Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. A. dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad jo pravardė „Šalenga“. Nukentėjusiąją O. B. pažinojo gal savaitė, gal kiek daugiau laiko. Santykiai jų buvo draugiški. Datos neprisimena, kai jis susiskambino su E. L. ir susitarė su draugais pabūti, išgerti, E. L. sakė pasiimti, kokią draugę. Jis paskambino O. B. ir pasiūlė važiuoti. Ji sutiko. Iškylavo jis, E. L., Kęstas, O. B., dar dvi merginos, kurių nežino, viena iš jų buvo Kęsto mergina, kita jos draugė. Prie parduotuvės išgėrė brendžio, alaus ir išsiskirstė. Nuėjo pas O. B. į namus, išgėrė kavos, pabuvo pusę valandos. Po to E. L. atvažiavo ir nuvažiavo prie Paežerių ežero. Ten gėrė, linksminosi. Iš pradžių O. B. buvo su juo, po to E. L. ją kalbino, jis kalbingesnis, jie kalbėjosi, sakė, kad gal jis jai siūlys draugauti. E. L. sakė, kad gal jis norėtų, jis atsakė, kad gerai, vis tiek jis jo draugas. Į rytą, pradėjus švisti, ten palapinių buvo, kažkas pasakė, gal O. B. ar kas, kad gal važiuojam iš ten ir nuvažiavo į kitą vietą, į miškelį. Ten dar turėjo išgerti. Kai išlipo, jis O. B. už rankos laikė, dar atidavė jai telefoną nes buvo pas jį įsidėjusi. Paėjo, niekas jos nenešė, dar pasikalbėjo. E. L. ją buvo apsikabinęs. Jis buvo su džinsais, ne su šortais. Šnekučiavosi, o paskui pamatė, kad O. B. jau su E. L. labiau sutaria, tai jis pasitraukė į aikštelę, o jiedu nuėjo į mišką. Po to sugrįžo E. L. pirmiau, O. B. iš paskos. Jis paklausė, ar ją parvežti namo sakė, kad ne. Jis nežagino O. B. ir seksualiai neprievartavo. Išgėrimo metu prie O. B. niekas nepriekabiavo. Kai ėjo į miškelį visi trys, su E. L. ir O. B., išgėrę buvo, tai sakė gal pasikalbės, pasimylės. Ėjo pasimylėti, sakė, gal jam duos ar ką. Nepasimylėjo. Su E. L. nuėjo nukentėjusioji, o ką veikė, nematė.Ikiteisminio tyrimo metu jam tyrėja sakė, kad kadangi jis nuteistas lygtinai, jei neprisipažins, jam bus blogai. Davė viską surašytą pagal O. B. parodymus ir sakė pasirašyti. Jam spaudimą darė ir jis pasirašė. Tyrėja sakė, kad gaus 10 metų, pabijojo ir pasirašė. O. B. skambino, bet tik paklausti, kaip ji grįžo į namus. Apklausos protokolus pasirašė, jų neskaitydamas. Visi ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai yra melagingi, dabar sako tiesą.

2010-07-13 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. A. parodė, kad susitarus susitikti pasilinksminti, E. L. jo klausė, ar draugė, kurią jis turi pasiimti, yra laisvo elgesio. Jis atsakė, kad ne, nes nebuvo su ja turėjęs lytinių santykių ir niekada jų nesiekė. E. L. pasakė, kad jei sugebės ją nuo jo “nukabinti”, tai galės būti, turėdamas galvoje, kad bendrauti. Būnant prie ežero, prie O. B. pradėjo kabinėtis vaikinas pravarde “Kūzė” ( K. G.) ir E. L., reikalavo lytinių santykių, apipylė O. B. alumi. O. B. nieko nesakė, bet prašė jo vaikinus nuraminti. Merginos kalbėjosi tarpusavyje, juokėsi, bet nesikišo. Prie ežero jis, E. L. ir “Kūzė” susitarė, kad nuveš O. B. į mišką,kur gal būt ji “duos”. Jis sutiko. Jis O. B. pasakė, kad nuveš ją namo, kad viskas bus gerai, nors žinojo, kad nebus gerai. Miškelyje merginos nuėjo atlikti gamtinius reikalus, o jie trys liko prie automobilio. E. L. ir “Kūzė” pasakė, kad “davai darom tvarką”, turėdami galvoje, kad merginą reikia vestis lytiškai santykiauti ir liepė jam tai daryti pirmam. O. B. tylėjo, buvo išsigandusi. Jis ir E. L. paėmė už rankų O. B. ir vedėsi. O. B. nesipriešino, jos jėga nevedė. Vedantis O. B., grįžo merginos ir liko su “Kūze”. Pavedus gal 100 metrų nuo automobilio, E. L. parklupdė O. B. ir pasakė, kad “dabar grauši Šalengai”, liepė jam mautis kelnes, nes ji pačiulps. Jis truputį nusismaukė šortus, liko su apatinėmis kelnėmis, O. B. užsidengė rankomis veidą, pradėjo verkti, tada jis užsimovė šortus, pasakė, kad jam nereikia tų nesąmonių ir nuėjo link automobilio. Lytinio organo nebuvo išsitraukęs, nekišo merginai prie veido. E. B. E. L. visa tą laiką laikė už pečių. Jam grįžus, merginos ir “Kūzė” iš jo juokėsi. Jam nueinant E. L. pakėlė O. B., ar ką sakė, jis negirdėjo, tačiau mano, kad sakyti nieko nereikėjo, nes O. B. buvo labai išsigandusi. E. L. grįžo po 5 minučių, suprakaitavęs, sušilęs ir pavargęs. Visi jį pradėjo erzinti, tačiau jis nieko nesakė. Merginos pradėjo jį raginti, eiti ir pasimylėti su O. B..Jis nuėjęs rado O. B. stovinčią ir verkiančią. Paklausus, kas atsitiko, ji tylėjo. Jis apkabino merginą. Tuo metu dvi merginos atėjo pažiūrėti, pamatė juodu, pradėjo juoktis, šaukti, kad juos reikia palikti. Jis pasakė O. B., kad palauktų, o pats nuėjo prie automobilio, kur “Kūzė” pasakė, kad išvažiuoja, liepė sėsti į automobilį. Dar būnant pavėsinėje, O. B. buvo jam davusi raktus ir telefoną, nes jo kišenės gilesnės. Šiuos daiktus merginai sugrąžino, kai atėjo pažiūrėti merginos, sugrįžus E. L.. O. B. paliko ir išvažiavo. Važiuojant ir erzinant E. L., šis prisipažino, kad mylėjosi su O. Jis “Kūzei” pasakojo, kad O. buvo parklupdyta ir turėjo graužti, bet ji buvo tokia baisi, kad jam “nesistojo”.”Kūzė” sekančią dieną liepė paskambinti O. B. ir išsiaškinti, ar ji neparašė pareiškimą policijai. E. L. bijodamas, kad mergina gali būti parašiusi pareiškimą, siūlė jam meluoti, kad tik ji sutiktų susitikti. Jis skambino, bet telefoną paėmė jos motina, liepė neskambinti, nes pareiškimas jau parašytas. Pokalbį girdėjo “Kūzė” ir E. L., kurie sakė, kad reikia nuvažiuoti, ką nors pasiūlyti, kad mergina neturėtų pretenzijų, bet jie nevažiavo, gėrė. Vėliau jo ieškojo draugai pasitarti, ką kalbėti policijoje. E. L. sakė, kad reikia kalbėti, kad mergina pati to norėjo, kad niekas jos neprievartavo, ji pati jį nusivedė už rankos. Jis pažadėjo taip kalbėti. Susitikus su E. L., jis pasakė, kokius parodymus kiti davė, liepė duoti tokius parodymus, apie kuriuos kalbėjosi, žadėjo pasamdyti advokatę ( b.l.4-6, t.2). 2010-07-19 apklaustas įtariamuoju A. A. parodė, kad E. L. ar “Kūzė” pasiūlė vežti O. B. į mišką ir atlikti su ja lytinius santykius. Jis pritarė, nenorėdamas išsiskirti iš kompanijos. Miške E. L. jo paklausė, ar norėtų, kad jam “pačiulptų”. Jis atsakė, kad nori, tada jis ir E. L. paėmė O. B. už rankų ir nusivedė toliau nuo automobilio. Paėjus gal 50 metrų, E. L. parklupdė merginą, laikydamas ją už pečių,liepė jam nusimauti kelnes ir duoti čiulpti lytinį organą, bet jis tik nusismaukė kelnes, bet liko su glaudėmis. Po to užsimovė kelnes ir nuėjo. Jam nueinant E. L. paėmė už rankos O. B. ir ją nusivedė. E. L. grįžus, jis pasakė, kad jo eilė. Jis nuėjo pažiūrėti, kas atsitiko. Jam priėjus prie O. B., ši jį apsikabino ir verkė. Atvažiavus į mišką, kažkuris iš vaikinų pasakė Onutei, kad jei ji nesutiks duoti, tai ją paliks arba dar toliau nuveš. O. B. visa laiką tylėjo, mano, kad buvo išsigandusi ( b.l.9-10, t.2).

2011-03-23 A. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad susitarė nusivežti nukentėjusiąją į Uosijos mišką, manė, kad gal O. B. sutiks pasimylėti. Iš automobilio O. B. išlipo pati. Į miško gilumą ėjo kartu jis, O. B. ir E. L., norėjo su mergina pasimylėti. Miške E. L. parklupdė O. B. ir liepė jai “čiulpti” jo lytinį organą, tačiau jis buvo nusismaukęs kelnes, o apatinių ne, pasakė, kad nenori ir nuėjo prie automobilio.O. B. savo noru nesutiko oraliniu būdu santykiauti. O. B. užsidengė rankomis veidą ir kūkčiojo. E. L. ją nusivedė toliau į mišką. Grįžus E. L., jis nuėjo prie merginos, ji verkė, apsikabino jį. Jis paklausė jos, kas atsitiko, ji atsakė, kad ją išprievartavo. E. L. grįžęs jam pasakė “eik tu dabar”. Ką E. L. darė su O. B., nesakė, tik numykė, patvirtindamas, kad mylėjosi. Jam įsėdus į automobilį, O. B. liko miške. Miške kažkuris pasakė, kad jei O. B. nesutiks lytiškai santykiauti, bus palikta miškelyje ( b.l. 14-16, t.2).

Kaltinamasis E. L. dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad praeitą vasarą sulaukė skambučio iš A. A., kuris kvietė pabūti gamtoje, išgerti, pabendrauti. Jis savo automobiliu, Gibavičiais, Aura, Karolina nuvyko iki A. A. prie „Norfos“ aikštelės. A. A. sakė, kad dar draugę pasiims. Nuvažiavo prie bendrabučio, A. A. paskambino ir atėjo mergina, kuri įsėdo automobilio gale, susipažino ir nuvyko iki „Širvintos“ parduotuvės. Paskui jam paskambino, kad reikia važiuoti į Pilviškius, nes sugedo automobilis, jis išvažiavo į Pilviškius. Tada pasiėmė K. G. automobilį BMW. A. A., O. B. ir Aurą buvo palikę prie parduotuvės „Širvinta“, o jis, Karolina ir Kęstas, buvo išvažiavę. Po to važiavo jų pasiimti ir naktį juos pasiėmė. Parduotuvėje „Širvinta“ apsipirko ir kažkas pasiūlė į Paežerius važiuoti. Pavėsinėje sėdėjo kokias tris valandas. Vyko pokalbiai. O. B. iš pradžių lyg nedrąsiai, bet po to panelės ją prakalbino. Jam O. B. patiko, pradėjo ją merginti ir gavosi kontaktas. Kai pradėjo švisti, pamatė žmones ir kažkas pasiūlė važiuoti kitur, nes čia žmonės. Galvojo važiuoti į Vilkaviškį, bet užsuko į keliuką, nes merginos į tualetą užsimanė. Merginos nuėjo į tualetą, Kęstas iš viso nėjo, nuėjo atsigulti ir jie paėjo į šoną. Tada O. B. buvo užduotas klausimas pasirinkti, su kuo ji nori būti. Ji apsikabino jį, pasikalbėjo ir susiėmę už rankų nuėjo keliuku. Ten pasimylėjo, jis jos dar paklausė, ar ji nori. Ji pati nusimovė kelnės, jis irgi. Atsistoję pasimylėjo, apsirengė, ji po to nuėjo į tualetą, o jis grįžo. Tada ji pasikeitė, persimainė. Jis, A. A. ir kiti kalbino sėsti į automobilį, bet ji nesėdo, pradėjo eiti link Vilkaviškio, ir jie nuvažiavo. Parvežė kitus namo, jis su A. A. į Virbalį nuvažiavo, po to automobilį atidavė. Jokios prievartos nebuvo, nepastebėjo, kad O. B. būtų išsigandusi. Jam buvo didelė nuostaba, kad taip baigėsi. Jie dar ryte šampaną gėrė, o jau atvyko policija ir išvežė visus, dar girtus apklausinėjo, G. abu apklausinėjo ir jį paskutinį. Automobilį tada vairavo jis. Kur važiuoti iš Paežerių, gal merginos pasiūlė, o kur pasukti mintis gimė staiga. Važiavo, merginos užsimanė į tualetą, ir jis pasuko į keliuką. Su A. A. pokalbio dėl parodymų davimo nebuvo. Kai ėjo į mišką, O. B. nebuvo išsigandusi, kalbėjosi. Jis ją matė pirmą kartą. Per visą vakarą O. B. niekas neužgauliojo, apsikabinimai gal buvo. Jis buvo ją apsikabinęs pora kartų. Pokalbio su A. A. ir Gibavičium apie lytinius santykius nebuvo. Tokia tema nebuvo kalbama. Iki Paežerių O. B. buvo daugiau su A. A., o po to su juo. Lytiniai santykiai gavosi taip, jis pasiūlė, ji sutiko ir įvyko abipusiu sutikimu. Nesuprato, kodėl ji pasikeitė, kodėl nesėdo važiuoti. Nuėjo į tualetą ir grįžo persikreipusi, persimainiusi, susiraukė. Nenorėjo bendrauti su juo. Jis nežino kodėl. Dėl santykių jis jos paklausė, buvo užduotas klausimas ar ji nori su juo pasimylėti, ji atsakė taip, ir jis suprato, kad nori. Pavėsinėje, prie ežero, buvo apie tris valandas. Buvo išėję gal iki tualeto, už kampo, kaip gamtoje. Buvo mėnulis, pilnatis ir kaip vasarą pakankamai šviesu. Jis buvo išgėręs gal tris stiklines alaus.

Nukentėjusioji O. B. parodė, kad kaltinamąjį A. A. pažįsta, kaltinamojo E. L. nepažinojo. Su A. A. susipažino 2010 metų vasarą. Tuo metu gyveno pas seserį, susipažino per sesers pažįstamus, vėliau sesuo davė A. A. jos telefono numerį ir A. A. jai paskambino, pradėjo bendrauti su A. A.. Jis ateidavo į sesers bendrabutį, normaliai bendravo, nebuvo jokių priekabiavimų. Vieną vakarą jis paskambino apie 21.30 val. ir pasiūlė susitikti. Sesuo jai sakė, kad jau vėlu ir gal geriau neiti, bet ji sutiko, nes jokių blogų minčių nebuvo. A. A. jai sakė, kad bus tik jis ir draugė su draugu. Siūlė pabūti, pasivažinėti po miestą. Ji perspėjo, kad jai reikės anksti keltis į darbą ir prašė, kad parvežtų iki 23 valandos. Jis prižadėjo, kad parveš. Ji susiruošė ir apie 22 val. išėjo į lauką. Jie atvažiavo prie sesers bendrabučio, įlipo į automobilį ir jų ten buvo daugiau nei buvo sakes A. A.. Buvo dvi panelės, A. A., E. L. ir dar vienas vaikinas, bet ji jų nepažinojo nei vieno, pirmą kartą matė. Atvažiavo su lengvuoju automobiliu, viena panelė sėdėjo vaikinui, su sportine apranga, ant kelių, kita irgi vaikinui ant kelių, jį vadino „pute“. Ji įsėdo automobilio galą prie A. A.. Pasivažinėjo ir nuvažiavo prie baro „Širvinta“ Pietario gatvėje. Ten ji, A. A., vaikinas, kurį vadino „pute“ ir jo mergina išlipo, o kiti išvažiavo į Pilviškius. Ar mašina sugedo ar ką, bet jie išvažiavo. Išvažiavo E. L. ir vaikinas su treningu ir panelė, o juos paliko prie „Širvintos“. Ten nusipirko „Tauro“ alaus butelį ir gėrė prie paradinių durų. Po to, kad kas neužkabintų, nuėjo už pastato, ant rampos ir ten toliau baliavojo. Laikas nuo laiko skambino E. L. ir klausė kur randasi, kada grįš, nes jau ilgokai užsibuvo. Jam sakydavo, kad tvarko automobilį. Jie sėdėjo ir gėrė. Po to tas „Putė“ pasiskambino draugui „Lazei“, kad jį su drauge parvežtų, nes jau vėlu. Ten dar atvažiavo kita kompanija, kitų žmonių, kurių nepažįsta. „Putė“ pasiskambino „Lazei“, kad juos pasiimtų ir jie išvažiavo, o ji su A. A. liko ir kurį laiką laukė. Dar priėjo tie kiti vaikinai ir „Šalenga“ su jais dar gėrė, nes lyg buvo vieno iš jų gimtadienis. Jau buvo vėlu ir tie vaikinai baigė gerti, ir išvažiavo. „Šalenga“ vėl skambino E. L., klausė kada grįš su mašina. „Šalenga“ vadina A. A.. Kai paskambino, tai E. L. dar buvo Pilviškiuose ir ji sake A. A., kad sušalo ir kad eitų pas jos seserį į bendrabutį atsigerti kavos. Nuėjo, ji dar paprašė pas sesers draugą, kad duotų A. A. megztinį apsirengti. Davė tamsų džemperį. Atsigėrė kavos, dar koridoriuj parūkė ir į tą laiką paskambino E. L., kad tempia automobilį iki Virbalio ir tuoj atvažiuos. Išėjo į lauką ir tuoj E. L. grįžo su kitu automobiliu. Iš pradžių dar norėjo likti namie, nes buvo vėlu, o jai į darbą anksti, bet A. A. kalbino dar pabūti. Pagalvojo, kad gal pusvalandį ar valandą dar pabus. Kalbino dar pabūti, pasivažinėti ir nieko blogo nesakė. Susėdo į automobilį, joje buvo E. L.. Nuvažiavo iki „Širvintos“ ir ten susitiko tą “Putę“ su panele. Tarp jų įvyko kivirčas, „Putė“ supyko ant A. A. ir E. L., kad ilgai negrįžo ir juos paliko, pykosi ir po to išsiskyrė. Ji, A. A., E. L. ir vaikinas su treningu ir panele važiavo. Svarstė, kur važiuoti, viena panelė siūlė važiuoti į Vištytį, bet kiti pertarė, kad per toli ir važiavo į pavėsinę keliu link Kybartų. Ten nusuko į šoną duobėtu žvyrkeliu, gal mišku važiavo ir privažiavo du didelius akmenis. Ten pasiliko automobilį, išlipo ir ėjo prie pavėsinės, kuri buvo prie ežero apaugusio švendrais. Ten dar buvo palapinė, matyt, žmonės miegojo prie ežero. Jie nuėjo prie pavėsinės ir ant suoliuko gurkšnojo „Tauro“ alų, sėdėjo iki ryto, net nepastebėjo laiko. Ji sėdėjo prie A. A. ir dar pas jį įsidėjo telefoną, kad nepamestų, jo kišenės didesnės. Sėdėjo linksmai, gurknojo. Po to į rytą jau E. L. pradėjo laistytis alumi. Iš pradžių ant vienos panelės apliejo, po to ant jos ir A. A.. Apsipyko dėl to ir E. L. nustojo laistytis. Pradėjo švisti, A. A. su E. L. nuėjo prie krūmų ir kažką kalbėjosi, o kai paklausė, ką kalba, tai juokėsi ir nieko nesakė. Po to E. L. mėgino ją ant stalo paguldyti ir ji jam sake, ką jis daro. Jis sakė, kad „Šalenga“ už du bambalius alaus pardavė ją jam. Ji pradėjo muistytis ir išsigando, norėjo bėgti, o „Šalenga“ ramino ją, sakė, kad būčiau prie jo ir jai niekas nieko nedarys. Viena panelė sakė važiuoti namo, nes jau rytas ir sėdo į automobile važiuoti link Vilkaviškio. Manė, kad važiuoja link Vilkaviškio. Važiuojant viena panelė sakė, kad važiuojam į mišką ir jie pradėjo visi juoktis. Ji prašė, kad parvežtų namo, bet nevežė, tik tarpusavyje kalbėjosi ir juokėsi, kad į mišką važiuoja. Paskui įsuko į mišką. Toje vietoje buvo tokia laukymė, žolė. Jie visi išlipo, o ji dar sėdėjo ir nelipo. Jie sakė, kad lipčiau iš automobilio. Rėkė kaltinamieji ir viena mergina. Ji vis tiek nelipo, sėdėjo, bet ir vėl liepė lipti lauk iš automobilio. Ji nelipo, ir jie ją ištraukė iš automobilio, parklupdė ant kelių. Ištraukė vienas iš kaltinamųjų, kuris dabar neatsimenu ir parklupdė ant kelių netoli automobilio. E. L. laikė už pečių, o „Šalengai“ liepė čiulpti. „Šalenga“ nusimovė kelnes ir išsiėmęs savo organą kišo jai į burną. Ji jį nustūmė nuo savęs ir po to E. L. paėmęs už pečių, o A. A. už liemens nešė ją į tą laukymę. Tada „Šalenga“ nuėjo toliau, o E. L. atliko aktą. Jis jai per prievartą numovė kelnes ir stipriai laikė, kad niekur nepabėgtų. Jie abu stovėjo. Jai tą dieną turėjo būti mėnesinės ir kai jis ją išprievartavo, atliko lytinį aktą, nuėjo prie kitų. Tuo momentu kai jis darė aktą tai tos panelės stovėjo toliau ir žiūrėjo, nepadėjo jai nei viena, stovėjo ir žiūrėjo. Jai liepė nebėgti, nešaukti ir sakė, kad pereis visi iš eilės per ją. Ji tuo momentu išsigando. O kai lenkėsi kelnių apsimauti tai pamatė, kad įklotas, kurį buvo įsidėjusi į apatines kelnaites, suteptas ir nuo to momento prasidėjo mėnesinės. Apsimovė kelnes ir E. L. liepė jai eiti prie kitų. Kai nuėjo prie jų tai atėjo A. A. ir liepė eiti į mišką, link laukymės ir ten šakų buvo. A. A. jai nieko nedarė, tik sakė stovėti, kad kiti galvotų, kad jis kažką daro. Taip buvo kokias dvi minutes ir atėjo tos panelės pažiūrėti ar jis jai ką daro. Jos pamatė, kad jis man nieko nedaro ir pradėjo juoktis. Tada A. A. ją paliko prie tų šakų ir nuėjo, ir jie susėdę į automobilį ją paliko, nuvažiavo. Jai liepė pėsčiai pareiti. Ji išsigando, išėjo iš laukymės ir pradėjo eiti automobilio vėžėm. Norėjo paskambinti tėvams, bet apsižiūrėjo, kad neturi telefono. Grįžo į tą vietą, kur viską jie darė ir žolėje rado savo telefoną. Tėvams neprisiskambino ir ėjo link pagrindinio kelio, link Kybartų. Pamačiusi, kad automobiliu važiuoja pagyvenę žmonės, sustabdė, kad parvežtų į Vilkaviškį ir parvežė ją, ne iki miesto, bet netoli ir parėjo pas seserį. Jai viską papasakojo ir ji paskambino tėvams, dar ji prašė, kad neskambintų, nes bijojo, kad jai nieko nebūtų. Ji pati bijojo, bet sesuo paskambino mamai. Mama tuo laiku dirbo kepykloje ir buvo atvažiavusi į naktinę pamainą, tai atėjo pas seserį į bendrabutį ir liepė jai rašyti pareiškimą. Bijojo, sake mamai, kad bijo, bet mama privertė parašyti ir nuėjo abi į policiją, ir parašė pareiškimą. Su A. A. jie tik bendravo apie dvi savaitės. Su juo lytinių santykių neturėjo per tą laiką.Kai atėjo pas seserį apsišilti ir išgerti kavos, tai buvo jau po 23 valandos. Sesuo dar jai sakė, kad likčiau namie nes vėlu, bet ją kalbino, kad dar pabūtų, sakė, kad nieko nedarys, niekur neveš ir ji sutiko, galvojo dar kokią valandą pabus ir viskas.Tą vakarą buvo gėrusi „Tauro“ alaus. Jautėsi kažkiek apsvaigusi,bet ne visiškai. Per visą vakarą, iki nusikaltimo, buvo išgėrusi, gėrė iš vienkartinio puodelio, bet kiek nepamena. Puodeliai vienkartiniai maži. Kokio stiprumo alus nežino, jai atrodo, kad raudona etikete „Tauro“. Kai jie atlikinėjo veiksmus,ji mėgino gintis, bet jai nieko neišėjo. Visų pirma išsigando, nes jai niekada to nebuvę gyvenime. Prašė, kad vežtų namo ir nieko nedarytų, nes išsigando ir dar automobilyje būnant prašė, kad vežtų namo. Kai buvo su E. L. tai mėgino išsisukti, apsiginti, o kai pradėjo aktą tai išsigando, žodžiu nieko nesakė. A. A. nepilnai buvo įkišęs savo organą į burną, spėjo nustumti. Jis nusimovė kelnes ir pradėjo kišti, bet ji nustūmė ir ne visą įkišo. Burnoj jau buvo įkišęs, bet nevisiškai, spėjo nustumti. Jis suprato, kad ji nenori, savo noru nebūčiau leidusi, kad jai kažką darytų. Ji jį nustūmė, mėgino pabėgti, bet neišėjo, E. L. ėmė už pečių, A. A. už liemens ir nešė ją, tai kaip reikėjo jai pabėgti? Po šio įvykio jos sveikata pasikeitė. Dar labiau nervuota, pikta, irzli pasidarė ir po to buvo košmarai apie tą dieną, ką jie jai darė. Miegas sutriko, nėjo miegoti, eina pas daktarus, reikia raminančių vaistų. Ir darbe ne taip kaip buvo. Dvigubai greičiau susinervuoja nei anksčiau, be raminančių negali, sukyla nervai, stresas. Ir dabar vartoja raminamuosius vaistus, juos skyrė gydytojai. Iki įvykio naudojo vaistus, bet kitokius. Anksčiau buvo leidžiami ir geriamos tabletės, ji nuo mažens depresija serga. Ir po įvykio naudoja vaistus, dabar stipresnių reikia nes anie nepadeda jau, nes ji suvokia ir supranta, ką jie darė, kai pati išgyveno tuos veiksmus, visą aktą tai niekam nelinkėtų to ką jai darė jiedu. Tai košmaras yra. Po įvykio iki dabar vaikščioja pas psichiatrą. Išrašo vaistų ir gydosi. Lankosi kas mėnesį, išrašo vaistus ir gydosi. Eina pas jį dėl vaistų ir dėl konsultacijų. Pareikštą civilinį ieškinį palaiko. E. L. kai ją nurengė tai įvedė savo lytinį organą į jos organus. Ji balsu nešaukė, tik prašė, kad greičiau namo išleistų, išsigando, jai to niekada nebuvę, labai išsigando. Kai buvo naudojama prievarta tai balsu neišreiškė nieko nes buvo labai išsigandusi.E. L. iki galo atliko lytinį aktą. Suprato tai nes jis išėmęs organą baigė šalia jos su ranka. Po šito įvykio kaltinamieji mėgino bendrauti su ja. E. L. bandė. Paskambino sesei pažįstamas ir jos klausė, kas jai atsitiko, ir sesuo įjungė garsiakalbį. Tas asmuo apsimetė, kad nežino nieko ir bandė išsiaiškinti, po to ragelį perėmė E. L. ir siūlė 30 000 litų, kad atsiimtų pareiškimą. Kai skambino, jau buvau kreipusis į policiją. Su A. A. po to įvykio iš viso nebendravo. Su draugu kartu gyvena nuo 2010 metų spalio mėnesio. Anksčiau tik važinėdavo pas jį, o nuo tada kartu apsigyveno.Dabar jos sveikata blogesnė nei anksčiau. Daugiau domėjosi viskuo, į priekį žiūrėjo, o dabar praktiškai nelabai kuo domisi. Šis nusikaltimas turėjo įtakos, po jo žmonėmis beveik nepasitiki. Nedarbingumą, kai vyko praeitas posėdis, turėjo dėl sveikatos problemų : košmarai prasidėjo, bloga savijauta ir tuo metu laukėsi, bet prarado vaikelį, buvo jau šešių savaičių nėštumas. Savo pareiškimą dėl kaltinamųjų nubaudimo palaiko.

Liudytoja R. B. parodė, kad nukentėjusioji yra jos sesuo. A. A. pasikalbino seserį eiti ir išėjo, po to dar jie naktį buvo grįžę. Prie palangės parūkė, po to gėrė kavos. Ji sesei sakė, kad neitų daugiau nes buvo neblaivi. Bet ji nepaklausė. Kad neblaivi matė, sunkiai ėjo. Grįžo sesė 6 val. ryte, reikėjo į darbą. Ji labai prastai atrodė. Buvo susijaudinusi, nervinga, nekalbėjo ir buvo suodina, susivėlusi. Iš pradžių tylėjo, o po to pasakė, kad išprievartavo. Sakė, kad reikia kreiptis į policiją, bet sesuo bijojo. Sesuo sakė, kad išprievartavo keliese, bet iš pradžių neįvardino kas tokie. Ji sakė, kad išprievartavo ir daugiau nieko nepasakojo, nes jai ir taip buvo sunku.Ji išėjo į darbą, o ji visą dieną išmiegojo, po to vakare mama nuvedė į policiją ir parašė pareiškimą. Ji pati bijojo, sakė, kad jai gali kažką padaryti. Apie tą vakarą sesuo pasakojo, kad gėrė prie „Širvintos“, po to nusivežė į mišką ir ten pardavė už alų, kad dėl alaus butelio ją išžagino. Keliese išžagino nesakė. A. A. seserį pažinojo gal pora savaičių, gal savaitę. Kelis sykius buvo atėjęs į svečius, vasarą sesuo pas ją gyveno. Jai skambino E. N. telefonu nepažįstami vaikinai sekančią dieną ar kelios dienos po įvykio ir siūlė pinigus moralinei žalai atlyginti, kad O. B. atsiimtų kaltinimus. Kokia buvo įvardinta pinigų suma, ji neprisimena, bet suma ją nustebino, buvo pakankamai didelė. Sesuo pasakė, kad pareiškimo neatsiims ir atsisakė pinigų. Pokalbį girdėjo tik ji ir sesuo. Iki įvykio jos sesuo nemėgo kompanijų, būdavo namuose. Po įvykio tapo labai nervinga, greitai supykstanti. Sesuo gydėsi pas gydytojus, gėrė raminančius vaistus. Iki įvykio sesuo nebuvo sveika, tačiau vizualiai to nesimatė. Šiuo metu jau pusmetis kaip O. B. gyvena su draugu. O. B. alkoholio vartodavo mažai, išgerdavo su šeima labia nedaug. Sesuo save laikė sveika. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais sutinka, daug laiko praėjo, gali visko neprisiminti.

Kadangi liudytojos parodymai neatitiko ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų toje dalyje, kur O. B. pasakoja apie ją išžaginusius asmenis, buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai : 2010-09-17 liudytoja R. B. parodė, kad sesuo O. B. iš namų išvyko kartu su A. A.. Sesuo sugrįžo namo apie 5-6 val. ryte. Jos rūbai buvo nešvarūs, ji buvo susivėlusi, išsigandusi. Ji sakė, kad du vaikinai ją pasiėmė ir nusinešė, kad visi žiūrėjo kaip ją prievartauja, kad ją prievartavo miške ir namo jau nevežė, kad jai ten buvę vaikinai sakę, jog ją pardavė už alų ( b.l. 112-114, t.1).

Liudytojas V. G. parodė, kad A. A. pasikalbino nukentusiąją. Ji atėjo ir visi važiavo prie „Širvintos“ parduotuvės. Ten jis, nukentėjusioji ir A. A. liko, o kiti išvažiavo, jis nežino kur. Po to jį prie parduotuvės pasiėmė draugas ir jie iš ten išvažiavo. Ir viskas, tuo jo žinios baigėsi, nes jis daugiau nedalyvavo tame veiksme. Tą vakarą išvažiavo su E. L., buvo jo brolis. Kartu su E. L., broliu Kęstu ir A. A. važiavo į miestą. A. A. pasikalbino draugę ir prie parduotuvės trise laukė. Gėrė ir laukė, kol sugrįš E. L. su draugu. O po to jis išvažiavo, kur išvažiavo, neprisimena.

Kadangi liudytojas neprisiminė aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, buvo pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai : 2010-07-07 liudytojas V. G. parodė, kad 2010-07-01 vakare Vilkaviškio mieste jis buvo susitikęs su E. L., A. A., kitais draugais, kartu buvo ir A. A. draugė. Vėliau jis su Dariumi išvažiavo. Kitą rytą Edvardas su Aivaru, jam pasakojo, kad Aivarui jo draugė čiulpė lytinį organą. Aivaras norėjo sakyti, kad ir Edvardas kažką darė su jo drauge, tačiau Edvardas jį nutildė. V. G. suprato, jog Aivaras norėjo pasakyti, kad Edvardas su jo drauge užsiiminėjo seksu ( b.l. 115-117, t.1).

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas parodė, kad neprisimena, ką jam pasakojo A. A., viskas įvyko pries metus, negali teigti, kad taip buvo. Parodymų davimo metu buvo neblaivus. Savo girtumą įvertina 1,5 promilėm.

Liudytojas K. G. parodė, kad beveik nieko neprisimena. Gėrė Paežeriuose prie pavėsinės, po to išvažiavo į Pilviškius. Po to sugedo automobilis ir grįžę vėl gėrė. Daugiau neprisimena. Važiuoti gerti visi buvo susitarę, važiuoti švęsti. Susitiko ir susitarė, neatsimena, kas ką sakė. Neprisimena, ar pats išvažiavo iš namų, ar vienas, ar su broliu. Gėrė visi, kurie buvo: E. L., „Šalenga“, jis, jo brolis, K., dar viena mergina, jos vardo neprisimena, lyg O. Gėrė pavėsinėje Paežeriuose, o po to išvažiavo, o jie irgi išvažiavo prie parduotuvės. Po to paėmė juos ir nuvažiavo į Paežerius. O po to nuvažiavo į mišką, neprisimena kokį ir kur, ir ten jau neatsimena, nes jam atrodo, kad miegojo. Po to iš miško išvažiavo namo. Išvažiavo visi, išskyrus Onutę, ji liko miške. Kodėl ji ten liko, nežino, neprisimena, nes seniai buvo ir daug gėręs buvo. Jei miegojo, tai jau daug gėręs buvo. Visko gėrė: alaus, degtinės.Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, su jais liudytojas sutiko.

Kadangi liudytojas neprisiminė aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, buvo pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai : 2010-07-07 liudytojas parodė, kad 2010-07-0, jis kartu su E. L., A. A., K., A. ir A. drauge, nuvyko į Paežerių kaimą, prie ežero. Ten jie vartojo alkoholį. Pamena, kad ar A., ar E., A. draugę juokais buvo pasiguldę ant stalo. Vėliau visi susėdo į automobilį. Po to, kažkaip atsidūrė miške, kur išlipus iš automobilio, visi gėrė alų. Kažkuriuo momentu A. su E. griebė į glėbį A. draugę ir ją nusinešė toliau tarp medžių. Kas ten vyko, nematė. Po kurio laiko, prie automobilio sugrįžęs A. su E. pasigyrė, kad pasimylėjo su ta mergina. Mergina nesėdo kartu važiuoti automobiliu. Mergina neverkė, nesiskundė ( b.l.123-125, t.1).

2011-03-23 apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, K. G. parodė, kad to kas vyko miške jis nematė, nes miegojo automobilyje. Nepamena, kad A. su E. nešė O. B. ir kad jie pasakojo, jog mylėjosi su ja ( b.l.128-130, t.1).

Liudytoja K. K. parodė, kad jos draugas K. G. pasikalbino važiuoti į gamtą. Jis su broliu ir E. L. atvyko, pasiėmė ją su drauge A. ir nuvažiavo į Vilkaviškį. Paėmė „Šalengą“, jis kažkaip susisiekė su O. ir pasiėmė O.. Jos sesuo paprašė nuvežti į Pilviškius ir ji su K. G. ir E. L. važiavo į Pilviškius. Ten sugedo automobilis, vaikinai surado, kad kas partemptų ir Virbalyje pasikeitė automobilį, ir grįžom. Kiek atsimena Vilkaviškyje prie profesinės mokyklos paėmė „Šalengą“ su O. ir važiavo į gamtą, prie „Aukso rago“. Ten šventė, bendravo, gėrė ir po to kažkas pasiūlė į mišką. Nuvažiavo, išlipo iš automobilio visi, ji su A. nuėjo į tualetą ar kur. K. G. miegojo automobilyje. Kai grįžo iš tualeto, grįžo O. su „Šalenga“. Jie sėdom į automobilį, o O. toliau nuėjo. Jie ją dar kalbino važiuoti, bet ji nelipo. Miške O. grįžo su A. A., o E. L. buvo prie automobilio. Ji nežinanti, kodėl O. B. nelipo į automobilį. Prieš jai su A. nueinant į tualetą ir grįžus, ar pasikeitė O. B. nuotaika per tą laiką, nežino. Ji visą vakarą buvo linksma, bendravo, nepastebėjo nieko, kad būtų apsiverkus ar panašiai. Ji su A. tualete galėjo užtrukti mažiau nei pusvalandį, nes dar rūkė. Sėdant į automobilį ir važiuojant namo ji negirdėjo pokalbių apie lytinius santykius. Kai su A. grįžo iš miško tai K. miegojo mašinoje, o E. L. stovėjo šalia, o po kelių minučių, gal 10 minučių grįžo O. su „Šalenga“, važiavo namo. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja su parodymais sutiko, tik paaiškino, kad ji sumaišė E. L. su „Šalenga“. Kai grįžo tai nebuvo O. ir „Šalengos“.

Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu 2010-07-09 parodė, kad 2010-07-01 vakare, ji kartu su E. L., K. G., vaikinu pravarde „Salenga" (A. A.), bei A. ir O. nuvyko prie Paežerių ežero, kur visi gėrė alų. Po to, visi nuvažiavo į mišką, kur ji su A. nuėjo toliau nuo automobilio, atlikti gamtinių reikalų. Sugrįžę, rado automobilyje miegantį Kęstutį, „Salenga" sėdėjo automobilyje, o O. ir E. nebuvo. E. su O. sugrįžo. Po to, su O. link miško išėjo „Salenga", bet jie greitai sugrįžo. Visi susėdo į automobilį, bet O. atsisakė sėsti, kalbinama važiuoti kartu nelipo ( b.l.133, t.1).

Liudytoja A. B. parodė, kad jai būnant pas K. K., atvažiavo E. L., Kęstutis ir A. A.. Važiavo į Vilkaviškį, sustojo parduotuvėje ir po to paėmė Onutę. Po to prie parduotuvės ji liko su A. A., Onute, G. V.. Laukė, sėdėjo, kol atvažiuos kiti. V. G. ir dar kažkas gėrė, ji negėrė. V. G. gėrė, Onutė gėrė truputį, o A. A. lyg negėrė. Po to atvažiavo Karolina, K. G. ir E. L.. Važiavo visi į Paežerius ir sėdo prie ežero. Sėdėjo, kalbėjosi, kas gėrė, kas ką veikė. Po to užsimanė į tualetą ir važiavo į mišką. Kokie buvo gėrimai ir kiek jų neatsimena. Buvo alus, gal ir brendžio buvo. Pabuvo gal valandą, gal daugiau. Sėdėjo ten įrengtoje stovyklavietėje. Po to užsimanė į tualetą, o ten nebuvo ir pavažiavo toliau į miškelį, ir su Karolina nuėjo į tualetą. Sustojus miškelyje išlipo ir ji su Karolina nuėjo į tualetą. K. G. paliko miegoti. Jos užtruko, nes dar parūkė. Kai išėjo atlikę reikalus iš to miškelio pamatė, kaip Onutė su A. A. ėjo. Kai grįžo, tai ir Onutė su A. A. grįžo. Toliau sėdo ir važiavo namo. Onutė nevažiavo. Kalbino, bet ji nenorėjo, ėjo, nežino kodėl. Onutė buvo su A. A. apsikabinę. Visi gražiai bendravo. Onutė sėdėjo pas E. L. automobilio priekyje kai važiavo. Kai laukė Onutės, tai su „Šalenga“ kalbėjo apie Onutę, klausinėjo, kas tokia, ir jis pasakojo.Su pagarsintais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais liudytoja sutiko.

2010-07-09 ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. B. parodė, kad 2010-07-01 ji kartu su Karolina, E. L., K., vaikinu pravarde „Šalenga" (A. A.) ir O. nuvažiavo prie Paežerių ežero, kur tarpusavyje bendravo, kai kas vartojo alų, sidrą. Po to, jie nuvažiavo į mišką, kur L. nuėjo į mišką, o paskui jį nuėjo ir „Šalenga" su O. Ji su Karolina nuėjo į kitą pusę atlikti gamtinių reikalų. Jos sugrįžo prie automobilio. O. ir Šalengos nebuvo. Išgirdo, kad O. kažkur už krūmų, jos nesimatė, lyg juokdamasi ji šaukė „Šalenga, Šalenga". Nuėję pažiūrėti, kur sklido garsas, pamatė ją stovinčią apsikabinusią Šalenga. E. L. ten nebuvo. Sugrįžus prie automobilio, atėjo E. L., jis pašaukė „Šalenga pareikit" ir šie abu atėjo , bet O. į automobilį nesėdo, ji pradėjo eiti keliuku. Kalbinama ji nesėdo į automobilį ( b.l.136-139, t.1).

Liudytoja I. B. parodė, kad jos dukra O. B. ryte parašė žinutę į telefoną. Ji apie 9-10 val. ryto ir rado žinutę. Ji tada dirbo ir reikėjo į naktinę pamainą, todėl buvo išjungusi telefono garsą, kad galėtų išsimiegoti. Žinutę buvo parašiusi gal 5-6 valandą. Rado apie 9-10 val. ryto. Rašė: padėkit, gelbėkit, parvežkit į kaimuką. Ir ryte dukra su broliu susirašinėjo, ir iš sūnaus sužinojo. Paskui sesuo Roma patvirtino. Ji tada važiavo anksčiau į darbą ir ją paėmusi užvežė į policiją. Kai pamatė dukrą, išsigando, ji buvo išsigandusi, perbalus, akys lakstė. Sakė niekur nevažiuos, nieko nerašys, nes jie ją suras ir užmuš. Bet įkalbėjo. Kol laukė policijoje, tai ištisai skambino „Šalenga“, kad reikia susitikti, reikia išsiaiškinti, po to ji paėmė telefoną ir pasakė, kad paliktų ramybėje, kad nustotų skambinti. Dukra apie išžaginimą pasakojo labai trumpai. Sakė kad buvo „Šalenga“ ir dar trys vyrai. Sakė kad „Šalenga“ nelietė, bet pardavė už bambalį alaus. Ir dar sakė, kad kol tie kiti žagino, tai visi juokėsi, kiti ir panelės. Vardų neminėjo, smulkiai neklausinėjo. Pasakojo, kad trys. Vienas žagina kiti šone sustoję juokiasi. Ji suprato, kad trise išžagino. Po įvykio dukra pasidarė labai nervuota, jautri, verkia greitai. Norėjo gultis į ligoninę, bet pagalvojo, kad po to negaus darbo, jei bus įrašas apie gydymąsi. Dabar ji po operacijos, gali būti susiję su įvykiu. Labai nervuota. Anksčiau buvo nervuota, bet ne tokia kaip dabar.Šiuo metu turi draugą, gyvena su juo pusę metų, galvoja sudaryti santuoką. Apie sveikatą kalbėjo su jos draugu, sakė kad keičiasi į gera, bet labai lėtai. Naudojo vaistus dukra nuo depresijos. Gydytoja L. P. skyrė. Anksčiau buvo nuo depresijos gydžiusis. Dabar ją draugas išlaiko, iš to pragyvena. Pati nedirba, buvo įsidarbinusi, bet dabar nedirba. Vienu metu gavo 315 Lt pašalpą, o dabar darbo biržoje registruota ir ieškosi darbo. Jokių išmokų negauna, savo turto ji neturi. Su ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymais sutiko.

2010-09-17 ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad tą dieną anksti ryte apie 5-6 val. ryto, ji gavo dukters O. SMS žinutę, kurioje ji prašė kuo greičiau ją paimti ir parsivežti. Iš dukros R. ir sūnaus A. ji sužinojo, kad O. buvo išprievartauta. Nuvykus pas O. į namus, rado ją visą išbalusią, drebančią. O. jai papasakojo, kad draugas pravarde „Salenga" ją kvietė pasivažinėti, kad jie buvo kažkokioje pavėsinėje, o vėliau kartu buvę vaikinai jai pasakė, kad ją jiems pardavė už „bambalį" alaus. Iš O. pasakojimo ji suprato, kad ją išprievartavo „Uosijos" miške ( b.l. 109-111, t.1).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė V. M. ekspertizės išvadas patvirtino, į klausimus atsakė, kad tiek pirmosios ekspertizės akte, tiek antrosios yra nurodyta, kad nukentėjusioji O. B. serga šizefektiniu sutrikimu depresinio tipo. Šisd sutrikimas pasireiškia depresija ir buvo psichoziniai sutrikimai. Jie pasireiškia haliucinacijomis, kliedesiais, baime, nerimu, bloga nuotaika.Šie požymiai buvo įvykio metu ir tęsiasi tik mažesnėje apimtyje. Šizefektinis sutrikimas tai yra procesinė, kintanti, besivystanti liga. Ji prasidėjo 2005 metais neurozine simptomatika, o po to vis didėjo ir didėjo, kaip sniego gniūžtės fenomenas. Tai yra progresuojanti liga, kurios eiga yra arba greita, arba lėta. Šiuo atveju yra lėta eiga. Tiriamoji yra socialiai adaptuota, yra dalinėje remisijoje, ne pilnoje, bet dalinėje remisijoje ir šiuo metu ji pilnai gali dalyvauti teismo posėdyje ir atsakyti į visus klausimus. Nukentėjusioji šiuo metu, ekspertizės atlikimo metu, neišsakė jokios aktyvios psichinės simptomatikos, ji orentavosi aplinkoje, situacijoje ir visame gyvenime aplamai. Tik dar truputį buvo mąstymo sutrikimas, tas kas yra būdinga šiai ligai, šitam sutrikimui, bet šiaip ji buvo visiškai pilnai adaptuota ir galėjo pilnai atskleisti buvusias objektyvias aplinkybes.-Nukentėjusiosios pateikti duomenys nesikerta su apklausos protokoluose esančiais byloje. Nuo ligos eigos priklauso, kaip atsimenama įvykio aplinkybės. Jei turi atminties sutrikimų, tai be abejo galės neprisiminti, o čia jauna mergaitė. Pirmoji ekspertizė nepaneigė antrosios. Praėjo daugiau nei metai tarp abiejų ekspertizių. Per tą laiką mergaitė dar daugiau pasidarė socialiai adaptuota, pradėjo dirbti, susirado draugą, pradėjo tvarkytis savo gyvenimą ir antros ekspertizės metu liko tik daliniai potrauminio streso sutrikimo sindromai, dar kartais naktimis ji sapnuodavo tas prievartavimo scenas, bet psichinė būsena geresnė. Alkoholio poveikis gali sukelti padidintus sutrikimus, kadangi jau pats psichikos sutrikimas sukelia dezorganizacinį mastymą, dezorganizaciją mastyme, veikloje ir visame kame, o jei dar yra ir alkoholio poveikis, tai žymiai apsunkina padėtį.

Ekspertė psichologė V. J. išvadas patvirtino, į klausimus atsakė, kad nukentėjusiajai diagnozuotas psichikos sutrikimas. Tai šiuo atveju yra svarbūs du dalykai, tai afektinis sindromas ir paranoidinis sindromas. Ir būtent ekspertizės metu reikia žiūrėti, kokia jos afektinė būsena, ar yra depresinis tipas, ar ji dėl emocinės būsenos gali dalyvauti, ir ar yra išreikštas paranoidinis sindromas, ar nėra kliedesių, realybės suvokimo sutrikimo. Tai būna dominuojantys du sindromai. Psichologo ypatumai yra tirti jos afektinę sferą, emocinę būseną. Šiuo atveju paskutinėje ekspertizėje jie rado lengvą depresinį foną ir reiškia dėl tokio išrėkštumo ji gali dalyvauti. Kliedesių kažkokių nebuvo, paranoidinis sindromas nėra išreikštas. Ir trečias dalykas ar ji gali dalyvauti ir duoti parodymus, tai yra pažintinė jos veikla. Tai yra atmintis, mastymas, asociacijos ar tai nėra stipriai išreikšti. Tai tų dalykų nebuvo diagnozuota, nei pažintinės veiklos ryškių sutrikimų, nei afektinio sindromo išreikšto, nei paranoidinio. Dėl to buvo diagnozuota dalinė remisija. Tarp pirmosios ekspertizės ir antrosios yra žymus pagerėjimas. Asmenybės defektas likęs nežymus, ji dirba, stacionarizavimo ilga laiką nebuvo ir ryškaus pablogėjimo nebuvo. Įsidarbinus, adaptuota, pati labai norėjo. Nukentėjusiajai prieš įvykį pablogėjimo būsenos nebuvo. Tik 2007 metais ji yra gulėjusi stacionare, reiškia tada buvo paūmėjimas būsenos, reiškia buvo tam tikras psichozės epizodas ir taip toliau. Ir tie trys metai iki nusikaltimo jos būsena buvo stabili, ji gėrė vaistus ir vaistų pagalba ji funkcionavo pakankamai. Iki šio įvykio ji lankėsi pas psichiatrus ir stacionaro nesiūlė, pablogėjimo būsenos nebuvo, jokių kliedesių, psichozės nebuvo. Dėl duodamų parodymų tikslumo - esminiai dalykai, ką darė su ja, kaip važiavo, kas vyko prie ežero, tos pagrindinės esminės aplinkybės yra tokios pačios. Yra tie patys emociniai išgyvenimai ir esminių pasikeitimų nėra, dalyviai, jos išgyvenimai visa tai sutampa. Jai nustatytas ribotas intelektas. Tas silpnas gebėjimas nusakyti priežasties ryšius gal ir reiškiasi tuo, kad ji gali dažniau pakliūti į tokias situacijas. Lygiai taip pat, kad ji gal nenumatė to įvykio pasirinkdama draugus, važiuodama. Lygiai ir pirmam episode, kai ją apipylė alumi, parvertė ant stalo, tai ji bijojo pajudėti, o draugas paguodė ir ji patikėjo, ir tolesnės eigos ji lyg ir neprognozavo. Tokio defekto pas ją nėra, kad nesuvoktų ką su ja daro. Pažintinės veiklos defekto nėra. Ji suaugusi mergina ir, kad nesuvoktų tokių dalykų, tai nėra jos toks defektas. Dėl ekspertizės 6 ir 7 punktų - dėl tų patologiškų fantazijų, tai jos yra dalis jai konstatuoto psichikos sutrikimo. Kad ir būna remisija, kad ir nebūna paūmėjimo, bet tam tikras defektas vis tiek išlieka. Mąstyme vis tiek yra tam tikri sutrikimai ir asociacijos, jie yra nedideli, bet neatsistato pilnai. Vis tiek jie lieka ir tarpais jos elgesyje, jos sprendimai gali prasilenkti su realybe, kadangi tai yra lėtinė forma ir pilnos remisijos nebūna. O būsenai pablogėjus atsiranda kliedesiai ir neadekvatus realybės suvokimas, bet tuo momentu, nusikaltimo padarymo metu, ypatingo psichikos pablogėjimo nebuvo, neadekvačių fantazijų nebuvo, bet lieka tie asociaciniai ryšiai. Nukentėjusiajai galėjo atsirasti kliedesiai, fantazijos tik paūmėjus būsenai. Tos fantazijos atsiranda tik psichozių metu. Kaip aprašyta eigoje, kad jai visokie vaizdai matosi, kažką girdi, bet tai ne psichozė. Turi būti psichozė, o įvykio metu psichozės nebuvo. Ar galėjo įvykio metu kilti koks pliūpsnis?“ Ne, tada iš karto po įvykio ji būtų neadekvačiai elgusis, kai grįžo į namus. Ji būtų stacionarizuota, o to nebuvo, psichozės nebuvo. Nukentėjuisioji, kaip pasakoja apie savo draugą, tai būtent jis jai tapo parama, jos nepalieka vienos, kas jai buvo labai svarbu, nes ji bijo viena išeiti, bijo viena būti. Nežino, kiek ji gauna paramos iš šeimos, bet kiek supranta, ji iš to draugo gauna didelį supratimą ir palaikymą, draugą susirado ne po dienos, o praėjus pusei metų praėjus. Po įvykio jai buvo išsivystęs tik stiprus stresas ir diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas, bet psichozės nebuvo. Mano, kad ir tyrėjai būtų pamatę, kada būna psichozė, neadekvatus elgesys, nesusikalbėjimas, nerišli kalba ir panašiai, bet to nebuvo ir psichozė po įvykio jai neišsivystė. Išsivystė tik potrauminio streso sutrikimas. Ta prasme realybės supratimas, atspindėjimas jai buvo išlikęs. Buvo tik emocinės būsenos paūmėjimas. Kartais apklausos būna labai tiksliai surašytos. Jie kartais ekspertizės metu nemato tokios rišlios, tikslios kalbos, tiriamasis kalba visai kitaip, bet matomai apklausose derina tą kalbą, terminus. Ji šiaip nevartoja tokių žodžių, bet tai ne vienintelis atvejis. Pas juos apklausose truputį kitaip šneka, nėra taip taisyklingai, gražiai, nuosekliai kaip kartais būna protokoluose užrašyta. Bet esmė lieka ta pati.

Vilkaviškio rajono policijos komisariate 2010-07-02 20.10 val. paimtas iš O. B. protokolas-pareiškimas, kuriame ji nurodė, kad 2010-07-02 apie 04 val., galimai Uosijos miške, Vilkaviškio r., A. A. liepė jai „čiulpti“, o jai nesutikus, ją išžagino nepažįstamas jaunuolis ( b.l. 1, t.1).

2010-07-19 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra keliukas per mišką ( b.l. 4-6, t.1).

2010-07-03 paimti iš nukentėjusiosios jos įvykio metu vilkėti drabužiai ( b.l.7, t.1), apžiūrėti ( b.l.8-10, t.1).

2010-07-23 iš E. L. paimti drabužiai ( b.l.11, t.1), apžiūrėti ( b.l.12-14, t.1).

Specialistas, atlikęs pateiktų drabužių, tepinėlio, seilių pavyzdžių, tyrimą, išvadoje Nr.S377/10(01) nurodė, kad ant O. B. rūbų rastas sperminis skystis priklauso E. L. su 99,9 % tikimybe, tarp giminystės ryšiais su E. L. pagal vyriškąją liniją su E. L. nesusijusių asmenų. Ant O. B. džinsinių kelnių rastas žmogaus kraujas ir sperminis skystis, kurie atlikus DNR gauti ne mažiau dviejų vyrų Y haplotipai, iš kurių vienas priklauso E. L. su 99,9 % tikimybe, tarp giminystės ryšiais su E. L. pagal vyriškąją liniją su E. L. nesusijusių asmenų, o kitas nepriklauso A. A.. Ant O. B. marškinėlių, liemenėlės spermos nerasta, tepinėlyje su O. B. makšties turiniu spermijų nerasta. Ant O. B. palaidinės dėmių ir sutepimų, tinkančių tyrimui, nerasta ( b.l.20-22, t.1).

Specialistas, atlikęs drabužių tyrimą, 2010-10-07 išvadoje Nr.11-2173(10) nurodė, kad ant E. L. drabužių (bliuzono ir bridžų) rasta šviesiai mėlyno spalvos medvilnės pluoštų, vienodų su O. B. džinsinių kelnių atitinkamais pluoštais. Ant O. B. drabužių (marškinių, marškinėlių, liemenėlės, džinsinių kelnių, kelnaičių) ir ant E. L. drabužių (bliuzono, bridžų) rasta vienodų pašalinių rusvai pilkos spalvos polimerinių pluoštų. Yra tikimybė, kad O. B. drabužiai (marškiniai, marškinėliai, liemenėlė, džinsinės kelnės, kelnaitės) kontaktavo su E. L. drabužiais (bliuzonu, bridžais) ( b.l. 26-29, t.1).

2010-07-09 specialistas objektyviai apžiūrėjęs O. B., išorinių kūno sužalojimų nekonstatavo, nurodė, kad O. B. yra turėjusi lytinių santykių, nėra galimybės nustatyti, kada paskutinį kartą ji turėjo lytinius santykius, lytiniuose organuose sužalojimų nėra ( b.l.65, t.1).

Įtariamasis A. A. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė ir paaiškino, kur E. L. buvo parklupdęs nukentėjusiąją ir vertė oraliniu būdu tenkinti lytinę aistrą, taip pat kur E. L. nusivedė nukentėjusiąją ir kur jis ją po to rado verkiančią ( b.l. 37-39, t.2).

Pagrindinis kaltinamųjų parodymus paneigiantis ir jiems pareikštą kaltinimą prievartiniais lytiniais santykiais patvirtinantis įrodymų šaltinis yra nukentėjusiosios parodymai. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiosios parodymai dėl kaltinamųjų prieš ją atliktų lytinės prievartos veiksmų buvo nuoseklūs, detalūs, netgi atsižvelgiant ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu duotais jos parodymais teismas nesivadovauja, atsižvelgdamas į ekspertų išvadą ( b.l. 103, t.1).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. G. parodė, kad Edvardas su Aivaru, jam pasakojo, kad Aivarui jo draugė čiulpė lytinį organą. Aivaras norėjo sakyti, kad ir Edvardas kažką darė su jo drauge, tačiau Edvardas jį nutildė. V. G. suprato, jog Aivaras norėjo pasakyti, kad Edvardas su jo drauge užsiiminėjo seksu.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas K. G. parodė, kad prie automobilio sugrįžęs Aivaras su Edvardu pasigyrė, kad pasimylėjo su ta mergina.

Nors kaltinamųjų gynėjai tvirtina, kad jokio išankstinio susitarimo išžaginti nukentėjusiąją nebuvo, tačiau, inkriminuojant išžaginimą, padarytą bendrininkų grupe, pakanka nustatyti, jog du ar daugiau asmenų, bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje susitarė šią nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, ir toks susitarimas nebūtinai turi būti išreikštas žodžiu. Susitarti įmanoma ir konkliudentiniais veiksmais, pvz., rodant pritarimą kito asmens veiksmams, atimant nukentėjusiajai galimybę priešintis, rodant pritarimą kito asmens prievartiniams lytinio santykiavimo veiksmams, atliekant pačiam prievartinio lytinio santykiavimo veiksmus, žinant, kad kito asmens veiksmais nukentėjusiajai buvo atimta galimybė priešintis, kaip ir buvo šiuo konkrečiu atveju. Taip pat teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog seksualinio prievartavimo nusikaltimo sudėtis yra formali ir veikos kvalifikavimas pagal BK 150 straipsnį nėra siejamas su veikos padariniais. Baudžiamoji atsakomybė už šias veikas kyla atlikus pavojingus veiksmus ir nepriklauso nuo to, ar atsakomybėn traukiamam asmeniui pavyko patenkinti lytinę aistrą, justi seksualinį pasitenkinimą ar malonumą. Tokie faktai baudžiamosiose bylose dėl žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvės ir neliečiamumo pažeidimo nėra privalomai nustatinėjami. (AT baudžiamoji byla Nr. 2K-63/2008)

Todėl atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu duotus A. A. parodymus, jau kalbantis apie susitikimą, E. L. jo klausė, ar draugė nėra laisvo elgesio. Būnant prie ežero kaltinamieji tarėsi, kad reikia kažką daryti, važiuoti į mišką, kad „ten duos“. Nukentėjusioji parodė, kad būnant prie ežero, kada E. L. ją apliejo alumi, ji pajuto grėsmę, tačiau raminama A. A. ir tikėdama, kad ją parveš į namus, važiavo kartu su kaltinamaisiais. Miške nenorėjo išlipti, todėl buvo prievarta ištraukta iš automobilio ir nunešta į mišką. Šią aplinkybę patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas K. G. parodęs, kad miške E. L. ir A. A. griebė į glėbį ir nusinešė nukentėjusiąją į mišką. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. A. parodė, kad būnant prie ežero, jis suprato, kad su O. B. lytiškai santykiaus ar kitaip tenkins lytinę aistrą, tačiau ramino ir įkalbinėjo nukentėjusiąją, kad viskas bus gerai, ją parveš į namus. Akistatos tarp A. A. ir K. G. metu, A. A. teigė, jog būnant prie ežero, jį pasikvietė Edvardas su K. G., pasitarti ką daryti su Onute. Edvardas pasakė, kad ją reikia vežtis į mišką, kur galbūt ji pati sutiks „duoti". Jei ji būtų pati nesutikusi, tarėsi ją paimti jėga. K. G. viską girdėjo ir pritarė. Nuvykus į mišką K. G. sakė, kad reikia daryti tvarką, turėdamas omenyje, kad Onutę vesti lytiniams santykiams. Tą patį sakė ir Edvardas, jis liepė tai daryti jam pirmam. K. G. neigė A. A. parodymus, teigdamas, kad jis jokių pokalbių negirdėjo, nieko nesitarė ( b.l. 22-24, t.2).

Kaltinamasis E. L. laikėsi versijos, kad su nukentėjusiąja lytiškai santykiavo pačios nukentėjusiosios sutikimu, ji nei žodžiais, nei veiksmais neišreiškė nesutikimo turėti lytinius santykius, atvirkščiai, jam paklausus, ar ji norinti lytiškai santykiauti, mergina davė žodinį sutikimą. Šiuos kaltinamojo parodymus paneigia ir jam pareikštą kaltinimą prievartiniais lytiniais santykiais patvirtina nukentėjusiosios parodymai, ikiteisminio tyrimo metu apklausto kaltinamojo A. A., liudytojo K. G. parodymai.

Byloje nustatyta, kad kaltinamieji prieš nukentėjusiąją naudojo fizinę ( prievartą - ištempė iš automobilio nukentėjusiąją, nusinešė ją į nuošalesnę vietą, parklupdė) ir psichinę prievartą ( paliks miške, liepimas nebėgti, nešaukti, grasinimas, kad “pereis visi iš eilės per ją”), padėdami vienas kitam palaužti jos pasipriešinimą ir paeiliui atlikti lytinės prievartos veiksmus, ir tai reiškė, jog jų bendri veiksmai buvo nukreipti į prievartinį lytinių santykių atlikimą, kiekvienas iš jų suprato bendrai darantys nusikaltimus, numatytus BK 149 ir 150 straipsniuose ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. birželio mėn. 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2012). Todėl nors ir kaltinamasis E. L. seksualiai neprievartavo nukentėjusiosios, o kaltinamasis A. A. neišžagino, tačiau atliko pirminius veiksmus, kurie leidžia kaltinamųjų veikas kvalifikuoti kaip baigtinius nusikaltimus. Išžaginimo ar seksualinio prievartavimo vykdytoju pripažįstamas ir toks bendrininkų grupėje veikęs asmuo, kuris nors ir lytiškai nesantykiavo ar netenkino lytinės aistros su nukentėjusiuoju, tačiau naudojo fizinį smurtą, grasino ar kitais veiksmais atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. gruodžio mėn. 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-545/2011, 2012 m. birželio mėn. 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-321/2012 ).

Esant bendrai tyčiai išžaginti ar seksualiai prievartauti asmenį, besąlygiškas aktyvus pritarimas bendrininkų veiksmams, abejingumas aukos padėčiai leidžia įžvelgti psichinę prievartą prieš nukentėjusįjį arba kitokį atėmimą galimybės priešintis. Kaltinamasis A. A., pasikalbinęs drauge važiuoti nukentėjusiąją O. B., ją ramindamas ir įtikinėdamas, besąlygiškai aktyviai pritarė kaltinamojo E. L. veiksmams dėl merginos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo, E. L. prievarta parklupdžius nukentėjusiąją ir paliepus jam nusimauti kelnes, oraliniu būdu santykiavo su nukentėjusiąja, o kaltinamasis E. L. ėmėsi iniciatyvos ir skatinimo kaltinamajam A. A. seksualiai prievartauti nukentėjusiąją, vėliau pats išžagino merginą.

Tiek nukentėjusiosios, tiek kaltinamojo A. A., liudytojo K. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra įrodymai, kadangi gauti teisėtai ir patvirtina byloje reikšmingas aplinkybes. Liudytojų parodymai, kad jie buvo apklausiami neblaivūs, nepagrįsti, girtumas jiems nebuvo nustatinėjamas, be to, teismas laiko, kad nebuvo pažeisti BPK 11 ir 183 straipsniuose numatyti apklausai keliami reikalavimai, baudžiamajame procese egzistuoja bendra taisyklė: liudytojas turi būti apklausiamas ikiteisminio tyrimo darymo vietoje, tai yra ši taisyklė suprantama, kad liudytojas turi būti apklausiamas, kuo operatyviau.

Kaltinamojo A. A. teiginiai, kad apklausos protokolų neskaitė, jam buvo daromas spaudimas, todėl davęs tokius parodymus, kad jam nedavė perskaityti jo apklausos protokolų, atmestini kaip nepagrįsti, kaltinamasis teisiamas jau ne pirmą kartą, be to, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo suimtas, turėjo teisę pasinaudoti gynėjo paslaugomis.

Šių išvardintų motyvų pagrindu kaltinamieji įvykdė jiems inkriminuotas veikas ir yra baustini.

Dėl bausmės :

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamųjų padarytos veikos priskirtinos tyčiniams sunkiems nusikaltimams. Tai baigti nusikaltimai.

Kaltinamasis A. A. teistas, šias veikas įvykdė, būdamas nuteistas 2010-06-03 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. 1 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d., 5 p., 7 p., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 m., tai yra bausmės vykdymo atidėjimo metu. Kaltinamojo atžvilgiu priimtas ir 2012-09-28 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendis. A. A. baustas administracine tvarka 2009-06-15 pagal ATPK 127str.3d. 2500 Lt bauda, nuobauda neįvykdyta, galiojanti ( ATPK 36str., b.l.46, t.2). Nedirbo ( b.l. 62, t.2), darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius 2009-06-02 ( b.l. 63, t.2), teisiamojo proceso metu vengė atvykti, dėl ko buvo pakeista kardomoji priemonė į suėmimą, paskelbta jo paieška.

Kaltinamasis E. L. anksčiau neteistas ( b.l.105, t.2), administracine tvarka baustas ( b.l.102-104, t.2, 129-132, t.4), santuoka nutraukta 2011-01-22 ( b.l.101, t.2).

Atsižvelgiant į BK 61 straipsnio taisykles, nustatant bausmės dydį, į kiekvieno iš kaltinamųjų vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme – E. L. laikytinas iniciatoriumi, skirtinos vidurkį atitinkančios terminuoto laisvės atėmimo bausmės. BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio aplinkybių nenustatyta.