Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų B. J. ir S. J., atstovaujamų advokato Martyno Vilčinsko, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-3126-429/2018 pagal pareiškėjų B. J. ir S. J. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys byloje: akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, uždaroji akcinė bendrovė „Citadele faktoringas ir lizingas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, E. P., antstolė L. U. N., antstolis R. B., antstolė G. A., antstolis R. S., antstolė S. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Teismo nutartyje iš esmės yra analizuojami tik pareiškėjo B. J. veiksmai, jo būklė; apie pareiškėją S. J. teismas nepasisakė, nėra konstatuoti jos nesąžiningi veiksmai. Teismui pasisakant tik dėl vieno iš pareiškėjų, pareiškimas pilna apimtimi negalėjo būti atmestas.Į bylą yra pateiktos pažymos iš SODROS apie pareiškėjų gaunamas pajamas, todėl teismas jomis ir turėjo vadovautis, tačiau šie oficialūs rašytiniai įrodymai kažkodėl teismui kėlė abejonių. Teismas nepagrįstai vadovavosi subjektyviais suinteresuoto E. P. parodymais, kuriems pagrįsti jis nepateikė jokių įrodymų.Nesuprantama teismo pozicija, kad pareiškėjas neieško darbo. Pareiškėjas paaiškino, kad jo paieškos vyksta darbo ieškant skelbimuose, skambinantis ir tariantis dėl pokalbio dėl darbo, todėl jis negali pateikti įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti. Tačiau teismas šiais paaiškinimais nesivadovavo. Pareiškėjai stengiasi (mokosi, keliasi kvalifikacijas) pagerinti savo finansinę padėtį ir uždirbti daugiau pajamų, nuo 2017 11 mėn. pareiškėjos gaunamos pajamos padidėjo nuo 767,75 Eur iki 1061,01 Eur. Susirasti darbo vietą, kurioje būtų mokamas itin geras darbo užmokestis, nėra paprasta, tam reikia pastangų ir laiko.Teismas, vertindamas pareiškėjo veiksmus, kurie buvo atlikti beveik prieš dešimt metų, netinkamai taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą. Dėl pareiškėjos veiksmų pasisakyta nebuvo. Teismas turėjo vertinti pareiškėjų veiksmus per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo.Teismas nepakankamai ištyrė visas aplinkybes ir padarė neteisingą išvadą dėl pareiškėjų nesąžiningumo. Pareiškėjai buvo sąžiningi su kreditoriais, savo įsipareigojimus jiems vykdė kiek tik leido finansinės galimybės. Vykdant įsipareigojimus kreditoriams ir komunalinių paslaugų bendrovėms, pareiškėjų šeimai likdavo itin mažai lėšų jų būtiniesiems poreikiams tenkinti, tačiau jie nesiskolino pinigų iš kitų asmenų ir neįgijo naujų kreditorių.

Pareiškėjai B. J. ir S. J., atstovaujami advokato Martyno Vilčinsko, 2018 m. balandžio 5 d. pateikė Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-1925-240/2011, kuria panaikintas B. J. teistumas pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. baudžiamąjį įsakymą.

Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo klausimą dėl bankroto bylos fiziniams asmenims iškėlimo spręsti teismo nuožiūra. Nurodo šiuos argumentus:Formaliai pareiškėjų būsena atitinka FABĮ įtvirtintą nemokumo būseną, tačiau priimant galutinį sprendimą būtina tiksliai įvertinti visus aspektus patvirtinančius galimybę bankroto bylos fiziniams asmenims iškėlimui.Pareiškėjų įsipareigojimai AB SEB bankui yra susidarę pagal 2008-07-02 laidavimo sutartį, kuria pareiškėjai įsipareigojo kaip solidarūs skolininkai atsakyti ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas UAB (duomenys neskelbtini). 2010-11-23 Kauno miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-17684-615/2010 priteisė iš abiejų pareiškėjų solidariai AB SEB bankui 23 169,60 Eur skolą, 55,92 Eur delspinigius, 882,53 Eur palūkanas, 463,39 Eur baudą ir 5 proc. palūkanas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Apeliacijos dalykas yra Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. nutarties, kuria pareiškėjams atisakyta iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Aiškindamas CPK 314 straipsnio normą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016). Tiek juridinio, tiek fizinio asmens bankroto procese egzistuoja viešasis interesas, todėl teismas tokio pobūdžio bylose turi būti aktyvus; tai apima teismo teisę ex officio tikrinti fizinio asmens sudarytus sandorius ir teisę rinkti įrodymus (CK 1.78 str. 5 d., CPK 179 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).Apeliantai apeliacinės instancijos teismui pateikė Kauno apylinkės teismo 2018-03-21 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-1925-240/2011, kuria panaikintas B. J. teistumas pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-31 baudžiamąjį įsakymą, kuriuo B. J. pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant nustatytoms aplinkybėms, kad pateikta Kauno apylinkės teismo 2018-03-21 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1925-240/2011 yra priimta jau po skundžiamos Kauno apylinkės teismo 2018-02-27 nutarties priėmimo, todėl negalėjo būti pateikta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat byloje vyraujant viešajam interesui, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas apeliantų pateiktus naujus rašytinius įrodymus priimti (CPK 7, 314 str.).

Dėl ginčo esmės

Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalis numato, šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinio asmens nemokumas, tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA) (FABĮ 2 str. 2 d.). Teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: pareiškėjas yra mokus (FABĮ 5 str. 8 d. 1 p.); pareiškėjas yra nesąžiningas (FABĮ 5 str. 8 d. 2-4 p.); pareiškėjas kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo pakartotinai nesuėjus įstatyme nustatytam terminui (FABĮ 5 str. 8 d. 5 p.); paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla (FABĮ 5 str. 8 d. 6 p.).Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pareiškėjų B. J. ir S. J. būklė atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytą fizinio asmens nemokumo būklę. Tačiau pirmosios instancijos teismas įvertinęs pareiškėjo B. J. elgesį iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, sprendė, jog pareiškėjo veiksmai laikytini nesąžiningais, todėl skundžiama nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjams bankroto bylą. Apeliantai su teismo nutartimi nesutinka, atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai ištyrė visas aplinkybes ir padarė neteisingą išvadą dėl pareiškėjų nesąžiningumo; teismas nevertino ir nekonstatavo pareiškėjos S. J. nesąžiningų veiksmų, todėl pareiškimas negalėjo būti atmestas pilna apimtimi; teismas, vertindamas pareiškėjo veiksmus, kurie buvo atlikti beveik prieš dešimt metų, netinkamai taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą. Taip pat apeliantai pateikė Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-1925-240/2011, kuria panaikintas B. J. teistumas pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-31 baudžiamąjį įsakymą, kuriuo B. J. pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį.Nagrinėjamu atveju aktualios FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto ir 4 punkto nuostatos, kuriose numatyta, kad teismas atsisako iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, kai paaiškėja, jog fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (FABĮ 5 str. 8 d. 2 p.); kai paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus BK 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus (FABĮ 5 str. 8 d. 4 p.).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015). Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-248/2015; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015). Asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680-684/2015). Kasacinis teismas taip pat pabrėžė, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti tiesioginę ar netiesioginę įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad tiesioginės ar netiesioginės įtakos mokumui neturėjęs nesąžiningas pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nesąžiningumą iš esmės siejo su tuo, jog pareiškėjas, paliko labai gerai apmokamą darbą Norvegijoje, dabar dirba Lietuvoje darbą, apmokamą minimaliu atlyginimu, neieško geriau apmokamo darbo, todėl padarė išvadą, jog toks pareiškėjo elgesys yra nesąžiningas, sudaro tiesioginį priežastinį ryšį tarp šių pareiškėjo nesąžiningų veiksmų ir jo negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais. Be to, teismas nurodė, kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp pareiškėjų nemokumo ir pareiškėjo nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes sunkią pareiškėjų finansinę būklę nulėmė nesąžiningi pareiškėjo veiksmai; tai yra savarankiškas pagrindas atsisakyti kelti bankroto bylą.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl pareiškėjo nesąžiningumo, su jomis nesutinka ir konstatuoja, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, taigi nesąžiningumas turi būti įrodytas. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjo nesąžiningumo yra bendro pobūdžio, kurios negali būti pagrindu atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą, nes teismas visiškai nesiaiškino ir nevertino dėl kokių priežasčių pareiškėjas nevykdė savo įsipareigojimų, nuo kada jų nevykdė, ar bent iš dalies juos vykdė ir pan. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nepakanka konstatuoti asmens nesąžiningumo, bet turi būti padarytos aiškios išvados ir dėl nesąžiningo elgesio įtakos nemokumui, būtent aktualiu laikotarpiu. Pats teismas nutartyje nurodė, kad pareiškėjas dirbo Norvegijoje 2012 – 2016 m., padengė skolą antstolei G. A., taip pat Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tačiau teismas nevertino ar egzistavo pareiškėjo teismo nustatyto nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys, t. y. ar pirmosios instancijos teismo nurodytas pareiškėjo nesąžiningumas turėjo reikšmingą įtaką jo nemokumui. Tokias išvadas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas galėjo padaryti tik esant nustatytoms aplinkybėms, kad pareiškėjas, atsižvelgiant į jo išsilavinimą, sveikatos būklę, darbo patirtį, šeimyninę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes, turėjo galimybes gauti didesnes pajamas, tačiau sąmoningai jų nesiekė. Nagrinėjamu atveju, faktinių aplinkybių, susijusių su sąmoningu neveikimu siekiant gauti didesnes pajamas, teismas nenustatė, apsiribodamas tik deklaratyviais teiginiais.Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo priimtas 2017-11-30, taigi aktualus laikotarpis, per kurį turėtų būti vertinamas pareiškėjų sąžiningumas, yra nuo 2014-11-30 iki 2017-11-30. Tačiau pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo veiksmus sąžiningumo aspektu vertino pareiškėjo elgesį, turėjusį įtakos jo nemokumui, ne per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, o ankstesniu laikotarpiu, t. y. išvadą dėl pareiškėjo nesąžiningumo teismas taip pat kildino iš Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-31 baudžiamojo įsakymo baudžiamojoje byloje Nr. 1-1925-240/2011, kuriuo B. J. buvo nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, iš kurio nustatyta, jog pareiškėjo nusikalstamos veikos padarytos laikotarpiu nuo 2008-09-22 iki 2008-12-17. Taip pat teismas sprendė, kad pareiškėjų įsiskolinimai kilo iš UAB (duomenys neskelbtini) prievolių pagal pareiškėjų sudarytas laidavimo sutartis ir jų pagrindu priimtus teismų sprendimus (teismų sprendimai priimti 2010 m.). Tačiau iš bylos medžiagos nustatyta, jog laidavimo sutartys, pagal kurias pareiškėjai laidavo už UAB (duomenys neskelbtini) prievolių įvykdymą kredito įstaigoms, sudarytos 2008 m. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo veiksmus ir jo sąžiningumą vertindamas ne per paskutinių 3 metų iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, bet per ankstesnį laikotarpį, netinkamai taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos. Be to, apeliantai pateikė Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-1925-240/2011, kuria panaikintas B. J. teistumas pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. baudžiamąjį įsakymą, kuriuo B. J. pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Nors bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pareiškėjo teistumas dar nebuvo išnykęs, tačiau šiuo metu nagrinėjamo klausimo faktinė situacija neatitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte numatytų bankroto bylos neiškėlimo sąlygų.Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad kai reikalavimas iškelti bankroto bylą pareikštas dėl dviejų asmenų, tai lemia, kad teismas turi vertinti abiejų asmenų padėtį atskirai, jų veiksmus susidarant nemokumui ir jo priežastis, ar jie atitinka FABĮ nustatytas sąlygas iškelti bankroto bylą ir ar nesudaro FABĮ nustatyto bent vieno iš teisinių pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2016). Pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti bankroto bylą abiem pareiškėjams, konstatavęs tik pareiškėjo B. J. nesąžiningumą. Tačiau teismas visiškai nepasisakė dėl pareiškėjos S. J. veiksmų susidarant pareiškėjų nemokumui.Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo klausimą, netinkamai taikė fizinių asmenų bankrotą reglamentuojančias teisės normas, nes nevertino fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimui teisiškai reikšmingų aplinkybių, nustatytų FABĮ, dėl ko byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Paminėtų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas ištaisyti negali, todėl konstatavus materialinės teisės normų pažeidimus, skundžiama 2018 m. vasario 27 d. nutartis panaikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti bankroto bylos pareiškėjams B. J. ir S. J. iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.