Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jankauskienės ir Jūratės Petraškienės,

nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. R. paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirta bei nesumokėta 40 MGL (2 000 Eur) bauda ir paskirta galutinė subendrinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio A. R. sulaikymo dienos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios.

J. R. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jo naudai iš A. R. priteista 350 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. R. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2023 m. rugpjūčio 21 d., apie 21.40 val., daugiabučio namo, esančio Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini) laiptinėje, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė J. R. į pakaušį ir vieną kartą kumščiu į veidą, taip sukėlė nukentėjusiajam J. R. fizinį skausmą ir padarė pakaušio srities sumušimą su poodine kraujosruva, lūpų srities kairėje kampo srities sumušimą su kraujosruvomis paodėje, raudonyje ir vidiniame paviršiuje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad:

2.1. A. R. kaltę, padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką patvirtina byloje surinkti įrodymai. A. R. padaryta nusikalstama veika vertinama kaip nusikaltimas žmogaus sveikatai, nusikaltimas yra baigtas, tarp nuteistojo veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia.

2.2. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad A. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ir tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu ir apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jo veika nesukėlė sunkių padarinių, yra 7 kartus teistas, teistumas neišnykęs, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje ir paskyrė vidurkiui lygią laisvės atėmimo bausmę. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, tai, kad A. R. buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, teismas nenustatė pagrindų taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. R. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde neginčijama A. R. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau apeliaciniame skunde teigiama, jog apylinkės teismas paskyrė per griežtą bausmę, todėl prašo ją sušvelninti ir taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

7. Iš to, kas nurodyta apeliaciniame skunde, galima spręsti, jog A. R. apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės padaręs nusikalstamą veiką, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme ir apeliaciniame skunde prašo paskirti jam švelnesnės rūšies bausmę arba paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendį tik bausmės skyrimo kontekste.

8. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

9. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

10. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę A. R., laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pavojingumą, o skirdamas bausmę nurodė pakankamus jos rūšies ir dydžio parinkimo motyvus. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į A. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, dėl šios priežasties jam buvo paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri iš esmės yra mažesnė už galimą skirti laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė yra proporcinga tiek jo padarytam nusikaltimui, tiek jo asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį, todėl paskirti jam švelnesnės rūšies bausmę ar paskirtos bausmės vykdymą atidėti ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

11. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. R. už jo padarytą nusikalstamą veiką, tinkamai įvertino padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismo išvados dėl bausmės skyrimo pagrįstos išsamiu bylos duomenų vertinimu ir motyvuotos, aukštesnės instancijos teismas su jomis visiškai sutinka. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam A. R. paskirta galutinė bausmė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį. Matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad A. R. anksčiau yra teistas net 7 kartus, jo atžvilgiu jau ne kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nei bausmės vykdymo atidėjimas, nei paskutiniu nuosprendžiu paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, kuris vėliau buvo panaikintas, nei švelnesnių rūšių bausmės nepadarė įtakos jo elgesiui. Be to, nusikalstamą veiką jis padarė neatlikęs jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Apylinkės teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir nustatė dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes: nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Iš administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad nuteistasis vienerių metų laikotarpiu administracine tvarka ne kartą baustas už įvairius administracinius nusižengimus, tarp jų ir padarytus būnant apsvaigus nuo alkoholio, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų nuobaudų nemoka (b. l. 91-98). Bylos duomenimis nedirba, tačiau skunde nurodė, kad pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu A. R. pripažino, kad turi priklausomybę alkoholiui. Apygardos teismo vertinimu, aptartos aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų, o padarytos nusikalstamos veikos yra jo netinkamai vedamo gyvenimo būdo pasekmė, todėl jam turi būti skiriama laisvės atėmimo bausmė.

12. Nors nuteistasis savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę neatsižvelgė į tai, kad jis nuoširdžiai gailėjosi, kitas aplinkybes, tačiau, nuosprendyje aiškiai nurodyta, kad buvo nustatyta viena A. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, taigi, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę į tai atsižvelgė, taip pat atsižvelgė ir į kitas svarbias aplinkybes, kurios paminėtos aukščiau. Tai, kad nuteistasis yra silpnos sveikatos ir yra turėjęs stuburo operaciją ar, kad jis rūpinasi sergančia mama, savaime nereiškia, kad jam negali būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, kadangi jau darydamas nusikalstamą veiką jis žinojo apie savo sveikatos būklę ir galimas jo nusikalstamų veiksmų pasekmes jam ir artimiesiems asmenims, o šiuo metu nėra nustatyta aplinkybių dėl kurių nuteistasis galėtų būti atleidžiamas nuo bausmės dėl ligos.

13. Tai, kad nuteistasis pradėjo mokytis ir prie skundo pridėjo pažymą, kad sutarė tęsti (duomenys neskelbtini) programą, yra vertintina teigiamai, tačiau šiuo atveju tai taip pat nėra ta aplinkybė dėl kurios A. R. nebūtų galima paskirti laisvės atėmimo bausmės. Ypač atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, jo teistumų skaičių bei tai, kad ankstesnės jo nusikalstamos veikos tame tarpe yra susiję su alkoholio vartojimu, smurtiniu nusikaltimu ir vengimu atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Taigi, matyti, kad A. R. nėra linkęs laikytis įstatymų ir kaip teisingai savo atsiliepime pažymėjo prokurorė, jis kelią pavojų visuomenei.

14. Įvertinus tai, kas išdėstyta aukščiau, ir atsižvelgiant į tai, kad asmuo ne kartą teistas, jo atžvilgiu anksčiau buvo taikomos įvairios bausmių rūšys – bauda, areštas, laisvės atėmimas, į rūšinį padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas visiškai pagrįstai apeliantui parinko laisvės atėmimo bausmę, išsamiai motyvuodamas tokį sprendimą.

15. Sprendžiant dėl bausmės dydžio, atsižvelgtina į tai, kad nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad jis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, tačiau taip pat nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos vidurkis yra 7 mėnesiai ir 15 dienų. Darytina išvada, kad apylinkės teismas, paskirdamas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, iš esmės teisingai nustatė bausmės dydį, mažesnį nei sankcijos vidurkį. Paskirtoji bausmė visiškai pagrįstai buvo sumažinta vienu trečdaliu, kadangi kaltinamasis pripažino kaltę ir byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BK 64¹ straipsnis). Kolegija sprendžia, kad dar labiau švelninti paskirtą bausmę pagrindų nėra.

16. Nuteistasis prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Apelianto prašymas yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

17. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas nustato BK 75 straipsnis. Jo 4 dalyje nustatyta, jog bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 2 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Taigi, pagal įstatymą teismui sprendžiant dėl asmeniui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo yra svarbūs du kriterijai: kokios rūšies nusikaltimas yra padarytas ir kokio dydžio bausmė yra paskirta, taip pat ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

18. Nagrinėjamu atveju nusikaltimo rūšis ir paskirtos bausmės dydis leistų taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau būtina įvertinti ir antrąjį kriterijų – ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo

19. Tiek BK 75 straipsnio 4 dalies kriterijus – numanymas, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, tiek bausmės tikslas – siekis paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, yra susiję su ateities prognoze, tikėtinumu, numatymu, kad asmuo daugiau nenusikals. Tik analizuodami ir vertindami buvusį ir esamą asmens elgesį bei jo asmenybę teismai gali susidaryti pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik dalį bausmės. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.)

20. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad įvertinus kaltininko asmenybę, tai yra tai, kad asmuo daug kartų teistas už tyčinius nusikaltimus, jo atžvilgiu buvo skiriamos įvairios bausmių rūšys – bauda, areštas, laisvės atėmimas, taip pat ne kartą taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pagal BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau A. R. ir vėl nusikalto, paskutinį nusikaltimą padarė praėjus mėnesiui po laisvės atėmimo bausmės atlikimo (taikyto lygtinio paleidimo), pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nėra.

21. Įvertinus visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti pagrindų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. R. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.