Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kaltinamoji J. P. laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-30, būdama UAB „(duomenys neskelbtini), vyr. buhaltere, pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (galioja nuo 2002-01-01) 4 str., kuriame nurodoma, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama....“; 12 str. 4 d., kuriame nurodoma, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“; 16 str., kuriame nurodoma, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ reikalavimus, visiškai nevedė privalomųjų suvestinių buhalterinės apskaitos registrų.

Dėl šių LR Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-30, iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamasis B. J. laikotarpiu nuo 2008-09-11 iki 2008-12-22, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini), generaliniu direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. (galioja nuo 2002-01-01) reikalavimus, kuriame nurodoma, kad „.... už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (galioja nuo 2002-01-01) 4 str., kuriame nurodoma, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama....“, reikalavimus, 6 str. 2 dalies nuostatas, kuriame nurodoma, kad „Į apskaitą privalo įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ 12 str. reikalavimus, kuriame nurodoma, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, iš neapskaitytų pajamų, neįtrauktų į bendrovės buhalterinę apskaitą, pagal neteisėtai, t.y. su įmonėje pagal 2008-07-08 darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)jau dirbančiu P. K., 2008-09-11 sudarytą subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus E. P., laikotarpiu nuo 2008-09-22 iki 2008-12-17 išmokėjo neoficialius atlyginimus, ne mažiau kaip 10000 Lt sumą, statomame objekte adresu: (duomenys neskelbtini), stogo dengimo darbus atlikusiems įmonės darbuotojams – P. K., R. Č., D. J. ir kitiems minėtame objekte dirbusiems, tačiau neįdarbintiems, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims.

Dėl aukščiau išvardintų LR Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2008-09-11 iki 2008-12-22.

Šiais veiksmais B. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d.

Kaltinamasis E. P. laikotarpiu nuo 2008-04-15 iki 2008-10-19 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini), direktoriumi, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (galioja nuo 2002-01-01) 4 str., kuriame nurodoma, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama....“, reikalavimus, 6 str. 2 dalies nuostatas, kuriame nurodoma, kad „Į apskaitą privalo įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ 12 str. reikalavimus, kuriame nurodoma, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, neįnešė į bendrovės kasą ir nepateikė vyr.buhalteriui įforminimui apskaitoje 30000 Lt, kuriuos jam pagal 2008-04-15 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir fizinio asmens D. S. sudarytą statybos subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)už atliktus gyvenamojo namo pamatų įrengimo ir perdengimo darbus sumokėjo D. S. ir M. S., surašant 2008-05-21, 2008-08-21, 2008-10-02 laisvos formos pinigų priėmimo dokumentus. E. P. minėtas lėšas be apskaitos panaudojo atsiskaitydamas su pamatų įrengimo ir perdengimo darbus atlikusiais bendrovėje neįdarbintais asmenimis.

Dėl aukščiau išvardintų LR Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2008-04-15 iki 2008-10-19.

Be to, kaltinamasis E. P. laikotarpiu nuo 2008-02-22 iki 2008-10-19 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini), direktoriumi, žinodamas, kad P. K., kuris pagal 2008-07-08 darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)dirba minėtoje bendrovėje, kaip subrangovas jokių darbų neatliks, įmonės buveinėje adresu(duomenys neskelbtini), patvirtino savo parašu 2008-09-11 statybos subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią neva P. K. įsipareigojo atlikti statybos darbus statomame objekte adresu: (duomenys neskelbtini), o UAB „(duomenys neskelbtini)“ – priimti atliktus darbus ir laiku atsiskaityti.

Kaltinamoji J. P. parodė, kad ji nevedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrų, nurodytu laikotarpiu, kadangi pasitikėjo bendrovės direktoriumi B. J.. Tai buvo daroma ne siekiant konkretaus tikslo įmonės atžvilgiu, o paprasčiausiai taupant laiką, kadangi tuo metu buvo dar keletas bendrovių, kuriose tvarkė buhalterinę apskaitą. 2008 metais B. J. pasakė, kad nespėja susitvarkyti su darbu, todėl norėtų palikti bendrovę, tačiau jo pasiūlymas buvo kitoks, jis prašė pasilikti ir apskaitą tvarkyti namuose, kaip buvo ir iki tol, tačiau jai pačiai jau jokių registrų pildyti nereikės, viską padarys jis pats ar jo paprašyti žmonės, o jai reikės tik sutikrinti duomenis ir įrašyti juos į deklaracijas, kurios teikiamos valstybinėms institucijoms. Duomenis apie įmonės veiklą su užpildyta tam tikra forma gaudavo tik elektroniniu būdu iš B. J.. Jis jam atsiųsdavo pirkimo pardavimo skolon žurnalus, darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščius ir banko išrašus. Jokių pirminių dokumentų ji nematydavo, o pasikliaudavo tik pateiktais duomenimis. Jai nėra žinoma, ar bendrovėje buvo mokamas atlyginimas „vokeliuose“. Jai asmeniškai atlyginimas buvo mokamas į asmeninę sąskaitą banke, jokių kitų pinigų be savo teisėto atlygio negaudavo. Ji supranta, kad šis jos pasirinktas apskaitos tvarkymo būdas buvo klaidingas, tačiau tai buvo padaryta taupant laiką (3 t. 130-131 b. l.).

Kaltinamasis B. J. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose dirbo nuo 2005 metų vidurio iki 2008 m. sausio 14 d., o nuo 2008 m. sausio 15 d., iki 2008 m. gruodžio 22 d. dirbo generalinio direktoriaus pareigose, taip pat ėjo ir kasininko pareigas. Buhalterinę apskaitą tvarkė samdyta buhalterė. Pagrindinė įmonės veikla buvo bituminių stogų dengimas. Prisipažįsta, kad pagal šią sutartį neteisėtai išmokėjo 10000 Lt sumą P. K., kad pastarasis atsiskaitytų su žmonėmis, atlikusiems stogo dengimo darbus, adresu (duomenys neskelbtini). 10000 litų, kuriuos davė atsiskaitymui, nebuvo įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą. Mokėjo iš pinigų, gautų pardavus nuosavą namą, buvusį Vilniuje. Už šiuos pinigus P. K. ir kiti asmenys žiniaraščiuose nepasirašė. Šios sutarties iniciatorius buvo tuo metu direktoriaus pareigose dirbęs E. P.. Jis sužinojo gerokai vėliau, sužinojo, kad tokia sutartis sudaryta, kai P. K. iš jo pradėjo reikalauti pinigų atsiskaitymui. Kad P. K. įdarbintas bendrovėje žinojo, tačiau nieko nežinojo, kad su juo pasirašyta subrangos sutartis. Jis patvirtina, kad atliktų darbų aktuose yra jo parašai. Taip pat patvirtina, kad su P. K. pagal šią sutartį neatsiskaityta, kadangi objekto užsakovas-įmonė, kurios pavadinimo neprisimena, neatsiskaitė su jų bendrove. Todėl, kai P. K. pradėjo reikalauti pinigų atsiskaitymui, teko duoti pinigų iš neapskaitytų lėšų. Jis patvirtina, kad yra išmokėjęs tik 10000 Lt sumą. Kaip jam aiškino E. P., šią sutartį jis sudarė tam, kad galėtų „prispausti“ P. K. ir kitus asmenis, jei darbai būtų atlikti nekokybiškai, tuomet būtų buvusi galimybė, kad brokas bus ištaisytas. Kad ši sutartis neturi juridinės galios, sužinojo kai P. K. pradėjo atlikinėti antro korpuso stogo dengimo darbus. Ši sutartis nebuvo anuliuota, kadangi buvo baimė, kad kaip generalinis direktorius ir būdamas atsakingu už įmonės veiklą, gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Iš P. K. yra girdėjęs, kad darbus atlieka bendrovėje neįdarbinti asmenys, tačiau jo nedomino, kokiom aplinkybėm šie darbai bus atlikti. E. P. iniciatyva buvo sudaryta sutartis su S. šeima dėl gyvenamojo namo pamatų įrengimo. Kokia buvo bendra darbų suma-neprisimena. Kiek pamena buvo sudarytos dvi sutartys, viena oficiali, kita neoficiali, kurioje įrašyta mažesnė suma. Šias sutartis pasirašė E. P.. Už darbus E. P. gavo apie 40000 Lt, tačiau šių pinigų nustatyta tvarka į kasą neįnešė, o kaip pats sakė, sumokėjo darbininkams už darbus. Su E. P. buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, todėl turi tokią nuojautą, kad sutarties tikrasis variantas buvo sunaikintas. Jis patvirtina, kad pinigai darbuotojams buvo mokami įvairiai: kas pageidaudavo, mokėdavo į rankas, o kai kam pervesdavo į asmeninę sąskaitą. Gali būti, kad kai kur žiniaraščiuose nėra darbuotojų parašų, tačiau pinigus darbuotojai gavo ir mokesčiai valstybei sumokėti. Sutinka, kad netinkamai organizavo bendrovės veiklą, nesiėmė pakankamų priemonių, užtikrinti normalų bendrovės darbą, todėl, kad trūko vadovavimo įgūdžių, informacijos. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (4 t. 41-43 b. l.).

Papildomos įtariamojo apklausos metu B. J. parodė, kad jis gali tiksliai pasakyti, kad nežino, kas atliko darbus, įrengiant gyvenamojo namo pamatus S. šeimai. Evaldas jam šito neminėjo, o jis ir nesiteiravo. Organizuoti darbų atlikimą buvo išskirtinai E. P. prerogatyva. Jis vieną vienintelį kartą buvo objekte, kai prasidėjo konfliktas, dėl netinkamai atliktų darbų atsiradusio broko, tačiau ten jokių darbininkų nematė. Jis žino, kad E. P. darbams pradėti S. šeima sumokėjo avansą. Kokia tai galėjo būti suma neprisimena, tačiau ne mažiau 20000 Lt. Apie tai jam pasakė pats E. P. ir pasiūlė iš šių pinigų atsiskaityti už lizingu būdu, įmonės vardu, įsigytus automobilius Volskwagen Touoreg. Tą pačią dieną, tuometiniame Parex banke, esančiame Kaune, E. P. į bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą įnešė grynais apie 10000 Lt, o likusią dalį B. J. asmeninių lėšų, irgi apie 10000 Lt, įnešė pats. Likusiais pinigais, kaip pats minėjo, atliko atsiskaitymą su darbus atlikusiais asmenimis. Kaip bendrovės generalinis direktorius tiek už savo, tiek už E. P. įmokėtus pinigus pasirašė banko pateiktuose dokumentuose. Tvirtai gali pasakyti, kad avansas, į kasos knygą įtrauktas nebuvo, jo dalis, apie 10000 Lt „apeinant“ kasą, buvo panaudotas lizingui apmokėti. Gali pasakyti, kad tai buvo vienintelis mokėjimas, dalyvaujant E. P.. Vėlesni mokėjimai buvo atliekami pavedimu. Nei vienos sumos gautų iš S. E. P. neįtraukė į bendrovės apskaitą, kaip ir neperdavė jam arba kam kitam, kas tai galėtų padaryti (4 t. 46-47 b. l.).

Kaltinamasis E. P. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose dirbo 2008 metais, tačiau mėnesių tiksliai nurodyti negali. Bendrovės veiklai vadovavo generalinis direktorius B. J., kuris priėmė jį į darbą. E. P. funkcijos buvo sudaryti sandorius ir pasirašyti sutartis bendrovės vardu, jei sandorio suma neviršydavo 150000 Lt sumos. Kaip atskaitingas asmuo buvo įgaliotas disponuoti bendrovės pinigais. Bendrovės kasininku buvo ir buhalterine apskaitą tvarkė B. J. žmona S. J.. Kiek jam žinoma, S. dirbo bendrovėje, tačiau nežino kokiose pareigose. Jis patvirtina, kad iš D. S. ir M. S. pagal surašytus laisvos formos dokumentus gavo 40000 Lt sumą, tačiau šių įmonei priklausančių pinigų sau nepasiėmė ir tikrai nemokėjo už darbus darbininkams, kurie atliko pamatų įrengimo darbus. Visi pinigai, kuriuos S. šeima per tris kartus jam sumokėjo, įmonės ofise buvo perduoti generaliniam direktoriui B. J., kuris išrašė dokumentą apie tai, kad pinigai jam perduoti. Kas tai per dokumentas, neprisimena. B. J. jam išdavė antruosius dokumentų egzempliorius apie įmokėtus pinigus, tačiau kur jie galėtų būti, jis nežino. Jis tiksliai prisimena, kad B. J. 25000 Lt ir 10000 Lt sumas, kurias gavo iš D. S., įnešė į bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą „Parex“ banke. Apie tai, kad jis pinigus sumokėjo B. J., gali paliudyti buvę bendrovės darbuotojai V. S. ir L. C.. Jis nėra girdėjęs, kad bendrovėje būtų mokamas neoficialus atlyginimas. Jis pats asmeniškai tokių pinigų negaudavo. Taip pat nėra girdėjęs, kad įmonėje darbus atliktų neįdarbinti asmenys. Gyvenamojo namo pamatus įrenginėjo bendrovės darbuotojai, tačiau vardų ir pavardžių neatsimena. Kalbant apie subrangos sutartį, pasirašytą tarp E. P. ir P. K., gali pasakyti, kad ji buvo pasirašyta per E. P. aplaidumą, nes jis neįsitikino, ar šis asmuo dirba bendrovėje, o jei ne, tai ar turi įsigijęs verslo liudijimą. Tikslių pasirašymo aplinkybių neatsimena, tačiau jo manymu, ši sutartis daugiau buvo garantas pačiam P. K., kad su juo bus atsiskaityta ( t.3 b.l. 142-143).

Papildomos įtariamojo apklausos metu E. P. parodė, kad iš D. ir M. S., atliekant gyvenamojo namo pamatų įrengimo darbus, pagal laisvos formos dokumentus yra gavęs 40000 Lt. Šių pinigų į bendrovės banko kasą nėra įnešęs, tačiau ir sau nepasilikęs. Iš šių pinigų 10000 Lt buvo sumokėta už bendrovės lizingo būdu įsigytus automobilius, įnešant juos grynais į „Parex bankas“ atsiskaitomąją sąskaitą, o už likusius, nesurašant apskaitos dokumentų, buvo įsigytos statybinės medžiagos, nuomojami įrankiai, išmokėjo atlyginimus darbus atlikusiems bendrovės darbininkams ir tiems asmenims, kurie dirbo šiame objekte, tačiau oficialiai įdarbinti nebuvo. Kokie asmenys objekte dirbo, neprisimena. Dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi. Jos buvo padarytos dėl patirties stokos ir norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nežinojimo (3 t. 153-154 b. l.).

2009-11-18 FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus specialisto išvada Nr. 5-2/164 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų“ ( 1 t. 61-89, 90-200 b.l., 2 t. 1-194 b.l.) iš kurios matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 buvo tvarkoma iš dalies nesivadovaujant Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574, Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr.IX-574 (redakcija 2003-12-18 Nr.IX-1915); Lietuvos Respublikos 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymu Nr.IX-751ir kitais norminiais aktais, jų vėlesniais pakeitimais ir papildymais:

Už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 buhalterinės apskaitos registrai nebuvo vedami, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės J. P. teigimu, ji tokių registrų nepildė, ir ar juos kas nors išvis pildė negali pasakyti.

Kadangi atskaitingų asmenų registrai (buhalterinės apskaitos registrai) nebuvo vedami, todėl sutikrinti atskaitingų asmenų piniginių lėšų apskaitymą, jų panaudojimo tikslingumą ir pagrįstumą nustatyti atskaitingų asmenų skolų dydžio, tyrimo metu nebuvo galimybės.

Buhalterės J. P. teigimu, ji avansinių apyskaitų nepildė (liud. apkl. protok. 20 priedas), nustatyti kas pildė tyrimui pateiktas avansines apyskaitas, nebuvo galimybės.

2008-04-15 Statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri sudaryta tarp D. S. – „Užsakovas“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujama direktoriaus E. P. – „Rangovas“. Sutarties objektas – pamatų ir perdangos įrengimo darbai, adresas: Šakių kaimas, Kauno rajonas. Sutarties suma – 98596 Lt (devyniasdešimt aštuoni tūkstančiai penki šimtai devyniasdešimt šeši litai). Sutartį pasirašė užsakovas – D. S., prie pavardės yra parašas ir rangovas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ B. J. ir direktorius E. P., prie pavardės yra parašas ir spaudas. Tyrimui buvo pateikti 3 (trys) laisvos formos dokumentai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitais, kuriuose įrašyta, kad M. S. sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 25000 Lt ( dvidešimt penkis tūkstančius litų) avansą pagal susitarimą, kuris nurodytas sutartyje 2008 m. balandžio 15 d. 2008-05-21 pinigus priėmė E. P.. Dokumente įrašyta E. P. pavardė, prie pavardės yra parašas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ spaudas ir direktoriaus E. P. spaudas, M. S. pavardė, prie pavardės yra parašas. Patikrinimo metu nustatyta, kad 25000 Lt suma laikotarpiu nuo 2008-05-21 iki 2008-12-31 įmonės kasoje neapskaityta, kasos pajamų orderis nebuvo įformintas. Kasos knyga už 2008 m. gegužės mėn. tyrimui nebuvo pateikta, kasos registras nebuvo vedamas. Vadinasi, įmonė 2008 m. gegužės mėn. turėjo dokumentais neapskaitytų piniginių lėšų. D. S. sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) avansą pagal susitarimą, kuris nurodytas sutartyje 2008 m. balandžio 15 d. 2008-08-21 21 pinigus priėmė E. P.. Dokumente įrašyta E. P. pavardė, prie pavardės yra parašas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų spaudas, D. S. pavardė, prie pavardės yra parašas (34 priedas). Patikrinimo metu nustatyta, kad 5000 Lt suma laikotarpiu nuo 2008-08-21 iki 2008-12-31 įmonės kasoje neapskaityta, kasos pajamų orderis nebuvo įformintas. Vadinasi, įmonė 2008 m. rugpjūčio mėn. turėjo dokumentais neapskaitytų piniginių lėšų. M. S. sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10000 Lt, dešimt tūkstančių litų avansą pagal susitarimą, kuris nurodytas sutartyje 2008 m. balandžio 15 d. 2008-10-02 pinigus priėmė E. P.. Dokumente įrašyta E. P. pavardė, prie pavardės yra parašas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ spaudas, M. S. pavardė, prie pavardės yra parašas (35 priedas). Patikrinimo metu nustatyta, kad 10000 Lt suma laikotarpiu nuo 2008-10-02 iki 2008-12-31 įmonės kasoje neapskaityta, kasos pajamų orderis nebuvo įformintas. Vadinasi, įmonė 2008 m. spalio mėn. turėjo dokumentais neapskaitytų piniginių lėšų, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalyje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais...“ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimo Nr.179 „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės“ ir 2007-12-19 nutarimo Nr.1360 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 3 punkte nurodyta, kad „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus – ir kasininkas“. Šiuo atveju pagal įformintus 3 (tris) laisvos formos dokumentus 2008-05-21 sumai 25000 Lt, 2008-08-21 sumai 5000 Lt, 2008-10-02 sumai 10000 Lt kasos pajamų orderiai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, nebuvo įforminti. Daroma išvada, kad įmonė pagal šiuos dokumentus turėjo iš viso 40000 Lt (25000+5000+10000) dokumentais neapskaitytų piniginių lėšų. Taip pat, iš tyrimui pateiktų dokumentų nustatyta, kad Statybos subrangos sutartis Nr.2008/09/11-1 sudaryta tarp P. K. (subrangovas) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (rangovas). Sutartyje nurodyta, kad Rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktorius E. P., prie pavardės yra parašas ir įmonės spaudas, ir Subrangovas P. K. a/k (duomenys neskelbtini) parašo prie pavardės nėra. Sutartis pasirašyta vienašališkai. Sutarties sudarymo data nenurodyta, tačiau pagal sutarties numerį galėjo būti sudaryta 2008-09-11, P. K. VSDF Kauno skyriaus duomenimis įmonėje įdarbintas nuo 2008-09-22. Vadinasi, subrangos sutartis buvo įforminta anksčiau nei P. K. įmonėje įdarbintas pagal darbo sutartį. Kaip P. K. 2009-01-12 savo pareiškime teigė, kad verslo liudijimo, leidžiančio užsiimti individualia veikla jis neturėjo. Daroma išvada, kad ši Subrangos Nr. (duomenys neskelbtini) sutartis buvo sudaryta nesilaikant Lietuvos Respublikos 2001-11-08 Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr.IX-583 ir Lietuvos Respublikos 2001-07-01 Civilinio kodekso IV dalies XXXIII skyriaus „Ranga“ 6.681 straipsnio „Statybos rangos sutarties samprata“ nuostatų. Dėl šių pažeidimų, už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (1 t. 69-70, 87-88 b. l.).

Liudytojo P. K. parodymais nustatyta, kad jis patvirtino faktines aplinkybes, kurias yra nurodęs 2009-01-12 pareiškime, adresuotame FNTT skyriui, ir papildomai paaiškino aplinkybes, susijusias su darbų atlikimu ir atlyginimų mokėjimu. Pagal 2008-09-11 statybos subrangos sutartį jis su brigada žmonių atliko stogo renovacijos darbus objekte „(duomenys neskelbtini)mieste. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius B. J. laikotarpiu nuo 2008-09-11 iki 2008-12-17 davė jam 10000 Lt sumą ir nurodė atsiskaityti su darbus atlikusiais žmonėmis. Per šį laikotarpį su juo dirbo apie 20 žmonių brigada, tačiau tik du bendrovės darbininkai, tai D. J. ir R. Č., o kiti, kaip vėliau sužinojo, nebuvo įdarbinti ir dirbo nelegaliai. Žmonių, kurie atliks darbus, ieškojo jis pats. Su konkrečiu žmogumi buvo tariamasi už kokią sumą jis galėtų dirbti. Suma svyruodavo tarp 70-80 litų už dieną. Apie surastus darbininkus informuodavo bendrovės direktorių B. J. ir reikalaudavo, kad būtų duodama pinigų atsiskaitymui, tačiau atsiskaitymai dažniausiai vėluodavo. Dėl to kildavo konfliktai tiek su darbininkais, tiek su B. J.. Jis negalėtų pasakyti su juo dirbusių asmenų pavardžių, kadangi vėluojant atsiskaitymams, žmonės paprasčiausiai išeidavo ir darbe nepasirodydavo, todėl vėl tekdavo ieškoti kito darbininko. Kokios konkrečiai buvo sumokėtos sumos darbininkams pasakyti negali, kadangi neprisimena. Kas buvo šios bendrovės buhalteris nežino, kadangi niekada nėra matęs, tačiau viename dokumente matė, kad buhalterė, lygtai, yra J. P., nors jis visąlaik manė, kad buhalterė yra B. J. žmona, S. J.. Ši moteris turėdavo savo darbo vietą bendrovės ofise (duomenys neskelbtini), ir tvarkė visus reikalus susijusius su finansais. Jis matė, kaip ji ruošdavo ataskaitas ir kitus dokumentus. B. J. kelis kartus, jam esant, prašė jos duoti pinigų atsiskaityti su darbininkais. Keletą kartų ji ir pati jam davusi pinigų atsiskaitymui (3 t. 92-94 b. l.).

Liudytojo D. J. parodymais nustatyta, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2008 metų birželio, liepos mėnesio iki tų pačių metų rugsėjo. Į šią bendrovę įsidarbino per savo pažįstamą P. K.. Jis minėjo, kad šiuo metu jis dirba viename objektų Vilniaus mieste, dengia stogą, todėl jam reikia žmonių galinčių padėti atlikti darbus. Šiame objekte, kartu su kitais žmonėmis atliko stogo dengimo darbus, tačiau kiek jų buvo ir ar jie buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, negali pasakyti, kadangi nežino. Šiuo metu neprisimena ir objekto pavadinimo, tačiau tai buvo kotedžai Naujojoje Vilnioje. Į darbą buvo priimtas direktoriaus P., kurio vardo neprisimena, tačiau su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis. Šią sutartį jis pasirašė gerokai vėliau, t.y. tų pačių metų rugsėjo mėnesį, prieš pat jam išeinant iš darbo. Kokio dydžio atlyginimas buvo įrašytas darbo sutartyje šiuo metu neprisimena, kadangi realiai pinigų pagal sutartį nemokėjo. Per laikotarpį nuo 2008 metų birželio iki 2008 metų rugsėjo gavo tik 1500 Lt sumą. Šiuos pinigus jam sumokėjo P. K.. Už šią sumą jis nepasirašė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam asmeniškai liko skolinga apie 3000 Lt, kurių iki šiol nėra gavęs. Palikęs bendrovę apie du mėnesius ieškojo darbo, tačiau neradęs, kreipėsi į darbo biržą, kurios darbuotojai jam paaiškino, kad negali gauti bedarbio pašalpos, kadangi duomenys rodo, kad dar dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po pokalbio su biržos darbuotojais paskambino P. K. ir paprašė bendrovės administracijos telefonų. Susiskambinęs nuvyko į bendrovės ofisą, buvusį Raudondvario plente, kažkokios gamyklos teritorijoje. Naujajam direktoriui B. (pavardės nežino) paaiškino padėtį, kad negali būti registruotas darbo biržoje, kadangi dar iki šiol dirba bendrovėje. Po kelių valandų atvykusi buhalterė, B. žmona, surašė dokumentus ir darbo sutartis buvo nutraukta. Su šiais dokumentais nuvyko į biržą ir tą pačią dieną buvo įregistruotas darbo biržoje. Jis patvirtina, kad realiai bendrovėje dirbo nuo 2008 metų birželio ar liepos mėnesio iki 2008 metų rugsėjo. Jam dirbant, darbai praktiškai atlikti, stogas uždengtas, tačiau dėl neatsiskaitymų su juo nusprendė palikti bendrovę, apie tai pranešęs P. K. (3 t. 98-100 b. l.).

Liudytojo R. Č. parodymais nustatyta, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2008 m. liepos 19 d. ir dirbo iki 2008 metų pabaigos. Į darbą jį priėmė bendrovės direktorius E. P.. Kiek pamena, darbo sutartis su juo sudaryta gerokai vėliau, kokį mėnesį negali pasakyti, kadangi neprisimena. Apytiksliai tai galėjo būti ir spalio mėnuo, tačiau tiksliai pasakyti negali. Tik žino, kad bendrovėje išdirbo 83 ar 86 dienas. Atlygis už atliktus darbus buvo sutartinis t.y. 25 Lt suma už kvadratinį metrą. Jis, P. K. ir dar keletas žmonių dirbo Vilniaus mieste, Gurių gatvėje, kur atliko naujai pastatytų kotedžų stogo dengimo darbus. Darbininkai dažnai keisdavosi, kadangi bendrovė už atliktus darbus praktiškai neatsiskaitydavo. Kas tai per žmonės, kokie jų vardai ir ar jie buvo UAB (duomenys neskelbtini)“ darbuotojais, negali pasakyti, kadangi nežino. Už darbą, vieną vienintelį kartą, yra gavęs 800 Lt sumą, kurią jam sumokėjo P. K. ir tai buvo visi pinigai. Už šią sumą jokiame dokumente nepasirašė. Iš kur šią sumą gavo P. K. nežino, tačiau mano, kad naujas bendrovės direktorius B. J. buvo davęs atsiskaitymui. Jei gerai pamena, darbo sutartis buvo paruošta, tačiau jis joje nepasirašė, kokios priežastys lėmė, kad ji jam nebuvo pateikta pasirašyti, nežino. Jis nežino nei šios bendrovės buhalterio, nei darbininkų, kadangi šie dažnai keisdavosi. Dažniausiai su administracija bendravo P. K., kuris derindavo visus atsiskaitymo klausimus. Darbai buvo atlikti, tačiau su juo taip ir neatsiskaityta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam asmeniškai liko skolingi apie 10000 Lt sumą (3 t. 104-406 b. l.).

Specialistės V. A. apklausos protokolu nustatyta, kad atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veikos tyrimą iš pateiktų dokumentų, ji nustatė, kad 40000 Lt, kuriuos E. P. per tris kartus pagal laisvos formos dokumentus gavo iš D. S. ir M. S., nustatyta tvarka į apskaitą neįtraukė. 2008-05-26 E. P. į AB „Parex bankas“, Kauno filialo atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) įnešė 21347,97 Lt, kurie tą pačią dieną pervesti į UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) už UAB „(duomenys neskelbtini)“ lizingu įsigytus automobilius. Kadangi tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi asmenys už 2008-05 mėn. nepateikė kasos knygos ir kasos registrų bei 25000 Lt sumai įforminto kasos pajamų orderio, todėl, kaip 25000 Lt, kuriuos E. P. 2008-05-21 gavo iš M. S., panaudoti iš tyrimui pateiktų dokumentų, atsakyti nėra galimybės. Tyrimui buvo pateiktos 2008-08 ir 2008-10 mėnesių kasos knygos ir dokumentai, tačiau 2008-08-21, 2008-10-02 E. P. gauti pinigai už atliktus darbus į apskaitą neįtraukti, o ar jie buvo panaudoti atsiskaitymui už lizingu įsigytus automobilius, pateiktų dokumentų pagrindu, atsakyti nėra galimybės, kadangi informacijos ar dokumentų bankas nepateikė. Taip pat, pateiktų dokumentų pagrindu, tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad būtent iš S. šeimos gautais pinigais, bendrovės atsakingi asmenys atliko mokėjimus už lizingu įsigytus automobilius (3 t. 80-89, 90-91 b. l.).