Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnų veiksmais (neveikimu) laikotarpiais nuo 2021-09-16 iki 2023-04-14.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Taigi, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad pataisos įstaiga arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad, sprendžiant pataisos įstaigos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog ginčo laikotarpiu jam nebuvo užtikrintas privatumas maudantis duše.

Byloje nėra ginčo, jog, pagal Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023-12-20 pateiktą pažymą Nr. RV-23-10951, pareiškėjas nuo 2021-08-30 iki 2021-10-31 Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko sprendimu buvo paskirtas gyventi į 1 būrio 3 patalpą. Pagal Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. gruodžio 7 d. pateiktą pažymą Nr. RV-22-11659, pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko sprendimais buvo paskirtas gyventi: į 11 būrį, 6 patalpą (nuo 2021-10-22 iki 2021-12-02); į 12 būrį, 9 patalpą (nuo 2021-12-02 iki 2021-12-29); į 12 būrį, 8 patalpą (nuo 2021-12-29 iki 2022-01-26); į 12 būrį, 9 patalpą (2022-01-26 iki 2022-03-07); į 12 būrį, 4 patalpą (nuo 2022-03-07 iki 2022-12-14); į 10 būrį, 2 patalpą (nuo 2022-12-14 iki 2023-03-10); į 6 būrį, 11 patalpą (nuo 2023-03-10 iki 2023-03-15); į 5 būrį, 8 patalpą (nuo 2023-03-15 iki 2023-04-05); į 5 būrį, 3 patalpą (nuo 2023-04-14 iki 2023-04-14). Pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko nuo 2021-10-22 iki 2023-03-10 drausmės grupės sąlygomis; nuo 2023-03-10 iki 2023-04-14 (teismo pastaba – pažymoje nurodoma iki 2022-04-14 laikytina rašymo apsirikimo klaida) paprastos grupės sąlygomis (b. l. 17).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl privatumo naudojantis dušu yra pažymėjęs, jog pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo buvimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-10-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016, 2016-10-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016, 2022-06-08 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-43-789/2022). Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti Pravieniškių PN-AK nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-10-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018, 2019-04-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019-12-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019, 2021-02-10 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-172-575/2021, 2021-03-17 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021, 2021-04-28 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-01-21 įsakymu Nr. 1R-25 (redakcija, galiojusi iki 2021-05-26), 17.5 papunktyje buvo numatyta, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į valgyklą, dušą (ne rečiau kaip du kartus per savaitę dirbantys ar užsiimantys individualia darbine, kūrybine veikla nuteistieji, kiti – ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę) <...>. Nuo 2021-05-26 Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių galiojančios redakcijos (neteko galios nuo 2023-01-01) 17.5 papunktyje buvo numatyta, kad nuteistieji išleidžiami į valgyklą, dušą (ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos, – kasdien). Nuo 2023-01-01 įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022-12-30 įsakymo Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“ 24.5 papunktyje numatyta, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų suimtieji ar nuteistieji išleidžiami: į valgyklą, dušą (ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos – kasdien), resocializacijos priemones, susitikimus su gynėju (advokatu ar jo padėjėju).

Byloje pateikta Lietuvos kalėjimų tarnybos Darbinės veiklos organizavimo skyriaus 2024-03-29 pažyma patvirtina aplinkybes, jog pareiškėjas nuo 2023-04-04 iki 2023-06-12 dirbo Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo siuvykloje (b. l. 54). Pareiškėjas teismo posėdžio metu sutiko su atsakovės pateiktais duomenimis, kad jis laikotarpiu nuo 2023-04-04 iki 2023-06-12 dirbo Pravieniškių 1-ojo kalėjimo siuvyklos darbuotoju. Darytina išvada, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dirbo nuo 2023-04-04 iki 2023-06-12, o kitu skundo laikotarpiu, t. y. nuo 2021-09-16 iki 2023-04-04, pareiškėjas nedirbo.

Byloje pateikti Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 5, 6, 10, 11, 12 būrių naudojimosi dušu grafikai bei atsakovės atstovės paaiškinimai, taip pat ir pareiškėjo skunde bei posėdžio metu nurodytos aplinkybės patvirtina, kad tuo metu, kai pareiškėjas nedirbo, duše galėjo nusiprausti ne rečiau kaip du kartus per savaitę.

Teismo vertinimu, naudotis dušu dažniau, negu reglamentuojama teisės aktuose, yra pareiškėjo paties išreikšta valia, todėl jo savanoriškas naudojimasis dušu dažniau, negu numatyta teisės aktuose, negali būti vertinamas kaip atsakovės atstovės neteisėti veiksmai (neveikimas) dėl maudymosi duše pažeidimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-12-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019, 2023-11-22 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-603-502/2023).

Pagal byloje esančius duomenis, laikotarpiu nuo 2023-04-04 iki 2023-06-12 pareiškėjas dirbo, tačiau tuo metu Pravieniškių 1-ajame kalėjime dušuose pertvaros jau buvo įrengtos, todėl šiuo laikotarpiu teisės į privatumą pažeidimo nėra pagrindo konstatuoti.

Vadovaudamasis atsiliepimu ir byloje esančiais duomenimis, teismas konstatuoja, jog pareiškėjui atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK Antrajame sektoriuje (Pravieniškių 2-ajame kalėjime), laikotarpiu nuo 2021-09-16 iki 2021-10-21 jo privatumas naudojantis dušu nebuvo pažeistas. Pareiškėjui atliekant bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime privatumas naudojantis dušu buvo pažeistas nuo 2021-10-22 iki 2022 m. spalio mėnesio, t. y. 2022-10-01. Pagal tuo metu galiojusius, pirmiau nurodytus teisės aktus, pareiškėjas turėjo teisę naudotis dušu ne rečiau kaip du kartus per savaitę. Kitu ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2022-10-01 iki 2023-04-14, pareiškėjo teisė į privatumą pažeista nebuvo.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuojama, kad pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų naudodamasis dušu, t .y. jo teisė į privatumą buvo neužtikrinta iš viso 98 kartus.

Pareiškėjas prašė priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė papildomą diskomfortą, nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų, kančią, emocinę depresiją, pažeminimą, paniekinimą, reputacijos pablogėjimą.

Teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų dėl neužtikrinto pakankamo privatumo naudojantis dušu, o šios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti Lietuvos kalėjimų tarnybos veiksmai, žala, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 straipsnis).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Byloje pateikta Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023-12-07 pažyma Nr. RV-22-11667 patvirtina, kad pareiškėjas dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis dušu į psichologus nesikreipė (b. l. 15). Taip pat pažymėtina, kad nenustatyta, jog atsakovės atstovė būtų sąmoningai siekusi sukelti nepatogumų pareiškėjui ar pareiškėjui buvo sudarytos išskirtinės jo garbę ir orumą žeminančios sąlygos. Kaip pirmiau nurodyta, atsakovės atstovė tam tikrais atvejais sudarė palankesnes pareiškėjui sąlygas, nei numato teisės aktai, pasinaudoti dušu, t. y. dažniau nei du kartus per savaitę.

Nustačius Lietuvos kalėjimų tarnybos neteisėtus veiksmus, t. y. pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimą (98 kartus), teismo vertinimu, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme – pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis.

Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, įvertinus nustatyto pažeidimo pobūdį ir trukmę, nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilę ypatingai neigiamų pasekmių (pavyzdžiui, sukrėtimų, kurie būtų lėmę tolesnį pareiškėjo gyvenimą), atsižvelgus į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio ir pragyvenimo sąlygas, daroma išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo patirta dvasinė skriauda gali būti įvertinta skunde nurodyta 3 000 Eur suma. Teismo vertinimu, dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti adekvati suma yra 980 Eur. Tokia išvada daroma atsižvelgus ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., 2023-11-22 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-603-502/2023).

Pareiškėjas prašo teismo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo. Nagrinėjamu atveju aktuali CK 6.210 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžia nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat pažymėtina, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis), 5 proc. dydžio metinės palūkanos priteisiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-06-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-1673/2012, 2015-04-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-811-442/2015, 2023-10-25 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-558-789/2023).

Nagrinėjamu atveju administracinė byla buvo iškelta 2023-12-05 nutartimi, todėl, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2023-12-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. A. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui S. A. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 980 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2023-12-05, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.