Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės ir Aivos Survilienės, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo G. R. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 13 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko Mindaugo Žirlio teikimas dėl nuteistajam G. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. G. R. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 1999 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. sausio 11 d. nutartimi, pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 105 straipsnio 8 ir 12 punktus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme su viso turto konfiskavimu, kuri, vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsnio 3 dalimi, subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 1998 m. gruodžio 24 d. nuosprendžiu paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausme ir G. R. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos su turto konfiskavimu.

5. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 13 d. nutartimi Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko Mindaugo Žirlio teikimas netenkintas, motyvuojant tuo, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadą, kad tolesnis jo bausmės atlikimas jau yra galimas pakeitus jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuotu laisvės atėmimu, o paties nuteistojo nuomonė ir švelnesnės bausmės siekis neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. G. R. padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, sukelti negrįžtami padariniai (atimtos 2 asmenų gyvybės iš savanaudiškų paskatų), nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu (pažeidimai, skirtos nuobaudos), pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri eilę metų išlieka vidutinė bei dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kuriuos nuteistasis turi galimybę pakeisti, rodo, kad šiuo metu G. R. pavojingumas visuomenei nėra sumažėjęs, o bausmės tikslai – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, pakeitus skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nebus pasiekti.

II. Skundo argumentai ir prašymai

6. Nuteistasis G. R. skunde prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 13 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – pakeisti jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

7. Išanalizavusi pateiktą bylos medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus bei nuteistojo skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiama Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl G. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, tinkamai aiškino ir taikė BK nuostatas, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas įvertino byloje esančių duomenų visumą – nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, daromą pažangą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, kriminogeninius veiksnius ir kitus duomenis.

9. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam atlikus 20 metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu 5 metai ir ilgesnis negu 10 metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

10. Taigi įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka pirmiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu surinktus charakterizuojančius duomenis.

11. Žemesnysis teismas pagrįstai sprendė, kad G. R. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalų kriterijų, nes laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka ilgiau kaip 20 metų, t. y., nuo 1996 m. liepos 5 d. Tačiau vien šio formalaus pagrindo buvimas nėra pakankamas, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Privaloma įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, reikšmingas teisingam šio klausimo išsprendimui, ir apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens. Atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina to, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, Nr. 130/10 ir Nr. 3896/10).

12. Iš teismui pateiktos nuteistojo G. R. asmens byloje esančių duomenų ir Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo resocializacijos skyriaus 2026 m. sausio 28 d. socialinio tyrimo išvados Nr. RV-23-510 matyti, kad G. R. palaiko artimus ryšius su artimaisiais, bendrauja su dukra, anūkais, sutuoktine. Nuteistasis G. R. sulaukia artimųjų palaikymo bei paramos ir tai gali veikti kaip apsauginis veiksnys ateityje bei galėtų palengvinti asmens integraciją visuomenėje. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje jis vengia konfliktinių situacijų, kruopščiai atsirenka asmenis, su kuriais palaiko ryšius bei leidžia laisvalaikį. Jis palaiko ryšius su keliais artimais vaikystės/jaunystės draugais, bendrauja su keliais kartu bausmę atliekančiais nuteistaisiais, kurie atitinka pagal panašius individualius bruožus (amžių, intelektą, pomėgius). G. R. nuosekliai užsiima darbine veikla, už gerą darbą yra periodiškai skatinamas. Jis taip pat periodiškai dengia nusikaltimu padarytą žalą. Nuo 2021 m. jo elgesys yra disciplinuotas. Nuteistasis siekia atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos, dirba, mokėsi bei įgijo kvalifikaciją, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, sėkmingai baigė intervencines programas (asmens bylos 5 tomas, b. l. 122–130). Vis dėlto, atkreipiamas dėmesys į tai, kad teikimo nagrinėjimo metu turi būti atsižvelgiama ir į kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, atspindinčius nuteistojo pavojingumą bei nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius.

13. Nuteistasis skunde akcentuoja, kad vertinant jo asmenybės pavojingumą turi būti atsižvelgiama į jo amžių, turimas sveikatos problemas (nustatytas 50 proc. dalyvumo lygis). Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant apie bausmę atliekančio asmens asmenybės pavojingumą, pirmiausiai turi būti remiamasi objektyviais kriterijais: nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bei egzistuojančių kriminogeninių veiksnių pokyčiu.

14. Iš nuteistojo G. R. asmens byloje esančių OASys tyrimų matyti, kad paskutinį kartą 2026 m. sausio 28 d. Pravieniškių 2-ajame kalėjime atlikus vertinimą pagal OASys metodiką nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistojo G. R. nusikalstamo elgesio rizikos lygis, lyginant su ankstesniais vertinimais, išliko nepakitęs (vidutinis). Nors nuteistasis skunde akcentuoja, kad jam nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nekinta ne dėl dabartinio jo elgesio bausmės atlikimo metu, bet dėl turimos kriminalinės istorijos, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vertinant G. R. galimybę koreguoti nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, svarbu atsižvelgti į nustatomų kriminogeninių veiksnių pobūdį, jų kiekį bei galimybę juos pašalinti.

15. Nuteistajam G. R. nustatyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys statiniai kriminogeniniai veiksniai: 1) kriminalinė istorija (2–3 teistumai); 2) smurtinio elgesio istorija; 3) būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas; bei dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: 1) nestabili darbo patirtis; 2) ankstesni lėšų valdymo sunkumai; 3) užsiėmimas veiklomis, skatinančiomis nusikalstamumą; 4) asocialios grupės įtaka; 5) ankstesnis pasižymėjimas impulsyviu elgesiu, buvęs būdingas agresyvus, kontroliuojantis elgesys; 6) negebėjimas atpažinti problemų, tinkamai įvertinti savo elgesio pasėkmių; 7) buvęs būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas.

16. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatyti dinaminiai nuteistojo G. R. elgesio aspektai gali ir turi būti koreguojami. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad G. R. nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, nuo anksčiau (2024 m. spalio 29 d.) atlikto jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, mažėja: vienas iš jų – ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu – buvo pašalintas. Tačiau, kaip jau minėta, vis dar išlieka 7 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, į kurių pašalinimą nuteistasis G. R. vis dar turi susitelkti. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių pašalinimą gali nulemti tik paties nuteistojo G. R. maksimalios pastangos bei indėlis į vis dar stebimų nuostatų pokytį. Būtent nustatytų dinaminių kriminogeninių veiksnių ženklus mažėjimas leistų teismui daryti išvadą, kad ateityje, paleidus jį į laisvę, nusikalstamo elgesio rizika bus tokia maža, kad nekels abejonių dėl nuteistojo asmens pavojingumo visuomenei. Įvertinus tai, kad G. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo 2020 m. išlieka vidutinė, nustatytų kriminogeninių veiksnių skaičių, asmens bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog teigti, kad nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui, šiuo metu dar nėra pagrindo.

17. Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 2026 m. sausio 30 d. pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad G. R. nuo 2021 m. liepos 9 d. bausmę atlieka laikydamasis įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir bausmės atlikimo režimo reikalavimų. Tai, kaip pagrįstai skunde pažymi nuteistasis, rodo jo teigiamą motyvaciją ir disciplinuotumą. Vis dėlto, atkreipiamas nuteistojo G. R. dėmesys į tai, kad be jau aptartų kriterijų, sprendžiant dėl galimybės nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme, turi būti vertinamas nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu, o ne paskutinieji bausmės atlikimo metai, nuteistajam siekiant terminuotos laisvės atėmimo bausmės nustatymo. Būtina atsižvelgti į tai, kad per visą bausmės atlikimo laiką G. R. 18 kartų pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, jis 10 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis, 3 kartus buvo perkeltas į kameros tipo patalpas, ne kartą buvo rasti draudžiami daiktai, alkoholio kvapą skleidžiantys skysčiai, su administracijos pareigūnais bendraudavo įžūliai, vartodavo necenzūrinę leksiką (asmens bylos 5 tomas, 2 dalis, b. l. 131–132). Be to, ilgą laiką G. R. elgesys, atliekant jam paskirtą bausmę, buvo vertinamas patenkinamai. Taigi nuteistojo G. R. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo išimtinai teigiamas. Atkreipiamas nuteistojo G. R. dėmesys į tai, kad taikant bausmės švelninimo institutą, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu teismui neturi kelti abejonių, o jo pažanga turi būti nuosekli, pastovi bei akivaizdi ir sudaryti pakankamą pagrindą išvadai, kad paskirtos bausmės tikslai nuteistajam jau turėjo pakankamą poveikį ir tolimesnė elgesio korekcija galima atliekant terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija sutinka su žemesniojo teismo išvada, kad šiuo metu tokia išvada vis dar nėra galima.

18. Kaip jau minėta, 2026 m. sausio 28 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-23-510 nustatyta, kad G. R. periodiškai dengia nusikaltimu padarytą žalą civiliniams ieškovams. Šiuo metu G. R. turi aktualius vykdomus patvarkymus pagal kuriuos privalo išmokėti 31 971 Eur (alimentų įsiskolinimas), išieškota 3 782,15 Eur (asmens bylos 5 tomas, 2 dalis, b. l. 48, 131–132). Sutiktina su apygardos teismo išvada, kad asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad ilgą laiką G. R. vengė turimų finansinių įsipareigojimų. Pradėjęs dirbti jis su skundais ir prašymais kreipėsi į pataisos įstaigos direktorių ir buhalteriją reikšdamas nepasitenkinimą dėl atliekamų finansinių išskaitų. Iš Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2016 m. birželio 13 d. rašto Nr. DOK-4787 matyti, kad nebuvo nustatytas pagrindas netęsti išieškojimo pagal 1999 m. G. R. išduotus vykdomuosius raštus (asmens bylos 3 tomas, 2 dalis, b. l. 140). Nors G. R. skunde akcentuoja, kad jis tik siekė išsiaiškinti, ar išskaitomi pinigai pasiekia nukentėjusiuosius, dėl to ir 2023 m. spalio 30 d. kreipėsi į Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrių, tačiau nuteistojo G. R. asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis iki pat 2014 m. iš viso atsisakė galimybės dirbti (asmens bylos 3 tomas, 2 dalis, b. l. 34, 117).

19. Sprendžiant dėl bausmės pakeitimo teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, jog nuteistasis G. R. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka už du dėl savanaudiškų paskatų įvykdytus nužudymus (1994 m. pabaigoje ir 1995 m. viduryje). Jis nusikalto būdamas pakankamai brandaus amžiaus, siekdamas finansinės naudos, bendrai su kitais asmenimis. Taigi jo įvykdyti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai ar nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių nulemtas elgesys. Nors, kaip pagrįstai pažymėjo žemesnysis teismas, nusikaltimo, už kurį atliekama bausmė, pobūdis, jo padarymo aplinkybės, kaip ir ankstesni teistumai, yra įvertinamos nuosprendžiu skiriant nuteistajam bausmę, tačiau vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą taip pat negali būti ignoruojamos.

20. Kaip pagrįstai pažymėjo žemesnysis teismas, teisiamųjų posėdžių metu G. R. savo kaltę pripažino iš dalies. Nors nuteistasis skunde akcentuoja, kad tokiu būdu jis pasinaudojo Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojama teise į gynybą, tačiau iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad jis ilgą laiką iš dalies kaltę pripažino ir įkalinimo įstaigoje. Teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, kad nuteistasis ne visą bausmės atlikimo laiką suvokė savo atliktų veiksmų nusikalstamą pobūdį bei jų padarinių rimtumą. Įvertinus šias aplinkybes, nuteisojo G. R. požiūrį bei elgesį nuo pat bausmės atlikimo pradžios, teisėjų kolegija sprendžia, kad pakankamai ilgą laiką jam bausmės paskirtis nebuvo įgyvendinama visa apimtimi.

21. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pateiktą medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus, nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, kad skundžiama apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta išanalizavus ir tinkamai įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius ir pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką atspindinčius duomenis. Nuteistojo G. R. asmens byloje esantys duomenys apie jo asmenybę, neleidžia daryti išvados, kad teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės tikslai šiuo metu gali būti pasiekti pakeitus nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme. Šiame kontekste turi būti įvertinta ir valstybės pareiga bei siekis apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens ir apginti nukentėjusiųjų interesus. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad EŽTT praktika ir baudžiamojo įstatymo pokyčiai, suteikę asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, negali būti aiškinami ir taikomi taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti šia teise tokiems asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, taip pat kurie nedėjo tinkamų ir nuoširdžių pastangų išpirkti savo kaltę (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-56-851/2024; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-308-851/2023; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-348-487/2022; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-324-1020/2020 ir kt.).

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos minėtos aplinkybės itin svarbios sprendžiant dėl asmens, nuteisto laisvės atėmimu iki gyvos galvos, teisinės padėties sušvelninimo ir tokios bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, kadangi toks sprendimas gali būti priimamas tik nesant jokių abejonių, jog atlikęs tokią bausmę asmuo nebus pavojingas ir nekels grėsmės visuomenei. Taigi, stebimi nuteistojo G. R. asmenybės pokyčiai, ateities lūkesčiai, leidžia daryti išvadą apie teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistajam, vis dėlto, žemesniojo teismo nustatytos bei teisėjų kolegijos įvertintos pirmiau nurodytos aplinkybės apie įžvelgiamą vidutinę didelę žalą visuomenei (nuteistajam esant laisvėje) nesudaro pagrindo nuteistajam G. R. švelninti jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės.

23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 13 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.