Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-125-990/2026

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2026-03-03
Bylos Nr.: 1A-125-990/2026
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Mindaugas Ražanskas, Audrius Cininas, Nida Vigelienė
Nuteistasis: M. A., J. M.
Advokatai: Dainius Dargevičius, Viktoras Kičiatovas, Dainius Dargevičiausir

Kategorijos

1.1.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1 4 d.)
1.1.8.10.5Bausmės skyrimas, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.)
1.2.14.5.2.6Sukčiavimas dalyvaujant organizuotoje grupėje (BK 182 str. 3 d.)
1.2.18.3Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas (BK 215 str.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-125-990/2026

Teisminis procesas Nr. 1-01-1-28252-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.2; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.2.14.5.2.6; 1.2.18.3; 2.4.6.1; 2.4.6.4.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Mindaugo Ražansko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nidos Vigelienės,

dalyvaujantteismo posėdžių sekretorei Renatai Paukštei,prokurorei Aurelijai Gališanskytei,nuteistųjų M. A. (M. A.) ir J. M. (J. M.) gynėjui advokatui Dainiui Dargevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. A. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus ir nuteistojo J. M. gynėjo advokato Viktoro Kičiatovo apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

J. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 4 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 400 MGL dydžio bauda; pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), ir jam skirta 600 MGL dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir J. M. skirta galutinė 600 MGL, t. y. 22 596 eurų dydžio bauda; vadovaujantis BK 72 straipsniu, J. M. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant (konfiskuojant) iš jo 457 eurus;

M. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 250 MGL dydžio bauda; pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), ir jam skirta 400 MGL dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir J. M. skirta 400 MGL, t. y. 15 064 eurų dydžio bauda; vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 13 dalimi, į skirtą bausmę įskaitytas M. A. laikinai sulaikytam išbūtas laikas – dvi paros, jas prilyginant 12 MGL dydžio baudai, ir M. A. skirta galutinė 388 MGL, t. y. 14 612 eurų dydžio bauda; vadovaujantis BK 72 straipsniu, M. A. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant (konfiskuojant) iš jo 457 eurus;

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu M. A. ir J. M. nuteisti už tai, kad J. M. (bendrininkams žinomas slapyvardžiu „c.“) ir M. A. (bendrininkams žinomas slapyvardžiu „M.“) ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip 2014 m. spalio 1 d., susitarė su A. P. (A. P.; bendrininkams taip pat žinomas slapyvardžiais „E.“, „MF.“, „b.“, „t.“, „bb.“) ir su kitais bendrininkais daryti apysunkį nusikaltimą – finansinių operacijų inicijavimą svetimomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis ir sunkų nusikaltimą – sukčiavimą, bei sutikdami vykdyti jiems pavestas nusikalstamas funkcijas žinojo, kad jie atliks tik dalį veiksmų, o kitą dalį veiksmų tam, kad būtų užvaldytas svetimas turtas, atliks bendrininkų ir M. A. įtraukti asmenys, nesuprantantys nusikalstamos veikos pobūdžio, bei kiti A. P. tiesiogiai ar per kitus asmenis pasitelkti bendrininkai, kurie siekdami bendro tikslo įgyvendinimo pasiskirstė vaidmenimis: 1) vieni, vadinami „staferiais“, pagal susitarimą su organizatoriumi A. P. internetinėse parduotuvėse apgaule, pateikę save kaip elektroninių mokėjimo priemonių naudotojus, neteisėtai, prieš elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų valią, inicijavo finansines operacijas su kortelėmis susietose sąskaitose, kurių metu į parduotuvių sąskaitas buvo nuskaitomos lėšos už parduotuvėse pirktas prekes, o parduotuvės, gavusios apmokėjimus, klaidingai manydamos, jog prekės užsakytos mokėjimo priemonių naudotojų valia ir apmokėjimai atlikti teisėtai, neturintiems teisėto pagrindo jų gauti asmenims, vadinamiems „dropams“, nesuprantantiems nusikalstamo veikos pobūdžio, išsiuntė prekes; 2) kiti, vadinami „dropholderiais“, pagal susitarimą su organizatoriumi A. P., siekdami nuslėpti organizuotos grupės narių tapatybę, siuntinių su apgaule užvaldytomis prekėmis priėmimui, persiuntimui, perdavimui Vokietijos Federacinėje Respublikoje įvairiais būdais ieškojo ir verbavo asmenis, nesuprantančius nusikalstamos veikos pobūdžio, taip vadinamus „dropus“, kuriems dėl klaidinančių „staferių“ veiksmų internetinių parduotuvių būtų išsiųstos neteisėtai svetimų kortelių duomenimis apmokėtos prekės ir kurie jas gavę persiųstų kitiems, taip pat nesuprantantiems nusikalstamo veikos pobūdžio, „dropams“ į Lietuvos Respubliką, kuriuos surado kiti „dropholderių“ funkcijas atliekantys asmenys, tame tarpe ir pagal susitarimą su J. M. veikiantis M. A., kuris atsiųstas prekes ir paimdavo iš „dropų“ ir jas sandėliuodavo, o „bajeriams“, tame tarpe J. M., perduodavo siekiant jas realizuoti; 3) treti, vadinami „bajeriais“, kurio funkcijas atliko ir J. M., pagal išankstinį susitarimą organizatoriui A. P. pateikdavo Lietuvoje „dropholderių“, tame tarpe M. A., surastų „dropų“ duomenis, o „dropams“ gavus siuntinius su prekėmis ir juos perdavus „dropholderiams“, tame tarpe M. A., ir tokiu būdu užvaldžius prekes apgaule, paimdavo realizacijai ir suradę pirkėjus jas parduodavo. J. M. ir M. A. ne trumpiau nei laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. sausio 26 d. Vilniuje ir kitose Lietuvos Respublikos vietose bei užsienyje, veikdami organizuotoje grupėje su kitais bei skirtingu laikotarpiu ir skirtingose valstybėse veikusiais ir skirtingais organizatoriaus A. P. parinktais grupės nariais, kuriems A. P. užduotis skirstė ir nusikalstamą veiką kontroliavo per kompiuterinę ir programinę įrangą ir per elektroninėje erdvėje veikiančias priemones - „Jabber“ protokolu veikiančias susirašinėjimui skirtas programas ir jo administruojamą duomenų bazę, pasiekiamą skirtingais laikotarpiais per tinklalapius (duomenys neskeltini), (duomenys neskeltini) ir (duomenys neskeltini), J. M. atliko „bajerio“ vaidmenį, M. A. atliko „dropholderio“ vaidmenį ir, įvykdydami šiems vaidmenims paskirtas funkcijas, o bendrininkams – jiems paskirtas funkcijas, jie apgaule savo, organizatoriaus A. P. ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgijo svetimą 5 302,97 eurų vertės juridiniams asmenims priklausantį turtą:

1.1. nenustatytam asmeniui, veikusiam organizuotoje grupėje ir atlikusiam „staferio“ vaidmenį, nenustatytoje vietoje, naudojantis kompiuterine ir programine įranga, 2014 m. spalio 1 d. elektroninėje parduotuvėje „A“, pasiekiamoje internetiniu adresu (duomenys neskeltini), apgaule, pateikus save kaip elektroninės mokėjimo priemonės – nenustatyto banko nenustatytos mokėjimo kortelės naudotoją, neteisėtai prieš elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo valią inicijavus finansinę operaciją su kortele susietoje sąskaitoje, kurios metu į parduotuvės sąskaitą buvo nuskaityta 807,94 eurų už parduotuvėje pirktą prekę – vaikišką vežimėlį „Diamond KnorrBaby“, o parduotuvei gavus apmokėjimą klaidingai manant, jog prekė užsakyta mokėjimo priemonės naudotojo valia ir apmokėjimas atliktas teisėtai, ją išsiuntus nenustatyto „dropholderio“ surastam M. G., nesuprantančiam nusikalstamos veikos pobūdžio, kuris gavęs vaikišką vežimėlį, vykdydamas jam nenustatytu būdu organizatoriaus A. P. perduotą nurodymą, siuntiniu persiuntė į Lietuvą M. A., vykdžiusio „dropholderio“ funkcijas, surastam nusikalstamos veikos pobūdžio taip pat nesuvokiančiam nenustatytam asmeniui, apie kurį duomenis A. P. perdavė J. M., vykdęs „bajerio“ funkcijas, o šiam nenustatytam asmeniui, nesuprantančiam nusikalstamos veikos pobūdžio, tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. sausio 26 d. siuntinį atsiėmus ir perdavus M. A. ir M. A. įgijus prekę siekiant realizavimui perduoti J. M., jie bendrais veiksmais, veikdami kartu ir su nenustatytais organizuotos grupės nariais, apgaule savo, organizatoriaus A. P. ir nenustatyto „staferio“ naudai užvaldė svetimą „A“ priklausantį turtą – 807,94 eurų vertės vaikišką vežimėlį „Diamond Knorr-Baby“ (1 epizodas);

1.2. nenustatytam asmeniui, veikusiam organizuotoje grupėje ir atlikusiam „staferio“ vaidmenį, nenustatytoje vietoje, naudojantis kompiuterine ir programine įranga, 2014 m. lapkričio 19 d. elektroninėje parduotuvėje „B“, pasiekiamoje internetiniu adresu (duomenys neskeltini), apgaule, pateikus save kaip elektroninės mokėjimo priemonės – nenustatyto banko nenustatytos mokėjimo kortelės naudotoją, neteisėtai prieš elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo valią inicijavus finansinę operaciją su minėta kortele susietoje sąskaitoje, kurios metu į parduotuvės sąskaitą buvo nuskaityta 459 eurų už parduotuvėje pirktą prekę – fotoaparatą „Nikon D3300 su priedais 18-55 mm VR II“, antracito spalvos, serijos Nr. 6008043, o parduotuvei gavus apmokėjimą klaidingai manant, jog prekė užsakyta mokėjimo priemonės naudotojo valia ir apmokėjimas atliktas teisėtai, ją išsiuntus nenustatyto „dropholderio“ surastai L. M. (L. M.), nesuprantančiai nusikalstamos veikos pobūdžio, kuri gavusi fotoaparatą su priedais, vykdydama jai nenustatytu būdu organizatoriaus A. P. perduotą nurodymą, siuntiniu persiuntė į Lietuvą M. A., vykdžiusio „dropholderio“ funkcijas, surastam nusikalstamos veikos pobūdžio taip pat nesuvokiančiam A. P., apie kurį duomenis A. P. perdavė J. M., vykdęs „bajerio“ funkcijas, o A. P., nesuprantančiam nusikalstamos veikos pobūdžio, tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 29 d. iki 2015 m. sausio 22 d. AB „Lietuvos paštas“ (duomenys neskeltini) pašte, esančiame (duomenys neskeltini), siuntinį atsiėmus ir perdavus M. A. ir M. A. įgijus prekę siekiant realizavimui perduoti J. M., jie tokiu būdu kartu bendrais veiksmais ir su nenustatytais organizuotos grupės nariais apgaule savo, organizatoriaus A. P. ir nenustatyto „staferio“ naudai užvaldė svetimą „B“ priklausantį 459 eurų vertės turtą – fotoaparatą „Nikon D3300“ su priedais (2 epizodas);

1.3. nenustatytam asmeniui, veikusiam organizuotoje grupėje ir atlikusiam „staferio“ vaidmenį, nenustatytoje vietoje, naudojantis kompiuterine ir programine įranga, 2014 m. lapkričio 21 d. elektroninėje parduotuvėje „D“, pasiekiamoje internetiniu adresu (duomenys neskeltini), apgaule, pateikus save kaip elektroninės mokėjimo priemonės – nenustatyto banko nenustatytos mokėjimo kortelės naudotoją, neteisėtai prieš elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo valią inicijavus finansinę operaciją su minėta kortele susietoje sąskaitoje, kurios metu į parduotuvės sąskaitą buvo nuskaityta 871,77 eurų už parduotuvėje pirktą prekę – fotoaparatą „Nikon D5300 Kit AF-S VR DX 18-140 mm, Nr. 141817, VBA370K002, Nr. 018208997206“, o parduotuvei gavus apmokėjimą klaidingai manant, jog prekė užsakyta mokėjimo priemonės naudotojo valia ir apmokėjimas atliktas teisėtai, ją išsiuntus nenustatyto „dropholderio“ surastai L. M., nesuprantančiai nusikalstamos veikos pobūdžio, kuri gavusi šį fotoaparatą su priedais, vykdydama jai nenustatytu būdu organizatoriaus A. P. perduotą nurodymą, siuntiniu Nr. (duomenys neskeltini) persiuntė į Lietuvą M. A., vykdžiusio „dropholderio“ funkcijas, surastam nusikalstamos veikos pobūdžio taip pat nesuvokiančiam A. P., apie kurį duomenis A. P. perdavė J. M., vykdęs „bajerio“ funkcijas, o A. P., nesuprantančiam nusikalstamos veikos pobūdžio, tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis laikotarpiu nuo laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 29 d. iki 2015 m. sausio 22 d. AB „Lietuvos paštas“ (duomenys neskeltini) pašte, esančiame (duomenys neskeltini), siuntinį atsiėmus ir perdavus M. A. ir ne vėliau nei iki 2015 m. sausio 26 d. M. A. įgijus prekę siekiant realizavimui perduoti J. M., jie tokiu būdu kartu bendrais veiksmais ir su nenustatytais organizuotos grupės nariais apgaule savo, organizatoriaus A. P. ir nenustatyto „staferio“ naudai užvaldė svetimą „D“ priklausantį 871,77 eurų vertės turtą – fotoaparatą „Nikon D5300 Kit AF-S VR DX 18-140 mm“ su priedais (3 epizodas);

1.4. nenustatytam asmeniui, veikusiam organizuotoje grupėje ir atlikusiam „staferio“ vaidmenį, nenustatytoje vietoje, naudojantis kompiuterine ir programine įranga, 2014 m. lapkričio 28 d. elektroninėje parduotuvėje „E“, pasiekiamoje internetiniu adresu (duomenys neskeltini), apgaule, pateikus save kaip elektroninės mokėjimo priemonės – nenustatyto banko nenustatytos mokėjimo kortelės naudotoją, neteisėtai prieš elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo valią inicijavus finansinę operaciją su minėta kortele susietoje sąskaitoje, kurios metu į parduotuvės sąskaitą buvo nuskaityta 958,34 eurų už parduotuvėje pirktas prekes: rudos spalvos sandalus „Rockport“ Nr. RPO-0099-43; rusvos/sidabrinės spalvos šaliką „Calvin Klein“ Nr. CK-3009-ONE SIZ; žalios spalvos šaliką „Tomy Hilfinger“ su ėriuko vilna Nr. TH-30716-ONE SI; juodos spalvos švarką „Milano“ Nr. MIL-3644-52; tamsiai raudonos spalvos suvarstomus batus „Diesel“ Nr. DI-2556-43; rudos spalvos sandalus „Diesel“ dėvimus per pirštą Nr. DI-2597-43; konjako spalvos aulinukus „Wrangler“ Nr. WR-0895-43; konjako spalvos aulinukus „Wrangler“ Nr. WR-0895-44; rudos spalvos suvarstomus aulinukus „Wrangler“ Nr. WR-0861-44; juodos spalvos švarką „Mishumo“ Nr. MI-9069-XL; trumpą paltą „Mishumo“ Nr. MI-9079-XL; margą šaliką „Tomy Hilfinger“ Nr. TH-32174-ONE SI; mėlynos/baltos spalvos šaliką „Tomy Hilfinger“ Nr. TH-32172-ONE SI, o parduotuvei gavus apmokėjimą klaidingai manant, jog prekės užsakytos mokėjimo priemonės naudotojo valia ir apmokėjimas atliktas teisėtai, jas išsiuntus nenustatyto „dropholderio“ surastai R. E. H. (R. E. H.), nesuprantančiai nusikalstamos veikos pobūdžio, kuri gavusi šias prekes, vykdydama jai nenustatytu būdu organizatoriaus A. P. perduotą nurodymą, siuntiniu „DHL“ Nr. (duomenys neskeltini) persiuntė į Lietuvą M. A., vykdžiusio „dropholderio“ funkcijas, surastam nusikalstamos veikos pobūdžio taip pat nesuvokiančiam A. P., apie kurį duomenis A. P. perdavė J. M., vykdęs „bajerio“ funkcijas, o A. P., nesuprantančiam nusikalstamos veikos pobūdžio, tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 29 d. iki 2015 m. sausio 22 d. AB „Lietuvos paštas“ (duomenys neskeltini) pašte, esančiame (duomenys neskeltini), siuntinį atsiėmus ir perdavus M. A. ir ne vėliau nei iki 2015 m. sausio 26 d. M. A. įgijo prekes siekiant realizavimui perduoti J. M., jie tokiu būdu kartu bendrais veiksmais ir su nenustatytais organizuotos grupės nariais apgaule savo, organizatoriaus A. P. ir nenustatyto „staferio“ naudai užvaldė svetimą „E“ priklausantį 958,34 eurų vertės turtą – rudos spalvos sandalus „Rockport“ Nr. RPO-0099-43; rusvos/sidabrinės spalvos šaliką „Calvin Klein“ Nr. CK-3009-ONE SIZ; žalios spalvos šaliką „Tomy Hilfinger“ su ėriuko vilna Nr. TH-30716-ONE SI; juodos spalvos švarką „Milano“ Nr. MIL-3644-52; tamsiai raudonos spalvos suvarstomus batus „Diesel“ Nr. DI-2556-43; rudos spalvos sandalus „Diesel“ dėvimus per pirštą Nr. DI-2597-43; konjako spalvos aulinukus „Wrangler“ Nr. WR-0895-43; konjako spalvos aulinukus „Wrangler“ Nr. WR-0895-44; rudos spalvos suvarstomus aulinukus „Wrangler“ Nr. WR-0861-44; juodos spalvos švarką „Mishumo“ Nr. MI-9069-XL; trumpą paltą „Mishumo“ Nr. MI-9079-XL; margą šaliką „Tomy Hilfinger“ Nr. TH-32174-ONE SI; mėlynos/baltos spalvos šaliką „Tomy Hilfinger“ Nr. TH-32172-ONE SI (4 epizodas);

1.5. nenustatytam asmeniui, veikusiam organizuotoje grupėje ir atlikusiam „staferio“ vaidmenį, nenustatytoje vietoje, naudojantis kompiuterine ir programine įranga, 2014 m. gruodžio 9 d. elektroninėje parduotuvėje „F“, pasiekiamoje internetiniu adresu (duomenys neskeltini), apgaule, pateikus save kaip elektroninės mokėjimo priemonės – nenustatyto banko nenustatytos mokėjimo kortelės naudotoją, neteisėtai prieš elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo valią inicijavus finansinę operaciją su minėta kortele susietoje sąskaitoje, kurios metu į parduotuvės sąskaitą buvo nuskaityta 1 260,94 eurų už parduotuvėje pirktą prekę – kompiuterį „MS Surface 3 Pro 12.0 256 GB i5 bk W81, S/N (duomenys neskeltini)“, o parduotuvei gavus apmokėjimą klaidingai manant, jog prekė užsakyta mokėjimo priemonės naudotojo valia ir apmokėjimas atliktas teisėtai, ją išsiuntus nenustatyto „dropholderio“ surastai S. F. (S. F.), nesuprantančiai nusikalstamos veikos pobūdžio, kuri gavusi šią prekę, vykdydama jai nenustatytu būdu organizatoriaus A. P. perduotą nurodymą, siuntiniu „DHL“ Nr. (duomenys neskeltini) persiuntė į Lietuvą M. A., vykdžiusio „dropholderio“ funkcijas, surastam nusikalstamos veikos pobūdžio taip pat nesuvokiančiam A. P., apie kurį duomenis A. P. perdavė J. M., vykdęs „bajerio“ funkcijas, o A. P., nesuprantančiam nusikalstamos veikos pobūdžio, tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 5 d. iki 2015 m. sausio 22 d. AB „Lietuvos paštas“ (duomenys neskeltini) pašte, esančiame (duomenys neskeltini), siuntinį atsiėmus ir perdavus M. A. ir ne vėliau nei iki 2015 m. sausio 26 d. M. A. įgijus prekę siekiant realizavimui perduoti J. M., jie tokiu būdu kartu bendrais veiksmais su nenustatytais organizuotos grupės nariais apgaule savo, organizatoriaus A. P. ir nenustatyto „staferio“ naudai užvaldė svetimą „F“ priklausantį 1 260,94 eurų vertės turtą – kompiuterį „MS Surface 3 Pro 12.0 256 GB i5 bk W81, S/N (duomenys neskeltini)“ (5 epizodas);

1.6. nenustatytam asmeniui, veikusiam organizuotoje grupėje ir atlikusiam „staferio“ vaidmenį, nenustatytoje vietoje, naudojantis kompiuterine ir programine įranga, 2015 m. sausio 11 d. elektroninėje parduotuvėje „G“, pasiekiamoje internetiniu adresu (duomenys neskeltini), apgaule, pateikus save kaip elektroninės mokėjimo priemonės – nenustatyto banko nenustatytos mokėjimo kortelės naudotoją, neteisėtai prieš elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo valią inicijavus finansinę operaciją su minėta kortele susietoje sąskaitoje, kurios metu į parduotuvės sąskaitą buvo nuskaityta 489,99 eurų už parduotuvėje pirktą prekę – planšetinį kompiuterį „iPad Air“, o parduotuvei gavus apmokėjimą klaidingai manant, jog prekė užsakyta mokėjimo priemonės naudotojo valia ir apmokėjimas atliktas teisėtai, ją išsiuntus nenustatyto „dropholderio“ surastam F. T. (F. T.), nesuprantančiam nusikalstamos veikos pobūdžio, kuris gavęs šią prekę, vykdydamas jam nenustatytu būdu organizatoriaus A. P. perduotą nurodymą, siuntiniu „DHL“ Nr. (duomenys neskeltini) persiuntė į Lietuvą M. A., vykdžiusio „dropholderio“ funkcijas, surastam nusikalstamos veikos pobūdžio taip pat nesuvokiančiam A. P., apie kurį duomenis A. P. perdavė J. M., vykdęs „bajerio“ funkcijas, o A. P., nesuprantančiam nusikalstamos veikos pobūdžio, tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 20 d. iki 2015 m. sausio 22 d. AB „Lietuvos paštas“ (duomenys neskeltini) pašte, esančiame (duomenys neskeltini), siuntinį atsiėmus ir perdavus M. A. ir ne vėliau nei iki 2015 m. sausio 26 d. M. A. įgijus prekę siekiant realizavimui perduoti J. M., jie tokiu būdu kartu bendrais veiksmais su nenustatytais organizuotos grupės nariais apgaule savo, organizatoriaus A. P. ir nenustatyto „staferio“ naudai užvaldė svetimą „G“ priklausantį 489,99 eurų vertės turtą – planšetinį kompiuterį „iPad Air“ (6 epizodas);

1.7. nenustatytam asmeniui, veikusiam organizuotoje grupėje ir atlikusiam „staferio“ vaidmenį, nenustatytoje vietoje, naudojantis kompiuterine ir programine įranga, 2015 m. sausio 15 d. elektroninėje parduotuvėje „B“, pasiekiamoje internetiniu adresu (duomenys neskeltini), apgaule, pateikus save kaip elektroninės mokėjimo priemonės – nenustatyto banko mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskeltini) naudotoją, neteisėtai prieš elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo valią inicijavus finansinę operaciją su minėta kortele susietoje sąskaitoje, kurios metu į parduotuvės sąskaitą buvo nuskaityta 454,99 eurų už parduotuvėje pirktą prekę – fotoaparatą „Nikon D5200“, o parduotuvei gavus apmokėjimą klaidingai manant, jog prekė užsakyta mokėjimo priemonės naudotojo valia ir apmokėjimas atliktas teisėtai, ją išsiuntus nenustatyto „dropholderio“ surastai N. L. (N. L.), nesuprantančiai nusikalstamos veikos pobūdžio, kuri gavusi šią prekę, vykdydama jai nenustatytu būdu organizatoriaus A. P. perduotą nurodymą, siuntiniu „DHL“ Nr. (duomenys neskeltini) persiuntė į Lietuvą M. A., vykdžiusio „dropholderio“ funkcijas, surastam nusikalstamos veikos pobūdžio taip pat nesuvokiančiam A. P., apie kurį duomenis A. P. perdavė J. M., vykdęs „bajerio“ funkcijas, o A. P., nesuprantančiam nusikalstamos veikos pobūdžio, tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 20 d. iki 2015 m. sausio 22 d. AB „Lietuvos paštas“ (duomenys neskeltini) pašte, esančiame (duomenys neskeltini), siuntinį atsiėmus ir perdavus M. A. ir M. A. įgijus prekę siekiant realizavimui perduoti J. M., jie tokiu būdu kartu bendrais veiksmais su nenustatytais organizuotos grupės nariais apgaule savo, organizatoriaus A. P. ir nenustatyto „staferio“ naudai užvaldė svetimą „B“ priklausantį 454,99 eurų vertės turtą – fotoaparatą „Nikon D5200“ (7 epizodas),

t. y. tokiais savo veiksmas J. M. ir M. A. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo J. M. gynėjas advokatas Viktoras Kičiatovas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nuosprendį ir J. M. skirti švelnesnę bausmę (baudą), kurią subendrinti su Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu J. M. skirta bauda. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. tiek Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu J. M. buvo nuteistas už tai, kad veikdamas organizuotoje grupėje panaudojant svetimų mokėjimo priemonių duomenis apgaule užvaldė svetimą turtą. Baudžiamųjų bylų duomenys rodo, kad J. M. nusikalstamai veikė laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės iki 2015 m. sausio 26 d. analogišku būdu, t. y. naudojantis skirtingomis nenustatymų asmenų sukurtomis ir administruojamomis duomenų bazėmis užsakinėjo įvairias prekes. Visų J. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų (epizodų) padarymo mechanizmas buvo vienodas, tačiau laikotarpio nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. sausio 26 d. nusikalstamų veikų epizodai buvo išskirti į atskirą tyrimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu J. M. skirta bausmė yra per griežta, kadangi už septynis nusikalstamos veikos epizodus buvo skirta subendrinta 600 MGL dydžio bauda, kai Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu, už aštuoniasdešimt šešis nusikalstamų veikų epizodus buvo skirta 900 MGL dydžio bauda, taigi skundžiamu nuosprendžiu J. M. skirta bauda yra neproporcingai didelė;

2.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu J. M. skirta bausmė nebuvo subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu, J. M. skirta bausme, nors Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo momentu buvo žinoma, kad ankstesnis nuosprendis įsiteisėjęs, todėl nauju nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsniu, turėjo būti subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme.

3. Apeliaciniu skundu nuteistojo M. A. gynėjas advokatas Dainius Dargevičius prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio dalį, kuria M. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje, ir priimti naują nuosprendį – išteisinti M. A. dėl visų jam pareikštų kaltinimų, kadangi nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl esminių ??K pažeidimų, netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BK bendrosios dalies nuostatų dėl bendrininkavimo ir tyčios) bei faktinių bylos aplinkybių neatitikimo teismo išvadoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi prielaidomis, selektyviai vertino įrodymus, ignoravo in dubio pro reo (liet. visos abejonės aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai) principą ir nepagristai atmetė gynybos argumentus dėl subjektyviosios nusikalstamos veikos sudėties pusės – tyčios nebuvimo;

3.2. skundžiamame nuosprendyje teismas nepagrindė, kuo pasireiškė M. A. tiesioginė tyčia – teismas apsiribojo deklaratyviais teiginiais, kad M. A. „turėjo suprasti“ arba „suvokė“. M. A. nuteistas už nusikaltimus, kurie gali būti padaromi tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo privalo ne tik suvokti pavojingą savo veiksmų pobūdį, bet ir norėti taip veikti bei siekti nusikalstamų padarinių. M. A. įsitraukimas į procesą buvo nulemtas išimtinai dėl J. M. pateiktos informacijos, t. y. J. M., būdamas M. A. kaimynas ir pažįstamas, nurodė užsiimantis elektronine prekyba ir siekdamas optimizuoti mokestinę naštą bei išvengti problemų muitinėje arba dėmesio iš Valstybinės mokesčių inspekcijos dėl didelio siuntų kiekio vienam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas šią M. A. poziciją atmetė kaip gynybinę, tačiau bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie ją paneigtų: 1) M. A. ir J. M. komunikacija (programa „Skype“) apsiribojo buitiniais susitarimais dėl prekių atsiėmimo ar konkrečių daiktų (batų, drabužių) užsakymo asmeniniam naudojimui. Nėra nė vienos žinutės, kurioje M. A. klaustų apie „korteles“, „duomenis“ ar „apgaulę“; 2) M. A. siekė įsigyti prekių (drabužių, batų) sau ir savo šeimai mažesnėmis kainomis. Noras sutaupyti perkant iš pažįstamo verslininko yra natūralus ir teisėtas elgesys. J. M. aiškinimas, kad prekės pigesnės dėl „mokestinių niuansų“ ar „didmeninių kiekių“, paprastam asmeniui, neturinčiam specifinių žinių, atrodė įtikinamas; 3) mokestinio nusižengimo suvokimas nėra tapatu sukčiavimo suvokimui. Net jei M. A. įtarė, kad J. M. bando „apeiti“ mokesčius (pavyzdžiui, PVM ar importo muitus, išvengti GPM mokėjimo gaunant pajamas natūra (prekėmis)), tai sudarytų visai kitokio pobūdžio (dažniausiai administracinį ar mokestinį) pažeidimą, bet jokiu būdu ne sunkų nusikaltimą – sukčiavimą ar finansinį nusikaltimą. Teismas nepagrįstai sutapatino galimą suvokimą apie vadinamąją „pilkąją zoną“ su suvokimu apie „juodąją zoną“ (vagystes iš sąskaitų);

3.3. byloje nėra tiesioginių įrodymų (prisipažinimo, įrašų, liudytojų parodymų apie atvirą pokalbį dėl vogtų kortelių, apgaule įgytų prekių), patvirtinančių, kad M. A. žinojo, jog prekės perkamos vogtais duomenimis, ir sąmoningai dalyvavo schemoje, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis in dubio pro reo principu ir atmesti kaltinimą dėl tyčios nebuvimo. M. A. nurodyta versija, jog jis tikėjo J. M. pateikta informacija apie prekybą ir mokestinius niuansus, todėl padėjo sandėliuoti prekes ir galėjo rekomenduoti žmones siuntoms atsiimti, nesuvokdamas tokio pobūdžio veiksmų galimos kriminalinės kilmės, yra logiška ir atitinka faktinius duomenis (M. A. pirko daiktus sau, nenaudojo konspiracinių ryšio priemonių). Apkaltinamasis nuosprendis buvo pagrįstas spėjimais ir prielaidomis;

3.4. M. A. neatitinka organizuotos grupės nario kriterijų, suformuotų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje: 1) M. A. neturėjo jokio ryšio su grupės organizatoriumi A. P. („E.“) ar kitais nariais užsienyje (nežinojo apie jų egzistavimą); 2) vienintelis kontaktas buvo J. M.; 3) M. A. niekada nebuvo prisijungęs prie sistemų: duomenų bazės ((duomenys neskeltini)), „Jabber“ protokolas, kriptovaliutos, nors kaltinime nurodyta, kad įgyjant prekes buvo naudojamosios minėtos sudėtingos sistemos. M. A. neturėjo prisijungimo duomenų ir nefigūravo kaip sistemos vartotojas, apskritai apie informacines technologijas jis neturėjo reikiamų žinių ir suvokimo kaip jos veikia; 4) M. A. veiksmai buvo epizodiniai, nulemti konkrečių J. M. prašymų dėl prekių pasaugojimo, o ne kokio nors nuolatinio funkcionavimo grupės struktūroje;

3.5. pirmosios instancijos teismas, pripažindamas M. A. kaltu veikus organizuotoje grupėje, kuriai vadovavo A. P. (slapyvardžiu „E.“), rėmėsi išimtinai rašytine bylos medžiaga (Drezdeno apygardos teismo nuosprendžiu, serverių duomenimis), tačiau neužtikrino esminės gynybos teisės – tiesiogiai apklausti asmenį (A. P.), kurio veiksmais ir tariamu susitarimu grindžiamas kaltinimas (nesuteikiant galimybės apklausti paties A. P. yra šiurkštus BPK 20 straipsnio (įrodymų vertinimo) pažeidimas). Nors Drezdeno teismo nuosprendis įrodo A. P. kaltę, tačiau jis negali automatiškai įrodyti M. A. tyčios ir susitarimo turinio. M. A. tame procese nedalyvavo, todėl faktinės aplinkybės dėl jo vaidmens ten nebuvo tiriamos rungimosi principu. Nesant A. P. parodymų, grandinė A. P. – J. M. – M. A. lieka nepagrįsta tiesioginiais įrodymais dėl M. A. suvokimo apie organizuotą grupę. Bet kokios abejonės, kurių nepavyksta pašalinti (įskaitant negalėjimą apklausti pagrindinio organizatoriaus), privalo būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Be to byloje nėra jokių tiesioginių duomenų (pavyzdžiui, pokalbių įrašų, susirašinėjimo, liudytojų parodymų), patvirtinančių, kad M. A. kada nors tiesiogiai bendravo su A. P., derino nusikalstamus veiksmus ar suvokė jo vaidmenį. Kaltinimas grindžiamas prielaida, kad veikimas per tarpininką (J. M.) automatiškai sukuria organizuotos grupės ryšį su organizatoriumi;

3.6. ypatingos reikšmės šioje byloje turi Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis vadinamojoje „motininėje“ byloje (Nr. 1A-146-1243/2025) dėl V. G.. V. G. buvo kaltinamas analogiškomis aplinkybėmis – kaip asmuo, padėjęs J. M. atsiimti siuntas; jo vaidmuo buvo netgi aktyvesnis (jis pats vyko atsiimti siuntų), tačiau teismas jį išteisino dėl dalyvavimo organizuotoje grupėje ir sukčiavimo. Lietuvos apeliacinio teismo motyvai V. G. byloje tiesiogiai tinka M. A., t. y. veiksmų epizodiškumas, ryšių su kitais grupės nariais (išskyrus J. M.) nebuvimas, subjektyvaus suvokimo apie organizuotą grupę ir jos tikslus neįrodytumas. Teisinės valstybės principas reikalauja nuoseklumo. Jei V. G. toje pačioje faktinėje situacijoje pripažįstamas neveikusiu organizuota grupe, M. A., kurio vaidmuo dar menkesnis, nes jis jokių siuntų pats neatsiėmė, negali būti pripažintas organizuotos grupės nariu. Skundžiamas nuosprendis sukuria netoleruotiną teisinį prieštaravimą toje pačioje byloje vertinant iš esmės tapačias ar labai panašias aplinkybes, todėl jis mano, kad siekiant užtikrinti teismų praktikos nuoseklumą ir asmenų lygybę prieš įstatymą, būtina atsižvelgti į Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendį. Jeigu Lietuvos apeliacinis teismas toje pačioje faktinėje situacijoje (susijusioje su J. M. veikla) pripažino, kad V. G. veiksmai neįrodo tyčios dalyvauti organizuotoje grupėje ir sukčiauti, nėra jokio teisinio pagrindo M. A. vertinti griežčiau. M. A. atveju taip pat nėra jokių duomenų, kad jis būtų žinojęs apie „kardingą“ (svetimų kortelių naudojimą). M. A., kaip ir V. G., rėmėsi J. M. (kaip verslininko) pateikta informacija apie prekybą. Pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas M. A. už tai, už ką V. G. buvo išteisintas aukštesnės instancijos teismo, sukūrė teisinį paradoksą ir pažeidė teisinio tikrumo principą;

3.7. jeigu apeliacinės instancijos teismas pašalintų „organizuotos grupės“ kvalifikuojantį požymį (ką pagrindžia minėtas precedentas dėl V. G.), BK 215 straipsnio 1 dalies veika M. A. apskritai negalėtų būti inkriminuota, nes pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pripažino, jog „<...> esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nors J. M. ir M. A. apgaulės nenaudojo ir prekių užsienio valstybėje patys neužsakinėjo <...>“. Vadinasi, M. A. veikose nesant organizuotos grupės nario subjektyviosios pusės požymių, nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo teigti, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje;

3.8. M. A. atlikti veiksmai buvo netinkamai kvalifikuoti, nes veiksmai su jau nusikalstamu būdu gautu turtu (jo gabenimas, saugojimas, realizavimas) kvalifikuojami ne kaip bendrininkavimas pirminiame nusikaltime (sukčiavime), o kaip savarankiška veika – nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas (BK 189 straipsnis), tačiau M. A. kaltinimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnyje, padarymo nebuvo pareikštas. Be to, net ir BK 189 straipsnis reikalauja žinojimo, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Kadangi M. A. tikėjo galimų mokestinių prievolių išvengimo versija, jo veiksmuose nėra ir šio nusikaltimo sudėties. Teismas negali nuteisti asmens už nusikaltimą (sukčiavimą), kurio vykdymo veiksmuose (apgaulėje) jis nedalyvavo, o prisijungė tik post factum siuntos logistikos ir saugojimo etape;

3.9. teismas, vertindamas liudytojo A. P. parodymus, nepagrįstai ignoravo, kad teisiamojo posėdžio metu A. P. parodė, jog ikiteisminio tyrimo parodymai buvo išgauti spaudimo būdu, pareigūnams grasinant baudžiamąja atsakomybe pačiam liudytojui; jam buvo liepta „sakyti ant M.“, nors realiai jis bendravo su D. D.; M. A. niekada jam nesakė, kad prekės vogtos, buvo minima apie „draugus iš Vokietijos“. Teismas nuosprendį grindė A. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu;

3.10. jeigu teismas atmestų argumentus dėl M. A. išteisinimo, skundžiamas nuosprendis turi būti keistinas dėl netinkamo bausmių skyrimo ir per ilgos proceso trukmės. Nusikalstamos veikos padarytos 2014–2015 metais, nuo veikų padarymo praėjo daugiau nei dešimt metų. Baudžiamasis procesas trunka daugiau nei dešimt metų. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pavyzdžiui, Šulcas v. Lithuania) tokia trukmė pripažįstama pažeidžiančia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį (teisė į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką). Teismas, skirdamas bausmę, tik formaliai paminėjo proceso trukmę, tačiau paskyrė didelę piniginę baudą (daugiau nei 15 000 eurų), kuri, atsižvelgiant į M. A. vaidmenį ir ilgą baudžiamojo proceso trukmę, yra neproporcinga. Jei asmuo pripažįstamas kaltu po tokio ilgo laiko, teismas privalo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį (bausmę sušvelninti) arba atleisti nuo bausmės dėl pernelyg ilgos proceso trukmės.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Advokato Viktoro Kičiatovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinis skundas atmestinas

Žemesnės instancijos teismas

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar dėl jų gautas skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

Dėl J. M. skirtos baudos dydžio

5. J. M. gynėjas teigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu J. M. už septynis nusikalstamos veikos epizodus buvo skirta subendrinta 600 MGL dydžio bauda, tuo tarpu Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu, už aštuoniasdešimt šešis nusikalstamų veikų epizodus J. M. buvo skirta 900 MGL dydžio bauda, taigi skundžiamu nuosprendžiu J. M. skirta bauda yra neproporcingai didelė.

6. Teisėjų kolegija pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu, J. M. buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, padarytas laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 11 d. iki 2014 m. sausio 31 d. Minėtuose nuosprendžiuose nurodyta, kad 2014 m. sausio 30 d. J. M. buvo sulaikytas ir išbuvo suimtas iki 2014 m. kovo 5 d. Kaip matyti iš J. M. susirašinėjimo programėle „ICQ“ (12 t., b. l. 60-126), praėjus savaitei po paleidimo iš suėmimo – 2014 m. kovo 12 d. J. M. pradėjo susirašinėti su kitais organizuotos grupės nariais, planuodamas atnaujinti nusikalstamą veiklą: iš susirašinėjimo matyti, kad J. M., pasivadinęs „C.“, papasakojęs buvęs suimtas, A. P., pasivadinusio „E.“, prašo „atsiųsti mano Jabber‘ius, nes aš per kai ką „pailsėjau“ truputį; sėdžiu, viską atstatau“ (2014 m. kovo 12 d. 18.40 val.); asmens, pasivadinusio „RGM“, klausia „ar galėtum atsiųsti man mano Jabber‘ius, nes mano kompus mentai paėmė“ (2014 m. kovo 12 d. 19.26 val.); asmens, pasivadinusio „400020400“, klausia „beje, ar bus kokių įdomių pasiūlymų ar kažkas tokio?“ (2014 m. kovo 14 d. 16.47 val.), „OK, jei bus kažkas įdomaus, sakyk“ (2014 m. kovo 14 d. 16.56 val.), „o dabar šiaip dirbi? Ar bus ko įdomaus pasiūlyti? Nes kažkaip reikia atsistoti ant kojų“ (2014 m. kovo 17 d. 8.45 val.); J. M., pasivadinęs „d“, A. P., pasivadinusio „E.“, klausia „gal pasiūlysi ką?“ (2014 m. kovo 14 d. 20.19 val.); A. P. nurodžius daiktų kainas, J. M. atsako „OK, na ten jau viską aptarsim detaliau“; J. M., pasivadinęs „stb“, asmeniui, pasivadinusiam „(duomenys neskeltini)“, sako „žodžiu, gyvenam toliau, tu, svarbiausia, visus slaptažodžius pakeisk ir t. t.“ (2014 m. kovo 14 d. 16.02 val.). Iš vėlesnių J. M. susirašinėjimų su kitais organizuotos grupės nariais matyti, kaip jis tariasi, kokius daiktus ir už kokią kainą reikia užsakyti, kur ir kieno vardu šiuos daiktus siųsti ir pan. (14 t., b. l. 1-196). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šios aplinkybės, t. y. tai, kad praėjus trumpam laiko tarpui po paleidimo iš suėmimo J. M., būdamas įtariamuoju ir žinodamas, kad jo veikla gali būti neteisėta ir baudžiama pagal baudžiamąjį įstatymą, ėmėsi iš esmės analogiškos nusikalstamos veiklos, už kurią jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jo asmenybę charakterizuoja neigiamai ir rodo didesnį jo pavojingumą, taigi skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai, įvertinęs, tame tarpe, ir BK 54 straipsnio 2 straipsnio 5 punkte įtvirtintą bausmės skyrimui reikšmingą kriterijų – kaltininko asmenybę, J. M. už nusikaltimo, numatyto BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam skyrė 400 MGL dydžio baudą, o už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 3 dalyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), padarymą – 600 MGL dydžio baudą. Teisėjų kolegija pažymi, kad už nusikaltimo, numatyto BK 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pagal nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusią baudžiamojo įstatymo redakciją galima buvo skirti nuo 1 iki 1 000 MGL dydžio (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas), o už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 3 dalyje, padarymą - nuo 1 iki 1 500 MGL dydžio (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas) baudas, taigi skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas J. M. skirdamas baudas jų dydžius nustatė mažesnius už vidurkius.

7. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad, priešingai nei teigia apeliantas, Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu, J. M. buvo skirta ne 900 MGL, o 1 200 MGL dydžio bauda (ir tik įskaičius J. M. laikinai sulaikytam ir išbūtą laiką jam buvo skirta 990 MGL dydžio bauda), taigi skundžiamu nuosprendžiu J. M. buvo skirta perpus mažesnė bauda (600 MGL) nei skirtoji Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu (1 200 MGL).

Žemesnės instancijos teismas

8. Nors apeliantas to nenurodo, tačiau iš apeliacinio skundo argumentų apie tai, kad tiek Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu J. M. buvo nuteistas už iš esmės analogiškas veikas, padarytas laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės iki 2015 m. sausio 26 d., galima spręsti, kad, apelianto nuomone, nusikalstamos veikos, už kurių padarymą J. M. nuteistas minėtais nuosprendžiais, vertintinos kaip viena tęstinė veika, už kurios padarymą J. M. turėjo būti skiriama viena bausmė.

9. Vertindama šiuos argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2023 m. birželio 21 d. nutartyje, priimtoje išnagrinėjus baudžiamąją bylą Nr. 2K-P-51-719/2023, išaiškinta, jog teisėsaugos institucijoms nutraukus tęstinę veiką, tolesni kaltininko veiksmai suponuoja tyčios atsinaujinimą ir už paskesnius veiksmus asmuo iš naujo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad baudžiamajame procese tęstinės veikos nutraukimo momentu turėtų būti laikomi BPK nurodyti teisėsaugos institucijų veiksmai, kai kaltininkas sužino apie tai, kad dėl jo daromos tęstinės veikos pradėtas baudžiamasis persekiojimas (pavyzdžiui, sulaikymas dėl tos veikos, pranešimo apie įtarimą įteikimas); jei po to asmuo ir toliau tęsia savo veiksmus, laikytina, kad jo tyčia atsinaujino ir jis daro naują veiką. Teisėjų kolegija pakartoja, kad nusikalstamas veikas, už kurių padarymą buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, J. M. padarė jau po to, kai buvo paleistas iš suėmimo įtariant jį padarius iš esmės analogiškas veikas, taigi akivaizdu, kad jo veika, padaryta laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 11 d. iki 2014 m. sausio 31 d., už kurios padarymą jis nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu, ir veika, padaryta laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. sausio 26 d., už kurios padarymą jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, negali būti laikoma tęstinė.

Dėl J. M. skirtų bausmių subendrinimo

10. Vertindama apelianto teiginius, kad skundžiamu nuosprendžiu J. M. skirta bausmė turėjo būti subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu, J. M. skirta bausme, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą Nr. 2K-233-654/2023, 2023 m. spalio 23 d. nutartyje išaiškino, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 307 straipsnio 1 dalies 4 punktą, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomi bausmės skyrimo motyvai, o rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomi sprendimai dėl bausmės. Šios BPK nuostatos reiškia, kad teismų sprendimuose turi būti nurodyti ir bausmių subendrinimo motyvai bei sprendimai dėl bausmių subendrinimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą Nr. 2K-194-628/2025, 2025 m. gruodžio 22 d. nutartyje išaiškino, kad pirmosios instancijos teismui nesubendrinus nuteistiesiems skirtų bausmių, apeliacinės instancijos teismas, nesant pagrįstų kliūčių subendrinti šias bausmes, turi pareigą tai padaryti. Skundžiamu nuosprendžiu J. M. skirdamas bausmę ir jos nesubendrindamas su Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu, J. M. skirta bausme, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko skundžiamas nuosprendis keistinas: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu J. M. skirta galutinė 600 MGL, t. y. 22 596 eurų dydžio bauda subendrintina su Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu, J. M. skirta 1 200 MGL, t. y. 45 192 eurų dydžio bauda. Įvertinus tai, kad tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu, tiek Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu, J. M. bausmės skirtos už iš esmės analogiškų veikų padarymą, bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės subendrintos Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu, J. M. skirtos bausmės pridedant dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu J. M. skirtos bausmės. Įvertinus tai, kad, kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu J. M. bausmė skirta už veikas, kuria jis padarė praėjus trumpam laiko tarpui po paleidimo iš suėmimo, kas rodo didesnį J. M. pavojingumą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu J. M. skirtos bausmės pridėtina dalis turi būti pakankamai didelė – 500 MGL, t. y. 18 830 eurų ir J. M. skirtina subendrinta 1 700 MGL, t. y. 64 022 eurų dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaitytinas J. M. laikinai sulaikytam ir suimtam išbūtas laikas nuo 2014 m. sausio 31 d. iki 2014 m. kovo 5 d. (35 paros), vieną parą prilyginant 6 MGL dydžio baudai, ir nustatytinas galutinis J. M. skirtinos baudos dydis – 1 490 MGL, t. y. 56 113,4 eurų.

Dėl negalėjimo apklausti A. P.

11. Vertindama apelianto teiginius, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas kaip įrodymu rėmėsi A. P., kurio nei kaltinamieji, nei jų gynėjai neturėjo galimybės apklausti, parodymais, duotais Vokietijos Federacinėje Respublikoje vykusio baudžiamojo proceso metu, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą Nr. 2K-36-693/2015, 2015 m. vasario 10 d. nutartyje išaiškino, kad BPK nuostatos nedraudžia teismams remtis iš kitų baudžiamųjų bylų gautais duomenimis, tačiau visi jie turi būti patikrinami teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2009, 2K-601/2012, 2K-23-976/2015). Kai liudytojas nedalyvauja teisiamajame posėdyje dėl svarbių priežasčių, jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi (BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai (BPK 276 straipsnio 4 dalis). Šios taisyklės taikytinos ir tuo atveju, kai teisės aktų nustatyta tvarka gaunami duomenys iš užsienio valstybėje vykusio baudžiamojo proceso. Siekiant naudoti kitoje baudžiamojoje byloje duotus liudytojo parodymus, turi būti užtikrintos kaltinamojo teisės, susijusios su liudytojo apklausa (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies d punktas, BPK 44 straipsnio 7 dalis). Šios garantijos yra konkretūs teisės į teisingą bylos nagrinėjimą (Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 5 dalis) aspektai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama vertinant proceso teisingumą. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką vertinant baudžiamojo proceso teisingumą šis procesas svarstomas kaip visuma, atsižvelgiant ne tik į gynybos teises, bet ir į visuomenės bei nukentėjusiųjų interesą, kad nusikalstamos veikos kaltininkai būtų tinkamai persekiojami (Al-Khawaja and Tahery v. The United Kingdom [GC], nos. 26766/05 and 22228/06, judgment of 15 December 2011). Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtintas principas, pagal kurį, prieš nuteisiant kaltinamąjį, visi jį kaltinantys įrodymai paprastai turi būti jam dalyvaujant pateikti viešame teismo posėdyje, siekiant užtikrinti rungtynišką bylos svarstymą. Šio principo išimtys yra galimos, tačiau jos turi nepažeisti gynybos teisių, kurios paprastai reikalauja, kad kaltinamajam būtų suteikta pakankama ir tinkama galimybė ginčyti prieš jį liudijančio liudytojo parodymus bei pateikti šiam klausimų arba tuo metu, kai jis duoda parodymus, arba vėlesnėje proceso stadijoje (ten pat). Byloje galima panaudoti anksčiau duotus liudytojo parodymus, net jeigu gynyba jokioje proceso stadijoje negalėjo jo apklausti, laikantis šių reikalavimų. Pirma, liudytojo nedalyvavimo teismo procese priežastis turi būti svarbi; tam, kad tokia priežastimi būtų pripažinta, jog nėra galimybės jį surasti, valstybės institucijos, siekdamos suteikti kaltinamajam galimybę apklausti kaltinimo liudytoją arba galimybę, kad jis būtų apklaustas, privalo imtis pozityvių priemonių aktyviai ieškoti šio liudytojo (pavyzdžiui, Lučić v. Croatia, no. 5699/11, judgment of 27 February 2014; Schatschaschwili v. Germany, no. 9154/10, judgment of 17 April 2014). Tuo atveju, kai liudytojas gynybos nebuvo apklaustas jokioje ankstesnėje proceso stadijoje, jo parodymų panaudojimas vietoj parodymų, duodamų tiesiogiai nagrinėjant bylą teisme, turi būti paskutinė priemonė. Antra, tuo atveju, kai apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas vien tik arba lemiama apimtimi asmens, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti ir neturėjo galimybės, kad jis būtų apklaustas ikiteisminio tyrimo metu arba nagrinėjant bylą teisme, parodymais, būtina kuo kruopščiau patikrinti procesą ir atsakyti į klausimą, ar yra pakankamų kompensuojančių veiksnių, įskaitant procesines garantijas, leidžiančias tinkamai ir teisingai įvertinti parodymų patikimumą. Apkaltinamąjį nuosprendį leidžiama grįsti nedalyvaujančio liudytojo parodymais tik tuo atveju, kai šie parodymai, atsižvelgiant į jų svarbą byloje, yra pakankamai patikimi (Horncastle and Others v. the United Kingdom, no. 4184/10, judgment of 16 December 2014).

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantas, prašydamas apklausti A. P., nenurodė, kokius klausimus jis norėtų šiam užduoti, tuo tarpu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme apeliantas iš viso neprašė apklausti A. P.. Pirmosios instancijos teismas prašymą apklausti A. P. atmetė, sprendimą grįsdamas prokurorės teisiamojo posėdžio metu pateiktais duomenimis, kad A. P. buvo sulaikytas Kipre ir buvo perduotas Vokietijos Federacinei Respublikai, kurioje buvo nuteistas ir vėliau ekstradijuotas į Jungtines Amerikos Valstijas, iš kur buvo ekstradijuotas į Moldovos Respubliką; prokurorė nurodė, kad A. P. buvimo vieta yra nežinoma. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-35-1017/2016 (kaltinamasis S. K.) teismas iš tikrųjų ėmėsi priemonių, siekdamas nustatyti A. P. buvimo vietą ir šį apklausti – pavedė prokurorei kreiptis į Jungtines Amerikos Valstijas, o vėliau pats kreipėsi į Moldovos Respubliką dėl A. P. apklausos, tačiau apklausti A. P. nepavyko. Esant tokiai situacijai, kai iš paraleliai vykstančio baudžiamojo proceso yra žinoma, kad liudytojas yra užsienio valstybėje, tačiau jo adresas nėra žinomas, tolesnės jo gyvenamosios vietos nustatymo priemonės nėra perspektyvios, juolab turint omenyje įmanomai trumpiausio proceso reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas įvykdė pareigą imtis pakankamų priemonių surasti ir apklausti A. P. ir, siekdamas užtikrinti tinkamą teisingumo vykdymą, panaudojo A. P. parodymus, duotus Vokietijos Federacinėje Respublikoje vykusio baudžiamojo proceso metu.

13. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad A. P. parodymai yra svarbus tiek J. M., tiek M. A. kaltinantis įrodymas, ir tai, kad negalėjo užduoti A. P. klausimų, sukėlė gynybai sunkumų, tačiau teisėjų kolegija, atidžiai įvertinusi skundžiamo baudžiamojo proceso teisingumą, sprendžia, kad gynybos teisės vis dėlto nebuvo pažeistos iš esmės, nes pakako procesinių priemonių A. P. parodymų patikimumui patikrinti. Pirmiausiai atkreiptinas dėmesys į tai, kad šie parodymai viso Vokietijos Federacinėje Respublikoje vykusio baudžiamojo proceso metu išliko nuoseklūs ir buvo pakartoti baudžiamąją bylą nagrinėjusiame Vokietijos Federacinės Respublikos teisme. Vokietijos Federacinė Respublika yra Europos Sąjungos narė ir Konvencijos dalyvė, taigi šioje valstybėje baudžiamasis procesas vyksta pagal Konvencijos 6 straipsnio reikalavimus. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso, kuriame duoti A. P. parodymai, teisingumas nėra nuginčytas. Nors šio baudžiamojo proceso metu nepavyko užtikrinti gynybos galimybės apklausti A. P., tačiau pastarojo tapatybė yra žinoma, taigi gynyba turėjo galimybę ginčyti paties A. P. ir pastarojo parodymų patikimumą bei pateikti savąją įvykių versiją ir ją patvirtinančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, pripažindamas A. P. parodymus patikimais, pagrįstai nusprendė, kad šiuos parodymus patvirtina kiti teisiamojo posėdžio metu išnagrinėti įrodomąją reikšmę turintys duomenys, kuriuos gynyba galėjo ginčyti – A. P. administruojamoje duomenų bazėje, susirašinėjimuose tarp A. P., J. M. ir nenustatytų tapatybių asmenų nurodyti duomenys apie J. M. užsakytas prekes, jų kainas, asmenis, vykdančius „dropo“ funkcijas, siuntų sekimo numerius, taip pat asmenų, vykdžiusių „dropo“ funkcijas - A. P., D. D. ir R. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai apie jiems adresuotų siuntų atsiėmimo ir perdavimo M. A. aplinkybes, AB „Lietuvos paštas“ pateikti duomenys apie siuntas atsiėmusius asmenis, kratų, apžiūrų metu surinkti duomenys apie M. A. laikytas prekes. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ta aplinkybė, jog M. A. ir jo gynėjas negalėjo užduoti klausimų A. P., nepažeidė BPK 44 straipsnio 5 ir 7 dalių bei Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkto, taikomo kartu su šio straipsnio 1 dalimi, nuostatų.

Dėl A. P. parodymų vertinimo

14. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nuosprendį grindė liudytojo A. P. parodymais, duotais ne teisiamojo posėdžio, bet ikiteisminio tyrimo metu, nors teisiamojo posėdžio metu A. P. parodė, jog ikiteisminio tyrimo parodymai buvo išgauti spaudimo būdu: iš tikrųjų darydamas nagrinėjamas veikas jis bendravo su D. D., o M. A. jam niekada nesakė, kad prekės vogtos.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad A. P. buvo laikinai sulaikytas 2016 m. birželio 28 d. 13.00 val. (9 t., b. l. 137-138). Tą pačią dieną A. P. buvo skirta gynėja (9 t., b. l. 168-169), kuriai dalyvaujant 2016 m. birželio 28 d. A. P. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą ir nuo 14.00 val. iki 16.00 val. jis buvo apklaustas (9 t., b. l. 173-176). Apklausos metu A. P. parodė, kad pranešime apie įtarime nurodytas veikas jis darė asmens, pravarde „M.“, nurodymu. Nors teisiamojo posėdžio metu A. P. savo parodymus pakeitė, teigdamas, kad asmenį, pravarde „M.“, jis pažįsta tik iš matymo, o nurodymus atsiimti siuntas jis gaudavo iš D. D., tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad sulaikant A. P. jo asmens kratos metu rastame ir paimtame telefone yra nurodytas kontaktas „M.“ (9 t., b. l. 142-164), kas paneigia teisiamojo posėdžio metu A. P. duotus parodymus, kad asmenį, pravarde „M.“, jis pažįsta tik iš matymo.

16. Iš karto po apklausos - 2016 m. birželio 28 d. 16.05 val. A. P., dalyvaujant gynėjai, buvo parodytos keturių vyrų nuotraukos, vienoje iš kurių kaip asmenį, pravarde „M.“, apie kurį jis davė parodymus, jis atpažino M. A. (9 t., b. l. 177-179). Kitą dieną - 2016 m. birželio 29 d. nuo 14.35 val. iki 15.30 val. A. P., dalyvaujant gynėjai, apklausė ikiteisminio tyrimo teisėja (9 t., b. l. 185-192). Teisėjų kolegija pažymi, kad 2016 m. birželio 29 d. 15.30 val. A. P. buvo paleistas į laisvę (9 t., b. l. 139), o kitą dieną - 2016 m. birželio 30 d. 14.30 val. jis pats savo noru atvyko į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kur pasirašė savo apklausos protokolą, pastarajame nurodydamas, kad protokolas surašytas teisingai ir jis pastabų neturi, taigi teisėjų kolegija teisiamojo posėdžio metu A. P. nurodytus teiginius apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu parodymus jis davė spaudžiamas pareigūnų, vertina kritiškai – parodymus, nors ir būdamas laikinai sulaikytas, jis davė dalyvaujant gynėjai, o ikiteisminio tyrimo teisėjos darytos apklausos protokolą jis perskaitė ir, turėdamas galimybę pareikšti pastabas dėl protokole nurodytų aplinkybių, jis jokių pastabų nepareiškė jau būdamas paleistas į laisvę, kas paneigia A. P. teiginius apie policijos pareigūnų jam duodant parodymus darytą neteisėtą poveikį.

17. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad M. A. kaip asmenį, kurio nurodymu iš pašto atsiiminėdavo iš užsienio siunčiamas siuntas ir kuriam šias siuntas atiduodavo, ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir R. S. bei D. D. ir, nors teisiamojo posėdžio metu apklausti šiuos asmenis nebuvo galimybės (dėl jų mirties), tačiau šie ikiteisminio tyrimo metu R. S. ir D. D. duoti parodymai teisiamojo posėdžio metu buvo ištirti ir skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, konstatavo, kad R. S. ir D. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai patvirtina ikiteisminio tyrimo, o ne teisiamojo posėdžio metu duotus A. P. parodymus, taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas teisėtai ir pagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu A. P. duotais parodymais ir konstatavo, jog A. P. iš užsienio jam siųstas siuntas atsiėmė M. A. nurodymu ir šias siuntas atiduodavo M. A..

Dėl M. A. tiesioginės tyčios ir dalyvavimo organizuotoje grupėje

18. Vertindama apelianto teiginius apie tai, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad M. A. žinojo, jog prekės perkamos vogtais duomenimis, ir sąmoningai dalyvavo schemoje, teisėjų kolegija pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys, atitinkantys įrodymams keliamus reikalavimus, patvirtina tokią nusikalstamos veikos grandinę: asmuo, norintis pigiau įsigyti prekę, vadinamas „bajeriu“ (angl. „buyer“; nagrinėjamoje byloje juo buvo J. M.), naudodamasis susirašinėjimui skirtomis programomis, iš A. P. administruojamoje duomenų bazėje nurodytų elektroninių parduotuvių išsirenka ir užsako prekes, kurias už tam tikrą iš anksto sutartą mokestį, naudodamiesi neteisėtu būdu įgytais svetimais duomenimis, pakankamais finansinėms operacijoms inicijuoti, iš minėtų parduotuvių įgyja asmenys, vadinami „staferiais“ (angl. „stuffer“) arba „k“ (angl. „carder“; nagrinėjamoje byloje jų tapatybės nenustatytos); „bajeris“ (J. M.) minėtoje A. P. administruojamoje duomenų bazėje nurodo žmogaus, kuriam turėtų būti siunčiamos jo užsakytos ir „k“ įgytos prekės, vadinamo „dropu“ (angl. „drop“; nagrinėjamoje byloje šešiais atvejais iš septynių (epizodai Nr. 2-7) juo buvo A. P., o vienu atveju (epizodas Nr. 1) – nenustatytos tapatybės asmuo), duomenis – vardą, pavardę ir adresą; „k“, įgijęs „bajerio“ (J. M.) užsakytas prekes, pastarąsias konspiraciniais tikslais iš pradžių siunčia Vokietijos Federacinėje Respublikoje reziduojančiam „dropui“, kuris, perklijavęs siuntą identifikuojančius lipdukus, pastarąją siunčia „bajerio“ (J. M.) nurodytam „dropui“, kuris šią siuntą pašte atsiima ir perduoda „bajeriui“ (J. M.), kuris vėliau šiomis prekėmis disponuoja savo nuožiūra. Apie šį nusikalstamą prekių įgijimo mechanizmą Vokietijos Federacinės Respublikos teisėsaugos pareigūnams ir teismui detaliai papasakojo A. P., kurio parodymais, kaip minėta, pagrįstai rėmėsi skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas; šiuos A. P. parodymus patvirtina susirašinėjimai tarp A. P., J. M. ir nenustatytų tapatybių asmenų.

19. Apeliantas teisus teigdamas, kad A. P. nenurodė M. A. kaip asmens, dalyvavusio minėtame nusikalstamame prekių įgijimo mechanizme; M. A. neminimas ir minėtuose susirašinėjimuose. Visgi teisėjų kolegija pažymi, kad A. P. nurodė, jog be „bajerių“, „staferių“ („k“) ir „dropų“ nusikalstamame mechanizme dalyvavo ir asmenys, vadinami „dropholderiais“ (angl. „dropholder“), kurie užverbuodavo „dropus“ ir šių duomenis dar pradinėje nusikalstamos veikos stadijoje pateikdavo „staferiams“ („k“). Teisėjų kolegija pakartoja, kad nagrinėjamoje byloje šešiais atvejais iš septynių (epizodai Nr. 2-7) „dropu“ buvo A. P., kurio duomenis, kaip ikiteisminio tyrimo metu parodė A. P., žinojo M. A., ir kuriam M. A. kelis kartus pasiūlė už užmokestį nueiti į paštą ir atsiimti siuntą, kurią atiduoti M. A., taigi akivaizdu, kad M. A. įkalbėjo A. P. būti asmeniu, kuriam turėtų būti siunčiamos J. M. užsakytos ir „staferių“ („k“) įgytos prekės, t. y. būti „dropu“, ir kurio duomenis dar pradinėje nusikalstamos veikos stadijoje tiesiogiai ar per J. M. pateikė „staferiams“ („k“). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad M. A. ne tik įkalbėjo A. P. būti „dropu“, bet ir kontroliavo šią jo veiklą: ikiteisminio tyrimo metu A. P. parodė, kad apie tai, jog jo vardu pašto skyriuje yra siunta, jis sužinodavo ne iš pašto skyriaus gavęs pranešimą, bet iš M. A., o pranešimai iš pašto skyriaus apie gautus siuntinius į jo pašto dėžutę ateidavo jam jau būnant atsiėmus siuntinius. Šios A. P. nurodytos aplinkybės patvirtina, kad, viena vertus, M. A. apie A. P. siųstas siuntas sužinodavo anksčiau nei apie jas sužinodavo pats siuntų adresatas – A. P.; kita vertus, apie A. P. siųstas siuntas M. A. sužinodavo dar prieš pašto skyriaus darbuotojams A. P. atsiunčiant pranešimus apie gautas siuntas. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš susirašinėjimo tarp A. P., J. M. ir nenustatytų tapatybių asmenų, J. M. būdavo informuojamas apie A. P. išsiųstas siuntas, kartu pateikiant ir siuntų sekimo numerius, taigi A. P. nurodytos aplinkybės, jas vertinant kartu su minėtu susirašinėjimu, leidžia pagrįstai teigti, kad M. A. iš J. M. ar iš kitų organizuotos grupės narių sužinodavo A. P. išsiųstų siuntų sekimo numerius, kuriais naudodamasis sekė siuntų kelią ir žinojo tikslų siuntų pristatymo į pašto skyrių laiką. Ši aplinkybė pagrindžia išvadą apie tai, kad M. A. dalyvavo organizuotos grupės veikloje, nuo pat nusikalstamos veikos pradžios – prekių užsakymo aktyviai vykdydamas jam priskirtas „dropholderio“ funkcijas: 1) užverbavęs „dropo“ funkcijas vykdžiusį A. P., 2) pastarojo duomenis tiesiogiai ar per J. M. perdavęs kitiems organizuotos grupės nariams - „staferiams“ („k“), kuriems įgijus J. M. užsakytas prekes ir šias išsiuntus „dropo“ funkcijas vykdžiusiam A. P., 3) jis, iš J. M. ar iš kitų organizuotos grupės narių sužinojęs siuntų sekimo numerius, sekdavo siuntų kelią ir, siuntas pristačius į pašto skyrių, 4) jis, kontroliuodamas „dropo“ funkcijas vykdžiusį A. P., pastarąjį nuveždavo į pašto skyrių, nurodydamas A. P. siuntas atsiimti ir pastarąsias perduoti jam, o A. P. siuntas atsiėmus ir pastarąsias perdavus jam, 5) jis šias siuntas paimdavo ir nusiveždavo į savo naudojamas patalpas, kur šias siuntas laikė. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, esą M. A. nežinojo apie daromas nusikalstamas veikas ir sąmoningai nedalyvavo nusikalstamoje schemoje – kaip matyti iš M. A. veiksmų, M. A. aktyviai dalyvavo visame šiame nusikalstamame prekių įgijimo procese nuo pradžių – J. M. užsakant prekes ir nurodant „dropo“ adresą, iki pabaigos – įgyjant realią galimybę šiomis prekėmis disponuoti, taigi M. A. veiksmai patvirtina, kad jis žinojo nusikalstamos veikos mechanizmą ir aktyviai siekė šioje veikoje dalyvauti. Vadovaudamasi šiais argumentais teisėjų kolegija atmeta ir apelianto teiginius, esą M. A. sukčiavimo veiksmuose (apgaulėje) nedalyvavo, o prisijungė tik post factum siuntos logistikos ir saugojimo etape, dėl ko jo veiksmai su jau nusikalstamu būdu gautu turtu (jo gabenimas, saugojimas, realizavimas) turi būti kvalifikuojami ne kaip bendrininkavimas pirminiame nusikaltime (sukčiavime), o kaip savarankiška veika – nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas (BK 189 straipsnis): atkreiptinas dėmesys į tai, kad J. M. ir M. A. ne siekė disponuoti kitų organizuotos grupės narių nusikalstamu būdu jau įgytomis prekėmis, bet šias prekes užsakė iš parduotuvių, kurių sąrašas buvo patalpintas A. P. administruojamoje duomenų bazėje, taigi šios prekės buvo nusikalstamu būdu įgytos būtent J. M. ir M. A. nurodymu. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad dar pradinėje stadijoje - užsakydamas prekes J. M. jau turėjo nurodyti „dropą“, kuriam šios prekės turėjo būti išsiųstos, taigi ši nusikalstama veikla objektyviai negalėjo būti įvykdyta be aktyvių M. A. veiksmų dar pradinėje šios veiklos stadijoje verbuojant „dropą“.

20. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje šešiais atvejais iš septynių (epizodai Nr. 2-7) „dropu“ buvo A. P., kurį užverbavo M. A., o vienu atveju (epizodas Nr. 1) „dropu“ buvo nenustatytos tapatybės asmuo. Baudžiamojo proceso metu nebuvo nustatyta minėto „dropo“ funkcijas vykdžiusio asmens tapatybė ir šis nebuvo apklaustas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso metu buvo nustatyta, jog 1) turtas – vaikiškas vežimėlis „Diamond KnorrBaby“ buvo įgytas analogišku nusikalstamu būdu – J. M. užsakymu sukčiaujant pateikus save kaip elektroninės mokėjimo priemonės naudotoją, 2) minėtas nusikalstamu būdu įgytas turtas buvo rastas M. A. naudojamose patalpose, taigi skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, nustatęs J. M. ir M. A. modus operandi – nusikalstamų veiksmų turinį ir pobūdį vykdant jiems priskirtas funkcijas kituose nusikalstamos veikos epizoduose, šiuos duomenis sugretinęs su duomenimis, susijusiais su pirmuoju nusikalstamos veikos epizodu, pagrįstai konstatavo, kad J. M. ir M. A. nusikalstamai analogišku būdu veikė ir pirmajame epizode.

21. Kvestionuodamas skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo išvadą dėl M. A. kaltės jo gynėjas nurodo, kad J. M., būdamas M. A. kaimynas ir pažįstamas, nurodė užsiimantis elektronine prekyba ir siekdamas optimizuoti mokestinę naštą bei išvengti problemų muitinėje arba dėmesio iš Valstybinės mokesčių inspekcijos dėl didelio siuntų kiekio vienam asmeniui; J. M. aiškinimas, kad prekės pigesnės dėl „mokestinių niuansų“ ar „didmeninių kiekių“, paprastam asmeniui, neturinčiam specifinių žinių, atrodė įtikinamas; M. A. nurodyta versija, jog jis tikėjo J. M. pateikta informacija apie prekybą ir mokestinius niuansus, todėl padėjo sandėliuoti prekes ir galėjo rekomenduoti žmones siuntoms atsiimti, nesuvokdamas tokio pobūdžio veiksmų galimos kriminalinės kilmės, yra logiška ir atitinka faktinius duomenis.

22. Vertindama šiuos apelianto teiginius teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis BPK 301 straipsnio 1 dalimi, teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, tuo tarpu nei ikiteisminio tyrimo, nei teisiamojo posėdžio metu nei J. M., nei M. A. apelianto dėstomų aplinkybių nenurodė: ikiteisminio tyrimo metu tiek J. M., tiek M. A. atsisakė duoti parodymus, tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu M. A. parodė, kad J. M. jo naudojamose patalpose tik saugojo savo (ir vieną kartą jo) atvežtas prekes (drabužius, fotoaparatus), taip pat jis kelis kartus iš J. M. pigiau pirko rūbus. Apie jokius mokestinių naštų optimizavimus, problemas muitinėje ar mokestinius niuansus M. A., priešingai nei teigia apeliantas, nepasakojo, taigi apelianto teiginiai, esą pirmosios instancijos teismas šią M. A. poziciją atmetė kaip gynybinę, yra deklaratyvūs.

23. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad, kaip nurodyta AB „Lietuvos paštas“ 2014 m. gruodžio 9 d. pranešime, M. A. nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 8 d. tarptautinių pašto siuntinių negavo ir nesiuntė (8 t., b. l. 54); kaip nurodyta AB „Lietuvos paštas“ 2015 m. gegužės 19 d. pranešime, duomenų apie laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. balandžio 29 d. J. M. iš užsienio valstybių gautas bei siųstas į užsienio valstybes registruotąsias pašto korespondencijos siuntas AB „Lietuvos pašto“ informacinėje sistemoje nėra (8 t., b. l. 153-159), taigi neaišku, apie kokį dėmesį iš Valstybinės mokesčių inspekcijos dėl didelio siuntų kiekio vienam asmeniui apeliantas kalba. Kita vertus, nors apeliantas teigia, kad J. M. galbūt bandė „apeiti“ mokesčius (pavyzdžiui, PVM ar importo muitus), tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad PVM moka ne prekės ar paslaugos pirkėjas, o pardavėjas, taigi neaišku, kokiu būdu J. M. ir M. A., įgydami prekes iš Vokietijos Federacinės Respublikos naudodami nusikalstamą schemą, bandė išvengti mokėti apelianto nurodytą PVM; prekės buvo siunčiamos iš Europos Sąjungos valstybės narės, kas reiškia, kad jokie apelianto nurodyti importo muitai neturėjo būti mokami, taigi apelianto teiginiai apie neva J. M. ir M. A. bandytus išvengti mokėti mokesčius yra deklaratyvūs.

24. Nors apeliantas teigia, kad M. A. nepagrįstai pripažintas veikęs organizuotoje grupėje, kadangi byloje nėra jokių tiesioginių duomenų, patvirtinančių, jog M. A. kada nors tiesiogiai bendravo su A. P., derino nusikalstamus veiksmus ar suvokė jo vaidmenį, tačiau teisėjų kolegija pritaria skundžiamame nuosprendyje išdėstytiems teiginiams, kartojantiems apelianto nurodytame Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendyje išdėstytus teiginius, akcentuojančius šio baudžiamojo proceso metu nustatytą nusikalstamų veikų darymo mechanizmą – nuteistųjų pasiskirstymą konkrečiais vaidmenimis, bendro tikslo siekimo kryptingumą, tarpusavio bendradarbiavimą, naudojant ir elektroninę duomenų bazę, asmenų pasitelkimą tarpinėms užduotims vykdyti, savo tapatybių slėpimą. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad kitoje valstybėje apgaulės būdu elektroninėse prekybos platformose užsakytų prekių siuntimas, jų atsiėmimas bei vėlesnis realizavimas galėjo būti sėkmingai įgyvendintas tik iš anksto suderinus veiksmų planą su Lietuvoje veikusiais J. M. ir M. A., pastarojo veikimas organizuotoje grupėje apima pakankamai ilgą laikotarpį, kas patvirtina, kad „dropholderio“ funkciją atlikusiam M. A. buvo žinomos aplinkybės ir apie apgaulingą prekių užsakymą elektroninėse parduotuvėse, panaudojant svetimų mokėjimo priemonių duomenis, ir apie jų atsiuntimo laiką į Lietuvą.

25. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti ir su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais teiginiais, kartojančiais apelianto nurodytame Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendyje išdėstytus išaiškinimus apie organizuotos grupės narių pažinčių su kitais organizuotos grupės nariais reikšmę įrodinėjant kvalifikuojantį organizuotos grupės požymį: nekartodama šių argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad šie teiginiai yra pagrįsti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad M. A. suvokė priklausantis organizuotai grupei ir aktyviai veikė jos sudėtyje.

26. Vertindama apelianto teiginius, kad M. A. veika turėtų būti vertinama taip pat, kaip Lietuvos apeliacinis teismas vadinamojoje „motininėje“ byloje (Nr. 1A-146-1243/2025) vertino V. G., kuris buvo kaltinamas analogiškais veiksmais – kaip asmuo, padėjęs J. M. atsiimti siuntas, veiksmus, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendžio, V. G., skirtingai nei M. A., buvo kaltinamas atlikęs ne „dropholderio“, bet „bajerio“ funkcijas, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas įvertino tai, kad V. G. kaip „bajeris“ nefigūravo organizuotos grupės naudotoje duomenų bazėje, kurioje paskyras turėjo ir visą prekių siuntimo mechanizmą matė kiti „bajeriai“ (M. A. atliko „dropholderio“ funkcijas, o „dropholderiai“ minėtoje bazėje nebuvo nurodomi). Taip pat, kaip nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendyje, V. G., skirtingai nei M. A., faktiškai dirbo J. M. vadovaujamoje įmonėje, kuri elektroniniu būdu prekiaudavo įvairiomis prekėmis, o susirašinėjimo tarp V. G. ir J. M. turinys patvirtina, kad nuteistieji siekė pirkti robotus siurblius, siuntė pranešimus jais prekiaujančiomis įmonėms į Vokietiją bei aptarinėjo, kaip nupirkti pigiau įvairias elektronikos prekes ir vėliau jas brangiau perparduoti (M. A. faktiškai nedirbo J. M. vadovaujamoje įmonėje, dėl jokių prekių pirkimo su J. M. nesusirašinėjo). Teisėjų kolegija pažymi, kad M. A. veiksmai turėtų būti vertinami ne kaip V. G., bet kaip tuo pačiu Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu nuteisto A. P. veiksmai – minėto baudžiamojo proceso metu nustatyta, kad A. P., kaip ir M. A., atliko „dropholderio“ funkcijas; kaip ir M. A., užverbuotiems „dropo“ funkcijas vykdžiusiems asmenims nurodydavo vykti į pašto skyrius, atsiimti siuntas ir šias perduoti jam. Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu A. P. veiksmai įvertinti kaip atitinkantys nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, taigi apelianto teiginiai apie skundžiamu nuosprendžiu sukurtą netoleruotiną teisinį prieštaravimą toje pačioje byloje vertinant iš esmės tapačias ar labai panašias aplinkybes, sukuriant teisinį paradoksą ir pažeidžiant teisinio tikrumo principą, yra nepagrįsti.

Dėl M. A. skirtos bausmės

27. Vertindama apelianto teiginius, kad dėl per ilgos proceso trukmės M. A. turėtų būti skirta švelnesnė bausmė arba jis turėtų būti atleistas nuo bausmės, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas M. A. skirtinos bausmės klausimą, įvertino ir šio baudžiamojo proceso trukmę – tai, kad nusikalstamos veikos padarytos daugiau nei prieš dešimt metų. Ši aplinkybė kaip tik ir lėmė sprendimą už padarytus nusikaltimus M. A. skirti švelniausias sankcijose numatytas baudos bausmes. Teisėjų kolegija pažymi, kad itin ilgą baudžiamojo proceso trukmę lėmė ir objektyvios priežastys: tirta tęstinio pobūdžio veika, susidedanti iš itin didelio kiekio atskirų epizodų, vėliau ikiteisminis tyrimas dėl J. M. ir M. A. padarytų veikų atskirtas į atskirą. Veikos padarytos veikiant organizuotoje grupėje, tame tarpe ir su kitose valstybėse veikusiais asmenimis, Lietuvoje ir kitose valstybėse pasitelkiant apie nusikalstamą veiką nesuvokusius asmenis, dėl ko baudžiamojo proceso metu buvo būtina kreiptis ir į užsienio valstybių teisėsaugos institucijas. Ikiteisminio tyrimo metu dar iki atskiriant ikiteisminį tyrimą dėl J. M. ir M. A. padarytų veikų buvo atlikta daug procesinių veiksmų, baudžiamasis procesas užtruko ir dėl karantino, paskelbto dėl COVID-19 pandemijos, ir dėl to įvestų ribojimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, švelniausių sankcijose numatytų bausmių paskyrimas M. A. yra pakankama kompensacija už ilgai užsitęsusį baudžiamąjį procesą, baudų dydžiai individualizuoti pagal M. A. veikimo intensyvumą darant nusikalstamas veikas. Dar labiau švelninti M. A. skirtų baudų dydžius pagal baudžiamojo proceso metu nustatytą aukšto organizuotumo nusikalstamą schemą, sistemingą nusikalstamų veikų darymą, nėra pagrindo.

28. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam M. A. už padarytas nusikalstamas veikas skyręs baudos bausmes ir nustatydamas jų dydžius laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, taip pat laikėsi teismų praktikoje suformuluotų reikalavimų dėl kompensacinių priemonių taikymo už pernelyg ilgą baudžiamąjį procesą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio atmesti.

Advokato Viktoro Kičiatovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu ir Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu, J. M. (J. M.) skirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu, J. M. (J. M.) skirtos 1 200 MGL, t. y. 45 192 eurų dydžio baudos pridedant dalį - 500 MGL, t. y. 18 830 eurų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu skirtos baudos ir J. M. (J. M.) skirti subendrintą 1 700 MGL, t. y. 64 022 eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaityti J. M. (J. M.) laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2014 m. sausio 31 d. iki 2014 m. kovo 5 d. (35 paros), vieną parą prilyginant 6 MGL dydžio baudai, ir nustatyti galutinį J. M. (J. M.) skirtos baudos dydį – 1 490 MGL, t. y. 56 113,4 eurų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Audrius CininasMindaugas RažanskasNida Vigelienė