- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-19
- Bylos Nr.
- T-270-610/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nerijus Brinevičius
- Nuteistasis
- E. T.
- Kategorijos
- 2.5.14.1Skundo dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo nagrinėjimas (BPK 360 str.)
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. T. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2022 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr.81/04-515 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta nuteistajam E. T. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Komisija nutarimą priėmė atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis Marijampolės pataisos namuose už gerą elgesį 4 kartus skatintas. Atlikdamas bausmę lankė įvairias socialinės reabilitacijos programas, dirba, mokėsi, nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, vertino, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėjo, kad nuteistasis geba atpažinti su nusikalstamu elgesiu susijusias problemas turi išsikėlęs trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus, kryptingai jų siekia.
Atsiliepimas
Teismo nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra pateikė atsiliepimą, kurio prašo netvirtinti Komisijos nutarimo. Prokurorė, mano, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra nepakankama. Prokurorė įvertino nusikalstamos veikos, už kurią atliekama laisvės atėmimo bausmė, pavojingumą, įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, vis dar nustatomu dinaminius kriminogeninius veiksnius, mano, kad pagrindo spręsti, kad nuteistasis jau pasirengęs gyventi laisvėje laikantis nustatytų elgesio normų, nepažeisti įstatymų.
Komisijos nutarimas netvirtintinas.
Motyvuojamoji dalis
Pažymėtina, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).
E. T. teistas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 3 dalį, taikant 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą paskirta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pakeistas 2018 m. vasario 1 d. nuosprendis ir jam paskirta galutinė bausmė – 5 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2017 m. vasario 15 d., bausmės pabaiga – 2022 m. rugpjūčio 15 d. Komisijos posėdžio dieną likusi neatlikta bausmės dalis buvo 3 mėnesiai 26 dienos.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pakankamą nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos), kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip jau minėta, vien šių formalių pagrindų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, nepakanka. Pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
E. T. atlieka bausmę už vieną labai sunkų ir vieną sunkų nusikaltimus, padarytus su bendrininkų grupe. Anksčiau buvo nuteistas keturis kartus, paskutinis nusikaltimas yra sunkesnis už ankstesnius nusikaltimus. Be to, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo parodytas pasitikėjimas jo elgesiui įtakos neturėjo, jis vėl nusikalto. Teismas pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Svarbu pažymėti tai, jog bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Be to, asmens bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis 4 kartus bausmės atlikimo metu pažeidė vidaus tvarkos taisykles, jam už tai skirtos nuobaudos. Nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, tai rodo, kad net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu.
Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė su didėjimo dinamika atitinkanti 98 balus. Bylos duomenimis nuteistojo pakartotinio nusikalstamo rizika visu bausmės atlikimo metu balansavo tarp aukštos ir vidutinės tačiau artimos aukštai, žymiai ji nei vieno vertinimo metu nebuvo sumažėjusi. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam E. T. nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustatyti kriminogeniniai veiksniai: būdingas nusikalstamo elgesio modelis; pajamos gautos nusikalstamu būdus; netinkamų draugų pasirinkimas ir pasidavimas jų įtakai; nuostatos į priežiūrą, apribojimus, visuomenę. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Pastebėtina, kad nuteistasis, jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, gali bent iš dalies eliminuoti.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją galima teigti, kad spręsdamas savo problemas nuteistasis yra pernelyg susirūpinęs trumpalaike nauda, ne visada yra linkęs ieškoti ilgalaikių sprendimų. Nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, penkis kartus teistas už nusikaltimų, taip pat ir nuosavybei, padarymą. Tai leidžia teigti, kad nusikalstamos veikos buvo nuoseklus jo gyvenimo būdo ir netinkamo elgesio padarinys. Be to, nustatyta, kad nėra pateikti duomenys dėl nuteistojo gyvenamosios vietos, kas apsunkina tolimesnį nuteistojo probacijos proceso vykdymą.
Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis jau pakankamai pakeitė savo elgesį, pažiūras, nuostatas visuomenės ir įstatymų atžvilgiu bei tai padarė tokiu mastu ir tiek stabiliai, kad toliau jį jau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir spręsti, kad atliktos pastarosios bausmės dalies pakaks teisingumui visiškai įvykdyti ir kitiems kriminalinės bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, tikslams pasiekti. Manytina, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, todėl atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti 2022 m. balandžio 20 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 81/04-515 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam E. T..
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.