Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. Z. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4764-758/2022 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas” ieškinį atsakovui D. Z. dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas” (toliau – ir ieškovė) prašė priteisti iš atsakovo D. Z. (toliau – ir atsakovas) 4 542,66 Eur išmokėtą draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

3. Teimas nustatė, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2022 m. rugpjūčio 6 d. asmeniškai, tačiau atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimamas teismo sprendimas už akių.

4. Teismas, atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, nustatė, kad 2022 m. sausio 21 d., 7.30 val., (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurį sukėlė atsakovas, vairuodamas transporto priemonę „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu buvo padaryta žala uždarosios akcinės bendrovės „Gelsva“ priklausančiai transporto priemonei „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi buvo apdraudusi transporto priemonės „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę. Kadangi šios transporto priemonės vairuotojas buvo atsakingas dėl eismo įvykio kilimo, ieškovei draudimo sutarties pagrindu atsirado pareiga išmokėti nukentėjusiajam asmeniui žalą. Ieškovė pagal remonto sąmatą apskaičiavo, kad transporto priemonei „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padaryta 4 542,66 Eur žala, kurią kompensavo išmokėdama draudimo išmoką.

6. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Taip pat sprendė, kad patenkinus ieškinį, yra pagrindas iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 102 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 455,58 Eur už advokato teisinę pagalbą, iš viso 557,58 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo turėtos pašto išlaidos (4,50 Eur) neviršija 5 Eur, todėl teismas jų nepriteisė.

7. Atsakovas padavė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prašymą dėl termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atnaujinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17. Be to, atsakovo nuomone, byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, nes teismas priėmė šį sprendimą jau 2022 m. rugpjūčio 22 d., t. y. net nelaukdamas, kol jį pasieks atsakovo atsiliepimas į ieškinį.

18. Pažymi, kad atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo nurodytos būtent aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, o ne tik atsakovo nesutikimas su minėtu sprendimu. Tačiau teismas visiškai ignoravo atsakovo nurodytus argumentus ir net nepaminėjo jų savo nutartyje. Atsakovas motyvavo savo nesutikimą su ieškiniu Taisykliu 43 punktu, kas skundžiamoje nutartyje net nėra paminėta. Atsakovui vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra išduotas Baltarusijos Respublikoje, kuri yra Konvencijos dalyvė, 2021 m. spalio 29 d., t.y. tuo metu, kai atsakovas jau buvo Lietuvos Respublikos nuolatiniu gyventoju, kadangi deklaravo gyvenamąją vietą Lietuvoje nuo 2017 m. lapkričio 2 d. Taigi, remiantis Taisyklių 43 punktu, 2021 m. spalio 29 d. išduotas galiojantis vairuotojo pažymėjimas suteikė atsakovui teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, šis Baltarusijos Respublikoje išduotas atsakovui pažymėjimas galioja visose Konvenciją pasirašiusiose valstybėse. Kadangi vairuotojo pažymėjimą atsakovas įgijo Baltarusijos Respublikoje tuo metu, kai buvo nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju, jis atitinka Taisyklių 43 punkte nurodytą išlygą, taigi atsakovas neturėjo prievolės teisės aktų nustatyta tvarka legalizuoti savo vairuotojo pažymėjimą Lietuvos Respublikoje ir jį pakeisti, tokiu būdu atsakovas teisėtai, turėdamas tam teisinį pagrindą, vairavo motorinę transporto priemonę įvykio metų. Teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai rėmėsi Taisyklių 40 punktu, kadangi atsakovo atveju galiojo Taisyklių 43 punktas. Tokiu būdu nėra nei TPVCAPDĮ 22 straipsnio 3 punkte, nei kituose šio straipsnio punktuose numatytų teisėtų pagrindų draudikui reikalauti iš atsakovo atlyginti sumokėtas dėl padarytos žalos sumas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

22. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovo D. Z. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

Dėl ginčo esmės

23. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios insancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

24. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas priėmė 2022 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą už akių dėl to, jog atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo 2022 m. spalio 31 d. nutartimi buvo atmestas, pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad atsakovo pareiškimas neatitinka nei vienos iš dviejų CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, kurios sudaro pagrindą sprendimo už akių panaikinimui. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovas teismui nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų ir pagrįstų, kad sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas ir nepagrįstas. Atsakovas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, atskirąjį skundą argumentuodamas tuo, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, nes teismas priėmė šį sprendimą jau 2022 m. rugpjūčio 22 d., t. y. net nelaukdamas, kol jį pasieks atsakovo atsiliepimas į ieškinį, taip pat nurodydamas, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo nurodytas teisinis vertinimas, įrodantis, kad 2022 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

25. Kascinio teismo praktikoje nuodoma, kad CPK įtvirtintu sprendimo už akių priėmimo institutu siekiama ne nubausti pasyviąją ginčo šalį, o užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią šalims piktnaudžiauti savo teisėmis bei vilkinti procesą, taip pat sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese sąžiningos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugai bei ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimui. Be to, teismo sprendimas už akių turi būti suderinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013). Pareiškimas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo nėra skundas dėl šio teismo sprendimo, paduodamas aukštesnės instancijos teismui, kuriuo būtų siekiama ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės arba fakto klaidas. Tai galimybė pasyviajai šaliai, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, nurodyti šį sprendimą priėmusiam teismui aplinkybes, galinčias turėti įtakos šio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, kurių anksčiau ji nepateikė dėl savo pasyvumo, esant svarbioms priežastims, o tam tikrais atvejais – ir galimybė nurodyti proceso teisės normų pažeidimus, dėl kurių byloje negalėjo būti priimtas teismo sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019).

26. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs pareiškimą, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Sprendimo už akių peržiūrėjimui reikšmingos dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių (CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai). Kita vertus, vien teismo sprendimo nepagrįstumas yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimą).

27. Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį sprendimas už akių gali būti priimtas, be kita ko, tais atvejais, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašo priimti sprendimą už akių. Nagrinėjamu atveju 2022 m. sprendimas už akių buvo priimtas atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir ieškovei ieškinyje pareiškus prašymą priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks šio procesinio dokumento. Byloje nustatyta, kad atsakovui asmeniškai procesiniai dokumentai įteikti 2022 m. rugpjūčio 6 d. Teismo nutartimi nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį paduoti prasidėjo 2022 m. rugpjūčio 7 d. (CPK 73 straipsnio 3 dalis) ir baigėsi 2022 m. rugpjūčio 22 d. 24.00 val. (CPK 74 straipsnio 6-7 dalis), kadangi paskutinė atsiliepimui paduoti termino diena 2022 m. rugpjūčio 20 d. buvo ne darbo diena (CPK 74 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių jį priėmusio teisėjo elektroniniu parašu pasirašytas 2022 m. rugpjūčio 22 d. 10.56 val., t. y. nesulaukus termino atsiliepimui į ieškinį pateikti pabaigos. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių 2022 m. rugpjūčio 22 d. negalėjo būti priimtas.

28. Atsakovas kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad 2022 m. rugpjūčio 22 d. paštui jis įteikė pašto siuntą su atsiliepimu į ieškinį, kuri dėl įsivėlusios klaidos, voke nurodytant neteisingą Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų adresą, šio teismo nepasiekė ir 2022 m. rugpjūčio 30 d. grįžo atsakovui. Nurodytos aplinkybės neteikia pagrindo išvadai, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį byloje nepateikė dėl savo pasyvumo.

29. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad toks aplinkybių visetas šiuo atveju turėjo būti vertinamas atsakovo naudai ir byloje susiklosčiusi faktinė situacija buvo pakankama konstatuoti esant CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytą pagrindą panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.

30. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, taip pat sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atmetė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo konstatavęs, jog atsakovas teismui nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų ir pagrįstų, kad 2022 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas ir nepagrįstas.

31. Kasacinėje jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-701/2017, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi sprendimo už akių neteisingumas gali būti nustatytas ne tik tais atvejais, kada sprendimo už akių peržiūrėjimo prašanti šalis pateikia naujus įrodymus, bet ir tada, kai tokią išvadą galima daryti pagal byloje jau esančius (pateiktus) įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 42 punktas). Atsižvelgus į šiuo išaiškinimus darytina išvada, kad sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, turėjo būti vertinama, ar atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai kelia pagrįstų abejonių 2022 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.

32. Nagrinėjamu atveju pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas išdėstė aplinkybes ir pateikė situacijos teisinį vertinimią, aptarė byloje esančius įrodymus, kurie atsakovo manymu, paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą dėl ieškovės teisės reikalauti iš atsakovo atlyginti sumokėtas dėl padarytos žalos sumas. Skundžiamos nutarties motyvai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tik pakartojo sprendime už akių nurodytus motyvus, kuriais ieškovės ieškinys buvo tenkintas pilna apimtimi, tačiau atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytų argumentų netyrė, nors jie gali turėti įtakos 2022 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

33. Kaip pagrįstai nurodė atsakovas tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovo nesutikimo su ieškiniu motyvo, kad atsakovui vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra išduotas Baltarusijos Respublikoje 2021 m. spalio 29 d., t. y. tuo metu, kai atsakovas jau buvo Lietuvos Respublikos nuolatiniu gyventoju, dėl ko atsakovui taikoma Taisyklių 43 punkte nurodyta išlyga. Kadangi skundžiama nutartimi nebuvo atsakyta į esminius šios bylos aspektus, tai sudaro pakankamą pagrindą abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.

34. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismo tiek 2022 m. rugpjūčio 22 d. sprendime už akių, tiek skundžiamoje nutartyje cituota teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-2-719/2019, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje e2A-1662-565/2021, kuri, be kita ko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3k-3-100-403/2022 buvo panaikinta ir byla buvo grąžinta apeliacinės instancijos teimui nagrinėti iš naujo, po ko Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje e2A-1326-603/2022 buvo priimtas naujas procesinis sprendimas), taip pat nepašalina abejonių dėl priimto sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad ratio decidendi (liet. – sprendimo pagrindas, motyvacija) cituojamose bylose ir nagrinėjamoje byloje nesutampa, kadangi vienoje cituojamoje byloje vairuotojo pažymėjimas asmeniui buvo išduotas trečiojoje šalyje iki šiam asmeniui įgyjant Lietuvos Respublikos nuolatinio gyventojo statusą, kitoje – vairuotojo pažymėjimas asmeniui buvo išduotas trečiojoje šalyje ir šis asmuo nebuvo pripažintas nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, atsakovui vairuotojo pažymėjimas yra išduotas trečiojoje šalyje tuo metu, kai atsakovas jau buvo Lietuvos Respublikos nuolatiniu gyventoju.

Dėl bylos procesinės baigties

35. Remdamasi šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas spręsti, jog atsakovo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai, kurie liko neįvertinti nagrinėjant pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo, galėjo turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nes, jiems pasitvirtinus, nebūtų pagrindo priimti tokį sprendimą už akių, koks priimtas nagrinėjamoje byloje, ir tai sudaro pagrindą sprendimą už akių panaikinti ir bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujinti, bylą perduodant nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 285 straipsnio 2 dalis, 288 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktai, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. spalio 31 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti.

Panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, bylą perduodant nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.