- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-11
- Bylos Nr.
- e2-101-1184/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01207-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Miniotienė
- Ieškovas
- T. V.
- Atsakovas
- S. G.
- Advokatai
- Doloresa Sitnikienė, Diana Latotina
- Kategorijos
institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Laurai Škielaitei-Tiškevičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal T. V.ieškinį atsakovui S. G. dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo, jo įsiskolinimo vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė T. V. prašo: 1) priteisti iš atsakovo S. G. vaikams A. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir M. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą kiekvienam po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki tol, kol vaikai sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaikų išlaikymas turi būti pervedamas į atsiskaitomąją sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad vaikams skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkys jų motina T. V.; 2) priteisti iš atsakovo S. G. vaikams A. G. ir M. G. bendrą 2 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą (kiekvienam vaikui po 1 400 Eur), kuris susidaro už laikotarpį nuo 2022 m. sausio mėnesio iki šio ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2023 m. kovo 1 d. Vaikų išlaikymo įsiskolinimas turi būti pervedamas į atsiskaitomąją sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad vaikams skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkys jų motina T. V.; 3) nustatyti vaikų A. G. ir M. G. gyvenamąją vietą su mama T. V.; 4) nustatyti atsakovui S. G. neribotą bendravimo su vaikais A. G. ir M. G. tvarką; 5) priteisti iš atsakovo S. G. ieškovei T. V. turėtas išlaidas renkant duomenis iš VĮ „Registrų centro“, iš viso 4,20 Eur; 6) priteisti iš atsakovo S. G. valstybei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovė T. V. ir atsakovas S. G., kuris turi (duomenys neskelbtini) pilietybę, yra susilaukę dviejų vaikų A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), ir M. G., gimusio (duomenys neskelbtini). Santuoka su atsakovu buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) miesto CMS, tačiau nepavykus palaikyti darnių santykių (duomenys neskelbtini) santuoka buvo nutraukta. Nutraukus santuoką, ieškovė 2021 m. gruodžio mėnesio pabaigoje su dviem vaikais grįžo į Lietuvą pas tėvus. Išsituokus liko neišspręsti su nepilnamečiais vaikais susiję klausimai. Atsakovas nuo išsiskyrimo, t. y. 2021 m. gruodžio mėnesio pabaigos iki šio ieškinio pateikimo teismui, neteikia vaikams išlaikymo, neperka reikiamų daiktų, kiekvienam vaikui per mėnesį apytiksliai reikėtų po 367,67 Eur, tačiau ieškovė šios sumos yra nepajėgi skirti. Mano, kad vaikų poreikių patenkinimui iš atsakovo kiekvienam vaikui reikalingas bent po 100 Eur išlaikymas, siekiant patenkinti vaikų būtinus vystymosi poreikius maistui, aprangai, medikamentams, higienos, ugdymo priemonėms, žaislams, gyvenamajai patalpai išlaikyti bei kitoms reikmėms. Kiekvienas vaikas gauna po 80,50 Eur vaiko išmoką iš valstybės. Atsakovas yra sveikas, gali dirbti ir turėti pajamas, vaikų priežiūros nevykdo. Ieškovės šeimos mėnesinės pajamos vidutiniškai sudaro 796 Eur, t. y. 520 Eur darbo užmokestis, 161 Eur valstybės skiriama išmoka vaikams ir 115 Eur socialinė pašalpa. Iš šių pajamų ieškovė turi išlaikyti vaikus bei išsilaikyti pati. Atsakovo tikslios pajamos ieškovei yra nežinomos, tačiau žinoma, kad, gyvenant kartu, atsakovas vidutiniškai uždirbdavo apie 220 000 dramų, kas vidutiniškai sudaro 500 Eur. Atsakovui esant sveikam ir darbingam vyrui bei turinčiam išlaikytinus asmenis, atsakovas privalo dėti maksimalias pastangas ir prisidėti prie vaikų išlaikymo kas mėnesį bent po 100 Eur nuo 2022 m. sausio mėnesio iki vaikų pilnametystės. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nuo gyvenimo skyriumi, t. y. 2021 m. gruodžio mėn. pabaigos, neteikia reguliaraus ir reikiamo dydžio išlaikymo, prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, kuris susidaro už laikotarpį nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2023 m. kovo mėn. (už 14 mėnesių), skaičiuojant po 100 Eur per mėnesį, iš viso 1 400 Eur skola vienam vaikui, o dviem vaikams skolą sudaro 2 800 Eur. Ieškovė nurodo, kad esant atsakovo norui bendrauti su vaikais, šį klausimą bus galima išspręsti be konkrečios bendravimo tvarkos nustatymo, todėl nėra būtinybės nustatinėti konkrečią bendravimo tvarką, prašo teismo nustatyti, kad vaikų ir tėvo bendravimas bus neribojamas. Nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą prašo teismo nustatyti su ieškove, kadangi nuo 2021 m. gruodžio mėn. pabaigos vaikai gyvena tik su ieškove, tėvas vaikų gyvenime dalyvauja retai ir tik nuotoliniu būdu, tarp ieškovės ir vaikų yra susiformavęs stiprus tarpusavio ryšys, tik ji gali vaikams užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas, tinkamai juos auklėti, skirti jiems pakankamai laiko, vaikai labiau yra prisirišęs prie ieškovės, vaikų tėvas kartą per mėnesį su vaikais bendrauja tik nuotolinio ryšio priemonėmis, nesupranta realių vaikų poreikių, kuriems neskiria finansinės paramos nuo išsiskyrimo (el. medž. 1 t., 1. 1-6).
3. Teismo posėdžio metu ieškovė T. V. ieškinį palaikė pilna apimtimi, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad turi du vaikus – A. G., gimusį (duomenys neskelbtini), ir M. G., gimusį (duomenys neskelbtini). Ieškovė išsiskyrė su atsakovu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Juos išskirdamas, teismas nesprendė su vaikais susijusių klausimų. Ji grįžo į Lietuvą pas tėvus, nes prieš tai čia gyveno, o atsakovas liko gyventi (duomenys neskelbtini). Atsakovas išlaikymo vaikams neteikia nuo jų išsiskyrimo, nes nurodo, kad ji pinigus išleis sau, o ne juos skirs vaikams. Grįžus į Lietuvą, atsakovas vaikams dar skambino tris mėnesius, o po to bendravimas baigėsi. Atsakovas ją informavo, kad gavo žinutę dėl mediacijos, tačiau joje dalyvauti atsisakė. Po mediacijos paskambino vieną kartą per mėnesį, kad galėtų vaikus pamatyti, o dabar iš viso neskambina. (duomenys neskelbtini) jie nuomojo butą, po skyrybų ji neturėjo už ką mokėti nuomos, todėl sutarė, kad važiuos į Lietuvą. Jie sutarė, kad atsakovas gali skambinti vaikams ir turi mokėti išlaikymą, tačiau jai grįžus į Lietuvą, jis jokio išlaikymo vaikams neteikė. Šiuo metu ieškovė turi draugą, gyvena pas jį namuose ir laukia gimstant bendram judviejų vaikui. Būsto išlaidas pati nepatiria, nes jas dengia draugas. Ji už mažojo vaiko M. darželį moka 90 Eur, o už A. darželį moka 50 proc. kainos, nes vaikas turi neįgalumą. Prašomo priteisti išlaikymo vaikų išlaikymui užteks, nes dar gauna vaiko išmokas, vaiko neįgalumą. Jos ir vaikų mėnesinės pajamos siekia iki 800 Eur, visas išmokas skiria valstybė. Vaikų pinigai sudaro 249,15 Eur, neįgalumas 295,50 Eur, dar gauna kompensaciją už vaiko priežiūrą 181,50 Eur. Vaikas A. turi (duomenys neskelbtini) sutrikimų. Vaiko rūbus ir avalinę reikia keisti kas pusę metų, išlaidos sudaro apie 200 Eur. Atsakovė teigė, jog kai jai neužtenka pinigų, pinigus jai paskolina mama, brolis, jos draugas D. I. taip pat jai perveda tam tikrą pinigų sumą. Su atsakovu nebendravo apie metus laiko. Supranta, kad atsakovas turi naują šeimą ir nenori su ja bendrauti. Apie teismo posėdį atsakovą informavo žinute, tačiau jis sakė, jog ką nori, tegul daro, jis vis tiek išlaikymo vaikams nemokės. Atsakovas su dabartine moterimi vaikų neturi, bet girdėjo iš kitų žmonių, kad jis turi dar vieną dukrą iš ankstesnių santykių. Pati turi tik du vaikus, o trečiojo vaiko laukiasi. Vaikams teiktino išlaikymo sumos prašo nedidelės, kadangi atsakovas nedirbo, o vidutinis atlyginimas (duomenys neskelbtini) sudaro apie 200 Eur, todėl jai iš dalies atsakovo gaila. Šiuo metu atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), prieš keturis mėnesius nuvažiavo ten gyventi pas kitą moterį. Teigė, jog jei atsakovas atvažiuotų į Lietuvą, vaikams leistų su juo bendrauti. Taip pat leistų bendrauti ir telefonu, tačiau pas tėvą važiuoti vaikų neišleistų, kur tėvas bebūtų. Papildomai paaiškino, jog vaikai realiai tikrojo tėvo nepažįsta, dabartinį draugą vadina tėvu. Kai skambina, irgi nepažįsta, klausia, koks „dėdė“ skambina. Papildomai duodama paaiškinimus ieškovė, prašė teismo bendravimo tvarkoje įtvirtinti bendravimo ribojimą, t. y. jog atsakovas su vaikais galėtų bendrauti tik Lietuvos Respublikoje, nes bijo, kad jai nežinant atsakovas negalėtų vaikų išsivežti į užsienio valstybę.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu ieškovės T. V. atstovė advokatė Diana Latotina - Micevičė prašė ieškinį tenkinti, iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos ieškinyje. Papildomai nurodė, kad ieškovei grįžus į Lietuvą, atsakovas nuo 2022 m. sausio mėnesio visiškai neprisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, ką patvirtina ir pateiktas ieškovės banko sąskaitos išrašas. Kitų įrodymų, kad atsakovas vaikams teiktų paramą daiktais, byloje nėra. Atsakovas žino, kad ieškovei reikia paramos auginant vaikus, kad sprendžiamas šis klausimas teisme, tačiau atsakovas pasirinkęs poziciją nedalyvauti, ignoruoti. Atsakovas turi pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų poreikių tenkinimą, todėl reikalavimas dėl tokio minimalaus išlaikymo priteisimo turėtų būti tenkinamas pilnai. Vien darželio mokestis sudaro didžiąją dalį prašomos priteisti išlaikymo sumos. Vaikų poreikiai ženkliai didesni. Ieškovė atsižvelgia į jo turtinę padėtį, tai yra jos teisė. Išlaikymo įsiskolinimas yra adekvati suma. Vaikai gyvena tik su mama, tėvas jų neaugina, neprisideda prie jų išlaikymo, pas mamą vaikams augti sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Ieškovė norėtų, kad atsakovas bendrautų su vaikais, bet atsakovas su vaikais nebendrauja, jų neišlaiko, turėtų būti nustatytas ribojimas, kad negali išsivežti vaikų į užsienį be ieškovės sutikimo. Vaikai nepažįsta savo tėvo, pirmiausia turėtų būti sprendžiamas ryšių atkūrimo klausimas, tik vėliau sprendžiama dėl galimo išvykimo. Prašo teismo išeiti už ieškinio ribų ir nustatyti ribojimą, kad atsakovas negalėtų išsivežti vaikų iš Lietuvos be ieškovės rašytinio sutikimo. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei ir ieškovės patirtas išlaidas renkant duomenis iš VĮ „Registrų centro“.
5. Atsakovui buvo siųsti procesiniai dokumentai į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurie grįžo neįteikti. Kadangi atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, o byloje buvo gautas ieškovės prašymas skirti kuratorių, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi atsakovo interesams atstovauti buvo paskirta kuratorė advokato padėjėja Doloresa Sitnikienė (CPK 139 straipsnis). Jai buvo įteikti procesiniai dokumentai. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, jo interesus atstovauja paskirta kuratorė.
Atsiliepimas
6. Atsakovo atstovė (kuratorė) Doloresa Sitnikienė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog sutinka su ieškinio reikalavimais iš dalies. Nurodė, kad nėra duomenų, kiek atsakovas gauna pajamų, tačiau vaikams išlaikyti lėšos reikalingos, ir ieškovės prašoma išlaikymo suma kiekvienam vaikui po 100 Eur nėra didelė. Taip pat nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas yra susidaręs nemažas, atsakovas galimai neuždirba tiek pinigų, kad galėtų jį visą sumokėti. Nėra duomenų, ar atsakovas tikrai neteikė vaikams išlaikymo už praėjusį laikotarpį, todėl, mano, kad būtų protinga išlaikymo įsiskolinimą priteisti nuo ieškinio padavimo dienos. Su kita ieškinio dalimi sutinka (el. medž. 2 t., l. 12-13).
Šalies argumentai
7. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė (kuratorė) Doloresa Sitnikienė su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad neaišku, ar atsakovas neturi kitų vaikų, ar dirba, kiek uždirba. Atsižvelgiant į uždarbio skirtumus (duomenys neskelbtini) ir Lietuvoje, išlaikymo įsiskolinimo prašo nepriteisti, nes atsakovas skolos nesugebės išmokėti, reikėtų atsižvelgti, kad ieškovė pati pasirinko važiuoti į Lietuvą auginti savo vaikus, kur pragyvenimo lygis aukštesnis. Neaišku, ar atsakovas tikrai (duomenys neskelbtini) gyvena, ar tie ryšiai iš tikrųjų nutrūkę. Atsakovas su vaikais bendrauja telefonu. Sutinka, kad būtų galima nustatyti, kad be atskiro susitarimo vaikai negalėtų išvykti į užsienį. Šiai dienai nėra užuominų, kad atsakovas gali vaikus pagrobti, nes jis jiems net neskambina. Su kitais ieškinio reikalavimais sutinka visiškai.
8. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Laura Škielaitė-Tiškevičė palaikė pateiktą 2024 m. gegužės 20 d. išvadą Nr. 6SD-5225 (el. b. medž. 2 t., l. 91-92). Teismo posėdžio metu iš esmės prašė ieškinį tenkinti. Papildomai atkreipė dėmesį, jog skyriaus specialistai lankėsi ieškovės šeimoje, iki tol nebuvo gavę jokių duomenų apie ieškovės šeimą. Ieškovė užtikrina vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas, vaikai prižiūrimi, jais rūpinasi viena ieškovė, gyvenamoji vieta ir kambarys atitinka vaikų poreikius, berniukams ruošiamas kambarys, statomos lovos, kitam kambaryje yra ruošiamasi būsimam naujagimiui, šeima gyvena tvarkingai, vaikai prižiūrėti. Dėl išlaikymo dydžio specialistams mama paaiškino, kad atsakovas neturi didesnių galimybių mokėti išlaikymo, bet atkreipia dėmesį, kad visa išlaikymo našta lieka ieškovei. Skyrius supranta, kad nebus galimybės išsireikalauti iš atsakovo išlaikymo, priteistas išlaikymas bus kaip formalumas. Išlaikymo įsiskolinimas turėtų būti priteistas, nes tėvas prie vaikų išlaikymo neprisidėjo ir neprisideda, bent jau iš dalies išlaikymo įsiskolinimas turėtų būti priteistas. Bendravimo tvarka turėtų būti papildyta nuostata, jog be rašytinio ieškovės sutikimo atsakovas vaikų neišvežtų į užsienį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
9. Teisme ieškovė pareiškė ieškinį dėl nepilnamečių vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir jo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovė ir atsakovas S. G. yra nepilnamečių vaikų A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), ir M. G., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (el. medž. 1 t., l. 26, 27). Ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, kuri (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta (el. medž. 1 t., l. 28, 29). Šalių nepilnamečiam vaikui A. G. nuo 2023 m. rugsėjo 235 d. iki 2025 m. rugsėjo 24 d. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, specialusis nuolatinė priežiūros (pagalbos) poreikis (el. medž. 2 t., l. 86, 87). Registruoto nekilnojamojo turto ieškovė neturi (el. medž. 2 t., l. 23), ieškovės vardu yra registruota sena transporto priemonė, kurios dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas (el. medž. 2 t., l. 22). Ieškovės pajamas sudaro už vaiką A. G. gaunama 295,50 Eur šalpos neįgalumo/negalios pensija, ieškovei mokama 181,50 Eur priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija ir 249,15 Eur išmoka vaikui, iš viso 726,15 Eur (el. medž. 2 t., l. 67-73). Šalių nepilnametis vaikas A. G. lanko (duomenys neskelbtini), už kurį ieškovė mokėjo įvairiai – nuo 26,32 Eur iki 93,16 Eur, o sūnus M. G. lanko (duomenys neskelbtini), už kurį ieškovė taip pat mokėjo įvairias sumas – nuo 54,88 Eur iki 93,16 Eur (el. medž. 2 t., l. 74-79). Atsakovas Lietuvoje nedirba, registruoto nekilnojamojo turto neturi (el. medž. 2 t., l. 21, 24), apie atsakovo faktinę turtinę padėtį teismas oficialios informacijos neturi, vadovaujasi ieškovės paaiškinimu. Iš ieškovės pateiktų įrodymų (banko sąskaitos išrašo) matyti, kad ieškovei gyvenant Lietuvoje, nuo 2022 m. pradžios atsakovas išlaikymo vaikams į ieškovės banko sąskaitą nemokėjo (el. medž. 2 t., l. 26-61).
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
10. Ieškovė prašo nepilnamečių vaikų A. G. ir M. G. gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsižvelgdamas į vaikų interesus ir siekdamas užtikrinti vaikų teisę į jų gyvenimo saugumą ir stabilumą, išanalizavęs įrodymų visumą ir atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė rūpinasi savo vaikais nuo gimimo, yra sudariusi vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas Lietuvoje, į tai, kad atsakovas su vaikais nuotoliniu būdu bendravo epizodiškai, kaip teigė ieškovė, šiuo metu tėvas iš viso su vaikais nebebendrauja, ryšys tarp tėvo ir vaikų yra visiškai nutrūkęs, vaikai tėvo nebepažįsta, tėvas vaikams išlaikymo neteikia, teismas sprendžia, kad nepilnamečių A. G. ir M. G. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka vaikų interesus, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina – ieškove T. V. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.168 straipsnis, 3.169 straipsnis).
Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo
11. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas visapusiškai vystytųsi. CK 3.170 straipsnyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.
12. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 39 punktas).
13. Ieškovė pareiškė reikalavimą nustatyti atsakovui S. G. neribotą bendravimo su vaikais A. G. ir M. G. tvarką, tačiau teismo posėdyje paprašė teismo papildyti bendravimo tvarką, nustatant ribojimą, kad tėvas su vaikais galėtų bendrauti tik Lietuvos Respublikoje ir be jos rašytinio sutikimo negalėtų išvežti vaikų į užsienį. Su šiuo prašymu sutiko ir išvadą teikianti institucija bei tokiam prašymui neprieštaravo ir atsakovo atstovė.
14. Pažymėtina, kad šeimos kategorijos bylose teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, ar taikyti alternatyvų subjektinių teisių arba teisėtų interesų gynimo būdą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 376 straipsnio 3, 4 dalys). Tokio pobūdžio šeimos bylose teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir siekdamas apginti nepilnamečio vaiko interesus, įsitikinęs, kad vaiko interesai ir poreikiai pagal šalių reikalavimus užtikrinti nebus, teismas turi teisę išeiti už ieškinio reikalavimo ribų ir priimti, teismo nuomone, geriausiai vaiko, taigi ir viešąjį, interesą atitinkantį sprendimą.
15. Nagrinėjamu atveju, ieškovei ir atsakovui nutraukus santuoką, atsakovas liko gyventi (duomenys neskelbtini), ieškovė su vaikais grįžo į Lietuvą, vėliau atsakovas išvyko į (duomenys neskelbtini), ieškovės teigimu, atsakovo ir sūnų bendravimas retėjo ir galiausiai iš viso yra nutrūkęs, vaikai tėvo nepažįsta ir kitą asmenį (ieškovės sugyventinį) vadina tėvu, tačiau, nors atsakovas yra nusišalinęs nuo bendravimo su vaikais ir neteikia jiems išlaikymo, ieškovė išreiškė nuogąstavimą, kad, atvykęs į Lietuvą, atsakovas gali vaikus išsivežti be ieškovės sutikimo.
16. Įvertinęs ieškovės paaiškinimus ir išvadą teikiančios institucijos atstovės nuomonę, tai, kad atsakovo atstovė (kuratorė) dėl ieškovės pateiktos bendravimo tvarkos prieštaravimų neišreiškė, atsižvelgdamas į vaikų jauną amžių bei tėvo nebendravimą su vaikais, jų emocinio ryšio nebuvimą, į tai, kad atsakovas gyvena įvairiose šalyse, teismas, siekdamas užtikrinti vaikams emocinės būklės stabilumą bei emociškai saugią bendravimo aplinką, išvengti galimo streso, teikdamas prioritetą abiejų tėvų bendram susitarimui dėl bendravimo su vaikais tvarkos, sprendžia, kad ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka su teismo posėdžio metu prašomu nustatyti papildomu ribojimu atitinka atsakovo ir vaikų interesus, todėl nustatytina ieškovės pateikta bendravimo tvarka, papildomai nurodant, kad atsakovas negali išvežti vaikų A. G. ir M. G. už Lietuvos Respublikos ribų be raštiško ieškovės T. V. sutikimo (CK 3.170 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai, 376 straipsnio 3 dalis).
17. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir pasikeitus aplinkybėms dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 22 punktas).
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
18. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, tai yra teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).
19. Pagal kasacinio teismo praktiką orientacinis abiejų tėvų teiktinas išlaikymo dydis, garantuojantis minimalų, socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį, yra vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, kuris ieškinio pateikimo metu buvo 840 Eur (633,00 Eur atskaičius mokesčius, kas sudarytų po 316,50 Eur iš kiekvieno iš tėvų), o nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 924 Eur (708,42 Eur atskaičius mokesčius, kas sudarytų po 354,21 Eur iš kiekvieno iš tėvų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Iš ieškovės pateiktos pažymos apie pajamas matyti, kad ieškovė už abu vaikus gauna 249,15 Eur išmoką vaikams (el. medž. 2 t., l. 90).
20. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nurodė, kad išlaikymo išlaidas vienam vaikui sudaro: maistas – 80 Eur, apranga – 50 Eur, lavinimo priemonės – 20 Eur, vaistai, vitaminai – 15 Eur, laisvalaikis – 30 Eur, avalynė – 40 Eur, patalynė – 10 Eur, higienos prekės – 15 Eur, priemonės namų švarai – 5 Eur, namų ūkio reikmenys ir išmaniosios techniko priemonės – 30 Eur, internetas – 4,67 Eur, komunaliniai mokesčiai – 60 Eur, kitos nenumatytos išlaidos – 10 Eur, iš viso vieno vaiko išlaikymui – 369,67 Eur. Nors ieškinyje ieškovė nurodė, kad už vaikų darželį ji išlaidų nepatiria, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad už mažojo vaiko M. darželį moka 90 Eur, o už A. darželį moka 50 proc. kainos, nes vaikas turi neįgalumą. Iš ieškovės pateiktų pažymų matyti, kad už vaiko A. G. lankomą (duomenys neskelbtini) ieškovė mokėjo įvairiai – nuo 26,32 Eur iki 93,16 Eur, o už sūnus M. G. lankomą (duomenys neskelbtini) ieškovė taip pat mokėjo įvairias sumas – nuo 54,88 Eur iki 93,16 Eur.
21. Pačios ieškovės mėnesinės pajamos, gaunamos iš esmės už vaikus iš valstybinių išmokų, sudaro 726,15 Eur, ieškovė nekilnojamojo turto neturi. Kadangi nepilnamečiam vaikui A. G. nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. iki 2025 m. rugsėjo 24 d. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, teismo vertinimu, ieškovei mokama išmoka už nustatytą neįgalumą kompensuoja šių poreikių tenkinimo išlaidas. Ieškovė nurodė, kad nors kiekvienam vaikui apskaičiuotos išlaikymo sumos yra nepajėgi skirti, jai finansiškai padeda mama, brolis, taip pat ir sugyventinis, tačiau tokio nedidelio išlaikymo iš atsakovo prašo atsižvelgdama į (duomenys neskelbtini) esantį pragyvenimo lygį.
22. Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas ar turimą nekilnojamąjį turtą teismui nepateikta, Lietuvoje jis pajamų negauna, nekilnojamojo turto neturi. Iš ieškovės pateiktų paaiškinimų teisme matyti, jog atsakovui yra žinoma apie ieškovės pradėtą procesą teisme dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau jis nerodė domėjimosi byla, proceso eiga, ieškovei nurodė, jog išlaikymo nepilnamečiams vaikams neteiks. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, jog atsakovo mėnesinės pajamos (duomenys neskelbtini) nebuvo didelės, tačiau šiuo metu jis yra išvykęs į (duomenys neskelbtini) ir apie jo gaunamas pajamas ir turtą duomenų nėra. Be to, ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas, jos žiniomis, turi dar vieną vaiką iš ankstesnių santykių.
23. Atsakovo atstovė (kuratorė) atsiliepime ir teismo posėdyje sutiko su prašomo priteisti išlaikymo dydžiu, nurodė, jog vaikams išlaikyti lėšos yra reikalingos, ir ieškovės prašoma išlaikymo suma kiekvienam vaikui po 100 Eur nėra didelė, todėl turėtų būti priteista iš atsakovo.
24. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Duomenų, jog atsakovas turėtų sveikatos problemų ar būtų kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, dėl kurių negalėtų dirbti ir kurios įtakotų jo darbingumą ar galimybes gauti pakankamas pajamas ateityje, nėra.
25. Pažymėtina, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Atsakovas, privalo dėti maksimalias pastangas gauti pajamų ir teikti savo nepilnamečiams vaikams išlaikymą.
26. Nagrinėjamu atveju, įvertinus šalių galimybes teikti vaikams išlaikymą, aktualus yra CK 3.198 straipsnio 1 dalies reglamentavimas, numatantis, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Kai tėvų turtinė padėtis nėra itin gera, visos būtinosios išlaidos turi būti detaliai įvertinamos ir paskirstomos racionaliai, tokiu atveju vaiko poreikiai taip pat tenkinami mažesne apimtimi.
27. Teismas atsižvelgia į turimus duomenis apie šalių turtinę padėtį, į tai, kad šiuo metu ieškovė nedirba (laukiasi trečio vaiko), gaunamos pajamos iš valstybinių išmokų yra nedidelės, o atsakovui neteikiant išlaikymo kas mėnesį, gali nukentėti nepilnamečių vaikų interesai. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, nors ieškovė nurodė, jog jam yra žinoma apie bylos iškėlimą teisme, duomenų apie savo gaunamas pajamas, turimą turtą ir galimybes dirbti nepateikė, nėra duomenų ir apie jo blogą sveikatos būklę, jis yra gana jauno amžiaus (CPK 178 straipsnis). Atsakovas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, būdamas darbingo amžiaus asmuo, byloje nesant duomenų apie kokius nors fizinius ar psichinius trūkumus, turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių, sveikatos bei profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Pažymėtina, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikai, tenka ir kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Kaip minėta, byloje nėra jokių oficialių duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, taip pat nėra pateikta įrodymų apie prastą atsakovo sveikatos būklę ar turimą nedarbingumą, tačiau akivaizdu, kad atsakovas vengia vaikams teikti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, nors turi pareigą išlaikyti vaikus, todėl išlaikymas priteistinas (CPK 178, 185 straipsniai).
28. Atsižvelgiant į tai, kad nėra žinomos atsakovo oficialios pajamos, turimas nekilnojamasis turtas, taip pat, jog nėra duomenų apie atsakovo sveikatos problemas, ieškovės teigimu, atsakovas šiuo metu yra išvykęs į (duomenys neskelbtini), kur vidutinis darbo užmokesti yra tikrai aukštesnis nei (duomenys neskelbtini), galimai turi ir kitų išlaikytinų, tačiau, teismo vertinimu, atsakovas neabejotinai gali teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, todėl ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo S. G. nepilnamečiams vaikams A. G. ir M. G. priteistinas kiekvienam vaikui ieškovės prašomo dydžio išlaikymas – po 100 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki tol, kol vaikai sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CPK 178, 185 straipsniai, CK 3.192, 3.200, 3.208 straipsniai).
29. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnis).
30. Nustatytina uzufrukto teisė ieškovei tvarkyti nepilnamečių vaikų gaunamą išlaikymą (CK 3.185 straipsnis). Nustatytina, jog vaikų išlaikymas turi būti pervedamas į ieškovės T. V. atsiskaitomąją banko sąskaitą.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
31. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo kiekvienam vaikui po 1 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą, kuris susidarė už laikotarpį nuo 2022 m. sausio mėnesio iki šio ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2023 m. kovo 1 d., skaičiuojant po 100 Eur, nes atsakovas vaikų neišlaikė nuo pat jų grįžimo gyventi Lietuvą. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė (kuratorė) prašė išlaikymo įsiskolinimo nepriteisti, atsižvelgiant į tai, kad neaišku, ar atsakovas neturi kitų vaikų, ar dirba, kiek uždirba, kad įvertinus (duomenys neskelbtini) pragyvenimo lygį, atsakovas skolos nesugebės išmokėti, neaišku, ar atsakovas tikrai (duomenys neskelbtini) gyvena, ar tie ryšiai iš tikrųjų nutrūkę.
32. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Pažymėtina, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
33. Ieškovė pateikė savo banko sąskaitos išrašą, kuris patvirtina, kad šiuo laikotarpiu, t. y. nuo 2022 m. sausio mėnesio iki 2023 m. kovo mėnesio atsakovas išlaikymo nepilnamečiams vaikams neteikė (CPK 178 straipsnis). Ieškovė išlaikymo įsiskolinimą prašo priteisti skaičiuodama minimalia suma – po 100 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Minėtu laikotarpiu vaikus išlaikė viena ieškovė su savo artimųjų pagalba.
34. Įvertinus tai, kad prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimo suma yra nedidelė, atsakovas vengė išlaikyti savo vaikus, teikti bent minimalių poreikių užtikrinimui reikalingą išlaikymą, vertinant, kad vaikų amžius šiuo atveju nėra kriterijus spręsti dėl ženkliai mažesnių jų išlaikymo poreikių ir atsižvelgiant į faktines atsakovo galimybes sumokėti įsiskolinimą (atsakovas šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), kur gali rasti darbą pagal savo fizines galimybes ir sugebėjimus), todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už 14 mėnesių nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 1 d. kiekvienam vaikui po 1 400 Eur (CK 3.200 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
36. Ieškovė patyrė 4,20 Eur išlaidų (el. medž. 1 t., l. 46), rinkdama duomenis iš VĮ „Registrų centro“, kurios ieškovei, ieškinį tenkinus, priteistinos iš atsakovo S. G. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
37. Kadangi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo valstybei pagal įstatymą ir 2022 m. kovo 17 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. kovo 17 d. sprendimą (su vėlesniais pakeitimais), todėl, ieškinį tenkinus, iš atsakovo valstybei priteistinas 226,00 Eur žyminis mokestis (109,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą nustatyti gyvenamąją vieta ir kt.; žyminio mokesčio suma, skaičiuotina už vaikų išlaikymo reikalavimą – viso 54,00 Eur, už išlaikymo įsiskolinimą – 63,00 Eur) (CPK 83, 88, 96 straipsniai).
38. Valstybė už ieškovės atstovavimą ir vertimo paslaugas patyrė 954,95 Eur bylinėjimosi išlaidų (el. medž. 2 t., l. 63-65). Kadangi ieškinys tenkintas visiškai, valstybei iš atsakovo priteistinos 954,95 Eur ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos (CPK 80, 88, 96, 99 straipsniai).
39. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 18,09 Eur, t. y. didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411, nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
40. Nagrinėjamoje byloje teismas 2023 m. liepos 21 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. G., gim. asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2023 m. liepos 19 d. iki teismo sprendimo priėmimo. 2023 m. liepos 21 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priėmus sprendimą, panaikintinos (CPK 149 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti nepilnamečių vaikų A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti atsakovo S. G., gimusio (duomenys neskelbtini), neribotą bendravimo su vaikais A. G. ir M. G. tvarką, papildomai nurodant, kad atsakovas S. G. negali išvežti vaikų A. G. ir M. G. už Lietuvos Respublikos ribų be raštiško ieškovės T. V. sutikimo.
Priteisti iš atsakovo S. G., gimusio (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą kiekvienam po 100 Eur (šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2023 m. kovo 10 d.) iki tol, kol vaikai sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaikų išlaikymas turi būti pervedamas į ieškovės T. V. atsiskaitomąją sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo S. G., gimusio (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 1 d., pervedant lėšas į ieškovės T. V. atsiskaitomąją sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo S. G., gimusio (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 1 d., pervedant lėšas į ieškovės T. V. atsiskaitomąją sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini).
Nustatyti uzufrukto teisę ieškovei T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarkyti nepilnamečių vaikų A. G. ir M. G. gaunamas išlaikymo lėšas.
Priteisti iš atsakovo S. G., gimusio (duomenys neskelbtini), ieškovei T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4,20 Eur (keturių eurų 20 centų) dydžio bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo S. G., gimusio (duomenys neskelbtini), valstybei 244,09 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt keturių eurų 9 centų) bylinėjimosi išlaidas (žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu), pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Priteisti iš atsakovo S. G., gimusio (duomenys neskelbtini), valstybei 954,95 Eur (devynių šimtų penkiasdešimt keturių eurų 95 centų) bylinėjimosi išlaidas (antrinės teisinės pagalbos išlaidas), pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Įskaityti į priteistą išlaikymą mokėtas išlaikymo lėšas, jeigu tokie mokėjimai buvo atlikti vykdant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo priteisimo.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti nuo sprendimo priėmimo dienos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.