- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-08
- Bylos Nr.
- 2VP-1645-897/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Tamulevičienė
- Suinteresuotas asmuo
- L. I., R. J.
- Advokatai
- Gražina Versockienė, Renata Janušytė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolio Mindaugo Dabkaus prašymą dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto, suinteresuoti asmenys: L. I. (išieškotojas), R. J. (skolininkė), išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
antstolis Mindaugas Dabkus kreipėsi į teismą, prašydamas spręsti klausimą dėl baudos iki trijų šimtų eurų už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną skyrimo skolininkei R. J., gim. (duomenys neskelbtini), išieškotojo L. I., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), naudai. Nurodė, kad L. I. antstolio Mindaugo Dabkaus kontorai pateikė (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta išieškotojo L. I. bendravimo su nepilnamečiais vaikais J. I. gim. (duomenys neskelbtini) ir J. I. gim. (duomenys neskelbtini), tvarka. 2020-08-12 atsakovei surašytas raginimas vykdyti sprendimą, įpareigojantį skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovė įpareigojama įvykdyti teismo sprendimą. Raginimas registruota pašto siunta nebuvo įteiktas atsakovės žinomais adresais: (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), tačiau raginimas buvo įteiktas el. paštu (duomenys neskelbtini). Pagal (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo sprendimą, atsakovas L. I. su nepilnamečiais vaikais J. I. ir J. I. praleidžia kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės šeštadienį ir sekmadienį su nakvyne, pasiimdamas vaikus nuo 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos to paties savaitgalio sekmadienį į jų gyvenamąją vietą iki 20 val.; atsakovas L. I. su nepilnamečiais vaikais J. I. ir J. I. turi teisę bendrauti ryšio priemonėmis, o ieškovė R. J. turi pareigą užtikrinti ryšių priemones nepilnamečių vaikų susisiekimui ir bendravimui su atsakovu (mobiliuoju telefonu, interneto prieiga, „Skype“, „Viber“ ar kita analogiška pokalbių internetu bei telefonu programa). 2020-08-14 antstolio kontoroje gautas atsakovės paaiškinimas, kad su siųstu raginimu ji nesutinka, ir pabrėžė, kad pats išieškotojas nevykdo bendravimo tvarkos. 2020-08-24 antstolio kontoroje gautas ieškovo pranešimas, kad savaitgalį t.y. 2020-08-22-23 dienomis turėjo praleisti laiką su vaikais, tačiau vaikų negavo, taip pat negali su vaikais susisiekti telefonu. 2020-08-30 antstolio kontoroje gautas ieškovo pranešimas, kad teismo sprendime atsakovė turi užtikrinti ryšį su vaikais: mob. tel., Viber, bet šio sprendimo punkto nesilaikoma. Ieškovas nurodo, kad vaikams skambina kiekvieną dieną, bet jo telefonas yra blokuojamas. Prie el. laiško pridedama susirašinėjimas su atsakove. Pagal teismo sprendimą matyti, kad L. I. su nepilnamečiais vaikais J. I. ir J. I. praleidžia kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės šeštadienį ir sekmadienį su nakvyne. Vadinasi rugpjūčio 22-23 d. vaikai turėjo laiką praleisti su tėvu, tačiau pagal ieškovės ir atsakovo susirašinėjimą matyti, kad vaikai nuo 2020-08-21 iki 2020-08-30 leis atostogas pas atsakovės tėvus. Taip pat pagal teismo sprendimą R. J. turi pareigą užtikrinti ryšių priemones nepilnamečių vaikų susisiekimui ir bendravimui su atsakovu (mobiliuoju telefonu, interneto prieiga, „Skype“, „Viber“ ar kita analogiška pokalbių internetu bei telefonu programa), o pagal ieškovo paaiškinimus, jo telefonas yra blokuojamas skambinant vaikams. 2020-09-02 antstolio kontoroje gautas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) raštas dėl nepilnamečių J. I. ir J. I. teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame pažymima, kad vadovaujantis teismo sprendimo privalomumo principu bei vaiko teise bendrauti su savo abiem tėvais, manytina, kad vaiko tėvai privalo vykdyti teismo nustatytą bendravimo tvarką, tačiau vadovaudamiesi vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, pažymėjo, kad vykdant tokio pobūdžio teismo sprendimą prievarta prieš vaiką negali būti taikoma. Skyrius rekomenduoja šeimoms vykdyti (duomenys neskelbtini) šeimos pagalbos centro atvejo vadybininko ir socialinių darbuotojų rekomendacijas ir sudaryti sąlygas bei netrukdyti vykdyti (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytos tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Raginimas įvykdyti sprendimą, įpareigoti skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus skolininkei įteiktas el. paštu, (duomenys neskelbtini). Skolininkė yra supažindinta su (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) vykdomuoju dokumentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta išieškotojo L. I. bendravimo su nepilnamečiais vaikais J. I. ir J. I. tvarka, tačiau teismo sprendimas nėra vykdomas, todėl spręstinas klausimas dėl baudos R. J. skyrimo išieškotojo L. I. naudai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje antstolis nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Gautas prašymas bylą nagrinėti antstoliui nedalyvaujant. Byla nagrinėjama antstoliui nedalyvaujant (CPK 771 str. 6 d.).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) L. I. pateikė teismui atsiliepimą į antstolio prašymą, kuriame nurodė, kad prašymas yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas. Nurodė, kad vaikų motina R. J. piktybiškai nesilaiko (duomenys neskelbtini) d. sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos bendravimo tvarkos, R. J., piktnaudžiauja savo valdžia, ji sąmoningai nesilaiko teismo sprendime nustatytos bendravimo tvarkos, riboja ir trukdo tėvo ir vaikų bendravimui. Iš užfiksuotų faktinių aplinkybių yra akivaizdu, kad dėl motinos R. J. įtakos vaikai gali prarasti ryšį su tėčiu L. I., kadangi ji piktybiškai riboja ir trukdo vaikams susitikti su tėvu, o tam išsigalvoja aibę priežasčių, kad vaikai serga, nenori susitikti ir kt. Toks R. J. elgesys yra nepateisinamas. Nurodė, jog: 2019-04-12 ir 2019-04-18 elektroniniu paštu vyko susirašinėjimas tarp R. J. ir L. I.. R. J. pranešė L. I., kad atostogaus su vaikais nuo balandžio 20 dienos iki balandžio 26 dienos. R. J. nesilaikė bendravimo tvarkos, kadangi balandžio 20 diena ir 21 dienomis pagal teismo sprendimą L. I. praleidžia su vaikais; iš 2019-05-21 vykusio susirašinėjimo matoma, kad 2019 m. gegužės 18 d. ir 19 d. R. J. neleido vaikams pasimatyti su L. I., nurodydama melagingas vaikų nevykimo priežastis, kad neva vaikai nenorėjo važiuoti pas tėvą; 2019-07-01 - 2019-07-03 vykusiame susirašinėjime R. J. vėlgi pareiškė, kad nuo liepos 12 dienos iki 20 dienos ryto vaikai bus pas skolininkės tėvus kaime. R. J. nesilaiko bendravimo tvarkos, kadangi savaitgalį L. I. turėjo praleisti su vaikais; 2019-07-08 iš vykusio susirašinėjimo matoma, kad R. J. draudžia L. I. bendrauti su vaikais telefonu; 2019-07-16 iš vykusio susirašinėjimo matoma, kad ir vėl R. J. nurodo, kad šiek tiek keičiasi planai dėl artėjančio savaitgalio; planai pasikeitė, vaikų šį savaitgalį nebus; 2019-07-31 R. J. vėl nurodė, kad nuo rugpjūčio 17 d. iki 25 d. vaikai atostogaus pas savo senelius. Paskutinę rugpjūčio savaitę R. J. su vaikais bus užsiėmę ruošiantis naujiems mokslo metams. R. J. eilinį kartą riboja ir trukdo L. I. susitikti su vaikais ir tam nurodo melagingas aplinkybes, kad vaikai nenori ir kt.; 2019-11-23 - 2019-12-23 R. J. ir L. I. tarėsi dėl Kalėdų ir Kūčių švenčių praleidimo su vaikais. Tačiau vėlgi R. J. nesilaikė susitarimo ir teismo sprendimo, nurodė, kad šiais metais šventes ji praleis su vaikais, kadangi neva vaikai susirgo; 2019-12-24 ir 2019-12-26 L. I. bandė prisiskambinti savo vaikams, tačiau eilinį kartą jam nepavyko susisiekti. R. J. nurodė, kad neva vaikai nenori su tavimi kalbėti. R. J. vėlgi nurodė, kad vaikai serga ir dėl to negali praleisti švenčių su tėvu, nors telefono pokalbio metu vaikai neatrodė sergantys ir turintys peršalimo požymių; 2020-03-13 d. susirašinėjimo metu R. J. pareiškė, kad vėlgi vaikai serga ir dėl to negali praleisti savaitgalio su L. I.; 2020-03-27 – 2020-04-24 dėl COVID-19 ir šalies mastu įvesto karantino režimo R. J. neleido matytis L. I. su vaikais; 2020-05-26 iš vykusio susirašinėjimo matoma, kad R. J. nuteikinėja vaikus prieš L. I., nurodo, kad J. nenori važiuoti ir kt.; 2020-07-09 iš vykusio susirašinėjimo yra matoma, kad vėlgi R. J. nesilaiko teismo sprendimo ir L. I. priklausantį savaitgalį vaikai yra išvežti į kaimą pas senelį, o ne jį praleidžia su tėvu; 2020-07-10 L. I. kreipėsi į R. J. dėl sūnaus J. telefono numerio, tačiau eilinį kartą R. J. ignoruoja L. I. žinutes ir nieko neatsakė. Išieškotojas nemato kitos galimybės kaip prašyti teismo skirti pinigines baudas skolininkei už visas jam atimtas galimybes bendrauti su vaikais ne tik už antstolio Mindaugo Dabkaus prašyme nurodytas datas, bet ir už visas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytas datas. 2020-10-01 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) yra užfiksuota išieškotojo 13149,56 Eur skola skolininkei, todėl ir ženkli bauda neturės įtakos skolininkės finansinei padėčiai. Ženkli bauda galėtų būti pervesta į vaikų sąskaitas, jeigu šis skolininko prašymas atsispindėtų teismo sprendime.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo L. I. paaiškino, kad 2020 m. birželio 10 d. įspėjo skolininkę apie ketinimą atostogauti su vaikais dvi savaites nuo rugpjūčio 3 d. iki rugpjūčio 27 d., bet gavo elektroninį laišką iš skolininkės, kad ji tomis dienomis kraustysis į kitą gyvenamąją vietą, todėl persitarė, kad jis ims vaikus ne nuo rugpjūčio 3 d., o nuo rugpjūčio 17 d. Jo paties atostogos truko nuo rugpjūčio 3 d. iki rugpjūčio 16 d. Galiausiai atsitiko taip, kad dėl skolininkės įvairių manipuliacijų vaikų rugpjūčio mėnesį atostogoms negavo. Kadangi atostogoms rugpjūtį vaikų negavo, todėl norėjo bent jau savaitgalį rugpjūčio 22-23 d. praleisti, bet ir to nebuvo, nes vaikai išvažiavo į kaimą tą savaitgalį. 2020 metais liepos mėnesį savaitę su vaikais atostogavo, puikiai praleido laiką. Ryšio priemonėmis neįmanoma bendrauti su vaikais, nes prieš jį nusiteikusi visa skolininkės šeima ir stebuklingai vaikams būnant pas senelius ryšys su vaikais nutrūksta arba išsikrauna telefonų baterija. Mano, kad skolininkės tėvai paima iš vaikų telefonus, kad jie negalėtų su juo bendrauti. Ištisomis savaitėmis nebūdavo galima su vaikais pabendrauti telefonu. Kai mama nori, jis vaikus bendrauti gauna, bet kai mama nenori – jis vaikų bendrauti negauna. Su skolininke dėl vaikų jiedu bendrauja elektroniniais laiškais. Po kraustymosi veiksmų su skolininke sutarė, kad jis su vaikais praleis laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. iki rugpjūčio 23 d. Jis atvažiavo pasiimti vaikų, o vaikai dar net neįlipę į mašiną pareiškė, kad jis jiems ne tėtis, ką girdėjo ir patėvis. Po tokio vaikų pareiškimo jį ištiko šokas, vaikai rodė visišką priešiškumą, nenuvažiavus iki pirmos sankryžos vaikai jam pasakė, kad nenori su juo atostogauti, tada jis vaikų juokais paklausė, ar juos parvežti atgal, vaikai paprašė parvežti juos atgal namo. Jis vaikams yra tėtis Nr. 2, o tėtis Nr. 1 yra patėvis. Jis per sekundės dalį priėmė sprendimą grąžinti vaikus namo. Nuo to laiko, kai jis grąžino vaikus atgal, prasidėjo kažkoks judėjimas šiuo klausimu. Samprotavo, kad skolininkė, kaip mama, turėjo dėti pastangas ir įkalbėti vaikus paatostogauti su tėčiu. Jis išnuomojo baidares, bet skolininkė jokių veiksmų nesiėmė, vaikų neįkalbinėjo paatostogauti su tėvu, todėl atostogų su vaikais 2020 m. rugpjūčio mėnesį nebuvo. Pirmieji vaikų telefonai buvo išmanieji, todėl buvo numatytas bendravimas per Viber, WhatsApp programėles, bet vėliau skolininkė ėmėsi kardinalių veiksmų ir siekiant sumažinti vaikų žaidimus išmaniuosiuose telefonuose, atėmė iš vaikų išmaniuosius telefonus. Ryšys su vaikais atsiranda tik tada, kai jis paskambina atvejo vadybininkei ir apie tai praneša, tada iš karto ryšys atsiranda ir jau su vaikais susisiekti tampa įmanoma.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens L. I. atstovė advokatė Renata Janušytė teismo posėdžio metu nurodė, kad antstolio prašymas yra visiškai pagrįstas, todėl turi būti tenkinamas pilna apimtimi ir R. J. turi būti paskirta piniginė bauda, nes nebuvo laikytasi bendravimo tvarkos ir šie pažeidimai yra esminiai. Kitomis priemonėmis, be baudos paskyrimo, neįmanoma užtikrinti išieškotojo bendravimo su vaikais. Išieškotojas savo veiksmais nėra pakenkęs vaikams, o skolininkė nėra lanksti, nebendradarbiauja ir nesiekia kompromisų, kad lankstesnis, nors ir ne griežtai pagal nustatytą sprendimu bendravimo su vaikais tvarką, išieškotojo bendravimas su vaikais vyktų.
Suinteresuotas asmuo (skolininkė) R. J. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su antstolio akte nurodytomis aplinkybėmis nesutinka, nes skolininkė teismo sprendimą dalyje dėl išieškotojo bendravimo su vaikais tvarkos įgyvendinimo visais atvejais vykdė. Jeigu išieškotojo bendravimas su vaikais neįvyko, tokie atvejai atsirado dėl paties išieškotojo konfliktų su vaikais arba išieškotojo atsisakymo su vaikais bendrauti. Kiekvienais metais (vasarą) vaikai atostogaudavo tiek su išieškotoju, tiek su skolininke ar jos šeimos nariais. 2020-08-07 išieškotojas informavo skolininkę, kad 2020-08-10 pasiims vaikus atostogoms, todėl išieškotojas turėjo praleisti visą darbo savaitę ir artimiausią savaitgalį, t.y. rugpjūčio 15-16 savaitgalį. Būtent dėl tokių išieškotojo planų atostogauti su vaikais, išieškotojas neturėjo bendrauti su vaikais rugpjūčio 22-23 savaitgalį ir šį savaitgalį pagal abiejų tėvų tarpusavio susitarimą (prisiderinant prie išieškotojo atostogų su vaikais nuo rugpjūčio 10 d., į kurį turėjo patekti ir savaitgalis rugpjūčio 14-15 dienomis), rugpjūčio 22-23 dienomis išieškotojo bendravimas su vaikais, priešingai nei teigia išieškotojas, nebuvo numatytas. 2020-08-10 dieną (t.y. pirmąją savo atostogų su vaikais dieną) 11 val. išieškotojas atvažiavo pasiimti vaikų ir po 10 minučių atvežė juos atgal namo nepaaiškinęs priežasties. Anot vaikų, tėtis nenorėjo jų matyti ir išvarė iš mašinos sakydamas: „lauk iš mašinos šikniai, nenoriu jūsų daugiau niekada matyti“. Šios aplinkybės užfiksuotos 2020-09-03 vaikų J. I. ir J. I. situacijos vertinimo anketose išklausius vaikų nuomonę. Nepaisant aukščiau nurodytų aplinkybių, akivaizdžiai patvirtinančių, kad išieškotojas neatostogavo su vaikais dėl jo paties neteisėtų veiksmų vaikų atžvilgiu, 2020-08-12 išieškotojas el. paštu parašė skolininkei: „miela p. (duomenys neskelbtini), norėčiau žinoti ar gausiu vaikus man priklausančioms atostogoms?“. Tą pačią dieną skolininkė išieškotojui pranešė, kad šiuo metu kaip tik eina išieškotojo atostogų su vaikais laikas, prašydama paaiškinti priežastis, kas tarp vaikų ir išieškotojo įvyko pirmadienį (t.y. 2020-08-10). Kad šiuo metu eina išieškotojo bendravimo su vaiku dienos išieškotojui buvo priminta net kelis kartus, tačiau išieškotojas 2020-08-13 atsakė: „Buvau sutaręs plaukti baidarėmis su palapine bet vakar atšaukiau. Turi iki 13:00 mane informuoti ar vaikai plauks, tada bandysiu vėl užsakyti baidares. Vaikus atveši šiandien“. Skolininkė 2020-08-13 išieškotojui el. laišku atsakė, kad pagal teismo sprendimą, vaikus jis privalo pasiimti pats (skolininkė vaikų išieškotojui pristatyti neprivalo), taip pat parašė, kad išieškotojas gali pasiimti vaikus. Šis el. laiškas patvirtina, kad skolininkė sudarė išieškotojui sąlygas tęsti atostogas su vaikais, bet išieškotojas atsisakė bendrauti su vaikais per savo atostogas, nes skolininkė išieškotojui neatvežė vaikų, ką patvirtina 2020-08-13 išieškotojo el. laiškas skolininkei: „Jeigu vaikų neatveži-vaikai neplaukia. Padarysiu viską, kad vaikai daugiau nebūtų žalojami, todėl jeigu nesutiksi vaikų vežioti man-kreipsiuosi į teismą dėl tvarkos pakeitimo“. Išieškotojas ne tik atsisakė bendrauti su vaikais reikalaudamas, kad skolininkė jam juos atvežtų, bet ir nuo (duomenys neskelbtini) iki šios dienos nė karto nesusitiko su vaikais pirmadieniais ir ketvirtadieniais, pagal teismo sprendimu dėl bendravimo tvarkos nustatymo rezoliucinės dalies 1 punktą. Vadovaudamasi šiais argumentais, skolininkė nesutinka su antstolio prašyme nurodytomis aplinkybėmis apie tai, kad skolininkė nesudarė išieškotojui sąlygų bendrauti su vaikais 2020-08-22-23 dienomis, nes šiomis dienomis išieškotojo bendravimas su vaikais apskritai nebuvo numatytas ir neturėjo vykti. Skolininkė visada skatina vaikus kasdien bendrauti su išieškotoju ir šias sąlygas išieškotojui sudaro. Aplinkybes, kad vaikai kasdien kalba su tėvu mobiliaisiais telefonais, patvirtina (duomenys neskelbtini) Vaiko (J. I.) situacijos vertinimo anketa Nr. (duomenys neskelbtini). Mergaitė papasakojo, jog vasarą kurį laiką svečiavosi sodyboje pas senelius. Pasak mergaitės ji labai linksmai leido laiką, tačiau tėtis nuolat skambinėjo ir visą laiką kalbėjo tą patį. J. teigimu, tėtis galėtų skambinti kas antrą dieną, o ne kasdieną, nes nelabai turi apie ką kalbėtis. Taigi vaikas pripažino, kad būdama pas senelius kasdien kalbėjosi telefonu su išieškotoju. Skolininkė deda visas pastangas, kad vaikų telefonai veiktų sklandžiai, tačiau galimos situacijos, kai išieškotojas nesusisiekė su vaikais dėl operatoriaus tinklo sutrikimų arba dėl pačių vaikų žaidimų telefonais, dėl ko ypatingai greitai išsikraudavo telefonų baterijos. Todėl 2020-09-02 skolininkė išimtinai už savo lėšas nupirko vaikams naujus mygtukinius mobiliuosius telefonus, kad telefonų baterija kuo ilgiau laikytų, vaikai mažiau laiko praleistų žaisdami mobiliaisiais telefonais (dėl ko ypatingai greitai senka telefonų baterijos). Būtent mygtukinius mobiliuosius telefonus skolininkė vaikams nupirko įtardama, kad senieji telefonai galimai gedo, o ir vaikai prioritetu galimai laikė žaidimą telefonu, o ne atsiliepimą į tėvo skambučius. Apie vaikams nupirktus mygtukinius telefonus skolininkė informavo išieškotoją el. paštu 2020-09-02.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo (skolininkė) R. J. papildomai paaiškino, kad bendravimas neįvyko išimtinai dėl išieškotojo kaltės, nes jis yra labai konfliktiškas, vaikai labai jaučia išieškotojo priešiškumą ir dėl to labai pergyvena. Išieškotojui nepriklausė bendrauti rugpjūčio 22-23 dienomis, nes išieškotojas bendravo rugpjūčio 15-16 d. Grįžę vaikai pasakė, kad išieškotojas sušuko ant jų: „lauk iš mašinos, šikniai <...>“. Ji tiki vaikais, o vaikai pasakojo, kad išieškotojas mašinoje pradėjo klausinėti apie tai, kas yra tėtis, kas yra šeimos nariai ir t.t., vėliau paklausė, ar jie nori su juo praleisti laiką, vaikai atsakė, kad ne, todėl išieškotojas supyko ir grąžino vaikus atgal namo. Vaikai su išieškotoju nenori bendrauti, nes jis su jais elgiasi negražiai, vaikai prie tokio elgesio nepratę, jie šeimoje taip nebendrauja su vaikais. Kai vaikai būna pas jos tėvus kaime, ten veikia tik (duomenys neskelbtini), o vaikai naudojasi kitu operatoriumi, bet vaikai su telefonais nuolat nebūna, nes eina į lauką ir pan., tai dėl to gali neatsiliepti. Vaikai turi mygtukinius telefonus, kad mažiau trukdytų mokslams. Ji visada vaikams aiškina, kad jei randa praleistą skambutį, nesvarbu kieno, tėčio, jos senelių, reikia į praleistą skambutį atskambinti. Neatsimena, kad būtų nurodžiusi išieškotojui, kad vaikai su juo neatostogaus, nes jie kraustytis. Ji nebuvo gavusi iš išieškotojo jokia forma, kad jis norės atostogauti nuo rugpjūčio 3 d. iki rugpjūčio 27 d. Ji pati informuoja išieškotoją apie savo planuojamas atostogas prieš tris savaites, o kai paklausia išieškotojo, atsakymas būna – aš planų atostogoms neturiu.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens R. J. atstovė advokatė Gražina Versockienė teismo posėdžio metu nurodė, kad teismo sprendimas yra vykdomas visa apimtimi, o tais atvejais, kai bendravimas nevyko, tai išimtinai dėl išieškotojo kaltės, todėl antstolio pareiškimas turi būti atmestas, kaip nepagrįstas. Abi šalys turi ieškoti kompromiso. Vaikai su išieškotoju atostogauti išvyko, bet pats išieškotojas savo valia vaikus grąžino atgal, taigi pats atsisakė atostogauti su vaikais. Skolininkė siūlė kitu laiku bendrauti su vaiku, bet išieškotojas nesutiko, nes, anot jo, skolininkė turėjo išieškotojui pristatyti vaikus, o ji to daryti nesutiko. 2020 m. rugpjūčio 22-23 dienomis nepriklausė išieškotojui bendrauti su vaikais, nes jis bendravo prieš tai buvusį savaitgalį, o jo bendravimas yra ne kiekvieną, o kas antrą savaitgalį. Mygtukinių telefonų baterijos laiko ilgiau negu išmaniųjų, taigi skolininkė deda visas pastangas, kad būtų užtikrinamas išieškotojo bendravimas su vaikais telefonu, o pas skolininkės tėvus kaime ryšys yra prastas ne dėl skolininkės, o dėl ryšio operatoriaus veiksmų.
Išvadą byloje teikianti institucija –Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad tėvai L. I. ir R. J. iki (duomenys neskelbtini) nebuvo įtraukti į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ar Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą, tačiau šeima Tarnybai žinoma ir ankščiau, nes Tarnybos atstovas dalyvavo nagrinėjant civilinę bylą, kurioje buvo sprendžiamas tėvų ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, taip pat Tarnyboje buvo gauti ir nagrinėti tėvų prašymai. Atsižvelgiant į tėvų tarpusavio konfliktus, įtemptus jų santykius, J. ir J. situacija buvo įvertinta remiantis Grėsmės vaikui lygio nustatymo kriterijais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018-05-21 įsakymu Nr. Al-221 „Dėl grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmes vaikui lygio tvarkos aprašo patvirtinimo“. J. nustatytas pirmas grėsmės vaikui lygis, o J. grėsmės vaikui lygis nenustatytas, todėl Tarnyba kreipėsi (duomenys neskelbtini) šeimos pagalbos centrą bei (duomenys neskelbtini), kad šeimai būtų skirtas atvejo vadybininkas ir pradėtos teikti reikalingos socialinės paslaugos. 2018-11-15 įvykusio atvejo vadybos posėdžio metu, dalyvaujant abiem tėvams, buvo sudarytas pagalbos šeimai planas. 2020-07-22 šis procesas buvo nutrauktas, kadangi šeima tapo pajėgi savarankiškai užtikrinti nepilnamečių vaikų teises ir interesus, tačiau gavus L. I. prašymus susijusius su bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, įvertinus nepilnamečių vaikų situaciją bei nustačius būtinybę vertinti pagalbos šeimai poreikį, atvejo vadybos procesas buvo inicijuotas iš naujo. Naujajame pagalbos šeimai plane abiem tėvams iškelti įsipareigojimai laikytis nustatytos bendravimo tvarkos, vaikų tėvas įpareigojamas lankyti tėvystės įgūdžių kursus, siekiant gerinti tarpusavio santykius su vaikais, įgytas žinias taikyti praktikoje, susitikimų su vaikais metu bendrauti mandagiai, nenaudoti psichologinio spaudimo. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam. su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016. 24 punktas). Vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016,17 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2013-10-25 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013, yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnyje nustatyti sprendimo neįvykdymo padariniai skiriasi, priklausomai nuo to, ar veiksmus, kuriuos įpareigotas atlikti ar nutraukti atsakovas, gali atlikti ar nutraukti tik jis pats, ar tai gali padaryti ir kiti asmenys. CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytos pasekmės šioje teisės normoje nustatytas tvarka turi būti taikomos tik tais atvejais, jeigu teismas įpareigoja skolininką atlikti ar nutraukti tokius veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti išimtinai tik pats skolininkas ar juos atliekant kitiems asmenims, iš esmės keistųsi įvykdymo kokybė. Paprastai laikomasi nuostatos, jog su tėvų asmeninio pobūdžio pareigų nepilnamečiams vaikams vykdymu susiję veiksmai yra išimtinai skolininko asmeninio pobūdžio veiksmai ir kiti asmenys už juos tų veiksmų atlikti negali. Tarnybos vertinimu, remiantis minėtomis teisės aktų nuostatomis ir teismų praktika, sprendžiant dėl baudos skolininkei skyrimo teismas turi įvertinti ne tik tai ar formaliai nutartis nebuvo vykdoma, bet ir aplinkybes, lėmusias jos nevykdymą. Susipažinus su vaikų situacijos vertinimo anketų turiniu, tikėtina, jog bendravimo tvarkos nėra laikomasi, nes matytis ir bendrauti su tėčiu vengia patys nepilnamečiai būtent dėl atitinkamo tėvo elgesio (vaikai nurodo, jog jis nemandagiai bendrauja, vadina „šikniais“, keistai elgiasi ir pan., ką vaikai laiko nepriimtinu). Tuo atveju, jei teismas tenkintų antstolio pareiškimą ir nuspręstų skirti baudą R. J., nustatant baudos dydį prašome atsižvelgti į tai, kad baudą motina turės sumokėti iš šeimos lėšų ir tai gali turėti įtakos nepilnamečių vaikų kasdienių poreikių tenkinimui.
Teismo posėdyje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai. Gautas prašymas bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėjama išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui nedalyvaujant (CPK 771 str. 6 d.).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Skolininko atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą reglamentuojama specialiosios teisės normos – CPK 771 straipsnio. Tuo atveju, jeigu neįvykdomas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 str. 1 d.). Pagal CPK 771 str. 6 d. teismas, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą. Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 str. 6 d. numatytas baudos paskyrimas be baudinio pobūdžio procesinės teisinės sankcijos funkcijos taip pat atlieka ir kompensacinę funkciją, t.y. skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu skatindama skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-454/2009). Baudos drausminantis poveikis yra nukreiptas į ateitį, siekiant, kad pažeidimas nepasikartotų ir prievolė būtų įvykdyta.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis priėmė vykdyti (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pagal įsiteisėjusį (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo sprendimą nuspręsta nustatyti atsakovo L. I., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais J. I., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. I., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką: 1. Atsakovas L. I., a. k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiais vaikais J. I., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. I., a. k. (duomenys neskelbtini) praleidžia kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas vaikus 16 val. iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžindamas juos tą pačią dieną į jų gyvenamąją vietą iki 20 val. (birželio 1 d. – rugpjūčio 31 d. – iki 20.30 val.); 2. Atsakovas L. I., a. k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiais vaikais J. I., a. k., (duomenys neskelbtini) ir J. I., a. k. (duomenys neskelbtini) praleidžia kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės šeštadienį ir sekmadienį su nakvyne, pasiimdamas vaikus nuo 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos to paties savaitgalio sekmadienį į jų gyvenamąją vietą iki 20 val.; 3. Atsakovas L. I., a. k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiais vaikais J. I., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. I., a. k. (duomenys neskelbtini) turi teisę bendrauti ryšio priemonėmis, o ieškovė R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) turi pareigą užtikrinti ryšių priemones nepilnamečių vaikų susisiekimui ir bendravimui su atsakovu (mobiliuoju telefonu, interneto prieiga, „Skype“, „Viber“ ar kita analogiška pokalbių internetu bei telefonu programa); 4. Papildomai be jau nurodytų dienų, atsakovas L. I., a. k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiais vaikais bendrauja šiomis valstybinių ir asmeninių švenčių dienomis: 4.1. vasario 16 d., Šv. Velykų antrą dieną, Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.), Naujuosius Metus (sausio 1 d.) – 2017 m,, 2019 m., 2021 m. ir t. t., pasiimdamas nepilnamečius vaikus nuo 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 20 val.; 4.2. kovo 11 d., Šv. Velykų pirmą dieną, gegužės 1 d., visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), Šv. Kalėdų pirmą dieną (gruodžio 25 d.) – 2018 m., 2020 m., 2022 m. ir t. t., pasiimdamas nepilnamečius vaikus nuo 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 20 val.; 4.3. vaikų gimimo dieną ((duomenys neskelbtini) d.) – 2018 m., 2020 m., 2022 m. ir t. t., pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš jų ugdymo įstaigos 17 val., o jei ši diena yra viena iš savaitgalio dienų, pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10 val., ir tą pačią dieną grąžindamas nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 20 val.; 4.4. kiekvienais metais Tėvo dieną, pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos sekmadienį nuo 10 val. ir tą pačią dieną grąžindamas nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 20 val.; 4.5. kiekvienais metais savo (L. I.) gimimo dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš jų ugdymo įstaigos 17 val., o jei ši diena yra viena iš savaitgalio dienų, pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10 val., ir tą pačią dieną grąžindamas nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 20 val.; 4.6. Visais atvejais ieškovės R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)d.) ir Motinos dieną nepilnamečiai vaikai praleidžia su ieškove. Jeigu šios dienos patenka į atsakovo bendravimo su vaikais laiką savaitgaliais, atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais likusią laisvą savaitgalio dieną, t. y. šeštadienį prieš Motinos dieną ir prieš ieškovės R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo dieną ((duomenys neskelbtini) d.) ir sekmadienį, einantį po ieškovės R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo dienos ((duomenys neskelbtini) d.); 4.7. Jeigu bendravimo tvarkos 4.1.– 4.5. punkte nurodytos atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais dienos sutaps su atsakovo bendravimo su vaikais savaitgaliais dienomis, tai atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais visą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) su nakvyne, grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienio 20 val.; 5. Atsakovas bendrauja su vaikais jų atostogų (vasaros, rudens, žiemos, pavasario) laiku bendru šalių susitarimu. Apie ketinimą bendrauti su vaikais jų atostogų metu atsakovas praneša ieškovei (elektroniniu paštu, telefonu ar trumpąja sms žinute) kuo skubiau, bet ne vėliau kaip prieš 1 savaitę iki numatomų atostogų su vaikais pradžios.
Antstolis prašo spręsti klausimą dėl baudos iki trijų šimtų eurų už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną skyrimo skolininkei R. J., gim. (duomenys neskelbtini), išieškotojo L. I., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), naudai, nes R. J. nesilaiko teismo nustatytos išieškotojo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, t.y. pagal teismo sprendimą matyti, kad atsakovas L. I. su nepilnamečiais vaikais J. I. ir J. I. praleidžia kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės šeštadienį ir sekmadienį su nakvyne. Vadinasi rugpjūčio 22-23 d. vaikai turėjo laiką praleisti su tėvu, tačiau pagal ieškovės ir atsakovo susirašinėjimą matyti, kad vaikai nuo 2020-08-21 iki 2020-08-30 leis atostogas pas atsakovės tėvus. Taip pat pagal teismo sprendimą R. J. turi pareigą užtikrinti ryšių priemones nepilnamečių vaikų susisiekimui ir bendravimui su atsakovu (mobiliuoju telefonu, interneto prieiga, „Skype“, „Viber“ ar kita analogiška pokalbių internetu bei telefonu programa), o pagal ieškovo paaiškinimus, jo telefonas yra blokuojamas skambinant vaikams. Nesutikdama su šiais antstolio teiginiais skolininkė R. J. į bylą pateikė priešingą įrodančius duomenis, t.y. elektroninius laiškus su išieškotoju, kuriuose tariamasi dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad išieškotojas L. I. vykdydamas (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 10 d. informavo skolininkę R. J., kad išieškotojas nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki rugpjūčio 16 d. atostogaus su nepilnamečiais vaikais (antstolio vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), 10 psl.). Byloje nėra ginčo, kad išieškotojas 2020 m. rugpjūčio 10 d. pasiėmė nepilnamečius vaikus numatytoms atostogoms, tačiau tą pačią dieną grąžino juos į namus. Tai patvirtino ir pats išieškotojas teismo posėdžio metu. 2020 m. rugpjūčio 12 d. išieškotojas elektroniniu paštu kreipėsi į skolininkę klausdamas: „miela (duomenys neskelbtini), norėčiau žinoti ar gausiu vaikus man priklausančioms atostogoms?“. Skolininkė ne kartą išieškotojo elektroniniu paštu klausė, kada pasiims vaikus atostogoms: „Kada paimsi vaikus savo atostogoms? Tiksi tavo paties nustatytas atostogoms su vaikais laikas.“, „Jeigu planuoji paimti vaikus šiandien, tai gali padaryti iki 11.30, arba nuo 16 val.“ (1 tomas, b.l. 96). Išieškotojas elektroniniuose laiškuose nurodo skolininkei atvežti jam vaikus atostogoms: „Jeigu vaikų neatveži – vaikai neplaukia. Padarysiu viską, kad vaikai daugiau nebūtų žalojami, todėl jeigu nesutiksi vaikų vežioti man – kreipsiuosi į teismą dėl tvarkos pakeitimo“. Teismo vertinimu, išieškotojo atostogos laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d., su nepilnamečiais vaikais neįvyko išimtinai dėl išieškotojo veiksmų, t.y. skolininkė vykdydama teismo sprendimą sudarė sąlygas išieškotojui pasiimti vaikus atostogoms, tačiau pats išieškotojas nesiekė bendradarbiauti su skolininke ir nepasiėmė vaikų išieškotojo numatytų atostogų laiku. Skolininkė 2020 m. rugpjūčio 12 d. informavo išieškotoją, jog nepilnamečiai vaikai nuo 2020 m. rugpjūčio 21 dienos iki 30 dienos bus pas skolininkės tėvus (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b.l. 96). Šiuo atveju, vertintina, kad skolininkė informavo išieškotoją apie nepilnamečių vaikų atostogas pas išieškotojos tėvus daugiau ne prieš savaitę, todėl teismas daro išvadą, kad skolininkė nepažeidė (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir išieškotojui nepriklausė būti su nepilnamečiais vaikais 2020 m. rugpjūčio 22-23 dienomis. Antstolis taip pat prašo skirti baudą skolininkei už tai, kad pagal teismo sprendimą R. J. turi pareigą užtikrinti ryšių priemones nepilnamečių vaikų susisiekimui ir bendravimui su atsakovu (mobiliuoju telefonu, interneto prieiga, „Skype“, „Viber“ ar kita analogiška pokalbių internetu bei telefonu programa), tačiau pagal išieškotojo paaiškinimus, jo telefonas yra blokuojamas skambinant vaikams. Nei antstolio vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nei teismo nagrinėjamoje byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad išieškotojo telefonas yra blokuojamas skambinant nepilnamečiams vaikams. Išieškotojas antstoliui 2020 m. rugpjūčio 30 d. rašytame elektroniniame laiške nurodė: „teismo sprendimu atsakovė turi užtikrinti ryšį su vaikais: mob. tel., viber ir t.t., bet šio sprendimo punkto nesilaikoma. Paskutinį kartą su vaikais kalbėjau 2020-08-16 10:46, 2020-08-21 16:30, 2020-08-27 20:47. Nuo 2020-08-16 d. skambinau kiekvieną dieną, bet mano telefonas buvo blokuojamas ką patvirtino (duomenys neskelbtini) specialistai“ (antstolio vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), 35 psl.). Šiuo elektroniniu laišku išieškotojas patvirtina, kad nors ir ne kasdien, tačiau periodiškai bendrauja su nepilnamečiais vaikais telefonu, t.y. turi galimybę su vaikais susisiekti ryšio priemonėmis. Išieškotojas nors ir nurodė, kad jo telefoną blokuoja ir tai jam patvirtino mobiliojo ryšio specialistai, tačiau tai pagrindžiančių duomenų teismui nepateikė. Teismo vertinimu, tikėtina, kad vaikams būnant pas senelius kaime mobilus ryšys gali ne visada veikti, be to tikėtina, kad nepilnamečiai vaikai ne visada laiku pasikrauna mobiliuosius telefonus. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad skolininkė antstolio prašyme nurodytais laikotarpiais nevykdė teismo sprendimo.
Įvertinęs vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą ir į bylą tiek išieškotojo L. I., tiek skolininkės R. J. pateiktus rašytinius įrodymus, teismo posėdžio metu duotus žodinius paaiškinimus, teismas laiko, kad nepasitvirtino duomenys, kad R. J. nesilaikė teismo nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, t.y. neleido išieškotojui bendrauti su nepilnamečiais vaikais vasaros atostogų metu laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki rugpjūčio 16 d., neleido bendrauti 2020 m. rugpjūčio 22-23 dienomis, bei kad skolininkė blokuoja išieškotojo mobilų telefoną, siekdama užkirsti išieškotojui galimybę bendrauti su nepilnamečiais vaikais ryšio priemonėmis, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo skirti skolininkei R. J. piniginę baudą, todėl antstolio Mindaugo Dabkaus prašymą skirti skolininkei R. J. iki 300 eurų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo L. I. naudai atmeta, kaip nepagrįstą.
Remiantis Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Išieškotojui šioje civilinėje byloje suteikta antrinė teisinė pagalba už 224,50 Eur sumą, kurią valstybės naudai prašė priteisti iš skolininkės. Kadangi antstolio prašymas atmestinas kaip nepagrįstas, nėra pagrindo iš skolininkės išieškotojo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Skolininkė taip pat prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų, patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 58,40 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro didesnę nei 5,00 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)), tuo tarpu išlaidos susidarė dėl procesinių ir teismo dokumentų siuntimo šalims ir jų atstovams, teismas, atmetęs antstolio prašymą, kaip nepagrįstą, šią pašto išlaidų sumą valstybės naudai priteisia iš išieškotojo L. I., tačiau byloje nustačius, kad išieškotojui L. I. teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus (duomenys neskelbtini) d ir (duomenys neskelbtini) d. sprendimuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nurodyta, kad išieškotojas 100 proc. atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo), teisme patirtos 58,40 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu dengiamos iš valstybės biudžeto lėšų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsniu, 771 straipsnio 6 dalimi, teismas
nutaria:
atmesti antstolio Mindaugo Dabkaus prašymą, kaip nepagrįstą.
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) antstoliui Mindaugui Dabkui.
Nutarties kopijas išsiųsti antstoliui Mindaugui Dabkui, adresu Linkmenų g. 5, Vilnius, išieškotojo L. I. atstovei advokatei Renatai Janušytei, adresu (duomenys neskelbtini), skolininkės R. J. atstovei advokatei Gražinai Versockienei, adresu (duomenys neskelbtini), išvadą byloje teikiančiai institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Labdarių g. 8, Vilnius.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.