buvo priimtas nutarimas dėl to, kad jis, kaip vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrasavininkas, nuo 2020 m. liepos 8 d. 9.20 val. iki 2020 m. liepos 8 d. 9.25 val. suteikė namo patalpą – garažą J. P. komercinei automobilių remonto veiklai vykdyti ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 punkto 1 dalies reikalavimus naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį.

ANK 359 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už statinio (jo patalpų) naudojimą pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimą ne pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka. Statybos įstatymo 47 str. 1 d. 1 p. nustatyta, jog statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką.

Pastatų ir patalpų, suformuotų atskirais nekilnojamojo turto objektais, pagrindinė naudojimo paskirtis nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) 3 ir 4 prieduose, taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – ir STR 1.01.03:2017).

Pagal Nuostatų 3 priedo 2.7 punktą, STR 1.01.03:2017 7.7 punktą negyvenamosios paskirties pastatų – garažų paskirtis yra transporto priemonėms laikyti ir remontuoti (automobilių garažai, atviri ar uždari požeminiai garažai, antžeminės automobilių saugyklos, elingai, geležinkelio vagonų depai, autobusų ir troleibusų garažai, orlaivių angarai, laivų ir aerostatų elingai ir panašiai), o pagal Nuostatų 4 priedo, reglamentuojančio patalpų, suformuotų atskirais nekilnojamojo turto objektais, pagrindinę naudojimo paskirtį, 2.7 punktą negyvenamosios paskirties pastatų – garažų paskirtis yra transporto priemonėms laikyti. Kaip minėta, garažo priestatas (patalpa), esantis (duomenys neskelbtini), atskiru nekilnojamojo turto objektu (pastatu ar patalpa) nėra suformuotas (b. l. 9-10, 52-53). Tai patvirtina tiek išrašas iš VĮ Registrų centro, tiek teismo posėdžio metu P. S. ir Institucijos atstovo M. B. paaiškinimai. Taigi, nagrinėjamu atveju minėtos Nuostatų 3, 4 priedų 2.7 punkto nuostatos netaikomos, nes minėtas garažas nėra suformuotas ir įregistruotas kaip atskiras statinys.

Nuostatų 3 priedo 2.17, 2.19 punktuose, STR 1.01.03:2017 7.17 punkte nustatyta, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatai – sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kietojo kuro sandėliai (malkinės) ir panašiai, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui; kitos (ūkio) paskirties pastatai yra žemės ūkiui tvarkyti (svirnai, angarai, garažai ir kita). Taigi nagrinėjamu atveju, garažo priestatas (patalpa), esantis (duomenys neskelbtini), nesuformuotas atskiru nekilnojamojo turto objektu, esantis namų valdoje, kurioje registruotas vieno buto pastatas, paskirtis – gyvenamoji, yra laikomas pagalbinio /kitos (ūkio) paskirties pastatas. Atsižvelgiant į minėtas įstatymų nuostatas, jas aiškinant sistemiškai ir logiškai, darytina išvada, kad toks garažas, esantis namų ūkio valdoje kartu su vieno buto gyvenamuoju pastatu, gali būti skirtas transporto priemonėms laikyti ir remontuoti nekomerciniais tikslais, kitu atveju būtų paneigta Konstitucijoje garantuojama asmens nuosavybės teisė naudotis jam priklausančia nuosavybe. Tai konstatuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019.

Pažymėtina tai, kad nagrinėjamu atveju teismas, vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi, teismas šioje byloje yra ribojamas P. S. paduoto skundo ribų ir Institucijos nutarime nurodyto įvykio nuo 2020 m. liepos 8 d. 9.20 val. iki 2020 m. liepos 8 d. 9.25 val., todėl teismas šioje byloje nagrinėja būtent minėtos dienos įvykį, galimai pažeidžiantį įstatymų reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek administracinio nusižengimo byloje yra duomenų, tiek teismo posėdžio metu Institucijos atstovai, taip pat liudytojas V. V. teismui teikė duomenis, susijusius su kitais P. S. galimai padarytais įstatymų pažeidimais naudojant garažą, kuriuos teismas atsisakė priimti ir juos grąžino jiems kaip nesusijusius su byloje nagrinėjamu įvykiu. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokolas (o vėliau ir priimtas nutarimas) yra itin svarbūs procesiniai dokumentai, kuriuose formuluojamas kaltinimas konkrečiam asmeniui administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Tiek administracinio nusižengimo protokolu, tiek nutarimu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek nutarimas surašomi tam, kad būtų tinkamai realizuojamos atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės – teisė į gynybą (kad asmuo žinotų, kuo konkrečiai jis yra kaltinimas, kokia jo veika galėjo pasireikšti jam inkriminuojamas administracinis nusižengimas ir galėtų tinkamai gintis nuo jam pareikšto kaltinimo), teisė į teisingą procesą ir kt. Jokie kiti įvykiai (kitos dienos ar laiko, kitų patikrinimų), susiję su garažo naudojimu komercinei veiklai, nei administracinio nusižengimo protokole, nei nutarime neužfiksuoti. Taigi, teismas, kaip minėta, šioje byloje yra ribojamas Institucijos nutarime nurodyto 2020 m. liepos 8 d. įvykio, kuriuo P. S., pasak Institucijos, pažeidė teisės aktų reikalavimus ir ANK nuostatas, ir nagrinėti kitus Institucijos ir liudytojo nurodytus P. S. galimai daromus pažeidimus (iki 2020 m. liepos 8 d. įvykio ir po 2020 m. liepos 8 d. įvykio) neturi teisės, nes taip būtų pažeidžiama minėto asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir gintis nuo kaltinimo (pvz., Šiaulių apygardos teismo 2015-08-12 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-336-116/2015).

Ginčo byloje dėl to, jog P. S. 2020 m. liepos 8 d. 9.20 val. J. P. buvo suteikęs jam bendrosios jungtinės nuosavybes teise priklausantį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), automobiliui remontuoti nėra, taip pat nėra ginčo ir dėl to, jog 2020 m. liepos 8 d. 9.20 val. minėtame garaže J. P. tvarkė automobilį ir apie tai žinojo P. S.. Šioje byloje ginčas iš esmės kyla dėl to, ar nutarime nurodytu laiku, t. y. 2020 m. liepos 8 d. 9.20 val., garažo patalpa buvo naudojama ne pagal paskirtį, t. y. kaip nutarime nurodyta komercinei automobilių remonto veiklai vykdyti. Taigi, norint asmenį pripažinti kaltu, šiuo atveju būtina įrodyti, ar P. S. jam priklausančią garažo patalpą suteikė J. P. būtent komercinei automobilių remonto veiklai vykdyti, t. y. ar 2020 m. liepos 8 d. 9.20 val. J. P. remontuodamas automobilį vykdė komercinę veiklą. Komercinė veikla – veikla, susijusi su prekių pirkimu ar pardavimu, išskyrus atvejus, kai fiziniai asmenys prekę įsigyja asmeniniams ir namų ūkio poreikiams tenkinti.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, taip pat proceso dalyvių paaiškinimus teismo posėdžio metu, daro išvadą, kad Institucijos nutarimas yra priimtas neišsiaiškinus visų bylai reikšmingų aplinkybių, o teismui atlikus įrodymų tyrimą byloje (apklausus P. S., liudytojus M. B., M. Ž., V. V., L. S., J. P.), siekiant pašalinti Institucijos tyrimo trūkumus, byloje surinkti įrodymai neabejotinai nepatvirtina P. S. veiksmuose esant administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 359 straipsnio 1 dalyje, požymių, o būtent, jog P. S. suteikė J. P. 2020 m. liepos 8 d. 9.20 val. garažą automobiliui remontuoti komerciniais tikslais.

Teismo posėdžio metu P. S. nurodė, kad tądien J. P. remontavo savo mašiną, J. P. nurodė, kad galėjo būti, jog tądien jis remontavo galbūt savo brolio mašiną, nuotraukoje nufotografuota mašina yra ne Volvo. Liudytojas V. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio dieną J. P. tikrai matė garaže, mašina į garažą atvažiavo prieš keletą dienų, kaip ji atvažiavo ir kas ją vairavo nematė, matė tik, kad ta mašina stovėjo kelias dienas garaže. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tą dieną minėto garažo patikrinimą atlikę Institucijos atstovai M. B. ir M. Ž. nufotografavo garažą ir jame stovinčią mašiną, taip pat J. P., tačiau nuotraukoje neužfiksuota nei automobilio markė, nei automobilio numeris, nei jo VIN kodas. Šių duomenų nei M. B., nei M. Ž. negalėjo nurodyti ir teismo posėdžio metu, M. Ž. nurodė, kad pamena tik tai, kad mašina buvo juodos spalvos. 2020 m. liepos 8 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte, kurį pasirašė M. B. (M. Ž. parašo jame nėra) nurodyta, kad 2020 m. liepos 8 d. 9.20 val. patikrinimo metu dirbęs asmuo ir P. S. paaiškino, kad garaže vykdomi įvairūs automobilių kėbulo remonto darbai, paruošimas dažymui. Dirbęs asmuo nurodė turintis verslo liudijimą automobilio remontui (b. l. 6-8). Tačiau Institucijos atstovai visiškai nesiaiškino, kam minėtas automobilis priklauso ir kokiu pagrindu jis buvo remontuojamas; vien tai, kad J. P. nurodė turintis verslo liudijimą, savaime dar nereiškia, kad būtent 2020 m. liepos 8 d. jis minėtą automobilį tvarkė vykdydamas individualią veiklą, byloje duomenų, jog 2020 m. liepos mėn. J. P. iš individualios veiklos gavo pajamų, nėra, tokio fakto nenustatė ir teismas, apklausęs proceso dalyvius. Teismo posėdžio metu P. S. taip pat nurodė, kad patikrinimo metu pokalbio, kad garaže yra vykdomi įvairūs automobilių kėbulo remonto darbai ir paruošimas dažymui, nebuvo, jis nieko pareigūnams nesakė, be to, jis nežino ar J. P. už draugų ir pažįstamų automobilių remontą gauna atlygį, niekada jo apie tai neklausė. Nors, kaip matyti, P. S. ir J. P. versijos, kieno automobilis tądien buvo tvarkomas garaže, skiriasi, tačiau, kaip minėta, teismui atlikus įrodymų tyrimą byloje, siekiant pašalinti Institucijos tyrimo trūkumus, nebeliko galimybės paneigti P. S. ir J. P. nurodomas versijas dėl automobilio priklausomybės ir jo remontavimo pobūdžio. Pažymėtina ir tai, kad teismas tiki J. P. versija, jog garaže buvo remontuojamas ne J. P. automobilis, nes pagal išrašą iš VĮ Regitra jam priklausantis Volvo automobilis yra žalios spalvos, o M. Ž. teigimu, garaže stovėjo juodos spalvos automobilis. Be to, negalima paneigti ir to, jog J. P., kuris užsiima automobilių remontu, turi patalpas (duomenys neskelbtini), praėjus daugiau kaip pusei metų, teismo posėdžio metu galėjo tiksliai neprisiminti, kieno automobilį tvarkė būtent tą konkrečią 2020 m. liepos 8 dieną. Be to, patikrinimo metu Institucijos atstovas nufotografavo garažo vidų tik iš tolo, jame darbui skirtų įrankių ar priemonių (dažų talpų ir pan.), išskyrus laidus, aiškiai nematyti. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Institucija operatyviai turėjo imtis visų priemonių surinkti įrodymus, neginčijamai patvirtinančius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę dėl nusižengimo padarymo, pavyzdžiui, vadovaujantis ANK reikalavimais, tinkamai įforminti įvykio vietos apžiūrą, užfiksuoti automobilio valstybinius numerius, markę, VIN kodą, nufilmuoti, nufotografuoti garaže atliekamus darbus, jei tokie buvo atliekami, paimti vietoje esančių asmenų paaiškinimus, įskaitant ir liudytojų, pvz. V. V., apklausti minėto automobilio savininką, išsiaiškinti, kokiu pagrindu minėtas automobilis remontuojamas garaže ir pan. Įrodymų rinkimas nėra begalinis procesas, galimybės, kaip minėta, patikrinti, kam priklauso garaže stovintis automobilis, nenustatytos markės, neužfiksuoto valstybinio numerio, neužfiksuoto VIN kodo, nebėra. Be to, ir dėl Institucijos atlikto tyrimo trūkumų, laiku neužfiksuotų detalių ir aplinkybių, laiku neapklaustų liudytojų matyti, kad natūralu, jog praėjus daugiau kaip pusei metų, liudytojai su automobiliu susijusių detalių ir aplinkybių tiesiog nebeprisimena ir dėl to neabejotinai išsiaiškinti šių aplinkybių nebėra galimybės. Nepritartina tokiai praktikai, kai Institucijos nutarimas priimamas remiantis duomenimis, kuriais vadovaujantis galima tik daryti prielaidą, kad buvo padarytas teisės pažeidimas, ir visa įrodymų rinkimo našta yra perkeliama teismui, kuris, kaip jau minėta, nebeturi galimybių išsiaiškinti tam tikrų bylai reikšmingų aplinkybių ir (ar) jas užfiksuoti tokias, kokios buvo galimai daromo teisės pažeidimo metu.

Kaip minėta, tiek administracinio nusižengimo byloje yra duomenų, tiek teismo posėdžio metu Institucijos atstovai, taip pat liudytojas V. V. teismui teikė duomenis, susijusius su kitais P. S. galimai padarytais įstatymų pažeidimais naudojant garažą, kuriuos teismas atsisakė priimti ir juos grąžino jiems kaip nesusijusius su byloje nagrinėjamu įvykiu. Be to, nei P. S., nei J. P. neneigė fakto, kad jis užsiima automobilių remontu, turi patalpas (duomenys neskelbtini), kad remontuoja mašinas ir kartais gauna už tai atlygį, kad remontuoja giminaičių, pažįstamų mašinas, tačiau šie įrodymai savaime, nesant kitų neabejotinų įrodymų, nepatvirtina, kad būtent 2020 m. liepos 8 d. automobilis buvo remontuojamas vykdant komercinę veiklą. Nors apie asmens kaltę sprendžiama ne vien pagal kaltininko parodymus, bet ir pagal bylos faktines aplinkybes, tačiau byloje esančių įrodymų nepakanka konstatuoti, kad 2020 m. liepos 8 d. P. S. suteikė J. P. garažą komercinei automobilių veiklai vykdyti. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, jog institucijos nutarime iš esmės tik formaliai nurodyti P. S. veikos požymiai, tačiau iš kokių duomenų institucijos atstovas, priimdamas nutarimą, padarė išvadą, kad 2020 m. liepos 8 d. P. S. suteikė J. P. garažą komercinei automobilių veiklai vykdyti ir kad tądien garaže buvo vykdoma komercinė automobilių remonto veikla nenurodyta. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, o asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Kaip minėta, įvertinus byloje esančius įrodymus, išlieka pagrįsta abejonė P. S. veiksmuose esant ANK 359 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo požymių.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Institucija turi tinkamai ir operatyviai atlikti tyrimą, esant reikalui ir – tęstinį, surinkti bylai reikšmingus įrodymus, išsiaiškinti visas aplinkybes ir tik tokiu atveju priimti nutarimą asmens atžvilgiu. Nors, kaip minėta, teismo posėdžio metu Institucijos atstovai teismui teikė duomenis apie P. S. galimai padarytus įstatymų pažeidimus iki minėto ir po minėto įvykio, tačiau duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Tokiu atveju vadovaujantis tokiais duomenimis, būtų pažeidžiama asmens nekaltumo prezumpcija, o jo kaltė padarius nusižengimą būtų konstatuota nepašalinus visų abejonių, ką taip pat draudžia įstatymas ir pamatiniai įrodinėjimo proceso principai.

Taigi, iš byloje esančių įrodymų negalima daryti vienareikšmiškos ir neabejotinos išvados, kad J. P. 2020 m. liepos 8 d. vykdė būtent komercinę automobilių remonto veiklą, o kartu ir tai, kad P. S. 2020 m. liepos 8 d. suteikė J. P. garažą būtent komercinei automobilių veiklai vykdyti. Įstatymas nedraudžia asmenims leisti pasinaudoti garažu savo asmeniniams poreikiams tenkinti nekomerciniais tikslais, laikantis visų kitų teisės aktų reikalavimų (aplinkosaugos, higienos ir pan., tačiau tai ne šios bylos nagrinėjimo dalykas).

Administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, Institucijos nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena prieš P. S. nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Taip pat teismas atkreipia Institucijos dėmesį į tai, kad dėl visų kitų galimai P. S. daromų pažeidimų, susijusių su garažo naudojimu ne pagal paskirtį, tačiau nesusijusių su byloje nagrinėjamu 2020 m. liepos 8 d. įvykiu, vadovaujantis ANK nuostatomis, ji turi teisę atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, tinkamai, operatyviai, išsamiai surinkti reikšmingus bylai įrodymus, nustatyti faktines aplinkybes ir atsižvelgiant į tyrimo rezultatus spręsti dėl naujo administracinio nusižengimo protokolo surašymo ir (ar) nutarimo priėmimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

P. S. skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną prieš P. S. nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.