Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

priteisti ieškovės UAB „Lirosa“ naudai solidariai iš atsakovių kaip laiduotojų A. G. ir I. A. 10 633,38 Eur skolą ir 12 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 10 633,38 Eur dydžio paskolą skaičiuojant nuo 2018-12-17 iki visiško paskolos grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo;

priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2012 m. lapkričio 2 d. kredito unija „Žemdirbio gerovė“ ir V. R. G. sudarė paskolos sutartį Nr. 12-00083, pagal kurią kredito unija paskolino paskolos gavėjai 12 598,47 Eur (43500,00 Lt). Paskolos grąžinimo terminas 2017 m. lapkričio 2 d. Paskolai užtikrinti 2012 m. lapkričio 2 d. paskolos gavėjos dukra A. G. su kredito unija sudarė laidavimo sutartį Nr. 201211-00002, kuria įsipareigojo paskolos gavėjai negrąžinus paskolos, sumokėti kredito unijai negrąžintą paskolą ar jos dalį, nesumokėtas palūkanas ir delspinigius per 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo unijos pranešimo išsiuntimo (Laidavimo sutarties Nr. 201211-00002 5.1 punktas). Paskolai užtikrinti 2012 m. lapkričio 2 d. I. A. su kredito unija sudarė laidavimo sutartį Nr. 201211-00001, kuria įsipareigojo paskolos gavėjai negrąžinus paskolos, sumokėti kredito unijai negrąžintą paskolą ar jos dalį, nesumokėtas palūkanas ir delspinigius per 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo unijos pranešimo išsiuntimo (Laidavimo sutarties Nr. 201211-00001 5.1 punktas). (duomenys neskelbtini) V. R. G. mirė. Negrąžintos skolos pagal paskolos sutartį likutis V. R. G. mirties dieną buvo 10902,34 Eur. 2016 m. vasario 26 d. Kredito unija, kaip palikėjos kreditorė, nepraleidusi 3 mėnesių termino, pateikė Šiaulių m. 1 -ajam notarų biurui pranešimą dėl reikalavimų V. R. G. įpėdiniams. Iš 2018-08-21 Šiaulių miesto 1-ojo notaro biuro rašto Nr. S-75 matyti, kad Šiaulių m. 1- ajame notarų biure yra užvesta V. R. G. turto paveldėjimo byla. Palikimą pagal turto apyrašą priėmė atsakovai A. G., A. G. ir J. G.. Antstolė Vaiva Šimkienė įpėdinio J. G. prašymu 2016-05-31 sudarė Paveldimo turto apyrašą Nr. 0071/16/01051. Pagal sudarytą turto apyrašą palikėja paliko įpėdiniams nekilnojamąjį turtą - 1649/2649 dalis iš 0,2649 ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Ant žemės sklypo stovi statiniai, kurie neįregistruoti. Apyrašo sudarymo dieną turto vertė nustatyta 32 000,00 Eur. Statinių rinkos vertės nustatyti negalima, nes jie neįregistruoti. 2016 m. vasario 26 d. kredito unija išsiuntė pranešimus laiduotojoms su prašymu atvykti į kredito uniją aptarti paskolos grąžinimo galimybių. 2016 m. kovo 7 d. atsakovė A. G. atvyko į kredito uniją ir pareiškė, kad įsipareigoja grąžinti paskolą dalimis. Nuo 2016-03-08 iki 2017-01-16 atsakovė A. G. pervedė kredito unijai 240,00 Eur. A. I. A. jokio atsakymo kredito unijai dėl prievolės įvykdymo nepateikė. 2018-12-17 kredito unija „Žemdirbio gerovė“ ir UAB „Lirosa“ sudarė reikalavimo teistų perleidimo sutartį, pagal kurią kredito unija perleido ieškovei reikalavimo teises į paskolos gavėją tiek pagal paskolos sutartį, tiek pagal laidavimo sutartis. Perleisto reikalavimo dydis - 10 662,34 Eur. 2019-01-02 ieškovė informavo atsakovus apie kreditoriaus pasikeitimą. Išsiuntė paskolos gavėjos įpėdiniams ir laiduotojams reikalavimą iki 2019 m. sausio 21 d. įvykdyti pinigines prievoles ieškovui - sumokėti 10 662,34 Eur, tačiau prievolės nebuvo įvykdytos. Ieškinio padavimo dieną (2019-03-04) skolą sudarė: negrąžinta paskolos dalis 10 662,34 Eur, 12 procentų dydžio sutartinių palūkanų pagal paskolos sutarties 2.6 p. už negrąžintą 10 662,34 Eur dydžio paskolą skaičiuojant nuo reikalavimo perėjimo ieškovei dienos, t. y. 2018-12-17, iki visiško kredito grąžinimo dienos. 2019-05-27 kredito unija su ieškove pasirašė sutarties pakeitimą - Priedą Nr. 4 prie 2018 m. gruodžio 17 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties, kuriuo kredito unija atpirko dalį ieškovei perleistų reikalavimų - 28,96 Eur, dėl to ieškovė patikslino savo reikalavimą, sumažindama reikalaujamos priteisti skolos dydį iki 10 633,38 Eur.

Ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikėjos mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti, taigi paskolos gavėjos vaikams - įpėdiniams, vadovaujantis CK 5.1 straipsnio 2 dalimi, priėmusiems palikimą pagal apyrašą, perėjo pareiga solidariai atsakyti ir už palikėjos turtines prievoles paveldimo turto ribose. Įpėdiniai yra priėmę mirusios paskolos gavėjos palikimą, tačiau iki ieškinio teismui padavimo dienos nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo jiems išdavimo, kurio pagrindu galėtų ir turėtų registruoti nuosavybės teises į mirusios palikėjos nekilnojamąjį turtą. Neįgyvendindami savo teisių ir nesikreipdami į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo bei savo vardu neregistruodami viešajame registre nuosavybės teisių į paveldėtą nekilnojamąjį turtą, žinodami apie egzistuojančias kreditoriaus reikalavimo teises, atsakovai (paveldėtojai) piktybiškai siekia apsunkinti (panaikinti) kreditoriaus, t. y. ieškovės, galimybes išieškoti iš jų pačių pareiškimu priimto paveldėto turto. Ieškovė prašo teismo įpareigoti atsakovus A. G., A. G. ir J. G. per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, o gavus paveldėjimo teisės liudijimą, jo pagrindu registruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises į paveldėtą turtą. Atsakovams neįgyvendinus teismo įpareigojimo per nustatytą terminą, suteikti ieškovei teisę atsakovų vardu gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir jų vardu registruoti nuosavybės teises į minėtą turtą. Atsakovės A. G. ir I. A., sudariusios laidavimo sutartis su paskolos davėju, turi pareigą solidariai atsakyti ieškovei, tačiau savo pareigų pagal laidavimo sutartis nėra tinkamai įvykdžiusios, todėl ieškovė prašo skolą su palūkanomis priteisti taip pat ir iš laiduotojų solidariai.

Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Lirosa“ atstovas R. S. papildomai paaiškino, kad atsakovai, nesikreipdami dėl paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo, tokiu būdu pažeidžia ieškovės interesus išsiieškoti skolą. Nesutinka su atsakovės I. A. pozicija, kuria kvestionuojamas jos atsakomybės solidarumas. Mano, kad prievolės solidarumas kyla iš laidavimo sutarties. Atsakovės atstovė bando teigti, kad laidavimo sutarties vykdymo terminas nėra suėjęs ir kad atsakovės I. A. atsakomybė yra subsidiari, tačiau ieškovė su tokia pozicija nesutinka. Mano, kad nėra jokių kliūčių priteisti skolą solidariai iš visų atsakovų. Ieškovė nori turėti galimybę imtis visų įmanomų priemonių, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau įvykdytas ir jei nepavyktų išieškoti skolos iš mirusiosios V. R. G. paveldėto turto, nebereikėtų pakartotinai kreiptis į teismą.

Atsakovė A. G. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai, neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepareiškė, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, A. Ž. informavo teismą, kad skolos išieškojimą vykdo antstolis R. Kudrauskas ir teismų procesuose nedalyvaus.

Trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, antstolis Arturas Bložė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, gautas jo prašymas nagrinėti bylą antstoliui nedalyvaujant.

Atsižvelgiant į tai, kad gauti trečiųjų asmenų Ričardo Kudrausko ir Arturo Bložės prašymai nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, visi proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo informuoti tinkamai, prašymai atidėti bylos nagrinėjimą negauti, neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos, byla išnagrinėta teismo posėdyje nedalyvaujant atsakovams A. G., J. G. bei tretiesiems asmenims, nereiškiantiems savarankiškų reikalavimų byloje, antstoliui Arturui Bložei, antstoliui Ričardui Kudrauskui, antstolei Eurikai Rulienei, A. Ž., uždarosios akcinės bendrovės „Mokilizingas“, uždarosios akcinės bendrovės „General financing“, Lindorff Oy filialo Lietuvoje atstovams (CPK 246 straipsnio 2 dalis, 247 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių bei jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad 2012 m. lapkričio 2 d. kredito unija „Žemdirbio gerovė“ ir V. R. G. sudarė paskolos sutartį Nr. 12-00083, pagal kurią kredito unija suteikė paskolos gavėjai 12 598,47 Eur (43 500,00 Lt) paskolą ir paskolos gavėja įsipareigojo ją grąžinti iki 2017 m. lapkričio 2 d. 2012 m. lapkričio 2 d. A. G. su kredito unija „Žemdirbio gerovė“ sudarė laidavimo sutartį Nr. 201211-00002, pagal kurią A. G. įsipareigojo paskolos gavėjai negrąžinus paskolos, sumokėti kredito unijai negrąžintą Paskolą ar jos dalį, nesumokėtas palūkanas ir delspinigius per 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo kredito unijos pranešimo išsiuntimo (Laidavimo sutarties Nr. 201211-00002 5.1 punktas). 2012 m. lapkričio 2 d. I. A. su kredito unija „Žemdirbio gerovė“ sudarė laidavimo sutartį Nr. 201211-00001, pagal kurią I. A. įsipareigojo paskolos gavėjai negrąžinus paskolos, sumokėti kredito unijai negrąžintą paskolą ar jos dalį, nesumokėtas palūkanas ir delspinigius per 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo kredito unijos pranešimo išsiuntimo (Laidavimo sutarties Nr. 201211-00001 5.1 punktas). (duomenys neskelbtini) V. R. G. mirė. Negrąžintos skolos pagal Paskolos sutartį likutis V. R. G. mirties dieną buvo 10 902,34 Eur. 2016 m. vasario 26 d. kredito unija „Žemdirbio gerovė“, kaip palikėjos V. R. G. kreditorė, vadovaudamasi CK 5.63 straipsnio 1 dalimi, nepraleidusi 3 mėnesių termino, pateikė palikimo atsiradimo vietos notarui - Šiaulių m. 1 -ajam notarų biurui pranešimą dėl reikalavimų V. R. G. įpėdiniams 10 902,34 Eur sumai. Iš 2018-08-21 Šiaulių miesto 1-ojo notaro biuro rašto Nr. S-75 matyti, kad Šiaulių m. 1- ajame notarų biure yra užvesta byla dėl paveldėjimo išdavimo pagal įstatymą į V. R. G., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą. Palikimą pagal paveldimo turto apyrašą priėmė palikėjos vaikai - atsakovai A. G., A. G. ir J. G.. Antstolė Vaiva Šimkienė įpėdinio J. G. prašymu 2016-05-31 sudarė paveldimo turto apyrašą Nr. 0071/16/01051, pagal kurį po palikėjos mirties atsakovai – įpėdiniai paveldėjo nekilnojamąjį turtą - 1649/2649 dalis iš 0,2649 ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini). Ant žemės sklypo stovi statiniai, kurie neįregistruoti (išduotas Šiaulių rajono savivaldybės 2006-10-06 statybos leidimas Nr. 275, kuriame nurodyta, kad statybos objektas yra gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai). Apyrašo sudarymo dieną turto vertė nustatyta 32 000,00 Eur (rinkos vertė nustatyta pagal VĮ Registrų centro pateikiamą vidutinę rinkos vertę, nustatytą 1649/2649 turto daliai). Statinių rinkos vertės nustatyti negalima, nes jie neįregistruoti. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad mirusios V. R. G. vardu įregistruota nuosavybės teisė į 1649/2649 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė viso žemės sklypo rinkos vertė 50 973 Eur. Statiniai šiame žemės sklype neįregistruoti. Iš turto apyrašo nustatyta, kad palikėja V. R. G. turėjo kreditorius kredito uniją „Žemdirbio gerovė“, AB DNB bankas, UAB „Mokilizingas“, A. Ž., UAB „General Financing“, antstolius Arturą Bložę, Ričardą Kudrauską ir Euriką Rulienę. Bendra kreditorinių reikalavimų suma – 16 463,25 Eur. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas A. G. paaiškino, kad reikalavimus pagal vartojimo kredito sutartį, sudarytą tarp mirusios V. R. G. ir AB DNB banko, perėmė Lindorff Oy filialas, be to, atsakovas buvo sudaręs laidavimo sutartį su kreditoriumi, pagal kurią buvo įsipareigojęs grąžinti kreditą sutarties nevykdymo atveju, todėl į bylą trečiuoju asmeniu, nereiškiančiu savarankiškų reikalavimų, buvo įtraukta Lindorff Oy, veikianti per filialą Lietuvoje, o ne DNB bankas. 2016-03-07 A. G. pateikė prašymą kredito unijai „Žemdirbio gerovė“, kuriuo įsipareigojo grąžinti V. R. G. paskolą pagal sutartį Nr. 12-00083 mokėdama dalimis kas mėnesį pirmus 6 mėnesius mokėdama po 30 Eur, prašė pratęsti skolos grąžinimo terminą 5 metams. 2018 m. gruodžio 17 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi kredito unija „Žemdirbio gerovė“ perleido naujajam kreditoriui UAB „Lirosa“ reikalavimo teises į negrąžintą 10662,34 Eur paskolos sumą pagal 2012-11-02 paskolos sutartį Nr. 12-00083 su užtikrinimo priemonėmis pagal laidavimo sutartis, sudarytas su A. G., I. A. ir 2012-11-02 neprotestuotiną paprastąjį vekselį, išduotą V. R. G., laiduotojos I. A. ir A. G.. UAB „Lirosa“ 201-01-02 raštais informavo atsakovus I. A., A. G. ir A. G. apie kreditoriaus pasikeitimą ir pareikalavo iki 2019-01-21 sumokėti naujajam kreditoriui 10 6662,34 Eur iki 2019-01-21. 2019-05-27 kredito unija „Žemdirbio gerovė“ ir UAB „Lirosa“ sudarė 2018 m. gruodžio 17 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pakeitimą, pagal kurį kredito unija „Žemdirbio gerovė“ atpirko 28,96 Eur dydžio reikalavimo teises į skolininkę V. R. G., susijusias su 2012-11-02 paskolos sutartimi Nr. 12-00083. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas patvirtina, kad ieškovė UAB „Lirosa“ yra likviduojama, jos likvidatoriumi nuo 2019-06-11 paskirtas R. S.. Duomenų, kad mirusioji ar atsakovai būtų sumokėję ieškovės reikalaujamą sumą byloje nėra, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovų solidariai 10 633,38 Eur skolą, 12 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 10 633,38 Eur skolą, skaičiuojant nuo 2018-12-17 iki visiško paskolos grąžinimo dienos ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Kaip matyti iš byloje pareikšto ieškinio ir aukščiau aptartos bylos medžiagos ieškovė reikalavimą dėl skolos priteisimo reiškia dviem savarankiškais teisiniais pagrindais, t. y. byloje keliamas atsakovų A. G., A. G. ir J. G. kaip mirusios paskolos gavėjos V. R. G. paveldėtojų atsakomybės pagal paskolos sutartį klausimas. Byloje taip pat kyla ginčas dėl atsakovių A. G. ir I. A. atsakomybės pagal laidavimo sutartis, kuriomis buvo užtikrintas mirusios V. R. G. paskolų grąžinimas.

CK 5.52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Jeigu šioje dalyje nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu.

Remiantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Jeigu bent vienas įpėdinis priėmė palikimą pagal turto apyrašą, tai ir visi kiti įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal turto apyrašą (5.53 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas, taigi įpėdiniui (įpėdiniams) kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas, priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo, visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis, 5.53 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad palikėjos V. R. G. palikimą yra priėmę trys paveldėtojai - jos vaikai atsakovai A. G., A. G. ir J. G.. Ieškovė prašo taikyti jiems solidariąją atsakomybę.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.53 straipsnyje, kuriame nustatytas palikimo priėmimas pagal apyrašą, nenustatyta, kaip įpėdiniai atsako už palikėjo skolas – solidariai ar subsidiariai, o tik apibrėžiamos atsakomybės paveldėtu turtu ribos, tačiau CK 5.52 straipsnis laikytinas norma, įtvirtinančia bendrąją taisyklę, kad jei yra keletas įpėdinių, jie už palikėjo skolas atsako solidariai. Toks aiškinimas leidžia apginti mirusiojo kreditorių interesus, nes priešingu atveju kreditoriai atsidurtų blogesnėje padėtyje, nei buvo iki palikėjo mirties. Jeigu vienas įpėdinis įvykdo visas palikėjo prievoles, tai tarp jo ir kitų įpėdinių susiklosto dalinės prievolės ir įvykdęs visas palikėjo prievoles įpėdinis įgyja teisę reikalauti iš kitų įpėdinių atitinkamos dalies, priklausomai nuo to, kokią palikimo dalį jis paveldėjo (CK 6.9 straipsnis). Tokiu atveju, kai skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2011; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2012 m. lapkričio 2 d. kredito unija „Žemdirbio gerovė“ ir V. R. G. sudarė paskolos sutartį Nr. 12-00083, pagal kurią kredito unija suteikė paskolos gavėjai 12 598,47 Eur (43 500,00 Lt) paskolą ir paskolos gavėja įsipareigojo ją grąžinti iki 2017 m. lapkričio 2 d., sutartyje nustatyta 12 procentų metinė palūkanų norma. (duomenys neskelbtini) V. R. G. mirė. Negrąžintos skolos pagal Paskolos sutartį likutis V. R. G. mirties dieną buvo 10 902,34 Eur. 2016 m. vasario 26 d. kredito unija „Žemdirbio gerovė“, kaip palikėjos V. R. G. kreditorė, vadovaudamasi CK 5.63 straipsnio 1 dalimi, nepraleidusi 3 mėnesių termino, pateikė palikimo atsiradimo vietos notarui - Šiaulių m. 1 -ajam notarų biurui pranešimą dėl reikalavimų V. R. G. įpėdiniams 10 902,34 Eur sumai.

Ieškovė UAB „Lirosa“ 2018-12-17 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi įgijo reikalavimo teises dėl skolos išieškojimo pagal minėtą paskolos sutartį (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Ginčo dėl ieškovės teisės reikšti ieškinį šioje byloje nėra.

Ieškovė šioje byloje pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovų – mirusios V. R. G. paveldėtojų, solidariai palikėjos skolą, susidariusią pagal paskolos sutartį ir nesumokėtas palūkanas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Mirusioji V. R. G. buvo prisiėmusi pareigą grąžinti paimtą paskolą ir sumokėti palūkanas paskolos davėjui. Pagal CK 6.200, 6.205 straipsnių nuostatas sutartys turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytais terminais. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnis), kreditorius turi reikalavimo teisę tol, kol skolininkas visiškai įvykdo prievolę.

Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalies, 6.872 straipsnio 1 dalies, 6.874 straipsnio 1 dalies nuostatas paskolos gavėjas turi pareigą mokėti paskolos davėjui palūkanas kaip atlyginimą už naudojimąsi suteiktos paskolos suma, paskolos gavėjui nevykdant įsipareigojimų grąžinti paskolą ir mokėti palūkanas sutartyje nustatytu terminu. Byloje pateikta paskolos sutartis patvirtina, kad sutarties šalys susitarė dėl 12 procentų metinės palūkanų normos (sutarties 2.9 punktas). Sutartinės palūkanos skaičiuojamos nuo negrąžintos paskolos likučio (10 633,38 Eur), ir skaičiuojamos nuo ieškovės reikalavimo teisės pagal paskolos ir reikalavimo teisės perleidimo sutartis įgijimo dienos (2018-12-17) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos (CK 6.874 straipsnis, 6.37 straipsnis).

Kadangi, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti įstatymo numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (10 633,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-03-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagrįstas.

Byloje nėra duomenų, kad nagrinėjamu atveju V. R. G. iki savo mirties buvo tinkamai įvykdžiusi prievoles pagal paskolos sutartį, todėl mirusios vaikai – atsakovai A. G., A. G. ir J. G., priėmę palikimą po savo motinos mirties, paveldėjo ne tik jos vardu registruotą turtą ir turtines teises, bet ir turtinius įsipareigojimus kreditoriams, pareigą tinkamai įvykdyti prievoles pagal aukščiau minėtą paskolos sutartį. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pradinio kreditoriaus reikalavimo teisės buvo tinkamai išviešintos (CK 5.63 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovė turi teisę reikalauti, kad prievoles pagal sutartį įvykdytų būtent atsakovai.

A. J. G. ir A. G. pateiktuose atsiliepimuose į ieškinį savo nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, kad jie neturi pareigos grąžinti paskolą, nes jos neėmė. Be to, atsakovės A. G. ir I. A. buvo sudariusios laidavimo sutartis su paskolos davėja, todėl mirus pagrindinei skolininkei V. R. G. būtent laiduotojos yra atsakingos už tinkamą prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymą. Kaip jau minėta, CK 5.52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Taigi, nepriklausomai nuo to, ar paveldėtojas pasinaudojo, ar ne palikėjo gauta paskola, priimdamas palikimą, žinodamas, kad palikėjas turėjo kreditorių, jis prisiima ne tik palikėjo turtą, bet ir pareigą atsiskaityti su kreditoriais, t. y. grąžinti palikėjo skolas. Nurodytais atsakovų argumentais į aptartas įstatymo nuostatas, numatančias paveldėtojų atsakomybę, neatsižvelgiama, todėl šie atsakovų argumentai atmetami kaip teisiškai nepagrįsti. Tai, kad nagrinėjamu atveju buvo sudaryta ne tik paskolos sutartis, bet jos vykdymas buvo užtikrintas ir laidavimo sutartimis, nepanaikina, atsakovų kaip paveldėtojų civilinės atsakomybės ir neatleidžia jų nuo pareigos vykdyti palikėjos sutartines prievoles.

Kaip jau minėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.52 straipsnis laikytinas norma, įtvirtinančia bendrąją taisyklę, kad jei yra keletas įpėdinių, jie už palikėjo skolas atsako solidariai. Tokiu atveju, kai skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2011; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2013). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovų atžvilgiu turėtų būti taikoma dalinė, o ne solidarioji atsakomybė. Patys atsakovai A. G. ir J. G. atsiliepimuose į ieškinį įrodinėjo, kad jie išvis neturi atsakyti pagal ieškinį, tačiau prievolės solidarumo neginčijo. Taigi, konstatuotina, kad ieškovė pagrįstai prašo taikyti atsakovams solidariąją atsakomybę.

A. J. G. taip pat nurodė, kad atsakovė A. G. buvo pateikusi prašymą išdėstyti skolos mokėjimą 5 metams, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad toks jos prašymas buvo patenkintas, todėl ši atsakovo nurodyta aplinkybė yra neįrodyta ir nesudaro teisinio pagrindo netaikyti atsakovui J. G. ir kitiems atsakovams civilinės atsakomybės (CPK 178 straipsnis),

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatytos priežastys, dėl kurių ieškovės pareikštas reikalavimas negalėtų būti tenkinamas. Taigi ieškovės reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų A. G., A. G. ir J. G. 10 633,38 Eur skolą ir 12 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 10 633,38 Eur dydžio paskolą skaičiuojant nuo 2018-12-17 iki visiško paskolos grąžinimo dienos, taip pat 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-03-06) iki visiško sprendimo įvykdymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paveldėjimą reglamentuojančiose CK normose nėra apibrėžta tikrosios turto vertės nustatymo procedūra, kriterijai ir momentas. Nors turto apyraše ir turi būti nurodytas visas daiktų, sudarančių palikimą, sąrašas, nurodant jų vertę ir aplinkybes, reikalingas jų vertei nustatyti (CK 5.53 straipsnio 5 dalies 1 punktas), tačiau vien vertės nurodymas turto apyraše ir (arba) paveldėjimo teisės liudijime savaime nereiškia, kad ši vertė objektyviai atspindi kainą, už kurią paveldėtas turtas gali būti realizuotas. Pirma, turto vertės nurodymas turto apyraše nėra atliekamas turint tikslą apriboti įpėdinio atsakomybę už palikėjo skolas vien ta verte, kuri nurodyta paveldimo turto apyraše. Jei paveldėtas turtas galėtų būti realizuotas už didesnę kainą, kuri yra būtina siekiant tenkinti palikėjo kreditorių reikalavimus, vien apyraše nurodytos mažesnės sumos sumokėjimas kreditoriams pažeistų pastarųjų teisę gauti kuo didesnį reikalavimo patenkinimą iš paveldėto turto ir neatitiktų jau minėtos CK 5.53 straipsnio 1 dalies, pagal kurią įpėdinis už palikėjo skolas atsako paveldėtu turtu. Antra, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą turto apyraše nurodomos informacijos surinkimo ir pateikimo našta tenka įpėdiniui, antstolis tik surašo į apyrašą įpėdinio pateiktą informaciją ir neturi pareigos tikrinti nurodomos paveldimo turto vertės teisingumo. Taigi nurodant paveldimo turto apyraše turto vertę nėra užklausiama visų suinteresuotų asmenų nuomonės; į apyrašą įrašant daiktų, sudarančių palikimą, vertę, nedalyvauja kreditoriai, šioje procedūroje nėra sprendžiami galimi ginčai dėl paveldimo turto vertės. Pažymėtina, kad, nustatant paveldėto turto vertę, yra aktuali paveldėto turto būsena, buvusi palikimo atsiradimo momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), todėl šalys gali įrodinėti, kad po palikimo atsiradimo turtas buvo pablogintas arba pagerintas.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės į palikimą atsiranda nuo palikimo priėmimo, o ne nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar įpėdinio nuosavybės teisių į paveldėtą registruotiną turtą įregistravimo. Tačiau paveldėjimo teisės liudijimas suteikia galimybę ne tik įpėdiniui, bet ir jo kreditorių naudai išieškojimą vykdančiam antstoliui disponuoti paveldėtu turtu, tai ypač aktualu tais atvejais, kai paveldimas registruotinas turtas, nes paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu yra registruojamos įpėdinio nuosavybės teisės į konkretų paveldėtą turtą (žr., pvz., Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 5 dalį, Lietuvos Respublikos saugos eismo automobilių keliuose įstatymo 27 straipsnio 1 dalį). Todėl tais atvejais, kai palikimą priėmęs įpėdinis, siekdamas apsunkinti kreditorių reikalavimų vykdymo iš paveldėto turto procesą, vengia kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, kreditorius ar išieškojimą vykdantis antstolis turi teisę kreiptis į teismą dėl skolininko įpareigojimo per teismo nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.66 straipsnis) ir įregistruoti paveldėtą registruotiną turtą savo vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-969/2018).