Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. V. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo išdavimo priimti palikimą nepilnamės globotinės vardu, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas, institucija teikianti išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Institucija teikianti išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad įvertinęs pareiškėjos pareiškime teismui pateiktus paaiškinimus ir dokumentus, neprieštarauja dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo išdavimo priimti palikimą ? visa tai nepažeistų E. P. teisių ir geriausių interesų.

5. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas Konstatuoja:

Dėl įstatymo praleisti termino palikimui priimti atnaujinimo

6. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys).

7. Nepriėmus palikimo nė vienu iš nurodytų būdų per įstatymo nustatytą terminą, įstatyme yra įtvirtinta galimybė įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Tokiu atveju jis turi įrodyti, kad praleido terminą dėl svarbių priežasčių, t. y. turi įrodyti, jog tam tikros aplinkybės lėmė, jog jis negalėjo įgyvendinti įstatymo įtvirtintos teisės per nustatytą terminą.

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).

9. Pažymėtina ir tai, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

10. Ištyrus byloje pateiktus dokumentus bei šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus paaiškinimus, nustatyta, kad pareiškėja yra nepilnametės E. P. sesuo. Iš gimimo liudijimo kopijos (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad nepilnametės motina yra G. V., o tėvas P. P.. G. V. ir P. P. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Iš 2022-06-02 medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nepilnametės tėvas P. P. (duomenys neskelbtini) mirė. Palikėjas P. P. testamento sudaręs nebuvo. Vilniaus m. 1-ajame notarų biure nėra užvesta paveldėjimo bylą po palikėjo P. P. mirties. Nepilnametė E. P. yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-17 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nutarta leisti paimti nepilnametę E. P., gim. (duomenys neskelbtini), iš abiejų tėvų G. V. ir P. P.. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) be tėvų globos likusiai E. P. nustatyta laikinoji globa, jos globėja paskirta pareiškėja (sesuo). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skyrius 2020-09-01 priėmė teigiamą sprendimą dėl pareiškėjos K. V. paskyrimo sesers globėja. Taigi pareiškėja, kaip nepilnametės E. P. globėja, yra jos atstovė pagal įstatymą ir gina jos teises ir interesus (CK 3.240 straipsnio 1 dalis).

12. Bylos duomenys tvirtina, kad palikėjo P. P. vaikas E. P. kreipimosi į teismą metu yra nepilnametis, todėl vaiko interesus priimti palikimą po tėvo mirties turėjo globėja, kuri šios pareigos neatliko. Nustatyta, kad terminas palikėjo P. P. palikimui priimti suėjo (duomenys neskelbtini). Pareiškime pareiškėja paaiškino, kad nežinojo, jog per įstatymų nustatytą terminą privalo kreiptis į teismą dėl leidimo priimti palikimą arba atsisakyti priimti palikimą išdavimo. Pareiškėja kreipėsi į notarą, kuris nurodė, jog ji, kaip sesers globėja, visų pirma privalo kreiptis į teismą dėl leidimo gavimo priimti palikimą nepilnametės sesers vardu. Tokiu būdu, per įstatymo nustatytą terminą, pareiškėja nespėjo surinkti visų reikiamų dokumentų į P. P., (duomenys neskelbtini), palikimą.

13. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjos pareiškimą ir jos paaiškinimus, konstatuoja, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo atsisakyti atnaujinti pareiškėjai terminą palikimui priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Teismas pripažįsta, kad viena vertus, įstatymų nežinojimas negalėtų būti pripažinta svarbia priežastimi atnaujinti terminą, kita vertus, daro išvadą, kad pareiškėja dėl teisinių žinių neturėjimo, sąžiningai galėjo klysti dėl būtinybės gauti teismo leidimą priimti palikimą arba atsisakyti priimti palikimą išdavimo globotinio nepilnamečio vaiko vardu. Be to, teismas spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, atsižvelgia ir į tai, jog Nekilnojamojo turto registro duomenimis nuosavybės teisės į turtą (butą) vis dar yra įregistruotos palikėjo P. P. vardu, ginčo tarp šalių (giminaičių) nėra. Kaip minėta nutarties 10 punkte paveldėjimo byla po palikėjo P. P. mirties neužvesta. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja siekia įgyvendinti globotinio nepilnamečio vaiko teises, ir tai taip pat laikytina pakankamai svarbia priežastimi tenkinti pareiškėjos pareikštą prareiškimą. Dar daugiau, terminas praleistas neženkliai, t. y. terminas palikimui priimti suėjo (duomenys neskelbtini), o į teismą su pareiškimu pareiškėja kreipėsi 2022-09-05. Suinteresuotas asmuo Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba savo 2022-10-03 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos nurodomos aplinkybės neginčijo. Duomenų apie tai, kad būtų kilęs ginčas dėl teisės paveldėti nėra, todėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja dėl pareiškėjos pareikšto reikalavimo. Atsižvelgiant į nurodytą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nepilnamečio vaiko interesais, teismas pripažįsta, kad pareiškėja 3 mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, ir yra pagrindas pareiškėjos pareiškimą tenkinti bei šį terminą atnaujinti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Dėl teismo leidimo priimti palikimą globotinio nepilnamečio vaiko vardu išdavimo

14. Įpėdinė E. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė. Pažymėtina, kad nors nepilnametis vaikas yra lygiateisis nuosavybės teisinių santykių subjektas, tačiau dėl visiško civilinio veiksnumo neturėjimo jo nuosavybės teisės įgyvendinimas turi tam tikrą specifiškumą, t. y. nepilnametis vaikas, būdamas nuosavybės teisinių santykių subjektas, turi su turtu susijusias teises bei pareigas, kurias dažniausiai įgyvendina per savo atstovus pagal įstatymą ar jų sutikimu (CK 2.7 straipsnis, 2.8 straipsnis).

15. Nagrinėjamu atveju nepilnametės E. P. vardu globėja (pareiškėja) prašo išduoti leidimą nepilnametės globotinės vardu priimti palikimą po jos tėvo P. P. (duomenys neskelbtini) mirties.

16. Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą nepilnametė E. P. yra palikėjo P. P. pirmos eilės įpėdinis. Taigi ji turi teisę paveldėti mirusio tėvo palikimą, o pareiškėja kaip globotinio nepilnamečio vaiko atstovė, atsižvelgiant į jo interesus, priimti palikimą, atsiradusį po nepilnamečio vaiko tėvo mirties.

17. CK 3.188 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Išankstinė nepilnamečio vaiko teisės paveldėti sąlyga yra teismo leidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-08 apžvalga Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo turtiniuose santykiuose. Publikuota: „Teismų praktika“ Nr. 35, 2011 m.). Teismas spręsdamas klausimą, ar išduoti leidimą priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, atsižvelgia išimtinai į vaiko interesus. Teismas išduoda leidimą tik tuo atveju, jeigu įsitikina, kad sandoris nepažeis nepilnamečio vaiko interesų.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apibendrindamas teismo leidimų išdavimo praktiką, nurodė, kad pareiškėjai prašyme dėl teismo leidimo priimti ir/ar atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, turi nurodyti, kokie civilinių teisių objektai yra paveldimi: materialūs ir nematerialūs dalykai, palikėjo reikalavimo teisės ir prievolės, įstatymų numatytais atvejais – intelektinės nuosavybės objektai ir kitos įstatymų nustatytos teisės bei pareigos (CK 5.2 straipsnio 2 dalis), taip pat pateikti įrodymus apie paveldimo turto sudėtį (pavyzdžiui, išrašus, pažymas, pažymėjimus iš Nekilnojamojo turto registro, Turto arešto aktų registro, komercinių bankų pažymas apie turimus indėlius arba gautas paskolas ir pan.), o prašyme dėl teismo leidimo nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą suinteresuotais asmenimis nurodyti pareiškėjui žinomus palikėjo kreditorius.

19. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų apie palikėjo P. P. paveldimą turtą matyti, kad palikėjo vardu registruotas šis nekilnojamas turtas: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 50 973,00 Eur. Kito paveldėtino turto nenustatyta. Pareiškėjos žiniomis palikėjas turėjo skolą Luminor bank AS Lietuvos skyriui pagal Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos preliminariais paskaičiavimais, kredito likutis šiai dienai yra apie 10 351,00 Eur, tačiau tiklsių duomenų apie skolos dydį byloje nėra. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-12-22 sprendimo, priimto civilinėje byloj Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Kredito likutis 2020-07-16 yra 13 291,11 Eur, o palikėjas P. P. įsipareigoja dengti kreditorinį įsipareigojimą mokėdamas kiekvieną mėnesį po 146,91 Eur. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, pareiškėjos pateikti duomenys apie galimą skolos dydį, yra realūs. Iš Antstolių informacinės sistemos duomenų nenustatyta, kad palikėjo atžvilgiu būtų vykdomas koks priverstinis išieškojimas. Teismų informacinėje sistemoje LITEKO taip pat nėra duomenų apie tai, kad palikėjas P. P. galimai turėtų kitų turtinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi byloje nėra duomenų, kad paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą.

20. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nepilnamečio vaiko interesai, priėmus palikimą nebus pažeisti. Laikytina, kad paveldėtas turtas bus panaudotas nepilnamečio vaiko E. P. interesais. Todėl pareiškėjos prašymas dėl leidimo priimti palikimą nepilnametės globotinės vardu laikytinas pagrįstu.

21. CK 5.53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Palikimo priėmimas pagal apyrašą užtikrina, kad kreditorių reikalavimai, nepriklausomai nuo jų dydžio, galės būti patenkinami tik ta apimtimi, kiek yra paveldėto turto, o į kitą įpėdinio turtą reikalavimai nebus nukreipiami. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismas, siekdamas apsaugoti nepilnamečio vaiko teises, turėtų būti aktyvus (CPK 443 straipsnio 8 dalis, 582 straipsnio 6 dalis) ir, nustatęs, kad palikimas yra apsunkintas kreditorių reikalavimais, privalo svarstyti, ar palikimo priėmimas neturėtų būti atliekamas palikimo priėmimo pagal apyrašą būdu (CK 5.53 straipsnis).

22. Kaip byloje nustatyta, palikėjas P. P. turi kreditorinių įsipareigojimų Luminor bank AS Lietuvos skyriui, todėl siekiant maksimaliai apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, kad galimai jam netektų dengti palikėjo skolų savo turtu, pareiškėjai teismo leidimas priimti palikimą globotinės nepilnametės E. P. vardu išduotinas pagal antstolio sudarytą palikėjo turto apyrašą (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 5.53 straipsnio 1 dalis).

23. Pareiškėjai išaiškintina, kad CK 5.53 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą, todėl ji su pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 576–578 straipsniais, 582 straipsnio 7 dalimi,

nutaria:

tenkinti pareiškėjos K. V. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Atnaujinti nepilnametės E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu įstaymo nustatytą terminą palikimui atsiradusį po P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties, priimti.

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Tenkinti pareiškėjos K. V. prašymą dėl teismo leidimo išdavimo priimti plikimą globotinės nepilnametės E. P. vardu.

Išduoti pareiškėjai K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) leidimą globotinės nepilnametės E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą atsiradusį po palikėjo P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties, įstatymo nustatyta tvarka sudarius turto apyrašą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.