Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. R. ir R. R. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolis Darius Bliznikas, bankrutavusi kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme 2024 m. vasario 23 d. gautas pareiškėjų J. R. ir R. R. prašymas atnaujinti procesą byloje Nr. e2VP-6795-845/2023 ir iš naujo išnagrinėti civilinę bylą pagal BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ pareiškimą nustatant tiek R. R., tiek J. R. turto dalį, esančią pas sutuoktinį, įgytą iki 2023 m. sausio 5 d.

Pareiškėjai 2023 m. gruodžio 11 d. teiravosi antstolio, kodėl iš skolininkės banko sąskaitos buvo nurašytos visos lėšos. Antstolis 2023 m. gruodžio 20 d. nurodė, kad lėšos buvo nurašytos vykdant išieškojimą. Pareiškėjai pakartotinai 2024 m. sausio 5 d. teiravosi antstolio, kodėl buvo nurašytos visos lėšos iš skolininkės banko sąskaitos ir prašė grąžinti nurašytas lėšas. Antstolis 2024 m. sausio 10 d. nurodė, kad teismas nėra nustatęs, kad ½ lėšų, buvusių skolininkės J. R. banko sąskaitose iki 2023 m. sausio 5 d., priklauso jos sutuoktiniui R. R..

Pareiškėjams 2024 m. sausio 10 d. tapo žinoma, jog nutartimi buvo nuspręsta iš esmės nustatyti, jog skolininkei priklauso ½ sutuoktinio R. R. turto, tokiu būdu sudarant situaciją, kai skolininkei J. R. priklauso ¾ arba 75 proc. bendro dalintino sutuoktinių turto.

Aplinkybės, jog pusė skolininkės turto, įgyto iki 2023 m. sausio 5 d. (sudarytos povedybinės sutarties), priklauso sutuoktiniui, egzistavo ir 2023 m. balandžio 27 d. nutarties priėmimo metu (remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 2 dalimi, CK 3.117 straipsniu). Ši aplinkybė (apie nutartimis rezoliucinėje dalyje numatytą tvarką ir jos pasekmes) pareiškėjams (kadangi asmenys nėra teisininkai) tapo žinoma tik 2024 m. sausio 10 d. (antroji ir trečioji CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pagrindo sąlygos). Šios aplinkybės, nagrinėjant bylą iš naujo, būtų turėjusios esminės reikšmės. Pareiškėjai įsitikinę, jog egzistuojant ir proceso dalyviams (įskaitant teismą) žinant šią aplinkybę, nutartimi nebūtų buvęs priimtas toks procesinis sprendimas, koks buvo priimtas.

Nutartimi pažeidžiami skolininkės J. R. sutuoktinio R. R. interesai.

Antstolis, nurašęs lėšas nuo skolininkės banko sąskaitos, per 14 dienų negavo skolininkės įrodymų, patvirtinančių, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, todėl lėšas antstolis 2022 m. gruodžio 16 d. paskirstė.

Skolininkė J. R. antstoliui Dariui Bliznikui 2023 m. sausio 6 d. raštu nurodė, kad lėšos, kurios buvo nurašytos nuo jos banko sąskaitos, buvo dovanotos jos motinos, tai suponuoja, kad minėtos lėšos priklausė skolininkei J. R. asmeninės nuosavybės teise.

Vykdymo procese, vadovaujantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi Nr. e2VP-6795-845/2023, 2023 m. gruodžio 28 d. iš varžytynių buvo parduota (duomenys neskelbtini), kuri priklausė skolininkei J. R., bei skolininko pasiūlytam pirkėjui 2024 m. kovo 5 d. parduotos (duomenys neskelbtini).

Povedybinės sutarties sudarymo aplinkybė bylai nėra reikšminga, nes turto dalis buvo nustatyta už laikotarpį iki povedybinės sutarties sudarymo.

Teismui nusprendus, kad terminas yra praleistas, prašo jį atnaujinti. Nurodo, kad terminas nėra žymiai praleistas. Prašymas pateiktas praėjus 7 mėnesiams nuo procesinio teismo sprendimo įsiteisėjimo, pareiškėjai apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2024 m. antstoliui pateikus informaciją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-6795-845/2023 nutarė BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ pareiškimą tenkinti iš dalies. Nustatyti, kad skolininkei J. R. priklauso jos sutuoktinio R. R.: (duomenys neskelbtini). Nustatyti, kad skolininkės J. R. dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktiniu R. R. valdomose (duomenys neskelbtini), yra lygios ½.

Pareiškėjai šią 2023 m. balandžio 23 d. nutartį skundė atskiruoju skundu, tačiau jų skundą Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1443-1097/2023 atmetė ir nutartis įsiteisėjo 2023 m. liepos 13 d. Pareiškėjai kasacinio skundo neteikė.

2022 m. lapkričio 29 d. ir 2022 m. lapkričio 30 d. vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0035/22/01745 lėšos nuo skolininkės J. R. banko sąskaitų buvo nurašytos. Skolininkė per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos nepateikė dokumentų antstoliui, įrodančių, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, dėl to antstolis Darius Bliznikas lėšas 2022 m. gruodžio 16 d. paskirstė vykdomojoje byloje Nr. 0035/22/01745.

Pareiškėjai 2023 m. gruodžio 11 d. teiravosi antstolio, kodėl iš skolininkės banko sąskaitos buvo nurašytos lėšos. Antstolis 2023 m. gruodžio 20 d. nurodė, kad lėšos buvo nurašytos vykdant išieškojimą. Pareiškėjai pakartotinai 2024 m. sausio 5 d. teiravosi antstolio, kodėl buvo nurašytos lėšos iš skolininkės banko sąskaitos ir prašė grąžinti nurašytas lėšas. Antstolis 2024 m. sausio 10 d. nurodė, kad teismas nenustatė, kad ½ lėšų, buvusių skolininkės J. R. banko sąskaitose iki 2023 m. sausio 5 d., priklauso jos sutuoktiniui R. R..

Pareiškėjai prašymą atnaujinti procesą nagrinėjamoje byloje grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nustatančiu, kad procesas byloje gali būti atnaujintas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Nurodo, kad apie proceso atnaujinimo pagrindą sužinojo 2024 m. sausio 10 d., kai antstolis paaiškino, kodėl išieškojo lėšas iš skolininkės banko sąskaitos, dėl to nėra praleistas įstatyme nustatytas 3 mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. CPK 366 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, kuriems esant gali būti atnaujinamas procesas byloje.

Vadovaujantis CPK 370 straipsnio 3 dalimi, teismas, nagrinėdamas teismo posėdyje prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl prašymo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais.

CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. CIK-585/2022, 11.1 punktą).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai teigia, jog sužinojimo momentu apie proceso atnaujinimo pagrindą turėtų būti laikoma diena, kai antstolis 2024 m. sausio 10 d. paaiškino, jog teismas nutartimi nenustatė, kad ½ lėšų, buvusių skolininkės J. R. banko sąskaitose iki 2023 m. sausio 5 d., priklauso jos sutuoktiniui R. R..

Pirmiausia pažymėtina, kad pareiškėjai nepagrindė teismui, kodėl sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias pagrindą procesui atnaujinti, momentas turėtų būti siejamas su pareiškėjų nurodomu antstolio 2024 m. sausio 10 d. patvarkymu dėl informacijos suteikimo. Pareiškėjai buvo antstolio informuoti apie teisę pasidalinti turtą bendru sutarimu, patvirtintu notarine tvarka. Pareiškėja antstoliui sutikimą pateikė, tačiau išieškotoja BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ tam prieštaravo ir kreipėsi į teismą, jog būtų nustatyta skolininkės turto dalis jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu. Pareiškėjai šioje byloje, kurios procesą prašo atnaujinti, teikė atsiliepimą, atskirąjį skundą ir neteikė kasacinio skundo. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjai žinojo aplinkybę apie jiems priklausantį turtą ir šio turto dalis bei tai, kad išieškotoja išnagrinėtoje byloje neprašė nustatyti, kad ½ lėšų, buvusių skolininkės J. R. banko sąskaitose iki 2023 m. sausio 5 d., priklauso jos sutuoktiniui R. R.

Antstolis lėšas nurašė nuo pareiškėjos banko sąskaitos dar iki teismo nutarties nustatyti skolininkei priklausančią turto dalį, t. y. 2022 m. lapkričio 29 d. ir lapkričio 30 d., o 2024 m. sausio 10 d. patvarkymu antstolis tik pateikė teisinę nuomonę dėl to, kaip turėtų būti suprantama teismo priimta 2023 m. balandžio 27 d. nutartis. Pareiškėjų argumentai, kad jie neturėjo teisinio išsilavinimo, nėra reikšmingi sprendžiant, ar pareiškėjai žinojo aplinkybes apie jiems priklausantį turtą, kadangi teisinių argumentų ar teismo priimtų procesinių dokumentų teisinių pasekmių suvokimas neatskleidžia naujų aplinkybių. Pareiškėjai, elgdamiesi rūpestingai, turėjo galimybę pasitarti su juos civilinėje byloje dėl turto dalies nustatymo atstovavusiu teisininku dėl to, kaip turėtų būti suprantama teismo priimta 2023 m. balandžio 27 d. nutartis. Aiškinant priešingai, būtų sukuriama su teisiniu apibrėžtumu nesuderinama situacija, kuomet teismo sprendimu nepatenkintas asmuo galėtų prašyti atnaujinti procesą, motyvuodamas ne objektyviomis, o išimtinai nuo jo priklausančiomis, sietinomis su teismo sprendimo subjektyviu supratimu, aplinkybėmis. Pareiškėjai nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad jie bylos nagrinėjimo metu nežinojo apie jiems priklausantį turtą ir apie šias aplinkybes pareiškėjai sužinojo iš antstolio (CPK 178 straipsnis).

Teismui nekilo abejonių, jog pareiškėjai nagrinėjamu atveju praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Pirmosios instancijos sprendimo peržiūrėjimo apeliacine tvarka pabaiga neturėtų būti laikoma aplinkybių sužinojimo procesui atnaujinti pradžios momentu, kadangi pareiškėjai apie aplinkybes, kurias nurodo kaip pagrindą procesui atnaujinti, žinojo ar turėjo sužinoti nuo minėtų lėšų iš skolininkės sąskaitos nurašymo. Pareiškėjams aplinkybės buvo žinomos nepaisant to, ar 2023 m. balandžio 27 d. nutartis yra įsiteisėjusi ir ar antstolis teikė paaiškinimus. Bet kuriuo atveju pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jeigu terminas pateikti prašymą atnaujinti procesą būtų skaičiuojamas nuo paminėtos nutarties įsiteisėjimo (2023 m. liepos 13 d.), jis buvo praleistas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad prašymą atnaujinti procesą pareiškėjai pateikė praleidę CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą.

Tuo atveju, kai pareiškėjas paduoda prašymą praleidęs nustatytą trijų mėnesių terminą, jis prie prašymo dėl proceso atnaujinimo turi pateikti prašymą dėl šio termino atnaujinimo, nurodydamas jo praleidimo priežastis (CPK 78 straipsnio 2, 3 dalys). Šiuo atveju pareiškėjai pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą, jei teismas nustatytų, kad jis praleistas. Nurodė, kad terminas praleistas nežymiai (7 mėnesius), termino pradžios momentu turėtų būti laikoma 2023 m. balandžio 27 d. nutarties įsiteisėjimo diena, o apie teisių pažeidimą sužinojo 2024 m. sausio 10 d. antstoliui pateikus paaiškinimą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipėsi 2024 m. vasario 23 d., nors, kaip minėta, apie aplinkybes, kurias pareiškėjai nurodo kaip pagrindą procesui atnaujinti, žinojo ar turėjo sužinoti nuo minėtų lėšų iš skolininkės sąskaitos nurašymo dar 2022 m. lapkričio 29 ir 30 d. Nors, kaip minėta, antstolis lėšas nurašė nuo pareiškėjos banko sąskaitos dar iki teismo nutarties nustatyti skolininkei priklausančią turto dalį, tačiau tuo atveju, jeigu pareiškėjai vertino esant jų teisių pažeidimą, jie turėjo galimybę imtis kitų savo galbūt pažeistų teisių gynybos būdų. Pareiškėjai nenurodė jokių aplinkybių, nepriklausiusių nuo jų valios, kurios kliudė kreiptis į tesimą, t. y. jeigu net ir būtų sutinkama su pareiškėjais, jog termino atnaujinti pradžios momentas turėtų būti siejamas su nutarties įsiteisėjimo diena, tačiau pareiškėjai nenurodė, kokios objektyvios aplinkybės, kliudžiusios kreiptis į teismą, egzistavo visą laikotarpį nuo nutarties įsiteisėjimo. Pareiškėjai nepagrindė prašymo atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, dėl to šis jų prašymas atmestinas.

Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleidimas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą, net ir konstatavus esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proceso atnaujinimo pagrindus.

Nors teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti yra praleistas ir nėra pagrindo jo atnaujinti, tačiau, siekiant išsamaus bylos aplinkybių atskleidimo, teismas pasisako ir dėl pareikšto prašymo esmės. Teismo vertinimu, pareiškėjų nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo procesui atnaujinti.

Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Pareiškėjai prašymą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. jog procesas tūrėtų būti atnaujintinas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pabrėžtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 667 straipsnio paskirtis yra ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Pagal CPK 667 straipsnyje apibrėžtą paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006). Todėl ir aplinkybė, kad teismui priimant 2023 m. balandžio 27 d. nutartį dėl turto dalies nustatymo, nebuvo sprendžiama dėl skolininkės sąskaitose esančių lėšų, nesudaro pagrindo abejoti priimto procesinio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, t. y. šios aplinkybės negali būti laikomos esminėmis. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį išieškotoja atsiliepime į pareiškimą, pareiškėjų nurodomos kaip naujai išaiškėjusios aplinkybės nebūtų dariusios jokios įtakos priimant byloje nutartį, kadangi byloje nebuvo atidalijamas sutuoktinių turtas, o buvo tik nustatoma skolininkei priklausančio turto dalis, kuri yra bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kad išieškotoja galėtų nukreipti išieškojimo veiksmus į skolininkei priklausančio turto dalį. Be to, kaip minėta, pareiškėjai apie aplinkybes, kurias nurodo kaip pagrindą proceso atnaujinimui, jau žinojo nagrinėjant bylą.

Proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija, bet ekstraordinarus būdas, leidžiantis atnaujinus procesą bylą išnagrinėti pakartotinai atitinkamos instancijos teisme ta apimtimi, kurią nustato proceso atnaujinimo pagrindas. Šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011; kt.). Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta, jog pareiškėjų nurodomos aplinkybės galėtų būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu, prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas ir šiuo pagrindu.

Remiantis 80 straipsnio 4 dalimi, už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Kadangi teikiant pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo žyminis mokestis nėra mokamas, pareiškėjams grąžintinas jų sumokėtas 54 Eur dydžio žyminis mokestis už prašymą dėl proceso atnaujinimo (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 ir 5 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

pareiškėjų J. R. ir R. R. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

Grąžinti pareiškėjai J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 54 Eur (penkiasdešimt keturių eurų 00 ct) žyminį mokestį, sumokėtą 2024 m. vasario 21 d., kurio mokėjimo užduoties kodas – ZM93547.

Pareiškėjai išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia teismo nutartimi.

Ši nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.