Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. ir 2022 m. kovo 22 d. nutarčių civilinėje byloje Nr. 2-8647-1089/2022 pagal ieškovės B. S. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“, akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl energijos pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Autoerdvė“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

13. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

14. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis teismas nutraukė civilinę bylą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka ir tenkino trečiojo asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos nutraukimą ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

Dėl atskirojo skundo argumentų

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atsakovių vienašališką elektros energijos tiekimo objektui – gyvenamam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) – sutarties nutraukimą su ieškove neteisėtu, negaliojančiu ab initio. Pažymėtina, kad VERT 2021 m. rugpjūčio 30 d. priėmė nutarimą, kuriuo išsprendė tarp ieškovės ir atsakovių kilusį vartojimo ginčą. Nutarimu VERT išnagrinėjo ieškovės pareikštus prašymus panaikinti elektros energijos tiekimo sutarties su ieškove nutraukimą, nutraukti su trečiuoju asmeniu UAB „Autoerdvė“ atsakovių sudarytą elektros energijos tiekimo sutartį, taip pat užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą (duomenys neskelbtini). VERT pareiškėjos reikalavimus dėl elektros energijos tiekimo sutarties pripažinimo galiojančia ir dėl analogiškos sutarties su UAB „Autoerdvė“ nutraukimo atmetė kaip nepagrįstus.

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, nustatęs, kad ginčas tarp ieškovo ir atsakovių dėl ieškiniu reiškiamų reikalavimų buvo išspręstas VERT nutarimu, kuris, ieškovei praleidus VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 30 dienų terminą pareikšti teismui ieškinį, šiuo metu yra įsigaliojęs ir priverstinai vykdytinas, laikė, kad ieškovės ieškinys yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl civilinę bylą nutraukė (CPK 293 straipsnio 1 dalis).

18. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (pareiškimu) (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010).

19. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinyje suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą ieškovas turi išdėstyti aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiūriu, pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus CK 1.138 straipsnyje. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisės apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012).

20. Teismas, gavęs procesinį dokumentą, be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Šių pagrindų sąrašas yra baigtinis, o tai reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik pirmiau nurodytoje proceso įstatymo normoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018). Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 1 dalimi civilinę bylą nutraukė, konstatavęs, kad VERT nutarimas yra įsigaliojęs bei priverstinai vykdytinas, ir laikė, kad pareikštas ieškinys yra nenagrinėtinas teisme.

21. Nagrinėjamu atveju iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė, nesutikdama su minėtu VERT 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu, pateikė teismui ieškinį dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo iš esmės. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė yra aiškiai suformulavusi ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką (reikalavimą ko prašo), o pats ginčas yra kilęs tarp paslaugų tiekėjų ir vartotojo, kuris yra civilinio teisinio pobūdžio, ir kuris turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme (VTAĮ 20 straipsnio 1 dalis, 29 straipsnio 1,2 dalys). Ieškovė ieškiniu prašo išnagrinėti ginčą iš esmės, prašydama pripažinti atsakovių vienašališką elektros energijos tiekimo objektams, esantiems (duomenys neskelbtini), sutarties nutraukimą su ieškove neteisėtu, negaliojančiu ab initio, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės pareikštas ieškinys nėra nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, yra nepagrįstas. Priešingos išvados nesudaro pagrindo daryti ir skundžiamoje nutartyje nurodytas argumentas, kad ieškovė nesikreipė į teismą per VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 30 dienų terminą, ko pasėkoje VERT 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas įsigaliojo ir yra priverstinai vykdytinas.

22. Vartotojų teises, vartotojų teisių apsaugos sritis apibrėžia, vartotojų teisių apsaugos institucijų kompetenciją nustato, vartotojų teisių gynimo ne teisme tvarką reglamentuoja VTAĮ (VTAĮ 1 straipsnio 1 dalis). VTAĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta VERT funkcija spręsti vartotojų ginčus ne teisme. Išsprendusi ginčą VERT gali priimti vieną iš šių sprendimų: 1) patenkinti vartotojo reikalavimus; 2) iš dalies patenkinti vartotojo reikalavimus; 3) atmesti vartotojo prašymą (VTAĮ 27 straipsnio 1 dalis).

23. Iš į bylą pateikto VERT 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo matyti, kad išsprendusi ginčą VERT priėmė nutarimą atmesti ieškovės (vartotojos) reikalavimą (VTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat nurodė sprendimo įsigaliojimo ir vykdymo tvarką, numatytą VTAĮ 28 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas, laikydamas, jog ieškovės ieškinys nėra nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, vadovavosi būtent VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kuri numato, kad vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įsigaliojęs vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti vykdomas priverstinai CPK nustatyta tvarka. Nors pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieškovė (vartotoja), praleidusi VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, nebeturi teisės kreiptis į teismą su ieškiniu dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo iš esmės ir dėl to, toks ginčas nėra nagrinėtinas teisme, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia teismo išvada.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme. Gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka, tačiau negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimai). Tai, kad teisės aktai nustato pareigą tam tikrą visuomeninį konfliktą iš pradžių spręsti ikiteismine tvarka, nepaneigia konstitucinės teisės pasinaudoti teismine gynyba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17-298/2007). Pastebėtina, jog tokios tvarkos įtvirtinimas taip pat negali būti vertinamas kaip papildomas asmens tariamai pažeistų teisių ar interesų gynimo apsunkinimas, nepagrįstas ribojimas, kadangi tokio instituto įtvirtinimu iš esmės yra siekiama, kad pati teisinė problema (šalių ginčas), maksimaliai tokiomis pačiomis kaip ir teisme sąlygomis kompetentingos institucijos būtų išnagrinėta ir išspręsta dar iki teismo.

25. VTAĮ 3 straipsnyje įtvirtintos vartotojų teisės, viena jų – teisė kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į ginčus nagrinėjančias institucijas ar teismą (VTAĮ 3 straipsnio 6 punktas). Pagal VTAĮ 20 straipsnio 1 dalį, vartotojas, manantis, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, turi teisę kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą arba į teismą, kad būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos jo teisės arba teisėti interesai. Vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą neatima iš vartotojo teisės kreiptis į teismą. VTAĮ 29 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nurodyta, kad vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją neatima iš vartotojo teisės kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą CPK nustatyta tvarka su prašymu nagrinėti ginčą iš esmės; kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad vartotoja (ieškovė), nepateikusi ieškinio per VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą, netenka teisės kreiptis į teismą CPK nustatyta tvarka su prašymu ginčą nagrinėti iš esmės (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-469/2019; Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1598-555/2020). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiuo atveju VERT 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu ieškovės reikalavimą atmetė, t. y. toks sprendimas ne tik nėra apskundimo objektas (VTAĮ 29 straipsnio 2 dalis), bet ir pats savaime nereikalauja jokio priverstinio vykdymo.

26. Pagal šiuo metu aktualų teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką vartotojo teisė per se yra vertybė. Teismo ne kartą išaiškinta, jog vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Poreikis apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus lemia tai, kad tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialiosios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008). Taigi šalių lygiateisiškumo principo išimtys yra pagrindžiamos viešuoju interesu, kuris laikomas didesne vertybe.

27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo civilinę bylą nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Vartotojų teisių apsaugos institucijos ir teismo nesieja instanciniai santykiai, tai yra dvi savarankiškos vartotojų ginčus nagrinėjančios institucijos, nepriklausomos viena nuo kitos ir įgyvendinančios kiekvienai iš jų priskirtą savarankišką kompetenciją šioje srityje. 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/11/ES dėl alternatyvaus vartotojų ginčų sprendimo, kurios nuostatų taikymas yra užtikrinamas ir nacionalinėje teisėje (VTAĮ 1 straipsnio 2 dalis), nurodyta, kad teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą yra pagrindinės teisės, nustatytos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje. Todėl AGS (alternatyvių ginčų sprendimas) procedūros neturėtų būti skirtos pakeisti teismines procedūras ir neturėtų atimti iš vartotojų ar komercinės veiklos subjektų teisės siekti ginti savo teises teisme. Šia direktyva neturėtų būti trukdoma šalims naudotis savo teise pasinaudoti teismų sistema. Atsižvelgiant į įstatyminį vartotojų teisių, vartotojų teisių apsaugos institucinės sistemos, jų kompetencijos ir kt. reglamentavimą, taip pat nurodytą teismų praktiką ir nustatytas byloje aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatyto 30 dienų termino praleidimas, nereiškia, kad šį terminą praleidęs vartotojas išvis praranda teisę kreiptis į teismą ir, kad dėl to ginčas nėra nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

28. Be to, pažymėtina, jog nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad VERT sprendimas nėra rekomendacinis – jeigu ginčo šalis nesikreipia per nustatytą terminą į teismą, VERT sprendimas įsigalioja bei tampa privalomu ir vykdytinu, tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs priešingai, t. y. nutarimas, priimtas dėl individualaus vartotojo ir pardavėjo ar paslaugos teikėjo ginčo, yra tik rekomendacinio pobūdžio, juo šalims įvertinus ginčo aplinkybes pasiūlomas ginčo sprendimo variantas, tačiau nenustatoma privalomų įpareigojimų (VTAĮ 27 straipsnio 3 dalies 10 punktas). Tuo jis skiriasi nuo teismo sprendimo, turinčio privalomąją galią (CPK 18 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2013; Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1598-555/2020).

29. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos nutraukimą, todėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis panaikinama ir civilinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taip pat byloje konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė civilinę bylą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, taip pat naikintina pirmosios instancijos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartis, kuria iš ieškovės trečiajam asmeniui buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos.

30. Kiti šalių argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

Dėl bylos procesinės baigties

31. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai aiškino ir taikė civilinės bylos nutraukimą, t. y. CPK 293 straipsnio 1 dalies reglamentuojančias procesines teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstas nutartis, todėl yra pagrindas skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. ir 2022 m. kovo 22 d. nutartis panaikinti ir civilinę bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

32. Trečiasis asmuo pateikė prašymą priteisti iš ieškovės jo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tenkinus apeliantės atskirąjį skundą ir civilinę bylą grąžinus nagrinėti CPK nustatyta tvarka, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje proceso stadijoje nesprendžiamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

33. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

34. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. ir 2022 m. kovo 22 d. nutartis ir civilinę bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.