Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, dalyvaujant ieškovui A. J., ieškovo A. J. atstovui advokato padėjėjui Erikui Rugieniui, atsakovės UAB „Informacinių technologijų sprendimai“ atstovui advokato padėjėjui Mantui Gerdauskiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei UAB „Informacinių technologijų sprendimai“ dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje (22-26 b.l.) ir dublike (94-97 b.l.) nurodoma, kad ieškovas ir atsakovas 2012-02-07 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 120207/1, kurios pagrindu įsipareigojo įrengti 6,4 kW saulės elektrinę ir prijungti ją į tinklą, sugeneruotos elektros energijos pardavimui. Šias savo prievoles ieškovui atsakovas įsipareigojo atlikti per 6 mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos, tačiau saulės elektrinė buvo įrengta tik 2013-09-02. Įrengus saulės elektrinę, ieškovas planavo gauti ne mažesnį, kaip 9 070,88 Eur grynąjį pelną, skaičiuojamą nuo elektrinės įrengimo laiku momento. Pagal ilgamečius matavimus bei pateiktą atsakovo pasiūlymą Marijampolėje saulės elektrinė per metus pagamina 898 kwh iš instaliuoto 1kwp. Todėl ieškovas atliko skaičiavimus, kad pagal 2012 m. jėgainė pagamintų: rugpjūtis - 85.9 kwh; rugsėjis - 76.2 kwh; spalis -55.1 kwh; lapkritis - 25.2 kwh; gruodis - 13.9 kwh; pagal 2013 m. jėgainė pagamintų: sausis - 23.2 kwh; vasaris - 49.5 kwh; kovas - 80.8 kwh; balandis - 80.8 kwh, viso - 3136.6 kwh. Pagal valstybines kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimą 2012 m. už elektros energiją buvo mokama už 1 kwh – 0,47 Eur, tuomet 3136.6 kwh x 0.47 Eur = 1474,20 Eur per metus. Valstybinė kainų komisija ieškovui pirmam ketvirčiui nustatė kainą 0,36 Eur už kwh. Nuostolių skirtumas sudaro: 0,47 Eur -0,36 Eur = 0,11 Eur /kwh. Todėl nuostolis per metus yra 632,51 Eur. Valstybinė Kainų ir energetikos kontrolės komisija 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu įsipareigojo 0,47 Eur tarifą mokėti 12 metų, tuomet bendra nuostolių suma sudaro 9 070,88 Eur. Jeigu nebūtų atsakovo priešingų veiksmų ieškovo atžvilgiu, ieškovas neabejotinai būtų pradėjęs laiku tiekti elektros energiją po 0,47 Eur/kwh. Tokiu būdu ieškovas būtų gavęs pajamų ir pelno, kurio negavo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutarties pažeidimo. Be to, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 4 344,30 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad neturtinė žala pasireiškė tuo, kad ieškovas dėl neteisėtų atsakovo veiksmų privalėjo kreiptis į advokatų kontorą, konsultuotis, nervuotis, kreiptis į psichologus, kadangi šis įvykis jį sukrėtė emociškai dėl ko jis patyrė dvasinius išgyvenimus.

Ekspertė Malgožata Kuncevič teismo posėdžio metu paaiškino, kad byloje ekspertizė buvo atlikta gavus 2014-07-10 Kauno apylinkės teismo nutartį ir civilinės bylos medžiagą. Papildomai atlikti ekspertizei buvo paprašyta pateikti faktinius duomenis, tačiau jie ekspertei pateikti nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2012-02-07 šalys sudarė saulės jėgainės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- Sutartis) (27-29 b.l.). Pagal Sutartį pardavėjas įsipareigojo įrengti pirkėjui 6,4 kw saulės elektrinę ir prijungti ją į tinklą, sugeneruotos elektros energijos pardavimui, o pirkėjas įsipareigojo už prekes bei atliktus darbus sumokėti pardavėjui pagal sutartyje numatytas sąlygas. Pagal sutarties 2.1.2. punktą atsakovas įsipareigojo įrengti 6,4 kw saulės elektrinę pirkėjui šios sutarties nustatytomis sąlygomis ir tvarka per 6 mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos, tačiau atsakovas įsipareigojimo pagal sutartį neįvykdė. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministerija 2012-06-06 išdavė atsakovui leidimą plėsti elektros energijos gamybos elektros jėgainėje (adresu (duomenys neskelbtini) (86 b.l.). 2013-08-23 šalys pasirašė paslaugų priėmimo – perdavimo aktą (78 b.l.). Pagal minėtą aktą atsakovė perdavė, o ieškovas priėmė paslaugas, adresu (duomenys neskelbtini). Vykdytojas Užsakovui perdavė visą įrangą ir atliko visas paslaugas numatytas sutartyje, paslaugų priėmimo-perdavimo akte Nr. 1 konstatuota, kad elektrinė yra įjungta į tinklą ir yra veikianti.

Remiantis tarp šalių sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi, jos 2.1.2. punktu atsakovė įsipareigojo įrengti 6,4 kw saulės elektrinę ieškovui šios sutarties nustatytomis sąlygomis ir tvarka per 6 mėnesius nuo sutarties pasirašymo datos. Atsakovas neginčija aplinkybės, kad iki darbų grafike numatyto termino pabaigos darbai nebuvo atlikti ir jėgainė ieškovui buvo įrengta tik 2013-09-02, tačiau atsakovas Sutarties neįvykdymą grindžia tuo, kad 2013 m. sausio 17 d. įstatyme LR Seimas numatė galimybę stabdyti saulės elektrinių plėtojimo projektą ir susigrąžinti visas patirtas išlaidas, bei nepatirti nuostolių, susijusių su įstatymo bei tarifo pakeitimu. Antra, pats ieškovas po sutarties sudarymo delsė sumokėti atsakovui 6 371,64 Eur plius PVM avansą, kurį turėjo sumokėti vėliausiai 2012-02-12, tačiau pervedė tik 2012 m. balandžio 23 d., t.y. vėluodamas daugiau nei dviem mėnesiais. Trečia, atsakovas vėliausiai 2012-03-07 turėjo sumokėti ieškovui 1013,67 Eur plius PVM, tačiau ieškovas šią sutarties dalį apmokėjo tik 2012-06-05, t.y. trims mėnesiais vėluojančiu terminu. Ketvirta, atsakovas dar 2012 m. birželio 29 d. pristatė sutarties 2.1.1. punkte nurodytą saulės elektrinės įrangą, vadovaujantis sutarties 4.1. punktu ieškovas vėliausiai per 10 dienų nuo įrangos pristatymo ir sąskaitos - faktūros išrašymo turėjo apmokėti 2606,58 Eur plius PVM., t.y. vėliausiai iki 2012-12-09, tačiau tai padarė vėluodamas 7 mėnesius. Leidimas elektros energijos plėtrai buvo gautas 2012 m. birželio 6 d. Ieškovui techninės prijungimo sąlygos iš AB LESTO buvo išduotos 2012-07-19, tačiau jas ieškovas atsakovui pateikė tik 2012-08-02, t.y. pradelsdamas 14 dienų. 2012-11-21 ieškovas atsakovui pateikė pretenziją dėl netinkamų prievolių įvykdymo, kuria nurodė, jog atsakovas pažeidė sutartyje numatytą 6 mėnesių terminą, dėl ko nuo 2012 m. lapkričio 23 d. sutartis vienašališkai nutraukiama. 2012-12-07 atsakovas pateikė atsakymą ieškovui į ieškovo pretenziją ir paaiškino, jog sutarties terminas praleistas ne dėl atsakovo kaltės, taip pat nurodė, jog tolimesnių saulės elektrinės pridavimo darbų atsakovas atlikti negali, kol AB LESTO neatliks savo įsipareigojimų. 2013-01-17 AB LESTO patvirtino saulės elektrinės sutarties sąlygas, dėl ko 2013-01-31 pasirašyta prijungimo paslaugos rangos užduotis, kuria nustatytas 40 dienų prijungimo paslaugos suteikimo terminas, taigi sutarties įvykdymas iš dalies užsitęsė ir dėl AB LESTO veiksmų.

Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad LR CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia asmenims galimybę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susitarti dėl sutarties sąlygų, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi šalims įstatymo galią ir turi būti sąžiningai bei tinkamai vykdoma, laikantis įstatyme nustatytos pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis (LR CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1, 2 dalys). Vykdant sutartį ar sprendžiant dėl sutarties netinkamo vykdymo atsiradusių teisinių padarinių, gali paaiškėti, kad šalys skirtingai suvokia ir aiškina sudarytos sutarties sąlygas, kartu ir iš sutarties kiekvienai jų kylančias teises bei pareigas. Tokiu atveju šalims (vienai jų) kreipusis į teismą ir ginčijant sutarties turinį, teismui kyla pareiga nustatyti, dėl kokių sutarties sąlygų kilo ginčas ir, jeigu jos neaiškios, jas išaiškinti, vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Šios taisyklės reglamentuotos LR CK 6.193–6.195 straipsniuose ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienai iš šalių. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010. Teismų praktika. 2010, 34 ). LR CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Taigi, sutarties esmė – šalių consensus ad idem, t.y. šalių bendra nuomonė, valios sutapimas. Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (LR CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Šalys laisvos susitarti dėl sudarytos ir galiojančios sutarties sąlygų pakeitimo. Sutarties laisvės principas apima ir sutarties šalių teisę bet kada nutraukti sutartį jų bendru sutarimu (LR CK 6.125 straipsnio 1 dalis, 6.154 straipsnio 3 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (LR CK 6.189 straipsnio 1 dalis) ir šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (LR CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti bei kooperuotis ir ją vykdyti kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (LR CK 6.200 straipsnio 2, 3 dalys). Jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis aplinkybėmis protingas asmuo (LR CK 6.200 straipsnio 4 dalis). Sprendžiant dėl iš šalių sudarytos sutarties kylančių įsipareigojimų vykdymo ir šalių atsakomybės pagal sutartį, visų pirma turi būti vadovaujamasi sutarties nuostatomis, kiek jos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, ir tik tada, jeigu tam tikras klausimas šalių neaptartas, turi būti vadovaujamasi LR CK įtvirtintu teisiniu reglamentavimu. LR CK 2.17 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. LR CK 2.18 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje numatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų.

Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad praleisdamas Sutarties įvykdymo terminą atsakovas pažeidė sutartį. CK 6.260 straipsnis nustato, kad skolininkas laikomas praleidusiu terminą, jeigu jis prievolės neįvykdo per nustatytą terminą ir tokiu atveju jis tampa atsakingu už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius.

Ieškovas dėl Sutarties įvykdymo pažeidimo paskaičiavo nuostolius. Ieškovas nuostolius susiejo su pasikeitusiu įstatyminiu reguliavimu. Ieškovas nurodė, kad jo žalą sudaro ateityje, per dvylikos metų laikotarpį, negautos pajamos. Žalos dydį prilygina skirtumui tarp pajamų, kurias ateinančius 12 metų gautų. Nors ieškovas skaičiuoja, kad būtų gavęs 0,47 Eur supirkimo tarifą, nuo 2012 m. vasario mėnesio pakeitus neintegruotoms saulės elektrinėms 2012 metams taikytinus elektros energijos supirkimo tarifus iš 0,47 Eur/kwh į 0,42 Eur /kwh, ieškovas negalėjo tikėtis, kad jo saulės elektrinei bus taikomas ieškinyje nurodomas superkamosios saulės energijos tarifas, jeigu būtų taikomas 2012-02-06 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau-VTEKK) nutarimu Nr. 03-23 nustatytas 0,42 Eur (be PVM) supirkimo tarifas, ir pajamų, kurias ketina gauti taikant 2013 VKEKK nutarimu nustatytą 0,36 Eur (be PVM) tarifą.

Nuo 2013 m. vasario 1 d. įsigaliojus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui (toliau- AIEĮ), pasikeitė fiksuoto tarifo, už kurį iš elektros energijos gamintojų dvylikos metų laikotarpiu superkama energija, nustatymo momentas. Iki 2013 m. vasario 1 d. galiojęs teisinis reguliavimas fiksuoto tarifo, taikomo konkrečiam ūkio subjektui, nustatymo momentą siejo su leidimo plėtoti elektros energijos gamybą išdavimo šiam subjektui diena (žr. AIEĮ 20 str. 7 d. (2011 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. XI-1375 redakcija). Toks leidimas ieškovui buvo išduotas 2012-06-06. 2013 m. vasario 1 d. įsigaliojęs teisinis reguliavimas fiksuoto tarifo, taikomo konkrečiam ūkio subjektui, nustatymo momentą susiejo su leidimo gaminti elektros energiją išdavimo šiam subjektui diena. 2012 m. gruodžio 31 d. (tuo metu, kai galiojo 0,42 Eur/kWh supirkimo tarifas elektros jėgainėms, naudojančioms saulės energiją, kurių įrengtoji galia yra iki 30 kW) po AIEĮ pataisų nuo 2013 m. taikomas elektros energijos supirkimo tarifas, galiojantis leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dieną. 2013 m. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustatė tokius, kas ketvirtį mažėjančius, fiksuotus tarifus: 2013 m. I ketvirčiui – 0,36 Eur/kWh. 2013 m. vasario 1 d. įsigaliojęs teisinis reguliavimas fiksuoto tarifo, taikomo konkrečiam ūkio subjektui, nustatymo momentą susiejo su leidimo gaminti elektros energiją išdavimo šiam subjektui diena.

Leidimas gaminti elektros energiją ieškovui A. J. buvo išduotas 2013-03-29 (http://www.regula.lt/atsinaujinantys-istekliai/Puslapiai/gamintoj%C5%B3-sarasas.aspx).

Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už netinkamą sutartinės prievolės įvykdymą. Netinkamu sutartinės prievolės įvykdymu gali būti pripažįstamas visiškas prievolės neįvykdymas, prievolės įvykdymas tik iš dalies, prievolės įvykdymo termino praleidimas, bendradarbiavimo stoka ir pan. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė nuostolių forma galima tik nustačius pagal bylos faktines aplinkybes visas būtinas įstatyme nurodytas sąlygas: neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pabrėžtina, kad pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. CK 6.256 straipsnio 4 dalis numato, kad verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra verslo subjektas, juridinis asmuo, jo atžvilgiu taikytina CK 6.256 straipsnio 4 dalis, kaltė šiuo atveju preziumuojama (2011-02-15 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). CK 6.258 straipsnio 4 dalis nustato, kad neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bylose dėl žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011), taikant Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas, patirti nuostoliai (negautos pajamos) turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis, hipotetinėmis pajamomis, t. y. priteistini nuostoliai negali būti hipotetiniai, grindžiami prielaidomis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 str. nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) atlyginami tik atsižvelgiant į jų buvimo realumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006-11-06 nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, išaiškinta, kad turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Ieškovas nepagrindė nurodytos žalos realumo, neįrodė, kad jėgainės našumas visus 12 metų laikotarpiu sieks maksimumą, ar dirbs tokiu pajėgumu, kaip ieškovas nurodė ieškinyje. Teismas vertina, kad atsakovas sudarydamas Sutartį su ieškovu jam negarantavo ieškovo paskaičiuoto pelno ir netgi numatomo jėgainės našumo. Tuo labiau, atsakovas nėra ir negali būti atsakingas už valstybės institucijų priimtus sprendimus dėl atsinaujinančios elektros energijos supirkimo ir supirkimo kainų. Įstatymas, kuriuo iš principo buvo pakeista elektros energijos supirkimo tarifo nustatymo tvarka buvo priimtas skubos tvarka. Tokio įstatymo priėmimo atsakovas negalėjo numatyti. Pats ieškovas patvirtino, kad turėjo ne vieną komercinį pasiūlymą iš rangovų, bet pasirinko būtent atsakovą. Atsakovas negali būti laikomas atsakingu už situaciją, kad pakeitus normatyvinį reglamentavimą ieškovui nebuvo taikytas 0,42 Eur už kwh elektros energijos supirkimo tarifas. Taigi pripažintina, kad ieškovo galimus nuostolius lėmė ne atsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymas, o valstybės institucijų priimti sprendimai už kuriuos atsakovas negali būti atsakingas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo besąlyginis pasitikėjimas teisinio reguliavimo atsinaujinančių išteklių energetikos srityje stabilumu ir tuo, kad atsakovui laiku įvykdžius savo sutartinius įsipareigojimus ieškovas neva visus 12 metų būtų užsitikrinęs 0,42 Eur/kwh elektros energijos supirkimo tarifą, neturi jokio objektyvaus pagrindo, todėl ieškovo įrodinėjamos negautos pajamos šiuo atveju neatitiko ne tik realumo, bet ir pagrįsto tikėtinumo jas gauti kriterijaus, o ir ieškovo papildomų 175,22 Eur išlaidų fakto patyrimo būtinumo, ieškovas neįrodė. Pats ieškovas patvirtino, kad saulės elektrinės išsijunginėjimo problema buvo išspręsta pagal atsakovo rekomendacijas. Ieškovas saulės elektrinės patikrą užsisakė savitiksliai, todėl pats prisiėmė iš šios paslaugos suteikimo kilusias išlaidas. Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog jis gautą elektros energiją parduoda, o savo reikmėms elektros energiją perka iš AB „Lesto“. Tai patvirtina aplinkybę, jog ieškovas laikytinas verslininku, kuriam yra keliami didesni reikalavimai dėl atidumo, rūpestingumo ir galimos rizikos.

Siekiant išsiaiškinti visas civilinės bylos faktines aplinkybes, 2014-07-10 Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje paskirta ekspertizė (121-122 b.l.). Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2015-04-13 akte Nr. 11-1938 pagal pateiktus klausimus pateikti atsakymai, kuriuose konstatuota, kokio dydžio tikėtinai pelną būtų gavęs ieškovas, atsakovui pagal terminus vykdant sutarties sąlygas, tačiau pažymėtina tai, kad pagal formuojamą teisminę praktiką eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių ir vertinama kaip rašytinis įrodymas visų įrodymų kontekste ir ji neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti rašytiniai įrodymai. Be to, apklausta ekspertė Malgožata Kuncevič patvirtino, kad ekspertizės akte nurodytos pajamos yra tik tikėtinos, kurias gautų ieškovas įvykužius atsakovei prievolę.

Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, ko pasekoje būtų galima taikyti atsakovo civilinę atsakomybę. Ieškovo paskaičiuoti nuostoliai yra tik preziumuojami. Atsakovas vykdydamas sutartį, tokių ieškovo nuostolių negalėjo numatyti. Tarp atsakovo atliktų veiksmų ir ieškovo nurodytos žalos (negautų pajamų per 12 metų laikotarpį) nėra priežastinio ryšio, todėl ieškovo ieškinys atmestinas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Ieškovas, pateikdamas ieškinį, prašo priteisti 4 344,30 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, turi siekti nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į 1) žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės neturtinės žalos dydžiui nustatyti, tačiau jų taikymas priklauso nuo to, kokiai įstatymu ginamai vertybei padaryta žala. Ieškovas nurodė, kad atsakovui netinkamai vykdant prievolę pagal sutartį, jis buvo priverstas kreiptis į teisininkus, tačiau teismas pažymi, kad ieškovo kreipimasis į teisininkus yra tik ieškovo pasirinktas būdas ginti savo pažeistas teises. Taip pat ieškovas tiek ieškinyje tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo priverstas kreiptis į psichologus pagalbos, tačiau nepateikė šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Kadangi ieškovas nepateikė net minimalių įrodymų, pagrindžiančių, kad jis patyrė neturtinę žalą, jo prašymas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Kadangi ieškovo ieškinys atmestas, naikintinos 2013-12-31 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 144 str.).

Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nustatyta, kad ieškovas šioje byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 305,84 Eur žyminio mokesčio (5 b.l.; 54 b.l.), 466,51 Eur atstovavimo išlaidų (160 b.l.). Taip pat ieškovas įmokėjo 579,24 Eur užstatą už ekspertizės atlikimą (128-129 b.l.), išlaidos už ekspertizę sudarė 533,60 Eur (143 b.l.), todėl ieškovui grąžintina permokėta išlaidų už ekspertizę dalis 45,64 Eur. Atsakovas šioje byloje patyrė 1 945,24 Eur atstovavimo išlaidų (163-164 b.l., 167-170 b.l., 171-173 b.l.). Taip pat bylos nagrinėjimo metu susidarė 63,99 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su ekspertės apklausa. Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistina atsakovui 1 945,24 Eur bylinėjimosi išlaidos ir 63,99 Eur ekspertizės išlaidos. Iš ieškovo valstybės naudai priteistina 11,54 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 92,96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės UAB „Informacinių technologijų pasaulis“, į. k. 135928725, naudai 1 945,24 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus keturiasdešimt penkis eurus, 24 ct) atstovavimo išlaidų.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti 2013-12-31 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones - ieškovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), reikalavimo užtikrinimui 46 924,94 Lt (keturiasdešimt šeši tūkstančiai devyni šimtai dvidešimt keturi litai 94 ct) sumai areštą skolininko UAB „Informacinių technologijų pasaulis“, į. k. 135928725, Raudondvario pl. 150-225, Kaunas, nekilnojamajam ar kilnojamajam turtui, o nesant turto ar jo esant nepakankamai, trūkstamai sumai areštuotą piniginėms lėšoms, priklausančioms skolininkui, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti ir leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su kreditoriumi, mokėti darbo užmokestį, įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas.

Priteisti iš ieškovo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 11,54 Eur (vienuolika eurų, 54 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank”, AB, b/k 73000, įmokos kodas 5660“.

Priteisti iš ieškovo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 63,99 Eur (šešiasdešimt tris eurus, 99 ct) išlaidų, susijusių su ekspertės atvykimu į teismo posėdį, šią sumą pervedant ekspertei Malgožatai Kuncevič į jos atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Įsiteisėjus teismo sprendimui, pavesti Kauno apylinkės teismo buhalterijai grąžinti ieškovui A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 45,64 Eur (keturiasdešimt penkis eurus, 64 ct) permokėtą dalį už ekspertizę, sumokėtą 2014-07-18 mokėjimo pavedimais Nr. 89; Nr. 90.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.