Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant Linai Laniauskienei,

dalyvaujant ieškovės UAB „Mano būstas Neris“ atstovui advokato padėjėjui Mantui Baigiui, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovei K. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pagal ieškovės UAB „Mano būstas Neris“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo - SĮ „Vilniaus miesto būstas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

7. Bylos duomenų pagrindu nustatyta ir byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė ginčo laikotarpiu teikė namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas (2019-06-28 buvo baigta UAB „Žirmūnų būstas“ ir UAB „Antakalnio būstas“ reorganizacija, kurios pagrindu UAB „Antakalnio būstas“ buvo prijungta prie UAB „Žirmūnų būstas“; UAB „Antakalnio būstas“ turtas, teisės ir pareigos buvo perduotos UAB „Žirmūnų būstas“, kuri po reorganizacijos pakeitė savo pavadinimą ir veiklą tęsia UAB Mano Būstas Neris pavadinimu). Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas yra Vilniaus miesto savivaldybė. Nustatyta, kad 2001-02-27 tarp UAB ,,Šnipiškių ūkis“ ir A. V. buvo sudaryta gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas), nuomos sutartis Nr. 37, kurios pagrindu butas išnuomotas A. V. bei jo šeimos nariams. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nėra žymos apie sudarytą nuomos sutartį. Iš 2021-02-03 buto patikrinimo akto nustatyta, kad A. V. mire dar (duomenys neskelbtini), kitų faktiškai bute gyvenusių su pagrindiniu nuomininku asmenų nenustatyta.

8. Atsakovė laiko, kad nėra atsakinga už ieškovės priskaičiuotų laikotarpiu nuo 2018 rugsėjo 1 d. iki 2021 gruodžio 31 d. mokesčių mokėjimą, teigia, kad šiuo atveju turi būti vadovaujamasi CK 6.589 straipsnio 1 dalies, 6.588 straipsnio 6 dalies, 6.584 straipsnio 1 dalies, 6.493 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir jų sisteminiu aiškinimu, kuriuo vadovaujantis pareiga sumokėti nuompinigius ir kitus pagal sutartį nustatytus mokėjimus už paslaugas tenka nuomininkui, be to, nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba patikėjimo teise valdyti visas jai nuosavybės teise prieklausančias gyvenamąsias patalpas perdavė trečiajam asmeniui SĮ „Vilniaus miesto būstas“, taigi ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui.

9. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Savininko pareiga proporcingai savo daliai, kuri yra bendroji dalinė nuosavybė, apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti bei padengti kitas išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, kildinama iš įstatymų: CK 4.82 straipsnio 3 dalies, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 2 punkto. Šių teisės aktų normos yra imperatyviosios ir nenustato jokių išlygų, išskyrus išimtis, įtvirtintas CK 4.83 straipsnio 4 dalyje – išlaidas galima atsisakyti mokėti tik kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir kai butų ir kitų patalpų savininkai nėra davę sutikimo dėl šių išlaidų (nesusijusių su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais).

10. Viena vertus, pažymėtina tai, kad pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normų, nes jis yra ne tik buto savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, jog mirus pagrindiniam buto nuomininkui, nenustatyta buvus kitų šeimos narių, faktiškai gyvenusių bute. Kasacinis gi teismas yra pabrėžęs, kad tuo atveju, kai savivaldybė, siekdama įgyvendinti savo kaip butų ir kitų patalpų savininko teises, nesudaro rašytinės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, kurioje būtų aptarta šių išlaidų apmokėjimo tvarka, tai jai, kaip butų ir kitų patalpų savininkei, tenka tokios sutarties nesudarymo teisiniai padariniai – CK 4.84 straipsnio 4 dalyje ir 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga apmokėti šias išlaidas. Be faktų, kad buto kaip gyvenamosios patalpos nuomos sutartis buvo sudaryta ir nėra pasibaigusi, turi būti įrodyta, kad šia sutartimi yra nustatyta išlaidų, susijusių su namo bendrojo naudojimo objektų (bendrosios dalinės nuosavybės) administravimu ir nuolatine technine priežiūra (eksploatavimu), apmokėjimo tvarka, o pagal ją nuomininkas įsipareigojo apmokėti išlaidas, kurias pagal įstatymą tenka apmokėti savivaldybei kaip butų ir kitų patalpų savininkei, remiantis CK 4.84 straipsnio 4 dalimi ir 4.82 straipsnio 3 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-219/2017).

11. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, taip pat yra nurodęs, jog tam, kad būtų konstatuotas teisinis pagrindas administratoriui kreiptis dėl bendro naudojimo objektų išlaikymo ir administravimo bei kitų jo teikiamų paslaugų apmokėjimo į gyvenamųjų patalpų nuomininką, turi būti nustatytos trys kumuliatyvios sąlygos. Pirma, savivaldybės ir joms priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomotojai yra pasinaudoję teise nuomos sutartyje nustatyti, jog bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir administravimo išlaidas bendrosios nuosavybės administratoriui apmoka ne patys patalpų savininkai, o nuomininkai; antra, konkrečiu buto ar kitos patalpos nuomojimo atveju turi būti įrodyta, kad tokia sutartimi yra nustatyta išlaidų, susijusių su namo bendrojo naudojimo objektų (bendrosios dalinės nuosavybės) administravimu ir nuolatine technine priežiūra (eksploatavimu), apmokėjimo tvarka, pagal kurią nuomininkas įsipareigoja apmokėti išlaidas, kurias pagal įstatymą tenka apmokėti butų ir kitų patalpų savininkui; trečia, su tokios sutarties turiniu yra supažindinti tretieji asmenys, ypač teikiantys bendrosios nuosavybės teise valdomo turto administravimo paslaugas, t. y. tokia sutartis yra išviešinta įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-916/2021).

12. Nagrinėjamu atveju atsakovo pateiktos nuomos sutarties 2.2 punkte numatyta, kad nuomininkas įsipareigoja kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos, sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Tačiau nuomos sutartyje nėra aptarta išlaidų, susijusių su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu ir jų technine priežiūra apmokėjimo tvarka, sutartyje nuomininkas nėra įsipareigojęs apmokėti minėtas išlaidas. Nuomos sutartyje nėra aptarta išlaidų, susijusių su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu ir jų technine priežiūra apmokėjimo tvarka, taigi, atsakovo nurodomo sutarties 2.2 punkto negalima laikyti kaip pagrindo jos prievolei dėl mokesčių mokėjimo eliminuoti, nes jame konkrečiai nebuvo aptarta sąlyga, kad minėtus mokesčius apmokės būtent buto nuomininkas.

13. Akcentuotina ir tai, kad nagrinėjamu atveju buto nuomos sutartis ieškinio pateikimo metu nebuvo įregistruota viešame registre, buto nuomos faktas nebuvo išviešintas. CK 6.478 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2021 m. liepos 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-916/2021 pažymi, kad nurodyta teisės norma siekiama apsaugoti teisėtus trečiųjų asmenų interesus, susijusius su nuomojamu nekilnojamuoju daiktu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutartis sukuria teises ir pareigas tik jos šalims ir tik sutartį sudariusios šalys gali reikšti iš jos kylančius reikalavimus. Tai yra sutarties uždarumo principo esmė. Lietuvos teisėje įtvirtintas santykinis sutarčių uždarumo principas, kurio turinys kasacinio teismų praktikoje aiškinamas kaip bendroji sutarčių teisės taisyklė, kad sutartis susaisto tik jos šalis, todėl, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, turi teisinės įtakos tik jos šalių tarpusavio teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2011). Pažymėta, kad nuomos sutartis, laikantis sutarties uždarumo principo, visų pirma yra skirta nuomos sutarties šalių tarpusavio teisiniams santykiams sureguliuoti, todėl pagal teisės aktų reikalavimus neišviešinta nuomos sutartis negali turėti įtakos trečiųjų asmenų teisėms ar pareigoms – šiuo atveju ieškovės teisei reikalauti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir administravimo išlaidų apmokėjimo iš buto savininko.

14. Iš teismo šioje civilinėje byloje nustatytų aplinkybių nėra pagrindo išvadai, kad apie nuomos sutarties turinį, jos sąlygas ieškovė buvo tinkamai informuota, kad suprato ar turėjo suprasti, jog sutartimi, kurios šalimi ji nėra, yra sutarta dėl jos teisių ir pareigų. Atsakovei argumentuojant, kad ieškovei galėjo būti žinomas atsakovės nuosavybe esančio buto nuomos faktas, nes ši priimdavo mokėjimus, teismas pažymi, kad ši aplinkybė nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad sudarytas nuomos sutartimi sutarties šalys susitarė tokiu būdu, kad ieškovė neteko teisės reikalauti atlygio už suteiktas paslaugas iš buto savininko, o ieškovė apie tai žinojo. Akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju nuomos sutartis nebuvo išviešinta įstatymų nustatyta tvarka, byloje taip pat nėra įrodymų, jog su nuomos sutarties turiniu, sąlygomis buvo supažindintas butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius, kaip subjektas, kuriam galėjo būti reikšmingas tiek nuomos sutarties sudarymo faktas, tiek šios sutarties turinys. Taigi nėra teisinio pagrindo spręsti, kad ieškovė neturi teisės reikalauti priteisti skolą iš atsakovės, kaip buto savininkės. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, teigia, kad ieškovas atsakovui neteikė jokių sąskaitų, priminimų, pranešimų ar kitų dokumentų, siekdamas informuoti ir (ar) priminti atsakovui dėl egzistuojančių įsiskolinimų bei ragindamas juos apmokėti iki nurodyto termino. Dėl šių argumentų, teismas pažymi, kad sąskaitos už suteiktas namo bendrojo naudojimo objektų administravimo ir priežiūros paslaugas yra siunčiamos buto, kuriam teikiamos konkrečios paslaugos, adresu, visiškai nevertinant ar ten gyvena buto savininkas, ar nuomininkas, siunčiamų sąskaitų gavimas yra turto savininko pareiga, o ne paslaugų teikėjo, byloje nėra duomenų nei kad nuomos sutartis būtų išviešinta, nei kad atsakovas būtų nurodęs kitą adresą korespondencijai ar sąskaitoms gauti, todėl ieškovas galėjo siųsti sąskaitas administruojamo daikto adresu. Taigi teismo vertinimu, šie atsakovo argumentai neatleidžia jo, kaip nekilnojamojo turto savininko, nuo privalomosios pareigos atlyginti išlaidų dalį, tenkančią už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą. Priešingu atveju būtų paneigta bendraturčio pareiga proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų - bendrojo naudojimo objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti ir pažeisti kitų bendraturčių teisėti interesai. Šiuo atveju būtent atsakovė, kaip buto savininkė ir nuomotoja, galėjo ir privalėjo kontroliuoti tinkamą gyvenamųjų patalpų nuomininko pareigų vykdymą, jei buvo sutarusi kokia nors kita forma, nei 2021-02-27 nuomos sutartis. Atmestini kaip nepagrįsti ir atsakovo argumentai, jog teisės aktuose, reglamentuojančiose administratoriaus veiklą, nenustatyta, jog tais atvejais, kai šių išlaidų neapmoka, savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai, jas privalo sumokėti patalpų savininkas – savivaldybė. Ši pareiga atsakovui yra nustatyta imperatyviai įstatyme - CK 4.82 straipsnio 1 ir 3 dalyse, CK 4.84 straipsnio 1 ir 4 dalyse. Dėl ieškovės argumento, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 atsakovė perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, todėl ieškinys pareikštas netinkamai atsakovei, teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog Vilniaus miesto savivaldybė, įsteigdama savarankišką juridinį asmenį SĮ „Vilniaus miesto būstas“, neteko nuosavybės teisių į ginčo butą, ginčo gyvenamosios patalpos bylos duomenimis nuosavybės teise priklauso atsakovei, todėl ieškinys pareikštas tinkamai atsakovei.

15. Taigi atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, teisinį situacijos reglamentavimą, teismų praktikos išaiškinimus, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir pareikštas tinkamam atsakovui – Vilniaus miesto savivaldybei (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-558-656/2021, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-558-368/2020).

16. Atsižvelgiant į byloje nustatyta aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas yra tinkamas atsakovas byloje, todėl turi sumokėti ieškovo reikalaujamus administravimo ir bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros mokesčius – 467,32 Eur už laikotarpį nuo 2018 rugsėjo 1 d. iki 2021 gruodžio 31 d., nurodytas skolos dydis yra pagrįstas, byloje pateikta mokesčių suvestine, atsakovės gi argumentus dėl nepagrįsto jų dydžio teismas atmeta kaip deklaratyvius. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas atsiskaitė su ieškovu (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovo ieškinys visiškai tenkintinas ir ieškovui ir atsakovo priteistina 467,32 skola (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 6.38 straipsnis, 6.720 straipsnis).

17. Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį skolininkas privalo mokėti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistina 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (467,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

18. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio. Ieškovas patyrė 2,64 Eur dydžio išlaidas už VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo peržiūrą ekrane ir paiešką duomenų bazėje. Ieškovas taip pat turėjo išlaidų už suteiktas teisines paslaugas –266,20 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą. Spręsdamas dėl ieškovei atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, ieškovės atstovo galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį. Ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos, kurių dydį patvirtina į bylą pateikti dokumentai, vertintinos kaip atitinkančiomis pagrįstumo kriterijus, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 266,20 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 283,84 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111109233, 467,32 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt septynis eurus ir 32 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (467,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 283,84 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt tris eurus ir 84 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB Mano Būstas Neris, juridinio asmens kodas 121483222.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.