- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-16
- Bylos Nr.
- e2S-2460-852/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06421-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Atsakovas
- L. I.
- Ieškovas
- R. J.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui L. I. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui L. I., kuriame prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-577-1045/2018 nustatytą atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais J. I., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. I., (duomenys neskelbtini), tvarką bei nustatyti ieškovės prašomą atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės prašymu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta atsakovo laikina bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka.
2. Atsakovas pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriame prašė pakeisti galiojančios bendravimo tvarkos nuostatą „atsakovas L. I. nepilnamečius vaikus J. I. ir J. I. bendravimui pasiima iš vaikų gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir grąžina į jų gyvenamąją vietą“ į nuostatą „ieškovė R. J. nepilnamečius vaikus J. I. ir J. I. bendravimui su atsakovu vaikus atveža į atsakovo gyvenamąją vietą ir pasiima iš atsakovo gyvenamosios vietos nustatytomis Teismo valandomis ir dienomis“. Prašymą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo atsakovas grindė tokiais argumentais ir aplinkybėmis: 2021 m. birželio 10 d. atsakovas, vykdydamas nustatytą bendravimo tvarką, 16:00 val. 73 maršrutiniu autobusu atvyko į autobusų stotelę, kurioje atsakovo turėjo laukti jo vaikai, paskambino ieškovei ir pranešė, kad stotelėje nematyti vaikų, pokalbis su ieškove buvo nekonstruktyvus. Ieškovė su atsakovu tą dieną pradėjo aktyviai bendrauti el. paštu tik nuo 16 val., tačiau neatsakė į jo tą rytą 11:01 val. paklausimą, ar atsakovas galės susitikti su vaikais. Anksčiau vaikai į stotelę ateidavo, tačiau pasakydavo, kad nenori vykti su tėvu ir nevykdavo. Mano, kad jo bendravimo su vaikais galimybė priklauso nuo ieškovės įgeidžių, kurie yra neprognozuojami. Teikdamas prašymą atsižvelgė į tai, kad artėja vaikų vasaros atostogos, tokios situacijos kartosis ne kartą, todėl siekia išvengti besitęsiančio vaikų žalojimo. Prašė nustatyti skubų vykdymą. Nurodė, kad 2021 m. birželio 21 d. vykdydamas nustatytą bendravimo tvarką 10:45 val. atvyko į autobusų stotelę, jog pagal iš anksto suderintą grafiką su ieškove paimtų vaikus bendroms atostogoms. Vaikai buvo stotelėje, juos atlydėjo patėvis, kuris dvidešimt metrų atstumu (leistinu policijos nustatytu atstumu) stebėjo atsakovo susitikimą su vaikais. Vaikai atsisakė atostogauti, pareikšdami, kad nenori, nors iš vakaro nei ieškovė, nei vaikai jokių prieštaravimų dėl atostogų nepareiškė. Teigė, kad atvejis yra analogiškas praėjusių metų atvejui, kai 2020 m. rugpjūčio 10 d. turėjo paimti vaikus atostogoms, tačiau vaikų negavo, vaikai trumpo susitikimo metu tuomet pareiškė, kad atsakovas nėra jų tėtis. Po kurio laiko vaikai atsakovą pradėjo vadinti tėčiu. Mano, kad vaikai sako viską, kas jiems liepiama. 2021 m. birželio 21 d. vaikai tvirtino, kad turi du tėčius – atsakovą ir patėvį. Atsakovas mano, kad tai nėra normali situacija, kurią sąmoningai palaiko ieškovė su savo sutuoktiniu, vaikai paversti įkaitais. Pažymėjo, kad paskutinį kartą atsakovas civilizuotai bendravo su vaikais savo gimtadienio dieną, t. y. (duomenys neskelbtini). Teigia, kad vaikai nebenori bendrauti su juo po to, kai ieškovei nuo 2021 m. vasaros pradžios ėmė atstovauti nauja advokatė S. P., ieškovė jaučiasi nebaudžiama.
Atsiliepimas
3. Ieškovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė nesutinkanti su atsakovo prašymu pakeisti bendravimo tvarką. Paaiškino, kad ne ieškovė, o atsakovas nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos, konkrečiai – nesilaiko nuostatos „atsakovas su vaikais susitinka jo vaikams ir ieškovei nurodytoje transporto stotelėje prie vaikų namų, atsakovo nurodytu tiksliu laiku“, manipuliuoja tvarka. Atsakovo minimą 2021 m. birželio 10 d. atsakovas apie konkretų laiką susitikimui su vaikais nurodė elektroniniu laišku tik 16:02 val., o iš anksto nebuvo pranešęs nei apie tikslų atvykimo laiką, nei apie vietą nei ieškovei, nei vaikams. Būtent ieškovė, vykdydama nutartį, birželio 10 d. 15:23 val. el. laišku pati užklausė atsakovo, kuriuo metu jis bus stotelėje. Iki tol atsakovas el. laišku ar skambučiu vaikams pranešdavo, kuriuo metu jis atvyks į stotelę, pavyzdžiui 2021 m. birželio 5 d. rašė: „Miela p. J., rytoj vaikų stotelėje lauksiu 10:16“. Iškovė 2021 m. birželio 10 d. 16:03 val. gavusi atsakovo atsakymą, skambino vaikams ir pranešė jiems, kad tėtis jau stotelėje, vaikai 16:15 val. buvo atbėgę iki stotelės, tačiau atsakovo ten jau nebebuvo. Atsakovas su vaikais būtų susitikęs, jeigu pats būtų anksčiau informavęs ieškovę ir vaikus, kaip ir numatyta 2021 m. gegužės 5 d. nutartyje ar būtų atsakęs iki 16 val. į ieškovės 15:23 val. rašytą el. laišką. Ieškovės darbo pobūdis neleidžia į asmeninius telefono skambučius ar el. laiškus atsakyti iš karto, tą pačią minutę. Atsakovas yra nedirbantis, pensininkas, turi daug laisvo laiko, tad galėtų ir turėtų pats susirūpinti tinkamu nutarties vykdymu ir informavimu prieš protingą terminą apie atvykimą pasiimti vaikų konkrečiu laiku ir konkrečioje vietoje, o ne konstatuoti faktą jau atvykus. Be to, atsakovas, turėdamas laiko, galėtų atvykti ir iki vaikų gyvenamosios vietos, su jais kokybiškai laiką leisti viešose erdvėse, parkuose, o ne vežtis juos per pusę miesto pasibūti savo namuose. Nors atsakovas ir teikia tvarkaraščius, tačiau viešasis transportas ne visuomet važiuoja pagal nustatytus grafikus. Teismai nagrinėjo antstolio pareiškimą skirti ieškovei baudą už bendravimo tvarkos nevykdymą – Vilniaus miesto apylinkės teismas antstolio prašymą dėl baudos skyrimo atmetė, o Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1581-619/2021 atsakovo atskirojo skundo netenkino, taigi teismai nenustatė jokių ieškovės pažeidimų ar aktyvių veiksmų trukdant atsakovui bendrauti su vaikais. Ieškovė neturi galimybių pristatyti vaikus atsakovui ir pasiimti juos iš atsakovo, nes kasdien nuo 8 val. iki 16 val. dirba (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini) (apie 10 km nuo darbovietės), po darbo viešuoju transportu grįžti į namus užtruktų apie 50-55 min arba 25 min automobiliu, taigi niekaip fiziškai nesugebėtų vykdyti teismo nutarties nustatytu laiku. Ieškovei neturi būti perkeliama našta organizuoti atsakovo ir vaikų bendravimą. Atsakovas siekia išimtinai savo paties patogumo, turi automobilį, tačiau juo nesinaudoja. Yra gausu įvairių judrumo priemonių, kuriomis atsakovas gali netrukdomai naudotis, pvz. pavežėjų paslaugos (bolt), taxi paslaugos, automobilių trumpalaikė nuoma (citybee) ir kt. Atsakovas deklaruodamas norą bendrauti su vaikais, faktiškai elgiasi priešingai – kritikuoja teismo nustatytą tvarką ir kratosi savo, kaip tėvo, pareigų. Bendravimas su vaiku yra ne tik atsakovo teisė, bet ir pareiga, todėl atsakovas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, turi dėti pastangas ir sugebėti priimti tam tikrus kompromisus. Atsakovas prašyme nenurodė jokių aplinkybių, dėl ko būtina keisti nustatytą galiojančią bendravimo tvarką, kad nepakeitus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja grėsmė nepilnamečių vaikų interesams.
Šalies argumentai
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą dėl atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pakeitimo, kurioje nurodė, kad tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja. Akcentavo tėvų kooperavimosi pareigą, kuri reiškia, kad tinkamas teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Tarnybos nuomone, šiuo metu tarp atsakovo ir mažamečių vaikų yra nustatyta laikinoji bendravimo tvarka, o šios tvarkos punkto pakeitimas, kuomet vaikus iki atsakovo namų turėtų atvežti ir iš jo namų pasiimti ieškovė, iš esmės vaikų interesams neprieštarautų, nes liktų tokia pat nustatyta laikinoji bendravimo tvarka, kartu pažymėjo, kad abu tėvai turi stengtis aktyviai dalyvauti vaikų gyvenime ir dėti maksimalias pastangas, jog būtų išlaikytas bendravimas su vaikais. Tarnyba nurodė mananti, jog galimai nėra tikslinga šį punktą pakeisti. Pastebėjo, kad būtent netinkamas tėvų tarpusavio elgesys (o ne vaikų bendravimo trukmė su tėvais) daro žalą vaikų brandai, jų harmoningam ir visapusiškam vystymuisi ir būtent tėvų ginčai ir nesutarimai neigiamai veikia vaikų emocinę būseną.
Atsiliepimas
5. Atsakovas teikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad 2021 m. liepos 12 d. (pirmadienį) vykdydamas bendravimo tvarką 11:14 val. atsakovas atvyko į autobusų stotelę, kad pagal iš anksto suderintą grafiką su ieškove paimtų vaikus savaitei bendroms atostogoms. Vaikai stotelėje pareiškė, kad atostogų su atsakovu nevyks, nes nori žaisti kieme su draugais. Atvejis analogiškas 2021 m. birželio 21 d. atvejui, kai vaikus savaitei atostogų su atsakovu atlydėjo vaikų patėvis ir vaikai pareiškė, kad vaikai su atsakovu neatostogaus, nes nori žaisti kieme su draugais. Taip pat ir 2021 m. birželio 3 d., 5 d., 6 d., 10 d. vaikai, lydimi patėvio atvyko į autobusų stotelę ir pareiškė, kad nevyks pas atsakovą pagal laikinųjų apsaugos priemonių numatytą tvarką. Vaikai, inspiruoti sutuoktinių J., pradėjo sakyti, kad nenori pas atsakovą važiuoti. Vietoj to, kad vaikai kartu su tėčiu prasmingai ir turiningai leistų laisvalaikį, jie šiuo metu sėdi namuose ir žiūri filmukus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 17 d. nutartimi netenkino atsakovo L. I. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
7. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju šalims galioja tokia atsakovo bendravimo su vaikais tvarka: 1. Atsakovas L. I. su nepilnamečiais vaikais J. I. ir J. I. (duomenys neskelbtini), praleidžia nuo 16 val. iki 20 val. (birželio 1 d. – rugpjūčio 31 d. – iki 20.30 val.) kiekvieną ketvirtadienį, taip pat pirmadieniais tuomet, kai pirmadienis seka po savaitgalio, kai atsakovas nebuvo susitikęs su vaikais; 2. Atsakovas L. I. su nepilnamečiais vaikais J. I. ir J. I. praleidžia kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės šeštadienį ir sekmadienį su nakvyne, nuo šeštadienio 10:30 val. iki sekmadienio 19:30 val. Mėnesio savaitė laikoma pirma, kai ne mažiau kaip trys savaitės dienos pakliūna į tą mėnesį; 3. Atsakovas L. I. su nepilnamečiais vaikais J. I. ir J. I. turi teisę bendrauti ryšio priemonėmis, o ieškovė R. J. turi pareigą užtikrinti ryšių priemones nepilnamečių vaikų susisiekimui ir bendravimui su atsakovu (mobiliuoju telefonu, interneto prieiga, „Skype“, „Viber“ ar kita analogiška pokalbių internetu bei telefonu programa); 4. Papildomai be jau nurodytų dienų, atsakovas L. I. su nepilnamečiais vaikais bendrauja šiomis valstybinių ir asmeninių švenčių dienomis: 4.1. vasario 16 d., Šv. Velykų antrą dieną, Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.), Naujuosius Metus (sausio 1 d.) – 2017 m., 2019 m., 2021 m. ir t. t., pasiimdamas nepilnamečius vaikus nuo 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 20 val.; 4.2. kovo 11 d., Šv. Velykų pirmą dieną, gegužės 1 d., visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), Šv. Kalėdų pirmą dieną (gruodžio 25 d.) – 2018 m., 2020 m., 2022 m. ir t. t., pasiimdamas nepilnamečius vaikus nuo 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 20 val.; 4.3. vaikų gimimo dieną (duomenys neskelbtini)) – 2018 m., 2020 m., 2022 m. ir t. t., pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš jų ugdymo įstaigos 17 val., o jei ši diena yra viena iš savaitgalio dienų, pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10 val., ir tą pačią dieną grąžindamas nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 20 val.; 4.4. kiekvienais metais Tėvo dieną, pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos sekmadienį nuo 10 val. ir tą pačią dieną grąžindamas nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 20 val.; 4.5. kiekvienais metais savo (L. I.) gimimo dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš jų ugdymo įstaigos 17 val., o jei ši diena yra viena iš savaitgalio dienų, pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10 val., ir tą pačią dieną grąžindamas nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 20 val. 4.6. Visais atvejais ieškovės R. J. gimimo dieną (duomenys neskelbtini) ir Motinos dieną nepilnamečiai vaikai praleidžia su ieškove. Jeigu šios dienos patenka į atsakovo bendravimo su vaikais laiką savaitgaliais, atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais likusią laisvą savaitgalio dieną, t. y. šeštadienį prieš Motinos dieną ir prieš ieškovės R. J. gimimo dieną (duomenys neskelbtini) ir sekmadienį, einantį po ieškovės R. J. gimimo dienos (duomenys neskelbtini). 4.7. Jeigu bendravimo tvarkos 4.1–4.5 punkte nurodytos atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais dienos sutaps su atsakovo bendravimo su vaikais savaitgaliais dienomis, tai atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais visą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) su nakvyne, grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienio 20 val. 5. Atsakovas bendrauja su vaikais jų mokyklinių atostogų (rudens, žiemos, pavasario) laiku bendru šalių susitarimu. Apie ketinimą bendrauti su vaikais jų mokyklinių atostogų metu mokslo metais atsakovas praneša vaikų mamai ieškovei R. J. (elektroniniu paštu ar trumpąja sms žinute) ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki numatomų atostogų su vaikais pradžios. Vaikų vasaros atostogų metu atsakovas su vaikais turi teisę praleisti ne mažiau kaip 14 dienų su nakvyne, ne ilgesniais kaip 7 dienų laikotarpiais nepertraukiamai (papildomai šalia numatyto bendravimo savaitgaliais). Neporiniais metais (2021 m., 2023 m. ir t. t.) atsakovas turi pirmumo teisę pasirinkti atostogavimo su vaikais laiką, apie kurį privalo pranešti ieškovei iki einamųjų metų birželio 1 d. Poriniais metais (2022 m., 2023 m. ir t. t.) atitinkamai ieškovė R. J. turi pirmumo teisę pasirinkti atostogavimo su vaikais laiką, apie kurį privalo pranešti atsakovui iki einamųjų metų birželio 1 d. 6. Jei šalys elektroniniu paštu ar trumpąja sms žinute nesusitaria kitaip, atsakovas L. I. nepilnamečius vaikus J. I. ir J. I. bendravimui pasiima iš vaikų gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir grąžina į jų gyvenamąją vietą. Atsakovui neturint transporto priemonės ir atvykstant pasiimti vaikų viešuoju transportu, atsakovas su vaikais susitinka jo vaikams ir ieškovei nurodytoje transporto stotelėje prie vaikų namų, atsakovo nurodytu tiksliu laiku, atsižvelgiant į viešojo transporto eismo grafikus ir nustatytą bendravimo laiką. Vakarais atsakovas grąžina vaikus palydėdamas vaikus iki jų namų (laiptinės) durų.
8. Teismas konstatavo, kad atsakovas kaip naują aplinkybę nurodo tai, jog ieškovės elgesys pasikeitė jai 2021 m. gegužės 28 d. sudarius sutartį su advokate S. P., t. y. nuo to laiko vaikai atsisako vykti su juo, ir tokį vaikų elgesį nulėmė ieškovės elgesys, kurį būtina užkardyti. Tačiau teismas, įvertinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatė, kad situacija, kuomet vaikai atsisako bendrauti su tėvu, ar vaikų mama teigia, jog vaikai nenori bendrauti, nėra nauja. Pavyzdžiui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-577-1045/2018 konstatuota, kad „teismas, išnagrinėjęs bylą, be kita ko, byloje išklausęs šalių paaiškinimus ir vaikų nuomonę, daro išvadą, kad, šalims nuolat konfliktuojant ir daugumoje šių konfliktų dalyvaujant vaikams, vaikai jaučiasi nesaugiai, emociškai pažeidžiami, jautrūs, pagal savo socialinę brandą nesuvokia, kaip turėtų reaguoti į konkretų ieškovės ar atsakovo elgesį ir pasisakymus. Atsakovas yra pateikęs paaiškinimus, kad sūnus keletą kartų nenorėjo vykti kartu su juo iš ugdymo įstaigos, taip pat vieną kartą nenorėjo bendrauti su atsakovu laikinojoje bendravimo tvarkoje nustatytu laiku“. Vilniaus miesto apylinkės teisme, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2VP-1645-897/2021, atsakovas savo 2020 m. spalio 21 d. procesiniame dokumente (atsiliepime į antstolio pareiškimą) buvo nurodęs: „2019 m. gruodžio 24 d. ir 2019 m. gruodžio 26 d. L. I. bandė prisiskambinti savo vaikams, tačiau eilinį kartą jam nepavyko susisiekti. R. J. nurodė, kad neva vaikai nenori su tavimi kalbėti“, „2020 m. gegužės 26 d. iš vykusio susirašinėjimo matoma, kad R. J. nuteikinėja vaikus prieš L. I., nurodo, kad J. nenori važiuoti ir kt.“, „dėl motinos R. J. įtakos vaikai gali prarasti ryšį su tėčiu L. I., kadangi ji piktybiškai riboja ir trukdo vaikams susitikti su tėvu, o tam išsigalvoja aibę priežasčių, kad vaikai serga, nenori susitikti ir kt.“. Teismas vertino, kad šie duomenys liudija, jog ginčas tarp šalių dėl bendravimo su vaikais tęsiasi jau ne vienerius metus, taip pat atsakovas ne pirmą kartą kelia klausimą apie tai, kad ieškovė galimai daro įtaką vaikams, ir dėl to jie atsisako, nenori bendrauti su tėvu, t. y. naujų esminių aplinkybių atsakovas nenurodė, ieškovės elgesys nelaikytinas pasikeitusiu iš esmės, o vaikų išsakomas nenoras bendrauti buvo ir anksčiau.
9. Teismas sutiko su Tarnybos pastebėjimais, kad bendravimo tvarkos vykdymo procese yra svarbi tėvų kooperavimosi pareiga. Teismas sprendė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, preliminariai įvertinus turimus duomenis, negalima daryti vienareikšmės išvados, kad tik ieškovė nevykdo kooperavimosi pareigos ir todėl reikia nustatyti jai papildomus įpareigojimus. Pavyzdžiui, byloje 2021 m. birželio 8 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu šalys buvo preliminariai suderinusios, kad atsakovas 2021 m. vasarą stengsis, jog su vaikais atostogautų ne vienas, o kartu su savo drauge D. arba savo pilnamečiu sūnumi G., nes vaikai šiuos asmenis pažįsta, jiems patinka su jais bendrauti. Posėdžio metu ieškovė pastebėjo, kad atsakovas tuomet taip pat būna geresnės nuotaikos, o atsakovas nurodė, kad atsižvelgs į tai, tačiau turi derinti planus su nurodytais artimaisiais, nes nežino šių asmenų planų. Į bylą pateiktoje Tarnybos išvadoje dėl ieškinio nurodoma, kad išklausomi „vaikai paminėjo, kad tėčio draugė atveža skanių dalykų, pyragų“ (2021 m. kovo 30 d. DOK-58483). Taigi, toks atostogų praleidimas, kuomet kartu atostogautų atsakovo artimieji, atitiktų vaikų interesus. Tačiau iš atsakovo šalių pateikto tarpusavio susirašinėjimo el. laiškais matyti, kad į ieškovės 2021 m. birželio 20 d. 14:14 val. pasiteiravimą „patikslink, prašau, ar atostogausi Vilniuje? Kiek dienų bus G. arba D.?“, atsakovas 14:47 val. atsako „prie ko čia G. ir D.?“. Tolimesnis šalių susirašinėjimas liudija, kad ieškovė derina bendravimo ypatumus, o atsakovas užima gynybinę ar puolimo poziciją. Įvertinęs šalių pateiktą susirašinėjimą, teismas sprendė, kad abu vaikų tėvai yra veikiau linkę aiškintis tarpusavio santykius, „įrodinėti savo tiesą“, kaltinti kitą, o ne veikti vaikų interesais. Atsakovas prašymu pakeisti laikinąsias apsaugos priemonės siekia didele apimtimi perkelti atsakomybę dėl jo bendravimo su vaikais organizavimo ieškovei, tačiau nenurodė svarių priežasčių, kodėl jis negali atvykti pasiimti vaikų bendravimui pats, taip pat pats juos grąžinti, juolab kai abi šalys gyvena viename mieste, Vilniuje. Kaip teisingai pažymėta Tarnybos išvadoje, ne vaikų bendravimo trukmė su tėvais daro žalą vaikų brandai, jų harmoningam ir visapusiškam vystymuisi, o būtent tėvų ginčai ir nesutarimai neigiamai veikia vaikų emocinę būseną (2021 m. birželio 29 d. DOK-124110). Teismas vertino, kad atsakovo prašymo tenkinimas galėtų didinti priešpriešą tarp tėvų, o tai neigiamai veiktų vaikus.
10. Teismas papildomai pastebėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo peržiūrėta apeliacine tvarka – Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1822-603/2021 paliko 2021 m. gegužės 5 d. nutartį nepakeistą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
11. Atsakovas L. I. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 17 d. nutarties, kuriame prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir priimti tokią nutartį, pagal kurią būtų realiai įvykdoma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi nustatyta laikina bendravimo su vaikais tvarka. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
11.1. Kategoris?kas vaiku? tvirtinimas, kad nenori su tėvu matytis atsirado po to, kai ies?kovei byloje prade?jo atstovauti advokate? S. P. Nuo 2018 m. balandžio 13 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-577-1045/2018 priėmimo pirmą kartą taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nuo 2021 m. birželio 1 d. atsakovas de?l sutuoktiniu? J. manipuliaciju? ir vaiku? nuteikine?jimu pries? te?ti? nepraleido su vaikais dvieju? savaic?iu? atostogu?, vieno savaitgalio, Te?vo dienos, ir dvieju? dienu?.
11.2. Atsakovas atkreipė de?mesi?, kad teismo nuostata, jog „vaiku? is?sakomas nenoras bendrauti buvo ir anksc?iau“ buvo fragmentis?kas. S?iuo metu s?is „nenoro” procesas yra is?tisinis, praside?je?s nuo 2021 m. birželio 1 d. Akivaizdu, kad ies?kove? vykdo savo advokate?s nurodymus – jokio vaiku? bendravimo su te?c?iu.
Žemesnės instancijos teismas
11.3. Skundžiama teismo nutartimi ginami ne vaikų interesai, bet atsakovės interesai. Bandymai atimti vaikus te?siasi nuo 2016 metu?, kai ies?kove? su dabartiniu sutuoktiniu buvo nusle?pusi vaiku? gyvenama?ja? vieta? ir atsakovas negale?jo bendrauti su vaikais. Per ta? laika? is? ies?kove?s puse?s buvo daug melo, s?meiz?to ir dergimo atsakovo atžvilgiu – kad atsakovo gyvenimo sa?lygos antisanitarine?s, kad atsakovas nesugeba pasiru?pinti J. sveikata (tada ji sirgo atopiniu dermatitu), ir ies?kove? sa?moningai nei?duodavo atsakovui antialerginiu? vaistu?, o gri?z?us po savaitgalio J. namo, pate?vis ja? is?rengdavo ir fotografuodavo is?berta? ku?na?, o nuotraukas kaip i?rodyma?, jog atsakovas nesugeba pasiru?pinti dukra, teikdavo teismui, kaltino atsakova?, kad jis „lytis?kai prievartauja“ savo vaikus, sutuoktiniai J. J. nuvez?e? i? „Uz?uove?ja?“ ir tada paais?ke?jo kraupus dalykas, kad vaikai buvo baudz?iami fizine?mis bausme?mis ir tam tikslui buvo naudojami dirz?ai, kurie kabe?jo sutuoktiniu? gyvenamosiose patalpose, ies?kove? atsakovo atz?velgiu inicijavo kelis ikiteisminius tyrimus su tikslu is?kelti baudz?iama?sias bylas. Visu? s?iu? ies?kove?s iniciatyvu? tikslas yra atimti vaikus is? atsakovo. Vaiku? teise?s, atvejo vadyba de?l vaikams taikomos fizine?s prievartos gyne? ies?kove?s interesus. Reikia pastebe?ti, kad nei Vaiku? teise?s, nei Atvejo vadyba nepareis?ke? atsakovui kaltinimu? de?l melagingo ies?kove?s s?meiz?to, neva, jis „lytis?kai prievartavo“ savo vaikus, tac?iau toleravo toki? ies?kove?s elgesi?.
11.4. Atsakovo nuomone vaiku? interesus labiau atiktu? atostogos su te?c?iu, kuriu? metu jie gale?tu? bendrauti ne tik su savo broliu G. ir D., bet ir susipaz?inti su savo pusbroliais bei pussesere?mis bei plac?ia gimine, o taip pat keliauti ir paz?inti naujas vietas. Vietoj to vaikai se?di namuose ir be?gioja aplink nama?. Pagal is? anksto pateikta? atostogu? su vaikais grafika? ies?kovei 2021 m. liepos 19 d. – 2021 m. liepos 25 d. atsakovas laika? ture?jo leisti su vaikais. 2021 m. liepos 22 d. 19 val., Vilniuje, prie Baltojo tilto vyko ROOP koncertas. Atsakovas garantuoja, jog tuo metu su vaikais bu?tu? koncerte, nes vaikams patinka ši muzika. Vaikai net nez?inojo apie koncerta?. Tai, atsakovo nuomone, yra pavyzdys, patvirtinantis atsakovo teigini?, kad vaiku? be?giojimas aplink nama? atitinka ies?kove?s interesus, bet ne vaiku?.
11.5. Atsakovas siūlo, kad ieškovė pati spręstų, kokiu bu?du vaikai atsiras pas atsakova?, nes atsakovas netaike?, netaiko ir netaikys prievartos pries? savo vaikus.
Atsiliepimas
12. Ieškovė R. J. pateikė atsiliepimą į ieškovo L. I. atskirąjį skundą, kuriame prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
12.1. Klausimas iš dalies jau buvo nagrinėtas apeliacinės instancijos teisme – Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-1822-603/2021 p. 28.
12.2. Tarnybos 2021 m. kovo 29 d. šeimos tyrimo akte ir vaikų išklausymo akte nurodė, kad reikėtų atsižvelgti į vaikų nuomones, iš kurių matyti, jog vaikai ne visada nori bendrauti su tėčiu, jaučiasi nejaukiai ir nemaloniai, vaikus trikdo tėčio elgesys, kai tėtis barasi ir negražiai kalba. Pažymėjo, kad turi būti nustatyta tokia laikinoji bendravimo tvarka, kuri atitiktų nepilnamečių vaikų geriausius interesus, būtų atsižvelgta į vaikų dienos režimą, amžių, jų užimtumą, teisę į poilsį, veiktų išimtinai nepilnamečių vaikų interesais ir nesudarytų konfliktinių situacijų.
12.3. Nustatyta laikina bendravimo su vaikais tvarka neapriboja vaikų teisės atsisakyti bendrauti su atsakovu. Atsakovas nesupranta, kad galima su vaikais tiesiog pabendrauti su jais jiems artimoje aplinkoje, jų namų kieme, kur jie jaučiasi saugūs, o ne praleisti didžiąją dalį laiko viešajame transporte.
12.4. Šeimai taikoma atvejo vadyba, tačiau atsakovas atsisako lankyti tėvystės įgūdžių kursus, nesinaudoja jam siūloma metodine literatūra, naudoja psichologinį spaudimą vaikų atžvilgiu, nebendrauja su jais mandagiai, tai patvirtina 2021 m. gegužės 21 d. planas.
12.5. Atsakovas neteikė priešieškinio, o atsiliepime į ieškinį tokių aplinkybių nenurodė.
12.6. Atsakovas netinkamai vykdo nustytą laikiną bendravimo tvarką, nes jis 2021 m. birželio 10 d. apie konkretų susitikimo su vaikais laiką informavo vaikus ir ieškovę elektroniniu laišku tik 16.02 val. Ieškovė 15.23 val. pirma užklausė atsakovo apie būsimo susitikimo su vaikais laiką ir vietą, nors atsakovas turėtų iš anksto informuoti apie savo planus.
12.7. Ieškovė nesugebėtų pristatyti atsakovui vaikų ir pasiimti juos iš atsakovo, kadangi dirba (duomenys neskelbtini) nuo 8.00 val. iki 16.00 val. Su vaikais ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini). Kelionė iš darbo viešuoju transportu trunka nuo 50 iki 55 min., atutomobiliu – apie 25 min., todėl fiziškai nespėtų vykdyti teismo nutarties laiku.
12.8. Atsakovas, siekdamas perkelti ieškovei pareigą pristatyti atsakovui vaikus ir juos pasiimti iš jo, vadovaujasi ne vaikų interesais, o siekia išvengti laiko ir finansinių išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino apelianto (atsakovo) prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones – nustatytą laikiną su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. Prieš vertinant atskirojo skundo argumentų pagrįstumą, teismas išsprendžia šalių apeliacinei instancijai pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimą. Ieškovė, įrodinėdama, kad apeliantas atsisako lankyti tėvystės įgūdžių kursus, nesinaudoja jam siūloma metodine literatūra, naudoja psichologinį spaudimą vaikų atžvilgiu, nebendrauja su jais mandagiai, teikia atvejo vadybos – Pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centro 2021 m. gegužės 18 d. planą.
15. Atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, į tai, kad nauji įrodymai ir su jais susiję rašytiniais paaiškinimais (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 302 ir 338 straipsniai), yra susiję su aplinkybėmis, reikšmingomis sprendžiant klausimą dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, siekdamas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti kilusį ginčą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas priimti pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne) pakeitimo
16. Laikinosioms apsaugos priemonėms šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami socialiai reikšmingi klausimai, tokie, kaip vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, jo išlaikymas ir kt., prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečio vaiko interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, jog nepagrįstai nukentės pirmiausiai vaiko, taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių (Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-352-275/09). Laikinosios apsaugos priemonės taikomos pagal esamą faktinę situaciją procesinio sprendimo priėmimo metu, ir, faktinei situacijai pasikeitus, gali būti keičiamos vienos iš šalių prašymu (CPK 148 straipsnio 1 dalis).
17. Apelianto teigimu, pasikeitusi faktinė situacija, dėl kurios yra būtina keisti nustatytą laikinąją bendravimo tvarką – ieškovės elgesys, skatinantis vaikų atsisakymą vykti pas apeliantą, kartu su juo leisti laiką. Apeliantas mano, kad ieškovės įpareigojimas atvežti vaikus pas apeliantą, užtikrintų jo ir vaikų teisę matytis ir bendrauti. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.
18. Šalims gyvenant skyriumi, o vaikams liekant gyventi su vienu iš jų, yra rizika, kad vaikų bendravimas su atskirai gyvenančiu sutuoktiniu gali atitolti ar net visai nutrūkti. Todėl abi šalys turi kooperuotis ir stengtis, kad taip nenutiktų. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).
19. Nagrinėjamu atveju apeliantas, prašydamas pakeisti taikomas laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, leidžiančių spręsti, kad dabartinė nustatyta laikina bendravimo tvarka nenaudinga nepilnamečiam vaikam (kad jų atsisakymas bendrauti yra išimtinai ieškovės įtakos pasekmė), iš esmės prašymą grįsdamas aplinkybėmis, susijusiomis su konfliktišku ginčo šalių tarpusavio elgesiu. Apeliantas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir atskirajame skunde kelia iš esmės tą patį reikalavimą, dėl kurio jau ne kartą buvo teismų pasisakyta tiek taikant laikinąsias apsaugos priemones Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartyje, tiek apeliacinės instancijos teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1822-603/2021, kuriomis teismai atmetė apelianto prašymus nustatyti ieškovei pareigą pristatyti vaikus pas apeliantą ir pasiimti iš jo. Teismai minėtuose procesiniuose sprendimuose konstatavo, kad vaikams yra nesaugu vieniems atvykti pas apeliantą ir vieniems iš jo išvykti viešuoju transportu, o reikalavimu, kad vaikus pristatytų ir pasiimtų ieškovė, nepagrįstai būtų perkelta apelianto pareiga ieškovei.
20. Apeliantas pageidauja, kad ieškovė atvežtų (16.00 val.) ir pasiimtų vaikus iš apelianto gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), žinodamas, jog nepilnamečiai vaikai su ieškove gyvena (duomenys neskelbtini), ir kaip nurodė ieškovė, ji kasdien nuo 8 val. iki 16 val. dirba (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu toks nuolatinis vaikų vežiojimas neabejotinai sukeltų nepatogumų ir suvaržymų ieškovei. Skyrium gyvenantis ieškovas neturi siekti tokios bendravimo tvarkos, kuri būtų patogiausia jam. O atskirajame skunde apelianto išreikštas sutikimas, kad ieškovė pati spręstų, kokiu būdu vaikai atsidurtų pas apeliantą ir iš jo išvyktų, nevertintinas kaip konstruktyvus pasiūlymas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad apelianto prašymo tenkinimo atveju, būtų tik dar labiau padidinta priešprieša tarp šalių, o tai neigiamai veiktų vaikus.
21. Bylos medžiaga, šalių pateikti ir apeliacinės instancijos teismo priimti nauji įrodymai patvirtina, kad šalių santykiai yra įtempti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalys turėtų siekti stabilizuoti konfliktiškus tarpusavio santykius, didžiausią dėmesį skiriant nepilnamečių vaikų interesų apsaugai, nes nesant šalių sutarimo, laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas nebus efektyvus.
22. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Ginčo atveju pritartina pirmosios instancijos teismui, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog ir anksčiau vaikai ne kartą yra įvardinę, jog nenori bendrauti su tėvu. Iš teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1581-619/2021 konstatuota, jog šalių esantis susirašinėjimas patvirtina, kad po išieškotojo (apelianto) ir vaikų konflikto 2020 m. rugpjūčio mėnesį, skolininkė (ieškovė) skatino tęsti jo ir vaikų iš anksto suplanuotas atostogas, tačiau šia galimybe išieškotojas nesinaudojo, pareikšdamas, kad vaikų pasiimti pats nevyks, reikalaudamas, kad juos pristatytų skolininkė. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad atsakovei negali būti perkelta atsakomybė dėl to, kad tarp apelianto ir vaikų kyla tarpusavio konfliktai, kuriuos apeliantas sprendžia tiesiog grąžindamas vaikus motinai, o ne stengdamasis bendrauti ir užmegzti ryšį su vaikais pagal iš anksto abiejų šalių sutartą atostogų laiką (Nutarties 27 punktas). Taigi, nors atskirajame skunde apeliantas teigia, kad vaikų atsisakymas bendrauti anksčiau apsiribojo keliais atvejais, o nuo 2021 m. gegužės mėnesio, ieškovei sudarius sutartį su nauja advokate, tai nuolat kartojasi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nėra pakankamo pagrindo teigti, kad vaikų nenoras bendrauti yra tik ieškovės veiksmų pasekmė.
23. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybių, kurios yra ieškinio pagrindas. Nagrinėjamoje byloje nepilnamečių vaikų būseną, jų nuomonę dėl bendravimo, ir kitus reikšmingus byloje klausimus teismas įvertins ir dėl jų pasisakys teismo sprendime, kai byla bus išnagrinėta iš esmės.
24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia šalių dėmesį į skundžiamoje teismo nutartyje akcentuojamas aplinkybes, kad 2021 m. birželio 8 d. parengiamojo teismo posėdžio ieškovė paaiškino, jog vaikai gerai jaučiasi kartu su apelianto drauge D. ir pilnamečiu sūnumi G., šiuos asmenis pažįsta, jiems patinka su jais bendrauti, atsakovas tuomet taip pat būna geresnės nuotaikos. Todėl šalys, siekdamos vaikų ir apelianto darnaus bendravimo, galėtų į pagalbą pasitelkti trečiuosius asmenis (apelianto pilnametį sūnų ir draugę). Ieškovė taip pat turėtų stengtis, siekdama padėti vaikams atkurti ir palaikyti ryšį su tėvu. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais.
25. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau šioje nutartyje nurodytų aplinkybių visuma, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliktina nepakeista (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovo L. I. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.