Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-2310-1029/2025

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-05-06
Bylos Nr.: eI3-2310-1029/2025
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03892-2024-3
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Eglė Mauricė, Giedrė Kairienė, Dovilė Jazdauskaitė
Pareiškėjas: Vilniaus rajono savivaldybės administracijos
Atsakovas: viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai
Advokatai: Karolis Bradauskas

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-2310-1029/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03892-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 29.9; 51.5; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 6 d.Panevėžys

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dovilės Jazdauskaitės, Giedrės Kairienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Mauricės,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Virginijai Kriukovienei,dalyvaujant pareiškėjos atstovams advokatams Karoliui Bradauskui, Ramūnui Klimašauskui,atsakovės įgaliotam atstovui R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja Vilniaus rajono savivaldybės administracija skundu prašo:

1) panaikinti atsakovės viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) 2024 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. IT01/FE1842-00 dėl pažeidimo projekte Nr. 09.1.3-CPVA-R-724-01-0002 (toliau – ir Sprendimas) ir 2024 m. birželio 12 d. sprendimą dėl grąžintinų lėšų Nr. 2024-SF/2-551 (toliau – ir Sprendimas dėl grąžintinų lėšų);

2) netenkinus skundo pirmojo reikalavimo, panaikinti atsakovės Agentūros 2024 m. birželio 18 d. Sprendimo dalį dėl pritaikytos 25 procentų pataisos ir 2024 m. birželio 12 d. Sprendimą dėl grąžintinų lėšų, bei įpareigoti atsakovę Agentūrą toje dalyje priimti naujus sprendimus netaikyti pareiškėjos Administracijos atžvilgiu pataisos;

3) netenkinus skundo pirmojo ir antrojo reikalavimų, panaikinti atsakovės Agentūros 2024 m. birželio 18 d. Sprendimo dalį dėl pritaikytos 25 procentų pataisos ir 2024 m. birželio 12 d. Sprendimą dėl grąžintinų lėšų, bei įpareigoti atsakovę Agentūrą toje dalyje priimti naujus sprendimus pareiškėjos Administracijos atžvilgiu taikyti ne didesnę nei 1% dydžio pataisą.

Skunde pareiškėja paaiškina, kad pareiškėja kartu su (duomenys neskelbtini) (toliau – Projekto partneris), įgyvendindama projektą „Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos edukacinių erdvių modernizavimas“ Nr. 09.1.3-CPVA-R-724-01-0002 (toliau – Projektas), atviro konkurso būdu įvykdė supaprastintą pirkimą „(duomenys neskelbtini) gimnazijos kapitalinio remonto darbų pirkimas“ (toliau – Pirkimas), Pirkimo objektas – (duomenys neskelbtini) gimnazijos kapitalinio remonto darbai (toliau – Darbai). Pažymi, kad pareiškėja su Pirkimą laimėjusiu tiekėju UAB „Chanita“ (toliau – Tiekėjas, Rangovas) 2018 m. gruodžio 5 d. sudarė sutartį Nr. A56(1)-853-(3.18) (toliau – Sutartis), kurios kaina – 1 101 585,55 Eur su PVM. Pareiškėja ir Rangovas 2019 m. vasario 12 d. papildomu susitarimu Nr. 1 prie Sutarties Nr. A56(1)-206-(3.18) (toliau – Susitarimas) susitarė, kad Rangovas Sutarties vykdymui pasitelks naują subrangovą. Pareiškėja ir Rangovas 2019 m. balandžio 8 d. papildomu susitarimu Nr. 2 prie Sutarties Nr. A56(1)-433-(3.18) (toliau – Susitarimas 2) susitarė, kad Rangovas Sutarties vykdymui pasitelks naujus specialistus. Pareiškėja ir Rangovas 2019 m. balandžio 26 d. papildomu susitarimu Nr. 3 prie Sutarties Nr. A56(1)-472-(3.18) (toliau – Susitarimas 3) susitarė padidinti Sutarties kainą 41 091,20 Eur ir nustatyti naują Sutarties kainą 1 142 676,75 Eur su PVM. Pareiškėja ir Rangovas 2019 m. rugsėjo 25 d. papildomu susitarimu Nr. 4 prie Sutarties Nr. A56(1)-860-(3.18) (toliau – Susitarimas 4) susitarė padidinti Sutarties kainą 98 665,95 Eur ir nustatyti naują Sutarties kainą 1 241 342,70 Eur su PVM (toliau – Kaina) ir pratęsti Sutarties terminą 3 mėn. laikotarpiui iki 2020 m. kovo 10 d.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad atsakovė, atlikusi Pirkimo dokumentų patikrą, įtarė, kad Sutartis buvo vykdoma galimai netinkamai, nes Rangovo statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų darbų ir civilinės atsakomybės privalomasis draudimas (toliau – PCAD) galiojo trumpiau nei iki Darbų pabaigos (toliau ir – Pažeidimas 1), ir iki Darbų pabaigos nebuvo skaičiuojami visi delspinigiai, nes Darbai atlikti nesilaikant Sutartyje ir Susitarimuose nurodytų Darbų atlikimo terminų (toliau ir – Pažeidimas 2). Pareiškėja 2024 m. birželio 19 d. el. paštu gavo ginčijamą atsakovės 2024 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. FE1842-00 dėl pažeidimo projekte Nr. 09.1.3-CPVA-R-724-01-0002 (toliau – Sprendimas). Kaip Sprendimo priedas pareiškėjai taip pat įteiktas atsakovės 2024 m. birželio 12 d. sprendimas dėl grąžintinų lėšų Nr. 2024-SF/2- 551 (toliau – Sprendimas dėl grąžintinų lėšų). Teigia, kad atsakovė Sprendime dėl Pažeidimo 1 konstatavo, jog Perkančioji organizacija privalėjo užtikrinti, kad būtų apdraustas visas laikotarpis vykdant Sutartį, tačiau nagrinėjamu atveju šios pareigos nesilaikė, nes civilinės atsakomybės privalomojo draudimo nepratęsė visam Darbų atlikimo laikotarpiui ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, skaidrumo principus bei VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kuriame įtvirtina, kad pirkimo sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros, kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo vertę, nėra esminis. Pabrėžia, jog dėl Pažeidimo 2 atsakovė Sprendime nurodė, kad vykdant Sutartį pareiškėja turėjo ne teisę, o pareigą taikyti sutarties įvykdymo užtikrinimo priemones, o šios pareigos pareiškėjai neįvykdžius, tai yra, nepaskaičiavus Rangovui delspinigių už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 29 d. iki 2020 m. rugsėjo 3 d., pareiškėja tyčia pakeitė Sutartį, leidžiant Rangovui vykdyti Sutartį kitomis sąlygomis nei jos buvo išreikštos nuo pat pradžių. Be to, delspinigiai paskaičiuoti terminu nuo 2020 m. kovo 10 d. iki 2020 m. liepos 29 d., 100,89 Eur dydžio, išskaičiuoti mokėjimo pavedimu 2020 m. rugsėjo 22 d. apmokant 3.528,26 Eur (3.629,15 – 100,89) už išpildomosios – vykdomosios dokumentacijos darbus. Atsakovė vertino, kad Rangovui visų delspinigių neapmokėjus, tokie veiksmai, Sutarties vykdymo kontekste, laikomi neteisėtu neveikimu, nes šiuo atveju turėjo būti pritaikoma delspinigių mokėjimo pareiga, kai ne visi Darbai atliekami laiku. Atsakovės tvirtinimu tokie pareiškėjos veiksmai atitiko esminio pakeitimo požymius, todėl buvo pažeistas VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punktas, taip pat VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo, skaidrumo principai.

Pareiškėja su skundžiamu Sprendimu nesutinka, nes jis priimtas pažeidžiant viešojo administravimo principus, nėra tinkamai motyvuotas. Argumentuoja, kad Sprendimo ir Sprendimo dėl grąžintinų lėšų turinys labai aiškiai atskleidžia, jog atsakovė juos priėmė itin formaliai, standartizuotai, iš esmės nevertinant ginčo situacijos ir nustatytų pažeidimų realios įtakos Projekto vykdymo eigai. Mano, kad atsakovė akivaizdžiai menkaverčius, smulkius ir apčiuopiamos įtakos Sutarties vykdymui neturėjusius pažeidimus prilygino esminiams pažeidimams, neva turėjusiems lemiamos reikšmės viso Pirkimo vykdymui, tiekėjų lygiateisiškumui. Tvirtina, jog priimdama ginčijamus administracinius aktus atsakovė nevertino realios Pažeidimo 1 ir Pažeidimo 2 ekonominės įtakos Sutarties vykdymui, neapskaičiavo Rangovo gautos ekonominės naudos, o tik formaliai konstatavo, jog tokia nauda neva yra didelė ar esminė. Atkreipia dėmesį, kad apskaičiavus minėtus rodiklius tampa akivaizdu, kad Pažeidimas 1 ir Pažeidimas 2 yra itin menkaverčiai ir neatitinka kriterijų norint juos pripažinti esminiu pakeitimu. Sutinka, kad Rangovas neturėjo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 89 dienas, t. y. laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki 2020 m. kovo 10 d. Tačiau skaičiuoja, jog už nurodytas dienas Rangovas būtų papildomai sumokėjęs tik 200 Eur didesnę draudimo įmoką, todėl Rangovo gauta ekonominė nauda, palyginus ją su Sutarties verte yra minimali. O pareiškėjos nepaskaičiuota ir nepareikalauta delspinigių suma iš Rangovo tesudaro 26,86 Eur. Pareiškėja nesutinka, kad dėl Darbų atlikimo 89 kalendorinių dienų laikotarpiu neturint civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ir dėl nepriskaičiuotų 26,86 Eur delspinigių už Rangovo vėlavimą perduoti Darbus pareiškėja iš esmės pakeitė Sutartį. Argumentuoja, jog tokios naudos suteikimas kitiems rinkos dalyviams nebūtų turėjęs ir nebūtų galėjęs net potencialiai turėti įtakos jų apsisprendimui dalyvauti Pirkime. Atkreipia dėmesį, kad pareiga turėti civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą yra nustatyta Rangovui, o ne pareiškėjai, todėl dalies Darbų atlikimo laikotarpio Rangovui šio draudimo neturint, būtent Rangovas pažeidė imperatyvias teisės akto normas ir Sutartį. Pažymi, kad likusios 26,86 Eur delspinigių sumos nepriskaičiavimas gali būti traktuojamas nebent kaip netinkamas pareiškėjos pareigų vykdymas kontroliuojant Sutarties vykdymą, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nepareikalauta 26,86 Eur delspinigių suma iš Rangovo yra visiškai nereikšminga lyginant su Sutarties kaina.

Paaiškina, kad Sprendime nurodyta, kad atlikdama Sprendime nurodytus Sutarties pakeitimus pareiškėja padarė Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių (toliau – Gairės) 2.3 lentelės 23 p. nurodytus pažeidimus, todėl taikytina 25 procentų 15 pataisos norma – 72 470,90 Eur nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, tai yra nuo 289 883,61 Eur. Tvirtina, kad Gairių lentelės 23 punkte nurodyta 25 procentų pataisa negali būti taikoma, nes 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2014/24/ES (toliau – Direktyva) 4 straipsnyje nustatytos vertės ribos – nuo 207 000 Eur iki 5 186 000 Eur, kurių Pažeidimo 1 ir Pažeidimo 2 bendra vertė (229,80 Eur) akivaizdžiai nesiekia. Pažeidimo 1 ir Pažeidimo 2 bendra vertė nesiekia nurodyto 10 procentų pradinės paslaugų ir prekių ar 15 procentų pradinės Darbų pirkimo vertės, o dėl Sprendime nurodytų pareiškėjos Sutarties tariamų pakeitimų nepasikeitė bendras Sutarties pobūdis, Darbai atlikti tinkamai ir kokybiškai, Sutartis įvykdyta. Vertina, jog net konstatavus Pažeidimą 1 ir Pažeidimą 2, pareiškėjai negalėjo būti taikoma finansinė pataisa, o skirdama 25 procentų pataisą atsakovė pažeidė proporcingumo principą, ir neatsižvelgė nei į galimo pareiškėjos pažeidimo padarymo mastą, nei į kitus kriterijus, tokius kaip pažeidimų pobūdį, svarbą ir ES fondų finansinius nuostolius. Mano, kad teismui pripažinus, jog pareiškėja pažeidė Sprendime ir šiame skunde nurodytus teisės aktus, jai Sprendimu skirta pataisa nuo 25 procentų turėtų būti mažintina iki ne daugiau kaip 1 procento nuo Sutarties vertės, skiriamos Projektui.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai advokatai palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepime su pareiškėjos skundo reikalavimais nesutinka. Tvirtina, kad Projekto vykdytojas, pakeitęs esmines Pirkimo Sutarties sąlygas, t. y. savo veiksmais pritardamas, kad Sutartis būtų vykdoma be civilinės atsakomybės privalomojo draudimo konkrečiu minėtu laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki 2020 m. kovo 10 d., pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, skaidrumo principus ir VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kuriame numatyta, kad pirkimo sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros, kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo vertę, nėra esminis, nes savo veiksmais pritarė, kad Sutartis būtų vykdoma be civilinės atsakomybės privalomojo draudimo pratęsimo, taip pažeidžiant Sutarties 14.9 punkto nuostatą. Be to, Projekto vykdytojas savo veiksmais, t. y. priėmęs visus Darbus 2020 m. kovo 10 d. ir pareikalavęs sumokėti delspinigius už mažesnį terminą nei iki 2020 m. rugsėjo 4 d. (iki 2020 m. liepos 29 d.), netinkamai įvykdė Sutarties sąlygas kiek jos buvo susiję su delspinigių išieškojimu. Perkančioji organizacija leisdama vykdyti Sutartį Rangovui pagal kitokias nei Sutartyje ir Pirkimo sąlygose nustatytas išieškant delspinigius sąlygas, vykdė Sutartį kitokiomis nei nustatyta sąlygomis ir tokiais veiksmais pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus ir, įgyvendinant Sutartį, nesilaikė VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų, kadangi pakeitė esmines Sutarties sąlygas, kaip jos apibrėžtos VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose. Paaiškina, jog vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-10-08 įsakymu Nr. 1K-316 ir Gairių 2.3 lentelės 23 punktu, atsižvelgusi į tyrimo metu nustatytas Pirkimo vykdymo aplinkybes, atsakovė nusprendė taikyti subendrintą 25 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 289 883,61 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma sudarė 72 470,90 Eur.

Teigia, kad ginčijamas sprendimas yra išsamiai ir aiškiai motyvuotas, iš jo turinio matyti, kokiais nustatytais faktais, teisės aktų nuostatomis jis grindžiamas, jame pateikti pakankami ir aiškūs motyvai, aiškios dėl jame išdėstytų aplinkybių kylančios pasekmės. Argumentuoja, jog pareiškėja, skelbdama Pirkimo sąlygas galėjo įprasminti tokias Sutarties vykdymo sąlygas, kurias žinodami visi tiekėjai, kurie siekė dalyvauti tokio pobūdžio Pirkimuose, būtų galėję vertinti galimybes dalyvauti Pirkime pagal visas žinomas Pirkimo vykdymo aplinkybes, kiek jos susiję su galimybe nemokėti delspinigių tam tikrais atvejais ir laikotarpiais bei dalinai neteikti civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Perkančiajai organizacijai tokios nežinomybės nepašalinus ir rizikos tiekėjams vykdant Sutartį nesumažinus išviešinant visiems tiekėjams žinotinus ateityje galinčių susiklostyti Sutarties sąlygų taikymo prasmės išaiškinimus, ne visi rinkos subjektai galėjo potencialiai spręsti apie būsimos sudarytinos Sutarties įvykdymo galimybes, potencialią grąžą ir lanksčias Sutarties vykdymo sąlygas, be to, kad Sutarties galiojimo metu tiekėjai turės vykdyti visus savo įsipareigojimus, netgi pratęsus Sutarties terminą. Akcentuoja, kad Centrinė projektų valdymo agentūra teisėtai bei pagrįstai konstatavo pažeidimą ir galimos pažeidimu padarytos žalos dydžio neprivalėjo įrodinėti, nes pažeidimui kvalifikuoti pakanka prezumpcijos, kad vykdant tinkamai pirkimo sąlygas dėl didesnės tiekėjų konkurencijos galima buvo sutaupyti ES paramos lėšų. Mano, jog pareiškėjos skunde įvardyta ekonominio poveikio daroma įtaka Sutarties pakeitimų esmingumui nepagrindžia, kad tik tokią ekonominę naudą įgijo Rangovas ir tik tokia ekonomine nauda pasikeitė Sutarties šalių pusiausvyra, nes esminių Pirkimo sąlygų nesilaikymas ir jų keitimas po Sutarties sudarymo turi tiesioginę reikšmę nustatant galimą nedalyvavusių rinkos subjektų kitokį suinteresuotumą Pirkimu. Pabrėžia, kad padaryti pažeidimai iš esmės keičia potencialių dalyvių ratą Pirkime, taigi tokio pažeidimo poveikio nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Gairės suformuluotos taip, kad jos savyje inkorporuoja proporcingumo principą taikant atitinkamas finansines korekcijas, t. y. finansinės korekcijos dydis parenkamas priklausomai nuo padaryto pažeidimo pobūdžio, sunkumo. Nurodo, kad atsakovė pagrįstą ir proporcingą 25 proc. finansinę korekciją pareiškėjai taikė vadovaudamasi teisiniu reglamentavimu, teismų praktika, įvertinus padarytų pažeidimų pobūdį, sunkumo laipsnį bei su pažeidimais susijusias aplinkybes, todėl finansinės korekcijos dydis ir negali būti mažinamas ar naikinamas.

Teismo posėdžio metu atsakovo įgaliotas atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Centrinės projektų valdymo agentūros 2024 m. birželio 18 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01/FE1842-00 projekte Nr. 09.1.3-CPVA-R-724-01-0002 ir 2024 m. birželio 12 d. sprendimo dėl grąžintinų lėšų Nr. 2024-SF/2-551 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja - Projekto vykdytoja, kartu su Vilniaus r. (duomenys neskelbtini) gimnazija, įgyvendindama Projektą, atviro konkurso būdu įvykdė supaprastintą pirkimą „(duomenys neskelbtini) gimnazijos kapitalinio remonto darbų pirkimas“, apie kurį skelbimas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje buvo paskelbtas 2018 m. spalio 29 d., Pirkimo Nr. 406220. Pirkimo objektas - (duomenys neskelbtini) gimnazijos kapitalinio remonto darbai. Atlikusi Pirkimo procedūras, Perkančioji organizacija su Pirkimą laimėjusiu tiekėju UAB „Chanita“ (2018 m. gruodžio 5 d. sudarė sutartį Nr. A56(1)-853-(3.18). Sutarties kaina – 1 101 585,55 Eur su PVM. Perkančioji organizacija ir Rangovas 2019 m. vasario 12 d. papildomu susitarimu Nr. 1 prie Sutarties Nr. A56(1)-206-(3.18) susitarė, kad Rangovas Sutarties vykdymui pasitelks naują subrangovą. Perkančioji organizacija ir Rangovas 2019 m. balandžio 8 d. papildomu susitarimu Nr. 2 prie Sutarties Nr. A56(1)-433-(3.18) susitarė, kad Rangovas Sutarties vykdymui pasitelks naujus specialistus. Perkančioji organizacija ir Rangovas 2019 m. balandžio 26 d. papildomu susitarimu Nr. 3 prie Sutarties Nr. A56(1)-472-(3.18) susitarė padidinti Sutarties kainą 41 091,20 Eur ir nustatyti naują Sutarties kainą 1 142 676,75 Eur su PVM. Perkančioji organizacija ir Rangovas 2019 m. rugsėjo 25 d. papildomu susitarimu Nr. 4 prie Sutarties Nr. A56(1)-860-(3.18) susitarė padidinti Sutarties kainą 98 665,95 Eur ir nustatyti naują Sutarties kainą 1 241 342,70 Eur su PVM ir pratęsti Sutarties terminą 3 mėn. laikotarpiui iki 2020 m. kovo 10 d.

Centrinė projektų valdymo agentūra, vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – PAFT), 295 p., atliko Pirkimo vertinimą. Atsakovė 2024 m. kovo 7 d. įtarime apie pažeidimą Nr. IT01 vertino, kad Sutartis buvo vykdoma galimai netinkamai, nes Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų darbų ir civilinės atsakomybės privalomasis draudimas galiojo trumpiau nei iki Darbų pabaigos, ir iki Darbų pabaigos nebuvo skaičiuojami delspinigiai.

Atlikusi pažeidimo tyrimą atsakovė priėmė ginčijamą 2024 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. IT01/FE1842-00 dėl pažeidimo projekte Nr. 09.1.3-CPVA-R-724-01-0002

Sprendime atsakovė nustatė, kad Rangovas turėjo 2018 m. gruodžio 12 d. sudarytą Rangovo Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą Nr. 88893/9100059 (toliau – Liudijimas), galiojantį nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2019 m. gruodžio 11 d., draudimo suma Darbams 920 401,35 Eur, civilinė atsakomybė apdrausta 43 400,00 Eur, apmokėtas 2018 m. gruodžio 21 d. Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo laikotarpis nuo 2019 m. gruodžio 12 d. nebuvo užtikrintas, nors laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki 2020 m. kovo 10 d. Sutarties šalys vykdė aktyvius Darbus. 2020 m. kovo 10 d. sudarius Perkančiajai organizacijai galutinį Darbų perdavimo – priėmimo aktą ir Užsakovui objektą priėmus naudoti ir pretenzijų neturint, vėlesniam laikotarpiui Užsakovas neturi teisės reikalauti pateikti civilinės atsakomybės privalomojo draudimo iš Rangovo, nes laikytina, kad Darbų pabaigos data yra 2020 m. kovo 10 d. Centrinė projektų valdymo agentūra vertino, kad pareiškėja kaip Projekto vykdytoja, tokiais veiksmais pakeitė esmines Pirkimo Sutarties sąlygas, t. y. pritarė, kad Sutartis būtų vykdoma be civilinės atsakomybės privalomojo draudimo konkrečiu laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki 2020 m. kovo 10 d. Tuo pareiškėja pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, skaidrumo principus ir VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kuriame įtvirtina, kad pirkimo sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros, kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo vertę, nėra esminis. Pareiškėja savo veiksmais pritarė, kad Sutartis būtų vykdoma be civilinės atsakomybės privalomojo draudimo pratęsimo, taip pažeidžiant Sutarties 14.9 p. nuostatą.

Atsakovė taip pat nustatė, jog delspinigiai buvo paskaičiuoti terminu nuo 2020 m. kovo 11 d. iki 2020 m. liepos 29 d., 100,89 Eur dydžio, išskaičiuoti mokėjimo pavedimu 2020 m. rugsėjo 22 d. apmokant 3 528,26 Eur (3629,15 – 100,89) už išpildomosios – vykdomosios dokumentacijos darbus. Sutarties projekto 14.4 punktas nustato, kad Rangovas neatlikęs Darbų Sutartyje nustatytais terminais, privalo sumokėti Užsakovui jo reikalavimu 0,02 proc. nuo neatliktų Darbų kainos dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną. Sutarties 14.8 p. nustatyta, kad Rangovas sutinka, jog pagal Sutartį mokėtinas netesybas (baudas, delspinigius) Užsakovas turi teisę išskaičiuoti iš Rangovui mokėtinų sumų pagal Sutarties 7.4 p. nurodytą tvarką. Pirkimo ir Sutarties projekto sąlygomis buvo nustatytas visiško Rangovo įsipareigojimų įvykdymo modelis, kuriuo Rangovas per 12 mėnesių su galimu trijų mėnesių pratęsimu turėjo įvykdyti visus Darbus iki galutinio Darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo. Projekto vykdytojas turėjo skaičiuoti delspinigius Rangovui iki 2020 m. rugsėjo 3 d., nes Darbų pabaiga yra Atliktų darbų akto Nr. 30 pasirašymo diena. Atsakovė vertino, kad pareiškėja kaip Projekto vykdytoja savo veiksmais, t. y. pareikalavusi sumokėti delspinigius už laikotarpį iki 2020 m. liepos 29 d., o ne iki 2020 m. rugsėjo 4 d., t. y. už mažesnį terminą, netinkamai įvykdė Sutarties sąlygas kiek jos buvo susiję su delspinigių išieškojimu. Perkančioji organizacija leisdama vykdyti Sutartį Rangovui pagal kitokias nei Sutartyje ir Pirkimo sąlygose nustatytas išieškant delspinigius sąlygas, vykdė Sutartį kitokiomis nei nustatyta sąlygomis ir tokiais veiksmais pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus ir, įgyvendinant Sutartį, nesilaikė VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų, kadangi pakeitė esmines Sutarties sąlygas, kaip jos apibrėžtos VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose (Projekto vykdytojas savo veiksmais pritarė, kad Sutartis būtų vykdoma visos delspinigių sumos neišieškant ir leidžiant Rangovui įgyti papildomos finansinės naudos).

Centrinė projektų valdymo agentūra, vadovaudamasi PAFT nuostatomis ir Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėmis, jų 2.3 lentelės 23 punktu, atsižvelgusi į tyrimo metu nustatytas Pirkimo vykdymo aplinkybes, nusprendė taikyti subendrintą 25 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 289 883,61 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma sudarė 72 470,90 Eur.

Skunde teismui ir teismo posėdžio metu pareiškėja neginčijo atsakovės nustatytų faktinių aplinkybių dėl civilinės atsakomybės privalomojo draudimo galiojimo trumpiau nei iki Darbų pabaigos, taip pat neneigė su delspinigių skaičiavimų susijusių aplinkybių, t. y., kad jie nebuvo skaičiuoti iki 2020 m. rugsėjo 3 d., tačiau tvirtino, jog atsakovė neatsižvelgė į šių faktinių aplinkybių mažareikšmiškumą, todėl nepagrįstai jas vertino kaip pažeidimus, be kita ko prilygindama juos esminiams pažeidimams, neva turėjusiems lemiamos reikšmės viso Pirkimo vykdymui, tiekėjų lygiateisiškumui.

Su tokiais pareiškėjos argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

Sutarties 14.9 papunktyje numatyta, kad Rangovas iki Darbų pradžios privalo pateikti Užsakovui įrodymą, kad Rangovas yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę ir Darbus, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, bei pateikti draudimo liudijimų (polisų) tinkamai patvirtintas kopijas. Privalomojo draudimo sutartys turi galioti nuo Darbų pradžios datos iki Darbų pabaigos datos.

Remiantis Statybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ir kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai ir civilinė atsakomybė draudžiami privalomuoju draudimu, neatsižvelgiant į statinio projektavimo ir statybos finansavimo šaltinius, statinio nuosavybės formą, statybos rangovo ir statytojo (užsakovo) juridinį statusą. Statybos įstatymo 42 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) sudaro su rangovu rangos sutartį visiems statinio statybos darbams vykdyti, statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudaro rangovas. Išimtys dėl statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taikomos tik nesudėtingiems statiniams ir paprastojo remonto darbams (Statybos įstatymo 42 str. 10 d.). Vadovaujantis Statybos įstatymo 46 straipsnio 4 dalimi, draudėjas statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus ir civilinę atsakomybę turi apdrausti atskirai dėl kiekvieno statomo statinio. Šis teisinis reguliavimas suponuoja, kad civilinės atsakomybės privalomas draudimas, galiojantis iki rangos darbų sutartinių prievolių įvykdymo, yra imperatyvi sutarties sąlyga, kurių modifikavimas sutarties šalių ar vienos iš jų valia negalimas.

Sutarties 14.4 papunktis nustato, kad Rangovas neatlikęs Darbų Sutartyje nustatytais terminais, privalo sumokėti Užsakovui jo reikalavimu 0,02 proc. nuo neatliktų Darbų kainos dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nei paneigė, nei nuginčijo nustatytų faktinių aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtina, jog buvo pažeistas tiek Sutarties 14.9 papunktis dėl civilinės atsakomybės privalomojo draudimo galiojimo, tiek Sutarties 14.4 papunktis dėl delspinigių skaičiavimo už kiekvieną uždelstą dieną. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, jog pareiškėja, nesilaikydama Sutarties, šiais veiksmais (neveikimu) nepadarė pažeidimų.

VPĮ 89 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimas atliekamas kitais negu apibrėžti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse atvejais, tokiam pakeitimui atlikti turi būti atliekama nauja pirkimo procedūra pagal šio įstatymo reikalavimus.

Pagal VPĮ 89 straipsnio 4 dalį, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimas jos galiojimo laikotarpiu laikomas esminiu pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, kai juo pakeičiamas pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties bendrasis pobūdis. Bet kuriuo atveju esminiais pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimais laikomi tokie pakeitimai, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų: 1) pakeitimu nustatoma nauja sąlyga, kurią įtraukus į pradinį pirkimą būtų galima priimti kitų kandidatų paraiškų, dalyvių pasiūlymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų; 2) dėl pakeitimo ekonominė pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pusiausvyra pasikeičia tiekėjo, su kuriuo sudaryta ši sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje; 3) dėl pakeitimo labai padidėja pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties apimtis; 4) kai tiekėją, su kuriuo sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, pakeičia naujas tiekėjas dėl kitų priežasčių, negu šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos priežastys.

Nagrinėjamu atveju, Sprendimą atsakovė grindė VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1-2 punktais ir vertino, kad atlikus Sutarties faktinį pakeitimą ir Sutartį vykdant iš esmės pagal kitokias, nei Sutartyje nustatytos, sąlygas, būtų pritraukta daugiau dalyvių, kurie dėl pradinių Pirkimo sąlygų negalėjo dalyvauti Pirkime, taigi, atitinkamai, Projekto vykdytojas būtų galėjęs gauti daugiau pasiūlymų arba tokios Pirkimo sąlygos būtų leidusios priimti kitokius pasiūlymus nei tie, kurie buvo priimti iš pradžių, kas galėtų lemti ekonomiškai naudingesnės sutarties sudarymą (VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 punktas), be to, nepratęsdamas civilinės atsakomybės privalomojo draudimo bei nesumokėdamas visų delspinigių, Rangovas įgijo išskirtinį ekonominį pranašumą Projekto vykdytojo atžvilgiu, nes tokia įsipareigojimų vykdymo apimtis nebuvo apibrėžta Sutarties nuostatose (VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Analogiškoje situacijoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-227-415/2025 išaiškino, jog Statybų įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje ir 10 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, kad Sutarties darbų ir civilinės atsakomybės privalomas draudimas, galiojantys iki rangos darbų sutartinių prievolių įvykdymo, yra iš įstatymo kylančios imperatyvios Sutarties sąlygos, kurių modifikavimas sutarties šalių ar vienos iš jų valia negalimas. Atsižvelgiant į nurodytą apeliacinės instancijos teismo praktiką, spręstina, jog sąlygos, leidžiančios nepratęsti civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, įtraukimas į pradinį pirkimą būtų teisės imperatyvų pažeidimas, t. y. negalimas. Todėl tiek, kiek tai susiję su Pažeidimu 1 atsakovė nepagrįstai konstatavo, kad jeigu pradinė Pirkimo sąlyga nebūtų reikalavusi civilinės atsakomybės privalomo draudimo, tai būtų galėję turėti įtakos potencialiai tiekėjų konkurencijai kaip tai numato VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 punktas, nes tokios sąlygos, kaip prieštaraujančios imperatyvioms Statybų įstatymo nuostatoms, negalėtų būti. Vadinasi Pažeidimo 1 kvalifikavimui Centrinė projektų valdymo agentūra neteisėtai taikė VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 punktą.

Kita vertus, vertinant Pažeidimo 2 atitikimą VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytai sąlygai, spręstina, jog atsakovė, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su delspinigių skaičiavimu, pagrįstai padarė išvadą, kad Sutartis buvo pakeista iš esmės, t. y. taip, kad jeigu pakeistos Sutarties sąlygos būtų nustatytos vykdant Pirkimą, pasiūlymus galimai būtų pateikę daugiau tiekėjų. Pažymėtina, jog Kasacinis teismas dėl VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyto kriterijaus yra konstatavęs, jog potencialių (naujų) dalyvių pritraukimo kriterijus turėtų būti vertinamas daugiau de jure, o ne de facto, t. y. turi būti vertinama potenciali galimybė, kad po pakeitimų galėtų atsirasti naujų dalyvių; atsižvelgiant į tai, spręstina, ar keičiamoje sąlygoje tiesiogiai įtvirtinti tam tikri ribojimai ar apskritai kokie nors reikalavimai, kurie, kad ir netiesiogiai, bet siaurinamai apibrėžia tiekėjų pajėgumą ar pirkimo objektą (ar kitokio pobūdžio nuostatą; kai sąlygos pakeitimu pirmiau nurodyto pobūdžio reikalavimų atsisakoma apskritai ar atitiktis jiems palengvinama, de jure laikytina, kad toks pakeitimas gali pritraukti naujų dalyvių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017 37–39 punktus).

Remiantis VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 2 punktu, sutarties pakeitimas yra esminis, kai dėl pakeitimo ekonominė pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pusiausvyra pasikeičia tiekėjo, su kuriuo sudaryta ši sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje.

Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovės Centrinės projektų valdymo agentūros argumentais, kad nepareikalavus, jog Rangovas privalomai apdraustų savo civilinę atsakomybę ir sumokėtų delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, o ne dalį uždelsto laikotarpio, ekonominė pirkimo sutarties pusiausvyra pasikeitė Rangovo naudai taip, kaip nebuvo aptarta Sutartyje, t. y. Rangovas nepatyrė išlaidų už civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą bei delspinigių sumokėjimą. Todėl atsakovė nurodytus Pažeidimą 1 ir 2 teisėtai kvalifikavo pripažindama VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimu. Nors pareiškėja savo skundą grindė pažeidimų mažareikšmiškumu (jį išimtinai siedama su ekonomine pažeidimų išraiška), tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018). Net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2046/2013; 2017 m. liepos 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017; 2018 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018; 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2709-438/2021).

Nepaisant to, kad pažeidimai teisingai nustatyti ir teisėtai kvalifikuoti pripažįstant VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimą, tačiau fiksuoto dydžio 25 procentų finansinė pataisa už jį pritaikyta nemotyvuotai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-227-415/2025 analogiškoje situacijoje akcentavo minėtą naujausią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) 2024 m. spalio 4 d. sprendimą byloje C 175/23 ir, apibendrinęs jame pateiktus ESST išaiškinimus, konstatavo, kad Gairėse numatyta fiksuoto dydžio finansinė pataisa, laikantis proporcingumo principo, visų pirma atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir sunkumą, taikoma tik tuomet, kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti iš fondų mokėtinos neteisėtų išlaidų sumos (nutarties 42 p.), o kai Centrinė projektų valdymo agentūra fiksuoto dydžio finansinę korekciją taiko automatiškai, remiantis vien iš anksto nustatyta fiksuoto dydžio pataisos normų skale, tai nedera su Reglamento Nr. 1303/2013 nuostatomis (nutarties 43 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad Centrinė projektų valdymo agentūra teisiniais argumentais nepagrįsdama, kodėl neįmanoma tiksliai apskaičiuoti iš fondų mokėtinos neteisėtų išlaidų sumos ir dėl to taikoma fiksuoto dydžio finansinė korekcija, priėmė neteisėtą sprendimą, kurio dalį dėl finansinės korekcijos taikymo panaikino ir klausimą dėl finansinės korekcijos taikymo perdavė Centrinė projektų valdymo agentūra spręsti iš naujo (nutarties 44 p.).

Nagrinėjamoje byloje Sprendimu konstatuotas aptariamas Pažeidimas 1 yra visiškai analogiškas, o Centrinės projektų valdymo agentūros atliktas situacijos vertinimas, pareiškėjos veiksmų kvalifikavimas bei fiksuoto dydžio pataisos taikymas yra identiškas, todėl teismas privalo vadovautis nurodytu precedentu spręsdamas ir šį analogišką ginčą.

Šiuo atveju Sprendime nėra jokių aiškių ir detalių motyvų, kodėl neįmanoma tiksliai apskaičiuoti iš fondų mokėtinos neteisėtų išlaidų sumos padarius nurodytą Sutarties esminį pakeitimą dėl privalomai neapdraustos civilinės atsakomybės, todėl iš esmės be motyvų pritaikyta didžiausia fiksuoto dydžio finansinė korekcija – 25 procentai. Tai reiškia, kad jos proporcingumas padarytam pažeidimui nėra tinkamai pagrįstas, kaip to reikalauja Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos, Gairių 1.1 ir 1.4 punktų nuostatos, kurių išaiškinimą pateikė ESTT 2024 m. spalio 4 d. sprendime byloje C 175/23, išaiškindamas, kad iš principo finansinės pataisos dydis neturi būti nustatomas automatiškai, remiantis vien iš anksto nustatyta fiksuoto dydžio pataisos normų skale, ypač jeigu nėra neįmanoma apskaičiuoti iš fondų mokėtinos neteisėtų išlaidų sumos. Todėl teismas konstatuoja, kad aptariama Sprendimo dalis dėl fiksuoto dydžio 25 procentų finansinės korekcijos pritaikymo už Pažeidimą 1 dėl esminio sutarties pakeitimo neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktų reikalavimų nurodyti administracinio sprendimo teisinį ir faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybės bei administracinio sprendimo motyvus. Atitinkamai, ši Sprendimo dalis panaikintina, kaip prieštaraujanti aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atitinkamai naikintinas išvestinis Sprendimas dėl grąžintinų lėšų, o klausimas dėl galutinės finansinės korekcijos taikymo perduodamas atsakovei spręsti iš naujo.

Pažymėtina, kad skirtingai nei Pažeidimo 2 atveju, kuomet objektyviai nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio dėl to, kad neįmanoma nustatyti, ar dėl apribotos konkurencijos Pirkime galimai nedalyvavę kiti tiekėjai, nebūtų pateikę palankesnių pasiūlymų ir Projektas nebūtų buvęs įgyvendintas mažesnėmis lėšomis, Pažeidimo 1 atveju atsakovė pirmiausiai turėtų pagrįsti, kodėl (ne)įmanoma tiksliai apskaičiuoti su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų, kadangi Rangovo išvengtos civilinės atsakomybės draudimo sumos nėra objektyviai nepatikrinamas ir neįvertinamas dalykas. Tik tuo atveju, jeigu to apskaičiuoti objektyviai neįmanoma, finansinės korekcijos dydį reikia pagrįsti aptartu proporcingumo apsektu, vadovaujantis minėtais ESTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais bei įvertinant dar ir tai, kad pažeidimas dėl esminio sutarties pakeitimo šiuo atveju nepagrįstai buvo kvalifikuotas pagal VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 punktą, kas reiškia, kad šis pažeidimas retrospektyviai žiūrint negalėjo turėti įtakos potencialiai tiekėjų konkurencijai, nes tokiu būdu pradinės Pirkimo sąlygos kitiems galimiems Tiekėjams negalėjo būti palengvintos, nes jos prieštarautų imperatyvioms Statybų įstatymo normoms.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies, nes dalis atsakovės priimto Sprendimo yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės normomis, o naikinama tik dalis Sprendimo dėl Pažeidimo 1 nustatymo, dėl finansinės korekcijos taikymo už Pažeidimą 1, dėl galutinės finansinės korekcijos taikymo ir atitinkamai Sprendimas dėl grąžintinų lėšų.

Likusieji pareiškėjos bei atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Nors pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies ir pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą ji formaliai turi teisę reikalauti atitinkamos bylinėjimosi išlaidų dalies, proporcingos patenkintų reikalavimų daliai, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos, tačiau tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus.

Apeliacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-1095/2013; 2021 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-627-624/2021; 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-551-662/2022; kt.).

Pareiškėja Vilniaus rajono savivaldybės administracija srityje, kurioje kilo ginčas, veikė kaip viešojo administravimo subjektas. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad jos struktūroje yra specializuotas padalinys – Teisės skyrius. Šiame skyriuje dirbantys vyriausieji specialistai atstovauja įstaigai teismuose ir kitose institucijose, rengia susijusius dokumentus, tačiau pareiškėja bylai vesti teisme pasitelkė ne minėto padalinio darbuotojus, o advokatų kontorą. Tuo tarpu veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, toks viešojo administravimo subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas ir tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių, kuriuose jie veikia nuolat (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018; išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-514-662/2024).

Teismo vertinimu, pareiškėjos prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neatitinka būtinumo ir racionalumo kriterijų. Įvertinus pareiškėjos organizacinę struktūrą, kurioje yra ne viena teisininko pareigybė, tai, kad ginčas kyla iš viešųjų pirkimų srities, kuri yra įprastinė pareiškėjos veikla ir kurią jos darbuotojai privalo išmanyti, nesant jokių išskirtinių argumentų ir motyvų dėl patirtų išlaidų advokatų pagalbai būtinumo, pareiškėjos prašymas priteisti atstovavimo išlaidas atmestinas

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2024 m. birželio 12 d. sprendimą dėl grąžintinų lėšų Nr. 2024-SF/2-551 ir 2024 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. IT01/FE1842-00 dalį, kuria Vilniaus rajono savivaldybės administracijai taikytos finansinės korekcijos, ir klausimą dėl finansinių korekcijų taikymo perduoti Centrinei projektų valdymo agentūrai spręsti iš naujo.

Likusioje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Netenkinti pareiškėjos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašymo dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Dovilė Jazdauskaitė Giedrė Kairienė Eglė Mauricė