- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-14
- Bylos Nr.
- e2S-944-924/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00414-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Suinteresuotas asmuo
- S. M., R. M.
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“
- Kreditorius
- OÜ Aktiva Finants
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens S. M. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-1799-835/2019 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“, atstovaujančios išieškotoją OÜ Aktiva Finants, prašymą suinteresuotiems asmenims R. M., S. M. ir antstoliui S. V. dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja UAB „Julianus Inkaso“, atstovaudama išieškotoją OÜ Aktiva Finants, kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti skolininko R. M. nuosavybės teisėmis priklausančią dalį sutuoktinės S. M. ½ darbo užmokesčio. Nurodė, kad antstolio S. V. kontoroje vykdomas Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. išduotas vykdomasis dokumentas Nr. L2-791-327/2010 dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. M. UAB ,,Ūkio banko lizingas“ (vėliau pakeitęs pavadinimą į UAB ,,SB lizingas“) naudai. Duomenų, kad po santuokos sudarymo suinteresuotų asmenų teisinis turto režimas būtų nustatytas, antstolis neturi. Duomenų apie suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimą taip pat nėra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. kovo 5 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies; nustatė, kad skolininkui R. M. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine S. M. priklauso ½ dalis S. M. gaunamo darbo užmokesčio pajamų ir kitų joms prilygintų išmokų, gautų laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. spalio 24 d.; kitą prašymo dalį atmetė.
3. Teismas nurodė, kad vykdymo procese buvo nustatyta, jog skolininkas R. M. ir S. M. yra sutuoktiniai, santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė nepasibaigusi, jų dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatytos. R. M. ir S. M. 2018 m. spalio 24 d. sudarė povedybinę sutartį, pagal kurią nuo 2018 m. spalio 24 d. sutuoktinių visos pajamos (piniginės ir natūrine forma) gautos iš sutuoktinio darbinės, intelektinės ar kitos veiklos, taip pat pensijos, pašalpos, dividendai, tantjemos, draudimo bei kitos išmokos, loterijų prizai, patirtos žalos kompensacijos, pajamos iš gyvybės draudimo fondų yra jas gavusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
4. Teismas konstatavo, kad susitarimas dėl pajamų teisinio režimo sudarytas ir notarine tvarka pasirašytas 2018 m. spalio 24 d., jame numatyta, jog susitarimas įsigalioja nuo sutarties pasirašymo momento, juo nekeičiamas turto, įgyto iki sutarties sudarymo, teisinis režimas, todėl šis susitarimas taikytinas tik po jo sudarymo, t. y. po 2018 m. spalio 24 d. gautinoms sutuoktinių lėšoms. Skolininko ir jo sutuoktinės povedybinė sutartis yra sudaryta po skolininko prievolės atsiradimo, todėl turto režimo nustatymas povedybinėje sutartyje negali paneigti kreditoriaus išieškojimo teisės pagal vieno iš sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo iš turto, įgyto iki povedybinės sutarties sudarymo. Teismas darė išvadą, kad iš lėšų, įgytų iki povedybinės sutarties sudarymo 2018 m. spalio 24 d., išieškojimas yra galimas. S. M. gaunamos pajamos nuo santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) iki povedybinės sutarties sudarymo 2018 m. spalio 24 d. yra bendroji jungtinė jos ir sutuoktinio R. M. nuosavybė, todėl yra pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą šioje dalyje ir nustatyti skolininko R. M. turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. spalio 24 d.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo S. M. prašo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartį panaikinti, pareiškėjo UAB „]ulianus Inkaso“ prašymą atmesti. Atskirąjį skundą pareiškėja grindžia šiais argumentais:
5.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad povedybine sutartimi šalių sulygtas susitarimas taikytinas tik po jos sudarymo, t. y. po 2018 m. spalio 24 d. gautoms sutuoktinių lėšoms, o iš lėšų, įgytų iki povedybinės sutarties sudarymo išieškojimas yra galimas. Tokia teismo išvada prieštarauja teisiniam reglamentavimui ir aktualiai kasacinio teismo praktikai.
5.2. 2018 m. spalio 24 d. S. M. ir R. M. sudarė povedybinę sutartį, kuria nustatė turto ir turtinių prievolių teisinį režimą, be kita ko nustatant, kad kiekvieno sutuoktinio pajamos yra jas gavusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Sutartis įsigaliojo nuo jos sudarymo, ji yra patvirtinta notarės, todėl bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigė ir išieškojimas pagal skolininko prievolę į apeliantės darbo užmokestį negali būti nukreiptas.
5.3. Teismas turėjo įvertinti, kad bendro sutuoktinių turto nėra, jis nebeegzistuoja. Negalima nukreipti asmenines skolininko R. M. skolos išieškojimo į jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nes sutuoktiniai nuo santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) iki povedybinės sutarties sudarymo – 2018 m. spalio 24 d. neįgijo turto, kuriam būtų taikomas bendrosios jungtinės nuosavybes teisinis režimas, S. M. gautos pajamos iš darbinės veiklos buvo išnaudotos šeimos poreikių tenkinimui, nei santaupų, nei kito turto, įgyto minėtu laikotarpiu, sutuoktiniai neturi.
Atsiliepimas
6. Pareiškėja UAB „Julianus Inkaso“, atstovaudama išieškotoją OÜ Aktiva Finants, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
6.1. Susitarimas dėl pajamų teisinio režimo taikytinas tik po jo sudarymo, t. y. po 2018 m. spalio 24 d. gautinoms sutuoktinių lėšoms, todėl turto režimo nustatymas povedybinėje sutartyje negali paneigti kreditoriaus išieškojimo teisės pagal vieno iš sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo iš turto, įgyto iki povedybinės sutarties sudarymo. Todėl iš lėšų, įgytų iki povedybinės sutarties sudarymo 2018 m. spalio 24 d., išieškojimas yra galimas.
7. Suinteresuotas asmuo antstolis S. V. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
7.1. Skolininkas su savo sutuoktine 2018 m. spalio 24 d. sudaryta povedybinė sutartis neaptarė pajamų, areštuotų iki šios sutarties sudarymo teisinio režimo. Per laikotarpį iki 2018 m. spalio 24 d. iš skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio 2018 m. spalio 12 d. buvo gauta areštuota 111,18 Eur suma. Šios areštuotos lėšos yra skolininko sutuoktinės darbo užmokestis ir yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jos yra saugomos antstolio depozitinėje sąskaitoje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo 2019 m. kovo 5 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis).
11. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).
12. Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, vadovaujasi Civilinio kodekso trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procese yra nustatoma į areštuotą bendrosios jungtinės nuosavybės turtą įeinanti skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (nors, vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, turi būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialusis ir nematerialusis turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 10 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio turto apimties ir jo vertės; dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; 2016 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016 11 punktas).
13. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos ir pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad antstolio S. V. kontoroje vykdomas Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. išduotas vykdomasis dokumentas Nr. L2-791-327/2010 dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. M. išieškotojo UAB ,,Ūkio banko lizingas“ (vėliau pakeitęs pavadinimą į UAB ,,SB lizingas“) naudai. Antstolio 2019 m. sausio 11 d. patvarkymu, vadovaujantis 2018 m. liepos 11 d. reikalavimo teisių į skolas perleidimo sutartimi, pradinis išieškotojas UAB ,,SB lizingas“ pakeistas nauju išieškotoju OÜ Aktiva Finants. Antstolis nustatė, kad skolininkas yra sudaręs santuoką su S. M., kuri dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir gauna darbo užmokestį. Antstolis 2018 m. rugsėjo 24 d. patvarkymu areštavo skolininko sutuoktinės gaunamas lėšas 738,28 Eur sumai, išskaičiuojant 70 procentų nuo ½ gaunamų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimaliąją mėnesinę algą (toliau – MMA), ir 20 procentų nuo ½ darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA; taip pat 2018 m. rugsėjo 24 d. išsiuntė skolininkui sutikimo formą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkas nepateikė antstoliui nustatytos formos sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, todėl antstolis pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine nustatymo.
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos (išieškotojos) prašymą tenkino iš dalies ir nustatė, kad skolininkui R. M. priklauso ½ dalis S. M. gaunamo darbo užmokesčio pajamų ir kitų joms prilygintų išmokų, gautų laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. spalio 24 d.
15. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog povedybine sutartimi šalių sulygtas susitarimas taikytinas tik po jos sudarymo gautoms sutuoktinių lėšoms, nes povedybinė sutartis, kuria sutuoktiniai nustatė turto ir turtinių prievolių teisinį režimą, be kita ko nustatant, kad kiekvieno sutuoktinio pajamos yra jas gavusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė, įsigaliojo nuo jos sudarymo, todėl bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigė ir išieškojimas pagal skolininko prievolę į apeliantės darbo užmokestį negali būti nukreiptas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
16. Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). CK 3.100 straipsnyje įtvirtinti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindai, vienas jų – sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą (CK 3.100 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
17. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad apeliantė S. M. ir jos sutuoktinis (skolininkas) R. M. 2018 m. spalio 24 d. sudarė povedybinę sutartį, pagal kurią nuo šios sutarties sudarymo momento visos pajamos (piniginės ir natūrine forma) gautos iš sutuoktinio darbinės, intelektinės ar kitos veiklos, taip pat pensijos, pašalpos, dividendai, tantjemos, draudimo bei kitos išmokos, loterijų prizai, patirtos žalos kompensacijos, pajamos iš gyvybės draudimo fondų yra jas gavusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Sutarties 2.8. punktas). Visos prievolės, įgytos nuo minėtos sutarties sudarymo momento, yra to sutuoktinio, kurio vardu jos yra įgytos, asmeninės prievolės. Kiekvienas sutuoktinis už visus savo prisiimtus įsipareigojimus ir visas prievoles atsako tik savo asmeniniu turtu (Sutarties 4 punktas).
18. Taigi, kaip matyti iš povedybinės sutarties sąlygų, sutartimi buvo susitarta, kad atsiradę įsipareigojimai, prievolės bei pajamos, kiekvieno sutuoktinio įgyti nuo sutarties sudarymo momento, yra sutuoktinio asmeninė nuosavybė; kad kiekvienas sutuoktinis asmeniškai atsako už savo prievoles, nepriklausomai nuo tų prievolių atsiradimo pagrindo. Tačiau minėtos sutarties 3 punkte šalys susitarė, jog turtui, įgytam nuo santuokos sudarymo iki šios sutarties įsigaliojimo, taikomos atitinkamos Civilinio kodekso nuostatos dėl turto nuosavybės formos ir turto teisinio režimo (t. y. įstatymo nustatytas turto režimas). Esant tokioms aplinkybėms, apeliantė nepagrįstai teigia, kad sutuoktiniams sudarius povedybinę sutartį, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigė ir išieškojimas pagal skolininko prievolę į apeliantės darbo užmokestį, gautą iki sutarties sudarymo, negali būti nukreiptas.
19. Po sudarytos povedybinės sutarties įregistravimo išieškojimas pagal skolininko R. M. prievoles nebegali būti nukreipiamas tik į vėliau, t. y. po 2018 m. spalio 24 d. gautas apeliantės S. M. pajamas, įskaitant pajamas, susijusias su darbo santykiais, kadangi kiekvieno iš atsakovų pajamos iš darbinės veiklos, gautos po vedybų sutarties sudarymo, nebeturi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės statuso ir, įregistravus vedybų sutartį Vedybų sutarčių registre, nebegalės būti išieškojimo objektu dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių (CK 3.100 straipsnio 7 punktas 3.103 straipsnio 3 dalis, CPK 666 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016 18 punktas, 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-969/2018 27 punktas). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantės, kaip skolininko sutuoktinės, gaunamos pajamos nuo santuokos sudarymo momento (duomenys neskelbtini) iki povedybinės sutarties sudarymo 2018 m. spalio 24 d. yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurioje nustatė skolininko R. M. dalį.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turto dalies nustatymas iš esmės tik individualizuoja skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje ir apibrėžia jo turtinę padėtį, o išieškojimas iš nustatyto skolininko turto (tame tarpe ir turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje) vykdomas tik įstatymų nustatyta tvarka ir dydžiais. Taigi, išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių ar skolininko sutuoktinės turto, o iš skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
21. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias skolininko turto dalies nustatymą (CPK 667 straipsnis), todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.