Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant:

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

1) 2009-06-25 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2009-09-30 nuosprendžiu, pagal baudžiamojo kodekso (toliau BK) 259 str. 1 d. (dvi veikos), BK 260 str. 2 d. - 4 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausme;

2) 2016-10-19 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d. – 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, BK 75 str. - bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3) 2020-11-04 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 281¹- str. 1 d. , pritaikius BK 64¹ str. – 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda; skirtos baudžiamojo poveikio priemonės,

4) 2022-02-01 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 243 str., subendrinus su 2020-11-04 baudžiamuoju įsakymu – 18 parų arešto ir 40 MGL (2000 Eur) bauda, arešto bausmę atlikęs, baudos nesumokėjęs;

5) 2022-06-20 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 259 str. 1 d. - 60 parų arešto, BK 64¹ str. bausmė sumažinta 1/3 - 40 parų arešto bausme, BK 64 str. 1, 2 dalimis subendrinus su 2022-02-01 baudžiamuoju įsakymu – 40 parų arešto ir 40 MGL (2 000,00 Eur) bauda, BK 75 str. - arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėn., paskiriant intensyvią priežiūrą – neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 5.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvauti elgesio pataisos programoje, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs.

2022-09-22 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi A. R., panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas vykdyti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. birželio 20 d. nuosprendžiu paskirtą 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

6) 2022-09-28 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 243 str. ir paskirta 33 (trisdešimt trys) paros arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirti galutinė bausmė paskirta – 22 (dvidešimt dvi) paros arešto. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 3 d. 9 d., 65 str. paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022-06-20 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta – 40 parų arešto ir 40 MGL (2000 Eur) bauda ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 62 (šešiasdešimt dvi) arešto ir 40 MGL (2000 Eur) bauda.

7) 2022 m. gruodžio 21d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 243 str.-33 paros arešto, BK 281¹ str. 1d. –laisvės atėmimas 6 mėnesiams, BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimas 6 mėnesiams, taikytas BK 63 str. 1d. 4 d., BK 64¹ str., BK 63 str. 1,3,9 d. ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas– 8 mėn. 2 d. ir 40 MGL , t. y. 2000 Eurų bauda, 2023-05-10 paleistas lygtinai prieš 2 mėnesius, laisvės atėmimo bausmę atlikęs 2023-07-10 išregistruotas iš probacijos duomenų registro, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. R. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2023 m. rugpjūčio 21 d., apie 21.40 val., (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą kumščiu sudavė J. R. į pakaušį ir vieną kartą kumščiu į veidą, taip sukėlė nukentėjusiajam J. R. fizinį skausmą ir padarė pakaušio srities sumušimą su poodine kraujosruva, lūpų srities kairėje kampo srities sumušimą su kraujosruvomis paodėje, raudonyje ir vidiniame paviršiuje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, įvykio dieną po 21 val. grįžo į namus, (duomenys neskelbtini), iš draugės, gyvenančios kitoje laiptinėje, pasileido muziką. Jo supratimu, muziką leido nelabai garsiai, nes jis gyvena (duomenys neskelbtini), virš jo buto gyvena draugas su šeima, jie niekada nesiskundė, kad jis (kaltinamasis) per garsiai klausausi muzikos. Po kurio laiko jo bute dingo elektra. Išėjęs į laiptinę, įjungė automatuką ir bute vėl atsirado elektra, toliau klausėsi muzikos. Po to išgirdo beldimą į duris, pradaręs duris pamatė stovintį nukentėjusįjį, kuris jam priekaištavo dėl garsiai leidžiamos muzikos. Jis (kaltinamasis) nesusivaldęs nukentėjusiajam vieną kartą kumščiu sudavė per galvą, papriekaištavęs, kad jis (nukentėjęs) išjunginėja skaitiklius jo bute. Nukentėjęs pasakė, kad kvies policiją ir pradėjo lipti laiptais žemyn. Tuomet jį pasivijo laiptinės pirmame aukšte supykęs, kad nukentėjęs skambina į policiją, nors nepamena, ar girdėjo kaip jis kviečia policiją, vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiam į veido sritį. Po to apsisuko ir grįžo atgal į butą. Nurodė, kad kaltinime viskas surašyta teisingai. Nurodė, kad jis negali atsakyti kodėl tokiu būdu sprendžia problemas. Nurodė, kad jis pats turi problemų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. Ypač situacija pablogėjo, kai jam nuėmė apykoję. Nurodė, kad jis yra susitaręs, kad būtų užkoduotas nuo alkoholio vartojimo (duomenys neskelbtini), nuo šios priklausomybės. Nurodė, kad įvykio dieną, kai atvyko policija, jam buvo nustatytas virš 2 prom. girtumas. Nukentėjusiojo norėjo atsiprašyti, susitaikyti, bet nukentėjęs jo vengia, nenori šnekėtis. Nurodė, kad nuo rugsėjo 1 d. pradės mokytis (duomenys neskelbtini), nes sunkaus fizinio darbo dėl savo sveikatos dirbti negali. Nurodė, kad su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka, mano, per didelis. Sutiktų sumokėti jam neturtinės žalos iki 500 Eur. Supranta, kad nukentėjusiajam sužalojimai buvo padaryti nuo jo veiksmų. Nurodė, kad blaivus būdamas tikrai nebūtų taip pasielgęs.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius abi nusikalstamas veikas, jo kaltė visiškai įrodyta teisiamojo posėdžio metu ir kitais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjęs J. R. parodė, kad kaltinamojo iki įvykio nepažinojo. Nurodė, kad jis dirba užsienyje, o kai grįžta į Lietuvą, laikinai apsigyvena pas savo močiutę, (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad Š. m. liepos 23 d., naktį, apie 2.30 val., jis taip pat kvietė policiją dėl triukšmo (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 21 d. (duomenys neskelbtini) taip pat buvo didelis triukšmas, buvo labai garsiai klausoma muzikos. Jis nuėjęs pasibeldė į minėto buto duris, tačiau durų niekas neatidarė, todėl jis išjungė minėto buto elektros saugiklius, pripažįsta dėl to yra kaltas. Jam išjungus buto saugiklius, iš buto išėjo kaltinamasis. Jis kaltinamojo paklausė, ar jis pažįsta laikrodį, nes jau buvo beveik 22 val. Tuomet kaltinamasis pradėjo keiktis įvairiais necenzūriniais žodžiais, juto kaip nuo jo sklido alkoholio kvapas. Suprato, kad su juo nesusišnekės, nusisuko ir norėjo leistis laiptine žemyn. Tuomet kaltinamasis jam iš nugaros trenkė kumščiu į pakaušį. Jeigu jis būtų netrenkęs, jis būtų net policijos nekvietęs. Tai viskas vyko ketvirtame aukšte. Kai kaltinamasis jam trenkė, jis pasakė kaltinamajam, jog skambins į policiją. Pradėjo leistis laiptine žemyn, skambino į policiją. Kaltinamasis matyt tai išgirdo, todėl pradėjo jį vytis. Kaltinamasis jį pasivijo pirmame aukšte prie lauko durų, kai jis dar kalbėjo telefonu su pagalbos centru. Tuo metu jis atsisuko į jį, nugara buvo atsisukęs į duris, kaire ranka bandė paspausti mygtuką, kad atsidaryti laiptinės lauko duris, kai kaltinamasis vėl kumščiu jam trenkė į veido sritį, pataikė į lūpą. Nurodė, kad jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, buvo sukeltas fizinis skausmas, turėjo nepatogumų. Pirmą naktį iš viso nemiegojo, buvo nuvežtas į policijos komisariatą, kur parašė pareiškimą. Juto stresą, fizinį skausmą, iki šiol turi nepatogumų valgant, maistą gali kramtyti tik su dešine puse, todėl byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo palaiko, prašo priteisti iš kaltinamojo. Nedarbingumo pažymėjimo neturėjo. Nurodė, kad tą patį vakarą, t. y. naktį, kai policijos pareigūnai jį parvežė atgal namo, kaltinamasis vėl trenkė, kaip įtaria kumščiu, į buto duris, jį pažadino. Jis pats nelabai išsigando, bet bute buvusi močiutė labai išsigando. Pro duryse įrengtą akutę jis matė, kad už durų buvo kaltinamasis, ir jis buvo ne vienas. Nurodė, kad anksčiau konfliktų su kaltinamuoju nei jis, nei močiutė neturėjo. Nurodė, kad šeštadienį kaltinamasis jį pamatęs prie parduotuvės pasakė: „Ar girdi, ateini čia“. Nurodė, kad jis nežino kokie kaltinamojo tikslai, jis jų tokių kalbų nesupranta, jam tai atrodo kaip gąsdinimas. Nurodė, kad jis pats dirba užsienyje, jo gaunamos mėnesinės pajamos buvo apie 1500 Eur.

Iš byloje esančio 2021-08-21 nukentėjusio rašyto pareiškimo (duomenys neskelbtini) matyti, kad jis pranešė, jog 2023-08-21 apie 21.40 val. kilus konfliktui dėl garsiai leidžiamos muzikos, (duomenys neskelbtini) nepažįstamas vyriškis sudavė vieną kartą kumščiu jam į pakaušį ir nulipus į (duomenys neskelbtini) prie laiptinės lauko durų iš vidinės pusės sudavė dar kartą kumščiu į veidą. Smūgių sudavimo metu jis juto fizinį skausmą. Medikų pagalbos nereikėjo. Tas vyriškis gyvena, (duomenys neskelbtini) marškinėlius, jo nosis buvo kreiva, galimai kažkada lūžusi. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti kaltą asmenį (b. l. 10-18);

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta fotografuota ( b. l. 10-18 ).

Iš byloje esančio Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo (26-27) matyti, kad 2023-08-21, 22.04 val. A. R. nustatytas 2,73 promilių girtumas,

Iš byloje esančios valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 1743/2023(02), (b. l. 46-47) matyti, kad J. R. padaryta pakaušio srities sumušimas su poodine kraujosruva, lūpų srities kairėje kampo srities sumušimas su kraujosruvomis paodėje, raudonyje ir vidiniame paviršiuje. Sužalojimų vaizdas neprieštarauja užduotyje nurodytam traumos laikui ir būdui. Sužalojimai padaryti kitu buku riboto paviršiaus daiktu, tikėtina kumščiu. Padarytas nežymus sveiktos sutrikdymas, dėl smūgių sudavimo J. R. galėjo justi fizinį skausmą.

Iš byloje esančio 2023-08-22 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjęs atpažino A. R. kaip asmenį smurtavusį 2023-08-21, 21.40 val. daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), jo atžvilgiu (b. l. 48-55);

Vadovaujantis BPK 20 str. 301 str. 1 d., teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikalstamą veiką, t. y. kaltinamasis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2023 m. rugpjūčio 21 d., apie 21.40 val., daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą kumščiu sudavė J. R. į pakaušį ir vieną kartą kumščiu į veidą, taip sukėlė nukentėjusiajam J. R. fizinį skausmą ir padarė pakaušio srities sumušimą su poodine kraujosruva, lūpų srities kairėje kampo srities sumušimą su kraujosruvomis paodėje, raudonyje ir vidiniame paviršiuje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimai žmogaus sveikatai. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiam buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nežymus sveiktos sutrikdymas. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Smurtinį veiksmą kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamasis privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų, t. y. , namo 1-oje laiptinėje, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė J. R. į pakaušį ir vieną kartą kumščiu į veidą, šiam bus sukeltas fizinis skausmas, gali būti sutrikdyta sveikata, jis šių pasekmių norėjo, todėl kaltinamasis, tokiu būdu smurtaudamas, tai yra veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį.

Nukentėjęs byloje pareiškė civ. ieškinį (b. l. 39), kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti jam – 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad dėl padaryto sužalojimo jis patyrė nemigą, jaučia diskonfortą valgant, dėl prakirstos lūpos iš vidinės pusės, jaučia baimę , kaltinamasis tranko duris po to kai parašė pareiškimą. Teisiamojo posėdžio metu palaikė pateiktą civ. ieškinį.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Žalos dydis yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 168-211/2018).

Taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje įtvirtintą visišką žalos atlyginimo principą, nukentėjusysis negali atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, negu ta, kurioje jis būtų buvęs, jei žala nebūtų padaryta. Žala turi būti atlyginta taikant visiško žalos atlyginimo principą, stengiantis ją atlyginti protingai ir sąžiningai, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų balansą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, Civilinio kodekso 5 straipsnis).

Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje įtvirtinta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Taigi pati įstatymo norma nustato, kad nukentėjusiajam nusikaltimu yra padaroma neturtinė žala, todėl įrodinėti neturtinės žalos padarymo fakto nereikia. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT nutartys Nr.3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007). Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.

Byloje nustatyta, kad kaltinamojo nusikalstamais veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiam, taip pat buvo nežymiai sutrikdyta jo sveikata, padaryta pakaušio srities sumušimas su poodine kraujosruva, lūpų srities kairėje kampo srities sumušimas su kraujosruvomis paodėje, raudonyje ir vidiniame paviršiuje. Tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykių padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusiam buvo sukeltas fizinis skausmas, padaryti sužalojimo veido ir galvos srityje, t. y. matėsi išoriniai kūno sužalojimai, jis įvykio metu patyrė stresą, išgąstį, dėl sužalotos lūpos sunku buvo valgyti. Kaltinamasis civ. ieškinį pripažįsta iš dalies. Teismas įvertinęs išanalizuotų kriterijų visumą, taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, įvertinant tai, kad kaltinamojo turtinė padėtis yra sunki, jis nedirba – savo turto, pajamų neturi. Nukentėjusiam padaryti sužalojimai ilgalaikių pasekmių nesukėlė, gydymosi periodas nebuvo ilgas, neturtinės žalos dydį nukentėjusiam priteisia iš kaltinamojo 350,00 Eur, šis neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo (Sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145-1000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt., tokios praktikos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-100-493/2021).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu padaręs nusikaltimą kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu, bei nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Kaltinamasis padarė 1 nesunkų nusikaltimą, jo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis teistas 7 kartus, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, jo padaryta nusikalstama veika buvo tik loginė kaltinamojo gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio pasekmė. Yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Pagal pateiktus SODROS duomenis kaltinamasis nedirba (b. l. 100-102), Užimtumo tarnyboje registruotas ( b. l. 77), Psichikos sveikatos ligų priežiūros grupėse neregistruotas, (duomenys neskelbtini) (b. l. 121). Teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad turi priklausomybę alkoholiui. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41straipsnis), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas sprendžia, kad už BK 140 str. 1 d. nusikalstamos veikos padarymą skiriama laisvės atėmimo bausmė, atitinkanti sankcijos vidurkį. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 75 str. ir atidėti bausmės vykdymą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Teismas atkreipia dėmesį, kad humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui. Be to bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama; kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-108-895/2016). Be to, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016. Kaltinamajam skirtos lengvesnės bausmės, bei jau anksčiau taikytas BK 75 str. nuostatos, poveikio nedaro. Kaltinamajam 2022-09-22 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas vykdyti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. birželio 20 d. nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę. Be to kaltinamasis iki šiol nėra sumokėjęs 40 MGL dydžio baudos pagal ankstesnį nuosprendį, t. y. neatlikęs jam skirtos bausmės. Be to BK 75 str. taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga (LAT praktika, kasacinė byla Nr. 2K-410/2005). Nors kaltinamasis nurodė teisiamojo posėdžio metu, kad jis siekia užsikoduoti nuo alkoholio vartojimo, bei siekia mokytis ir įgyti specialybę, tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikė.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 2d ., kaltinamajam paskirta bausmė šiuo nuosprendžiu visiško bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022-12-21 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme- 40 MGL (2000 Eur) bauda.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę šioje byloje – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis tuo kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273,291, 297 straipsniais, 302-303 straipsniais, 304 - 305 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. nubausti jį: laisvės atėmimu šešiems (6) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą keturis (4) mėnesius.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. 4 d. paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022-12-21 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme- 40 MGL (2000 Eur) bauda ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą – keturiems (4) mėnesiams ir 40 MGL (2000,00 Eur) baudą.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. R. sulaikymo pagal šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę šioje byloje - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Civ. ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš nuteistojo A. R. -350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiam J. R., likusioje dalyje civ. ieškinys atmestinas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Jeigu bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.