Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. B. ir K. S. (toliau – ir apeliantė bei apeliantas (apeliantai)) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. sausio 2 d. epizodas), jai paskirta vienerių metų dviejų mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant ją nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis, pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholio; pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. sausio 3 d. epizodas), jai paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant ją nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis, pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholio. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, J. B. skirta subendrinta vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant ją nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis, pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholio. K. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. sausio 2 d. epizodas), jam paskirta trisdešimties parų arešto bausmė; pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. sausio 3 d. epizodas), jam paskirta dvidešimties parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, K. S. skirta subendrinta keturiasdešimties parų arešto bausmė. Civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kesko Senukai Lithuania“ ieškinys tenkintas visiškai ir jo naudai priteista solidariai iš J. B. ir K. S. 239,97 Eur turtinei žalai atlyginti. Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš J. B. ir K. S. nepriteista.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5. Apeliaciniu skundu nuteistoji J. B. prašo: priimti išteisinamąjį nuosprendį ir panaikinti jai paskirtą bausmę; tinkamai vertinti jos padarytą nusikaltimą ir bausti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnio 1 dalį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistųjų J. B. ir K. S. apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl bendrininkų grupės

10. Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu ir tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-163-648/2015, 2K-91-511/2022). Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-91-511/2022). Bendrininkavimo atveju būtina nustatyti asmenų veikos bendrumą – tiek susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu, tiek ir bendrą tyčią, t. y. situaciją, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija tokią situaciją apibūdino kaip abiem bendrininkams suvokiamą teiginį – „aš žinau, kad tu žinai, kad aš žinau, ką tu ir aš pavojingo ir įstatymu uždrausto kartu darome“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-88-489/2023, 2K-133-489/2023). Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Pabrėžtina, kad bendravykdis yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2007, 2K-211/2008, 2K-197/2009 ir kt.).

11. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria kartu pradėti daryti, tęsti ar užbaigti jau pradėtą nusikalstamą veiką, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Taigi bendrininkų grupė gali susidaryti rengimosi ar nebaigto pasikėsinimo stadijose. Bendrininkų grupės nariai tarpusavyje gali susitarti dėl visos bendros nusikalstamos veikos ar jos epizodų darymo, jos padarymo būdų, įrankių ir priemonių, pasinaudojimo nusikalstamais padariniais ar jų slėpimo ir kt. Iš anksto numatytas detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, glaudžių ryšių tarp bendrininkų nustatymas, vaidmenų paskirstymas ir pan. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-199-719/2022). Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89-693/2015, 2K-105-699/2016).

13. Susipažinus su 2024 m. sausio 2 d. vaizdo įrašu, šio vaizdo įrašo apžiūros protokolu (t.1, b. l. 30–34), matyti, jog J. B. ir K. S. 2024 m. sausio 2 d., 19.06.24 val., į parduotuvę įėjo kartu, pro kasas jie kartu įėjo į prekybos salę. Elektronikos prekių skyriuje jie kartu apžiūrėjo prekes. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip 19.19.41 val. K. S. atsitupia prie lentynų ir kažką paima, J. B. 19.19.46 val. pasilenkia šalia K. S.. 19.19.50 val. K. S. atsistoja, matyti, kad jis rankose, laikydamas prispaudęs prie savęs, kažką nešasi, nueina, J. B. lieka stovėti prie lentynų. Vaizdo įraše „5 Įsideda prekes 24-01-02“ 19.20.14 val. užfiksuota, kaip K. S., eidamas tarpu tarp prekių lentynų, įsideda prekes į kuprinę, po to, 19.20.17 val., apsisuka ir grįžta ta pačia kryptimi, iš kur buvo atėjęs. Vaizdo įraše matyti, kad J. B., likusi stovėti toje pačioje prekių eilėje, 19.19.55 val. paima prekę nuo lentynos, prekę apžiūrinėja, po to apžiūrinėja ir kitas prekes toje pačioje lentynoje, vieną pakuotę laiko rankoje. 19.20.40 prie J. B. sugrįžta K. S., J. B. stovi nugara į kamerą, 19.20.48 val. įsideda prekę į savo rankinę (vaizdo įrašas „4 Pasiima prekę 24-01-02). K. S. 19.20.43 val., stovėdamas veidu į J. B., paima prekę iš lentynos, 19.20.51 val. prekę pastato ant lentynos. Nuo 19.21.32 val. iki 19.23.39 val. J. B. ir K. S. kartu apžiūrinėja prekes, po to kartu išeina. 19.29.32 val. K. S., kalbėdamas telefonu, ateina prie kasos, sumoka už prekę (kaip galima matyti – šepetį). 19.29.56 val. jis, kalbėdamas telefonu, atsistoja šalia kasų ir laukia, rankoje laiko šepetį. 19.30.18 val. pasirodo J. B., ji taip pat kalba telefonu. 19.30.20 val. J. B. ir K. S. vienu metu baigia kalbėti telefonu. J. B., nemokėdama už jokias prekes, 19.30.22 val. pareina pro kasas, prieina prie K. S. ir jie kartu nueina. Išdėstytas vaizdo įrašo ir jo apžiūros protokolo turinys, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia spręsti apie suderintus nuteistųjų 2024 m. sausio 2 d. veiksmus – kartu atėję į parduotuvę, kaip teigia K. S., pirkti šepečio, nuteistieji, neturėdami tikslo pirkti, drauge apžiūrinėjo paklausias prekes – ausines. K. S. paėmė vagiamas prekes tuo metu, kai šalia jo stovėjo J. B., jis pasitraukė paslėpti vagiamų prekių, jas nešdamas prispaudęs prie savęs, tai akivaizdžiai buvo matoma. J. B. prekę paslėpė į rankinę, stovėdama atsisukusi į K. S., taigi jos veiksmas kitam nuteistajam taip pat buvo akivaizdžiai matomas.

14. Iš 2024 m. sausio 3 d. vaizdo įrašo, jo apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 88–89) matyti, jog į parduotuvę J. B. ir K. S. 2024 m. sausio 3 d., 12.15.25 val., taip pat atėjo kartu. Vaizdo įrašo duomenimis, 12.31.36 val. jie kartu ateina į elektronikos prekių skyrių, žiūrinėja prekes. 12.31.32 val. K. S. paima nuo lentynos prekę, 12.31.37 val. jis įsideda prekę į striukės vidų, 12.32.16 val. J. B. paima prekę, 12.32.23 val. prekę ji įsideda į rankinę. 12.40 val. matyti, kaip J. B. ir K. S. kartu stovi prie kasų, K. S. sumoka už gėrimo butelį ir kitą prekę mėlynos spalvos pakelyje, 12.41.01 val. jie kartu nueina nuo kasų. Kitų objektų apžiūros protokolų duomenimis, vaizdo įraše „Sulaikymo patalpa 2024-01-03“ užfiksuota, kad sulaikymo patalpoje J. B. ir K. S. paviršutiniškos apžiūros metu iškrovė turimus daiktus ant stalo, be kitų daiktų, buvo ir trys ausinių pakuotės (t. 1, b. l. 90–99). Taigi, J. B. ir K. S. kitą dieną po vagystės kartu vėl sugrįžo į tą pačią parduotuvę, kartu nuėjo į tą patį elektronikos prekių skyrių, tuo pačiu metu (minutės laiko skirtumu) paėmė tokias pačias prekes, jas, būdami šalia, paslėpė ir kartu išėjo pro kasas, už pavogtas prekes nesumokėdami. Aptartų nuteistųjų veiksmų eiga, teisėjų kolegijos vertinimu, duoda pakankamą pagrindą spręsti apie iš anksto suderintą ir bendrai vykdytą veiką.

15. Nustačius nuteistųjų asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, pirmosios instancijos teismas darė teisingą išvadą, jog apeliantai veikė kaip vykdytojai, bendrininkų grupe. Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, nors abiem atvejais J. B. paėmė vienas ausines, o K. S. – dvejas, abu bendrininkai atsako už 239,97 Eur vertės turto vagystę (pirmuoju atveju) ir pasikėsinimą tokios vertės turtą pagrobti (antruoju atveju). J. B. veikų vertinti kaip administracinių nusižengimų pagrindo nėra. K. S. apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas be pakankamo pagrindo pritarė kaltinimo teiginiui, jog vagyčių vykdymo metu nuteistieji J. B. ir K. S. buvo sugyventiniai, šios išvados nekeičia.

16. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso trečiosios knygos 229 straipsnis sugyventiniais laiko vyrą ir moterį, kurie įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos, turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius. Kaip pagrįstai apeliaciniame skunde pažymėjo nuteistasis, apylinkės teismas aplinkybės, paminėtos kaltinime (nuteistųjų buvimo sugyventiniais), nekvestionavo, nurodė tarp kitų įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikusi su šiuo skundo argumentu, pažymi ir tai, jog ikiteisminio tyrimo metu J. B. buvo įvardijusi, kad jie su K. S. yra sugyventiniai (t. 2, b. l. 35), tačiau pirmosios instancijos teismo posėdyje šią poziciją pakeitė – tvirtino, jog tuo metu, kai vyko vagystės, su nuteistuoju K. S. buvo pora, nors kartu dar ir negyveno (t. 3, b. l. 17). Šis nuteistosios parodymų pakeitimas pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertintas, kaip paminėta, skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog vagystes nuteistieji vykdė būdami sugyventiniais. Nuteistųjų asmenų santykiai – ar jie vertintini kaip šeimos narių, neįregistravusių santuokos (partnerystės), t. y. sugyventinių santykiai, šios bylos aplinkybėmis nėra teisiškai reikšmingi, todėl šiuo klausimu teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Skundžiamas nuosprendis tikslintinas, iš aprašomosios dalies pašalinant perteklinę aplinkybę, jog vagystes nuteistieji padarė, būdami sugyventiniai.

17. Nuteistojo K. S. gynėjas apeliacinio skundo argumentams pritarė, remdamasis Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-259-885/2024. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nurodytu procesiniu sprendimu, konstatuoja, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės nėra analogiškos.

18. Minimos baudžiamosios bylos Nr. 1A-259-885/2024 aplinkybėmis, nebuvo nustatyta, kad J. N. ir J. S. į parduotuvę, kurioje kiekviena pavogė prekes, būtų atėjusios kartu, paaiškinimas, jog parduotuvėje susitiko netyčia, byloje nebuvo paneigtas. Minėtos bylos aplinkybėmis, iš parduotuvės J. N. ir J. S. išėjo taip pat ne kartu. Procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje buvo priimtas nustačius, jog baudžiamosios bylos medžiagoje nėra pakankama objektyviųjų duomenų, kurie galėtų pagrįsti aplinkybę, kad J. S. ir J. N. veikė kartu. Kaip matyti, teisėjų kolegija sprendė, jog iš byloje esančio vaizdo įrašo neįmanoma nustatyti, ar nuteistosios vagysčių metu viena su kita bendravo, o jei bendravo, nėra galimybės konstatuoti, jog pokalbis buvo būtent apie vykdomas vagystes. Tuo tarpu nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybėmis, nuteistieji J. B. ir K. S. vagysčių metu buvo pora (šios aplinkybės nė vienas nuteistųjų neneigė), vagystes vykdė atėję į parduotuvę kartu, dvi dienas iš eilės, analogišku būdu. Be kita ko, vagysčių vykdymo metu buvo priklausomi nuo psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, vogė analogiškas – gana brangiais, lengvai realizuojamas prekes. Nuteistųjų veiksmai vagysčių metu buvo tarpusavyje suderinti (detalesni argumentai išdėstyti anksčiau). Įvertinusi išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodomu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-259-885/2024 kaip precedentu nagrinėjamos bylos aplinkybėmis nesiremtina.

19. Apeliantas K. S. tvirtina ir tai, kad papasakojo teismui visą tiesą, tačiau susidūrė su siekiu nuteisti, nors ir neteisingai, vien dėl to, jog nesutiko su prokurorės pasiūlytu baudžiamuoju įsakymu ir apsunkina teismo darbą menkaverčiais nusikaltimais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, anksčiau išdėstytais argumentais sutikdama su pirmosios instancijos teismo nagrinėjamų veikų vertinimu kaip įvykdytų bendrininkų grupe, apeliacinio skundo teiginius dėl galimo apylinkės teismo išankstinio nusiteikimo apeliantų atžvilgiu vertina kaip deklaratyvius. Vien dėl nuteistiesiems nepalankaus sprendimo priėmimo teismo šališkumo įžvelgti nėra pagrindo.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)

20. Nuteistieji teigia, kad prisipažino dėl nusikalstamų veikų, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nepripažino lengvinančia jų atsakomybę. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.

21. Teismų praktikoje nurodoma, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką. Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-479/2014, 2K-516-697/2015, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad prisipažinimas nereiškia, jog kaltininkas turi sutikti su visa kaltinimų apimtimi, – turi būti pripažįstamos esminės faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės; taip pat kaltinamasis neturi visiškai sutikti su jo veikos teisiniu vertinimu, kuris pateiktas kaltinime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020).

22. Kaip aptarta anksčiau, J. B. ir K. S. pirmosios instancijos teisme pripažino įvykdę ir pasikėsinę įvykdyti vagystes, tačiau neigė veikę bendrininkų grupe. Analogiškos pozicijos J. B. laikėsi ir ikiteisminio tyrimo metu, o K. S. ikiteisminio tyrimo metu pozicijos dėl kaltės neišsakė. Nuteistųjų parodymai dėl bendrininkavimo baudžiamosios bylos medžiaga yra paneigti, tai yra apeliantai nepripažino visų esminių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas apeliantų atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte dėl BK 178 straipsnio 5 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytų veikų nenustatė pagrįstai.

Dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)

23. Apeliaciniuose skunduose taip pat nesutinkama su tuo, jog pirmosios instancijos teismas nuteistuosius pripažino recidyvistais. J. B. apeliaciniame skunde plačiau nedetalizuoja savo teiginio, o K. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis pirmą kartą nuteistas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nuteistieji nusikalstamas veikas padarė būdami recidyvistais (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

24. BK 27 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų; toks asmuo yra recidyvistas. Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo, tiek J. B., tiek K. S. nagrinėjamas vagystes padarė turėdami neišnykusį teistumą, būdami teisti už tyčinius nusikaltimus, kuriuos padarė, būdami pilnamečiai. Duomenys apie apeliantų teistumą kaltinamajame akte buvo nurodyti. Esant šioms aplinkybėmis, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytą apeliantų baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė recidyvistas pirmosios instancijos teismas nustatė teisingai, nepažeisdamas baudžiamojo įstatymo nuostatų.

Dėl bausmės

25. Nuteistoji J. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti jai paskirtą bausmę. Nuteistasis K. S. siūlo atsižvelgti, jog pirmą nusikalstamą veiką darė dėl siekio gauti pinigų, o antrą nusikalstamą veiką darė vedamas romantikos, taip pat prašo atkreipti dėmesį į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino ir gailisi, be to, įvertinti, jog pradėjo gydytis nuo priklausomybės narkotikams ir ateityje planuoja kreiptis į reabilitacinę programą, sutiktų, jei teismas apsiribotų jam skiriamu įpareigojimu gydytis. Teisėjų kolegija patikrina skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą dėl apeliantams paskirtų bausmių individualizavimo.

26. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1–3 dalys). Įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, kuris skaičiuojamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

27. Teisėjų kolegija vertina, kad bausmes apeliantams pirmosios instancijos teismas individualizavo tinkamai. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad apylinkės teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek padarytą nusikalstamą veiką, tiek nuteistųjų asmenybę, skiriamą bausmę motyvavo.

28. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, skirdamas bausmę J. B., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – padarė du baudžiamuosius nusižengimus, viena padaryta veika yra baigta, abi veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, viena nusikalstama veika buvo padaryta žala, įvertino nuteistosios asmenybę – teista už analogiškas veikas (teistumas neišnykęs), nedirbanti, bausta administracine tvarka, priklausoma nuo narkotinių medžiagų, yra įrašyta Respublikiniame priklausomybės ligų centre nuo 2023 m. kovo 30 d. Nuteistosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė, pripažino atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis tai, kad nusikalstamas veikas ji padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir veikdama bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas nuteistajai parinko laisvės apribojimo bausmes, jų dydį nustatė mažesnį nei įstatymo numatyto vidurkio, skyrė įpareigojimus, galinčius taisomai veikti nuteistosios elgesį – nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis, pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų įskaitant alkoholio. Subendrindamas bausmes, pirmosios instancijos teismas taikė palankesnį nuteistajai dalinį bausmių sudėjimo būdą. Teisėjų kolegija vertina, kad aptartų aplinkybių visuma nuosprendyje buvo įvertinta tinkamai, o nuteistajai paskirta bausmė yra adekvati jos padarytoms nusikalstamoms veikoms, jos asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį. Paskirtos bausmės rūšis ir dydis teisingumo principui neprieštarauja, panaikinti bausmę, keisti jos rūšį ar mažinti dydį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

29. Skirdamas bausmę K. S., pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – padarė du baudžiamuosius nusižengimus, viena padaryta veika yra baigta, abi veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, viena nusikalstama veika buvo padaryta žala, įvertino nuteistojo asmenybę – daug kartų teistas už analogiškas veikas (teistumas neišnykęs), nedirbantis, baustas administracine tvarka, priklausomas nuo narkotinių medžiagų, yra įrašytas Respublikiniame priklausomybės ligų centre nuo 2006 m. lapkričio 14 d. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė, pripažino atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas nuteistajam parinko griežčiausią bausmės rūšį, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje – areštą, už baigtą nusikalstamą veiką bausmės dydį nustatė nežymiai didesnio nei įstatymo numatyto vidurkio, už pasikėsinimą padaryti baudžiamąjį nusižengimą – mažesnio nei įstatymo numatyto vidurkio dydžio. Subendrindamas bausmes, pirmosios instancijos teismas taikė palankesnį nuteistajam dalinį bausmių sudėjimo būdą. Spręsti, kad paskirta bausmė yra per griežta, prieštarauja teisingumo principui, ar kad bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, jog jis pirmą nusikalstamą veiką darė dėl siekio gauti pinigų, o antrą nusikalstamą veiką darė vedamas romantikos, nėra pakankamas pagrindas švelninti skundžiamu nuosprendžiu teisingai paskirtą bausmę. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šioje byloje nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, todėl nuteistojo argumentai dėl per griežtos bausmės nepasitvirtino. Teisėjų kolegija teigiamai vertina apelianto siekį gydytis nuo priklausomybės narkotikams ir ateityje kreiptis į reabilitacinę programą, vis tik pažymi, jog vien nuteistojo pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas neatitinka bausmės paskirties ir su teisingumo principu nėra suderinamas. Tinkamai, nepažeidžiant baudžiamųjų įstatymų nuteistajam paskirta bausmė paliktina nepakeista.

30. Atsižvelgus į išdėstytą, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

31. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė Vilniaus apygardos teismui pažymas dėl antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje išlaidų. Pažymų duomenimis, valstybės naudai iš J. B. priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 175 Eur, iš K. S. – 166,67 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, be to, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų apeliacinius skundus, kurie šia nutartimi atmetami, gynėjų dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistųjų valios. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, vertina, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo principą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistųjų J. B. ir K. S. dėl būtino gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 322 straipsnio 1 dalis) nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistųjų J. B. ir K. S. apeliacinius skundus.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendį patikslinti, pašalinant iš aprašomosios dalies perteklinę aplinkybę, jog vagystes nuteistieji padarė, būdami sugyventiniai. Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistųjų J. B. ir K. S. nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.