Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Ž. ieškinį atsakovui Klaipėdos lopšeliui-darželiui „(duomenys neskelbtini)“ dėl nušalinimo nuo darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, delspinigių ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti 2021 m. balandžio 9 d. atsakovo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovė nušalinta nuo darbo, neteisėtu, įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovę į darbą, priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2021 m. balandžio 9 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, delspinigius, pripažinti nušalinimą nuo darbo diskriminaciniu ir priteisti iš atsakovo 150 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas prieš ieškovės valią, pažeisdamas šalių sudarytos darbo sutarties sąlygas, trukdo ieškovei dirbti, neteisėtai ir nepagrįstai reikalauja atlikti testavimus dėl Covid-19 ligos, kurių poveikis sveikatai ir gyvybei yra neaiškus. Tokie atsakovo veiksmai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos darbo kodeksui, tarptautiniams Lietuvos įsipareigojimams, t. y. Jungtinių Tautų chartijai ir kitiems tarptautiniams teisės aktams, kuriuose numatyta, jog yra draudžiama žmogų kankinti, kitaip žiauriai, nežmoniškai ar žeminančiai elgtis. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovė patiria diskriminaciją ir pažeminimą, todėl prašo priteisti iš atsakovo 150 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsiliepime nurodė, kad ieškovę su atsakovu nuo (duomenys neskelbtini) sieja darbo santykiai pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė priimta (duomenys neskelbtini) pareigoms pagal 2017 m. balandžio 19 d. Klaipėdos lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymą. 2021 m. kovo 30 d. Klaipėdos lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl profilaktinio periodiško darbuotojų tikrinimo, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas“ buvo nustatyta, kad įstaigos darbuotojai ne dažniau kaip kas 7 dienas ir ne rečiau kaip kas 10 dienų privalo periodiškai tikrintis ar neserga užkrečiamąja Covid-19 liga, registruojantis greitiesiems antigenų testams Karštosios linijos telefonu 1808 arba www.1808.lt. Su įsakymu įstaigos darbuotojai buvo supažindinti raštu. 2021 m. kovo 31 d. ir 2021 m. balandžio 1 d. ieškovė įteikė atsakovui pareiškimus, prašydama paaiškinti, dėl kokių priežasčių iš jos yra reikalaujama atlikti įsakyme nurodytus veiksmus bei nurodo jų neketinanti vykdyti. Atsakovas į 2021 m. kovo 31 d. ieškovės pareiškimą atsakė, paaiškindamas, kad tokia tvarka nustatyta teisės aktais. 2021 m. balandžio 2 d. atsakovas raštu kreipėsi ieškovę su reikalavimu iki 2021 m. balandžio 6 d. pateikti paaiškinimą, kodėl yra nevykdomi Lietuvos Respublikos, įstaigos teisės aktų reikalavimai, tame tarpe ir įsakymas, papildomai nurodant, kad ieškovei nepateikus įrodymo, kad neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, ji negalinti užtikrinti saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų kitiems darbuotojams, ir, tokiu būdu, ieškovei negalint (duomenys neskelbtini) funkcijų vykdyti nuotoliniu būdu, ketina pasiūlyti laikinai pakeisti darbo funkcijų pobūdį. Pažymėjo, kad 2021 m. balandžio 6 d. atliktos apklausos metu darbuotojai pasisakė, kad nesutinka, jog įstaigoje dirbtų asmuo, nepasitikrinęs, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas. 2021 m. balandžio 7 d. siūlymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas pasiūlė ieškovei laikinai pakeisti darbo pobūdį iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) iki paskelbtos valstybės lygio ekstremalios situacijos ir (ar) karantino pabaigos, arba iki tos dienos, kol ieškovė pasitikrins, ar neserga užkrečiamąja liga. 2021 m. balandžio 8 d. ieškovė atsisakė pasiūlymo laikinai pakeisti darbo pobūdį, nurodant, jog yra sveika ir tai patvirtina 2020 m. rugpjūčio mėn. atliktas eilinis sveikatos patikrinimas. 2021 m. balandžio 8 d. įvyko neeilinis įstaigos tarybos posėdis, kurio metu buvo pritarta siūlymui nušalinti ieškovę nuo darbo. 2021 m. balandžio 9 d. direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė buvo nušalinta nuo darbo iki tos dienos, kol pasitikrins, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, ir pateiks sveikatos patikrinimo išvadas, kad gali tęsti darbą, bet ne ilgiau iki bus atšaukta paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas Lietuvoje, arba teisės aktuose bus naujai reglamentuotas darbuotojo grįžimas į darbą, taip pat nurodant, kad ieškovei nuo nušalinimo nuo darbo dienos draudžiama atvykti į įstaigą. 2021 m. balandžio 12 d., nepaisydama minėto draudimo, ieškovė atvyko į įstaigą, iš kurios buvo išvesdinta policijos pareigūnų. Pažymėjo, kad ginčijamas įsakymas dėl nušalinimo nuo darbo buvo priimtas vadovaujantis nustatytu teisiniu reglamentavimu, todėl ieškovė, nepateikdama įrodymų, kad neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, ir reikalaudama grąžinti ją į pareigas, piktnaudžiauja savo teisėmis, savo interesus iškelia aukščiau visuomenės interesų. Taip pat nurodė, kad nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi ieškovė neįrodė nei vienos sąlygos atsakovo atsakomybei kilti.

5. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu. Nurodė, kad jaučiasi sveika, neserga, nesutinka daryti eksperimentų su savimi. Atlikti ar ne testą dėl Covid-19 ligos turi būti laisvas žmogaus pasirinkimas. Tuo tarpu atsakovas, priimdamas įsakymą dėl privalomo periodinio testavimosi, pažeidžia žmogaus laisvę. Juo labiau, kad karantinas Lietuvos Respublikoje yra panaikintas, todėl užkrečiamųjų ligų nebėra, o priverstinis testavimas negali būti taikomas. Dėl tokių neteisėtų atsakovo veiksmų patiria pažeminimą, psichologinį spaudimą, stresą, nuolatinę įtampą, nerimą, buvo priversta kreiptis į gydytoją, jaučiasi diskriminuojama, patiria nemalonumus kreipiantis į teisėsaugos institucijas, teismą, su kuo anksčiau niekada nebuvo susidūrusi, todėl prašo iš atsakovo priteisti 150 000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad pagal nustatytą teisinį reglamentavimą įstaigos darbuotojai, dirbantys tiek viduje, tiek lauke, kurių darbo pobūdis neleidžia dirbti nuotoliniu būdu, turi periodiškai testuotis dėl Covid-19 ligos. Ieškovės darbo pobūdis neleidžia dirbti nuotoliniu būdu. Ieškovei nesutinkant periodiškai testuotis, bandė rasti išeitį, siūlė ieškovei išeiti atostogų ir kt., bet iš ieškovės pusės buvo tik pasipriešinimas ir agresija. Sutinka, kad ieškovė grįžtų į darbą, bet ji turi laikytis tų pačių taisyklių, kaip ir kiti darbuotojai. Pažymėjo, kad turi pareigą užtikrinti, kad koronavirusas neplistų ir įstaigoje nekiltų ligos protrūkis, todėl ieškovė, norėdama grįžti į darbą, turi tikrintis, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

7. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčo nagrinėjimą teisme, nustatyta, kad, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis (1 dalis); pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus; ginčo šalis, pareiškusi ieškinį teisme, vadinama ieškovu, o kita šalis – atsakovu (3 dalis); darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (4 dalis). DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja ir iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019; 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019). Teismas, jei mano esant tikslinga, gali remtis darbo ginčų komisijos surinktais ar jai ankščiau pateiktais įrodymais (DK 231 straipsnio 5 dalis).

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini) sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (su priedais ir papildymais), pagal kurią ieškovė priimta į darbą (duomenys neskelbtini) pareigoms užimti. Ieškovė (duomenys neskelbtini) pareigas vykdo pagal 2017 m. balandžio 19 d. Klaipėdos lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymą.

9. 2021 m. kovo 30 d. Klaipėdos lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl profilaktinio periodiško darbuotojų tikrinimo, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas“ buvo nustatyta, kad įstaigos darbuotojai, turintys tiesioginį (nuolatinį ar laikiną) kontaktą su ugdytiniais, ne dažniau kaip kas 7 dienas ir ne rečiau kaip kas 10 dienų privalo periodiškai tikrintis ar neserga užkrečiamąja Covid-19 liga, registruojantis greitiesiems antigenų testams Karštosios linijos telefonu 1808 arba www.1808.lt. Kartu su įsakymu pateikiamas profilaktiškai tiriamų darbuotojų sąrašas (1 priedas), į kurį įtraukta ir ieškovė (eilės Nr. (duomenys neskelbtini)). Su minėtu įsakymu įstaigos darbuotojai buvo supažindinami raštu, ieškovė pasirašyti atsisakė.

10. Ieškovė 2021 m. kovo 31 d. pareiškimu kreipėsi į atsakovą, prašydama nurodyti, kokiu pagrindu reikalaujama atlikti bandymus, nesusijusius su darbo sutartimi, prieštaraujančius Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymui.

11. Atsakovas į ieškovės 2021 m. kovo 31 d. pareiškimą pateikė 2021 m. balandžio 1 d. atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad vadovaujantis Klaipėdos lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2017 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintu (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo IV skyriaus 8.8 punktu „(duomenys neskelbtini) atsako už sveikatos pasitikrinimą nustatyta tvarka“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 544 patvirtintais „Darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta Valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sveikatos tikrinimo tvarka“ ir „Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašu“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 26 d. nutarimo Nr. 178 redakcija) bei 2021 m. kovo 23 d. Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 18, 26 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-198 4 punktu, privalo užtikrinti, kad įstaigoje dirbtų tik sveikatą pasitikrinę darbuotojai, nesergantys užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas. Pagal darbo pobūdį darbuotojas negali dirbti nuotoliniu būdu, o būti perkeliamas į kitą darbo vietą, kuri jam leistų dirbti pagal sveikatos būklę, atsisako.

12. Ieškovė 2021 m. balandžio 1 d. atsakovui pateikė pareiškimą, kuriuo atsisakė periodiškai testuotis dėl Covid-19 ligos.

13. Atsakovas 2021 m. balandžio 2 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paaiškinimo pateikimo kreipėsi į ieškovę su prašymu iki 2021 m. balandžio 6 d. raštu paaiškinti, kodėl ieškovė nesilaiko Lietuvos Respublikos, įstaigos teisės aktų reikalavimų. Iš rašte esančio įstaigos darbuotojų R. L., L. A., L. P. prierašo matyti, kad minėtas raštas ieškovei įteiktas, tačiau ieškovė nepasirašė, kad gavo.

14. 2021 m. balandžio 6 d. Klaipėdos lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ tarybos posėdžio (protokolo Nr. (duomenys neskelbtini)) metu buvo nuspręsta surengti apklausą, ar bendruomenės nariai sutinka, jog įstaigoje dirbtų žmogus, nepasitikrinęs, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas. Iš pateikto darbuotojų sąrašo matyti, jog darbuotojai vienbalsiai pasisakė, kad su tuo nesutinka, tai patvirtindami savo parašais.

15. 2021 m. balandžio 7 d. siūlymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinų darbo sąlygų pakeitimo“ atsakovas, nesant galimybės pagal (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymą ieškovei skirti darbo nuotoliniu būdu, pasiūlė ieškovei laikinai pakeisti darbo pobūdį iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) iki paskelbtos valstybės lygio ekstremalios situacijos ir (ar) karantino dėl užkrečiamos ligos pabaigos arba iki tos dienos kol ieškovė pasitikrins, ar neserga užkrečiamąja liga. Sutikimą ar prieštaravimą ieškovė įpareigota pateikti per 24 valandas raštu. Iš rašte esančio įstaigos darbuotojų L. A., L. P. prierašo matyti, kad minėtas raštas ieškovei įteiktas, tačiau ieškovė atsisakė pasirašyti.

16. Ieškovė 2021 m. balandžio 8 d. pateikė atsakovui atsakymą, kuriame nurodė, kad atsisako nuo atsakovo pasiūlymo pakeisti darbo pobūdį iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) darbą, kadangi 2020 m. rugpjūčio mėn. pristatė medicininę knygelę, kurioje gydytojų patvirtinta, jog yra sveika ir gali dirbti.

17. 2021 m. balandžio 8 d. įvyko neeilinis Klaipėdos lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ tarybos posėdis (protokolo Nr. (duomenys neskelbtini)) , kurio metu buvo nutarta pritarti, kad įstaigos vadovas nušalintų ieškovę nuo darbo, nemokant jai darbo užmokesčio, iki tos dienos, kol ji pasitikrins, ar neserga užkrečiamąja liga, bet ne ilgiau iki bus atšaukta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas Lietuvoje, arba iki bus pakeisti teisės aktai, leidžiantys jai grįžti į darbą.

18. Klaipėdos lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. balandžio 9 d. direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) G. Ž. nušalinimo nuo darbo“ nuo 2021 m. balandžio 12 d. ieškovė nušalinta nuo darbo, nemokant jai darbo užmokesčio, iki tos dienos, kol darbuotoja pasitikrins, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, ir pateiks sveikatos patikrinimo išvadas, kad gali tęsti darbą, bet ne ilgiau iki bus atšaukta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas Lietuvoje arba teisės aktuose bus naujai reglamentuotas darbuotojo grįžimas į darbą, ieškovei nušalinimo nuo darbo laikotarpiu be darbdavio leidimo uždrausta atvykti į darbovietę. Įsakymas ieškovei įteiktas 2021 m. balandžio 9 d. 15.20 val., tačiau ieškovė įsakymo gavimą savo parašu patvirtinti atsisakė.

19. Tarp šalių kilo individualus darbo ginčas dėl nušalinimo nuo darbo teisėtumo. Ieškovė pasinaudojo privaloma ikiteismine darbo ginčo sprendimo tvarka, bei 2021 m. balandžio 12 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisiją (toliau - Darbo ginčų komisija), prašydama panaikinti 2021 m. balandžio 9 d. Klaipėdos lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ direktorės priimtą įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) G. Ž. nušalinimo nuo darbo“ bei grąžinti į (duomenys neskelbtini) pareigas, išieškoti 150 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nedelsiant kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau - Konstitucinis Teismas) dėl išaiškinimo, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, Lietuvos Respublikos Prezidento aktai, Vyriausiosios rinkimų komisijos veiksmai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau - Konstitucija).

20. Darbo ginčų komisija 2021 m. gegužės 31 d. sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės G. Ž. prašymą atsakovui Klaipėdos lopšeliui-darželiui „(duomenys neskelbtini)“ dėl įpareigojimo atsakovui atlikti veiksmus bei 150 000 Eur neturtinės žalos išieškojimo atmetė ieškovės reikalavimus dėl 2021 m. balandžio 9 d. Klaipėdos lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir ieškovės grąžinimo į (duomenys neskelbtini) pareigas; dėl 150 000 Eur neturtinės žalos išieškojimo; dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, Lietuvos Respublikos Prezidento aktai, Vyriausiosios rinkimų komisijos veiksmai neprieštarauja Konstitucijai.

21. Atsižvelgiant į sprendimo 7 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo išaiškinimus, teismas šioje byloje nerevizuoja Darbo ginčų komisijos 2021 m. gegužės 31 d. sprendimo, priimto darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), bet sprendžia tarp šalių kilusį ginčą dėl darbuotojos (ieškovės) nušalinimo nuo darbo teisėtumo ir kitų reikalavimų iš esmės.

Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą

22. Ieškovė prašo skubos tvarka kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo: 1) ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo (TAR-20-396) (20-3809), 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ ir 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimas Nr. 1418 dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo neprieštarauja Konstitucijos 67 straipsnio 20 punktui ir 18, 20, 21, 22, 23, 32, 36, 38, 46, 53, 93 straipsniams; 2) ar 2020 m. spalio 11 d. ir 2020 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai daugiamandatėse rinkimų apygardose yra teisėti ir atitinka Konstitucijos 56 straipsnio redakciją, kai Vyriausioji rinkimų komisija, vietoje Lietuvos piliečių, daugiamandatėse rinkimų apygardose skelbė ir reklamavo politines partijas; 3) ar Vyriausiosios rinkimų komisijos 2020 m. spalio 31 d. galutinis sprendimas (Nr. Sp-89 „Dėl Lietuvos Respublikos rinkiminių apylinkių ribų patvirtinimo“) patvirtinti 2020 m. spalio 11 d. ir 2020 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų rezultatus daugiamandatėse rinkimų apygardose atitinka Konstitucijos 55 ir 56 straipsnių redakcijas; 4) ar Lietuvos Respublikos Prezidento 2020 m. lapkričio 3 d. dekretas Nr. 1K-428, kuriuo jis pasirašė dėl naujai išrinkto Lietuvos Respublikos Seimo pirmojo posėdžio sušaukimo, atitinka Konstitucijos 55 ir 56 straipsnių redakciją.

23. CPK 3 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus.

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017 57 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019). Taigi klausimas dėl individualią bylą nagrinėjančio teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra priskirtinas bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, o pagrindu teismui kreiptis į nurodytas institucijas su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstos abejonės dėl nagrinėjamoje byloje taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai, norminiam teisės aktui.

25. Teismas, išnagrinėjęs šios bylos teisinius ir faktinius aspektus, kilusio ginčo pobūdį, taikytinas nuostatas, daro išvadą, kad šioje byloje nėra pagrindo abejoti taikytinų teisės aktų atitiktimi Konstitucijai, todėl pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą nagrinėjamu atveju buvimas nenustatytas.

Dėl įsakymo dėl nušalinimo nuo darbo panaikinimo ir grąžinimo į darbą

26. Ieškovė prašo pripažinti 2021 m. balandžio 9 d. atsakovo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovė nušalinta nuo darbo, neteisėtu ir jį panaikinti, įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovę į darbą.

27. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės.

28. Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2021 m. kovo 26 d.) 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašą, taip pat Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašą, darbuotojų tikrinimosi tvarką nustato Vyriausybė. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti, ar neserga užkrečiamąja liga, arba nepasitikrinęs be labai svarbių priežasčių (liga, dalyvavimas giminaičių laidotuvėse, komandiruotė), atsižvelgiant į darbo pobūdį skiriamas dirbti nuotoliniu būdu arba perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį jam leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę, o jeigu tokių galimybių nėra, nušalinamas nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio, iki tos dienos, kol jis pasitikrins, ar neserga užkrečiamąja liga <...>. Darbuotojas grąžinamas į ankstesnį darbą nuo tos dienos, kurią pateikia darbdaviui sveikatos patikrinimo išvadas, kad gali tęsti darbą <...>.

29. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 544 „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo, darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 26 d. nutarimo Nr. 178 redakcija) patvirtino Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąją liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašą, ir Darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sveikatos tikrinimo tvarką. Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašo 2.3.1 papunktyje nustatyta, kad švietimo įstaigų, laisvojo mokytojo veiklą ir kitų švietimo teikėjų veiklą esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai ir (ar) karantinui galima vykdyti tik tada, kai šių įstaigų darbuotojai periodiškai tikrinasi, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas.

30. Darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sveikatos tikrinimo tvarkoje nustatyta, kad valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašo 2 punkte nurodytus darbus dirbantys ir (ar) veiklas vykdantys darbuotojai, turintys nuolatinį tiesioginį kontaktą darbo funkcijų atlikimo ar veiklos vykdymo vietoje su kitais asmenimis, turi pasitikrinti prieš pradėdami dirbti ir (ar) vykdyti veiklą ir (ar) atnaujindami veiklą po veiklos draudimų ar ribojimų panaikinimo ir periodiškai tikrintis, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas (4 punktas); periodiniai sveikatos patikrinimai atliekami ne dažniau kaip kas 7 dienas ir ne rečiau kaip kas 10 dienų nuo paskutinio sveikatos patikrinimo, atsižvelgiant į užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, epidemiologinius ypatumus. Sveikatos patikrinimai atliekami iki paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino dėl užkrečiamosios ligos pabaigos, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų baigiasi vėliau (6 punktas); atsižvelgiant į sveikatos apsaugos ministro patvirtintus kriterijus, sveikatos patikrinimai neatliekami šios tvarkos 3 ir 4 punktuose nurodytiems darbuotojams, kurie persirgo užkrečiamąja liga arba kurie buvo paskiepyti užkrečiamosios ligos vakcina pagal skiepijimo schemą. Darbuotojai darbdaviui turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šias aplinkybes (7 punktas); darbuotojai, kurie privalo pasitikrinti, darbdaviui turi pateikti sveikatos patikrinimo rezultatus iš Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos (toliau - ESPBI IS (9 punktas); darbdavys privalo užtikrinti, kad sąraše nurodytus darbus dirbtų tik sveikatą pasitikrinę darbuotojai, nesergantys užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas (10 punktas).

31. Nagrinėjamu atveju atsakovas, vadovaudamasis aukščiau nurodytais teisės aktais, priėmė 2021 m. kovo 30 d. Klaipėdos lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl profilaktinio periodiško darbuotojų tikrinimo, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas“, kuriuo buvo nustatyta, kad įstaigos darbuotojai, turintys tiesioginį (nuolatinį ar laikiną) kontaktą su ugdytiniais, ne dažniau kaip kas 7 dienas ir ne rečiau kaip kas 10 dienų privalo periodiškai tikrintis ar neserga užkrečiamąja Covid-19 liga, registruojantis greitiesiems antigenų testams Karštosios linijos telefonu 1808 arba www.1808.lt. Su minėtu įsakymu įstaigos darbuotojai buvo supažindinti raštu, kartu su įsakymu pateikiamas profilaktiškai tiriamų darbuotojų sąrašas, į kurį įtraukta ir ieškovė (eilės Nr. (duomenys neskelbtini)).

32. Darbdavio pareiga užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas darbuotojams įtvirtinta Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje, kuri nustato, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Pareiga darbdaviui dėl saugių ir sveikų darbo sąlygų darbuotojui užtikrinimo taip pat įtvirtinta DK, kurio 158 straipsnis numato, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme (1 dalis); kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir aplinka turi būti saugi ir nekenksminga sveikatai, įrengta pagal darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus (2 dalis); darbas turi būti organizuojamas vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais (3 dalis). Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbuotojų pareigos, saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę, nurodytos šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje, numatančioje, jog kiekvieno darbuotojo pareiga yra vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų reikalavimus ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, su kuriais jie supažindinti ir apmokyti juos vykdyti, ir kaip galima labiau rūpintis savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata remiantis savo žiniomis ir vadovaujantis padalinio vadovo, darbdaviui atstovaujančio asmens duotais nurodymais.

33. DK 49 straipsnio 3¹ dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną, siekiant užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą, darbdavys privalo darbuotojui, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, motyvuotu raštu pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu. Darbdavio pasiūlyme darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu turi būti nurodyta siūlymo dirbti nuotoliniu būdu priežastis, terminas ir teisinis pagrindas. Darbuotojas per vieną darbo dieną privalo raštu informuoti darbdavį apie sutikimą dirbti nuotoliniu būdu. Darbuotojui nesutikus dirbti nuotoliniu būdu ar nepateikus darbdaviui atsakymo į darbdavio pasiūlymą dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo termino darbuotojo atsakymui į darbdavio pasiūlymą pateikti dienos raštu nušalina darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio. Darbdavio sprendime nušalinti darbuotoją nuo darbo turi būti nurodyta, kuriam laikui darbuotojas nušalinamas, nušalinimo priežastis ir teisinis pagrindas. Nušalintas darbuotojas, jeigu jis sutinka, gali būti perkeltas į kitą darbą, jeigu toks perkėlimas neprieštarauja nušalinimo tikslui (DK 49 straipsnio 4 dalis).

34. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovės pagal (duomenys neskelbtini) pareigybę atliekamo darbo pobūdis neleidžia jai dirbti nuotoliniu būdu. Dėl to, įvertinus susiklosčiusią situaciją dėl užkrečiamos Covid-19 ligos, dėl kurios ginčijamo įsakymo priėmimo metu buvo ir šiuo metu tebėra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, ieškovė, ketinanti grįžti į darbą ir vykdyti (duomenys neskelbtini) pareigas, pagal nustatytą teisinį reglamentavimą privalėjo atsakovui pateikti įrodymus, kad neserga užkrečiamąja Covid-19 liga, t. y. prieš pradėdama dirbti ir vėliau periodiškai kas 7-10 dienų atlikti testą dėl Covid-19 ligos; arba įrodyti, kad yra persirgusi Covid-19 liga ir nuo teigiamo PGR arba antigeno testo rezultato praėjo mažiau nei 180 dienų; arba pateikti įrodymus, kad turi koronaviruso serologinio antikūnų testo teigiamą rezultatą, jei praėjo mažiau nei 60 dienų ar yra pasiskiepijusi nuo koronaviruso pagal pilną skiepijimo schemą mažesniu nei 180 dienų laikotarpiu. Ieškovei to nepadarius, atsakovas turėjo pareigą imtis priemonių, užtikrinančių, kad įstaigoje dirbtų tik darbuotojai, nesergantys užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas.

35. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė 2021 m. balandžio 1 d. atsakovui pateikė pareiškimą, kuriuo atsisakė atlikti periodinius sveikatos tikrinimus dėl Covid-19 ligos. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė atsakovui pateikė įrodymus, kad patenka į ratą asmenų, kuriems sveikatos patikrinimai neatliekami (t. y. kad persirgo užkrečiamąja liga arba buvo paskiepyta užkrečiamosios ligos vakcina pagal skiepijimo schemą). Esant tokioms aplinkybėms, atsakovas, siekdamas, kad nebūtų keliama grėsmė ugdytiniams ir kitiems darbuotojams bei vadovaudamasis aukščiau paminėtais teisės aktais, teisėtai ir pagrįstai 2021 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) G. Ž. nušalinimo nuo darbo“ nušalino ieškovę nuo (duomenys neskelbtini) pareigų vykdymo.

36. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas 2021 m. balandžio 9 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) G. Ž. nušalinimo nuo darbo“ priėmė teisėtu pagrindu, vadovaudamasis nustatytu teisiniu reglamentavimu, vykdydamas švietimo įstaigai nustatytą pareigą užtikrinti saugias sąlygas savo ugdytiniams bei darbdavio pareigą užtikrinti visiems darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas, todėl ieškovės reikalavimai pripažinti 2021 m. balandžio 9 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) G. Ž. nušalinimo nuo darbo“ neteisėtu bei gražinti į (duomenys neskelbtini) pareigas atmestini.

Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką bei delspinigių priteisimo

37. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2021 m. balandžio 9 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo bei delspinigius.

38. DK 218 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu darbuotojas nušalintas nuo darbo, kai nėra teisėto pagrindo, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą grąžinti darbuotoją į darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Atvejai, kuomet darbuotojui priteisiami delspinigiai, numatyti DK 147 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje, jog darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, išmokami delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio.

39. Nagrinėjamu atveju nustačius, jog ieškovė nuo darbo buvo nušalinta esant teisėtam pagrindui, netenkinus ieškinio reikalavimo dėl atsakovo 2021 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) G. Ž. nušalinimo nuo darbo“ panaikinimo, ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei delspinigius laikytini nepagrįstais ir taip pat atmestini.

Dėl nušalinimo nuo darbo pripažinimo diskriminaciniu

40. Ieškovė prašo pripažinti jos nušalinimą nuo darbo diskriminaciniu, kadangi toks nušalinimas pažeidžia Konstitucijos garantuojamas teises ir laisves, nesutinkant testuotis dėl Covid-19 ligos prieš asmens valią.

41. Konstitucijos 29 straipsnyje nustatyta bendroji diskriminaciją draudžianti nuostata – negalima varžyti žmogaus teisių ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. DK 26 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbdavys privalo įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus. Tai reiškia, kad, esant bet kokių darbdavio santykių su darbuotojais, tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, seksualinis priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, sveikatos būklės, etninės priklausomybės, narystės politinėje partijoje ar asociacijoje, religijos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, išskyrus atvejus dėl asmens išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų dirbantiems religinėse bendruomenėse, bendrijose ar centruose, jeigu reikalavimas darbuotojui dėl išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų, atsižvelgiant į religinės bendruomenės, bendrijos ar centro etosą, yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas, ketinimo turėti vaiką pagrindu, dėl aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, ar kitais įstatymuose nustatytais pagrindais yra draudžiami. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal DK 26 straipsnio 1 dalį diskriminacijos darbo teisėje draudimas apima tiek tiesioginę, tiek netiesioginę diskriminaciją, kurių turinį atskleidžia Lygių galimybių įstatymo nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-348-403/2020; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-684/2021).

42. Lygių galimybių įstatymo 4 straipsnio, reglamentuojančio įrodinėjimo pareigą, nuostatos numato, kad teismuose ar kitose kompetentingose institucijose nagrinėjant fizinių ir juridinių asmenų skundus, pareiškimus, prašymus, pranešimus ar ieškinius dėl diskriminacijos lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, pareiškėjui nurodžius aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos buvimo, preziumuojama, kad tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, priekabiavimo ar nurodymo diskriminuoti faktas buvo. Skundžiamas asmuo turi įrodyti, kad lygių galimybių principas nebuvo pažeistas.

43. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad darbuotojui pareiškus reikalavimą dėl diskriminacijos tam tikru įstatyme nustatytu pagrindu ir nurodžius aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl diskriminacijos buvimo, preziumuojamas diskriminavimo faktas, o skundžiamas asmuo, t. y. darbdavys, turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas lygių galimybių principas. Nenurodžius pakankamai aplinkybių, leidžiančių daryti prielaidą apie diskriminaciją nurodomu pagrindu, diskriminacijos faktas nekonstatuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2014; kt.).

44. Ieškovė jos diskriminavimą grindžia aplinkybėmis, kad, jai išsakius poziciją dėl testavimo dėl Covid-19 ligos prieš jos valią, t. y. atsisakius atlikti privalomus testus, darbdaviui nesudarant sąlygų laisvam asmens pasirinkimui, atsakovas darė ieškovei psichologinį spaudimą, vėliau raštais kreipėsi į ieškovę dėl nustatytos darbo tvarkos ir teisės aktų reikalavimų nesilaikymo, priimdamas įsakymą, ieškovę nušalino nuo darbo. Teismas nenustatė aplinkybių, kad dėl ieškovės nuomonės, pažiūrų ar įsitikinimų jai buvo sudarytos nepalankios darbo sąlygos, buvo apribotos kokios nors teisės, kad kitiems darbuotojams buvo suteiktas tam tikras pranašumas prieš ieškovę. Šiuo atveju, akivaizdu, jog ne ieškovės nuomonė ar įsitikinimai dėl testavimo dėl Covid-19 ligos prieš jos valią, bet ieškovės nenoras laikytis nustatytos darbo tvarkos ir teisės aktų reikalavimų, reikalaujamo elgesio standarto, nulėmė darbdavio veiksmus - atsakovas, vykdydamas Konstitucijoje, DK bei kituose teisės aktuose numatytą pareigą užtikrinti visiems darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas, priėmė įsakymą dėl nušalinimo, neleisdamas ieškovei vykdyti (duomenys neskelbtini) pareigų. Tokie atsakovo veiksmai, teismo nuomone, laikytini teisėtais.

45. Teismo vertinimu, ieškovė be teisinio pagrindo atsakovo veiksmus siekia vertinti kaip diskriminaciją – atsakovo veiksmai išimtinai susiję tik su ieškovės darbine veikla ir darbo funkcijų atlikimu, laikantis Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimų bei įstaigos vidaus darbo veiklą reglamentuojančių aktų nuostatų. Bet koks išskyrimas, apribojimas ar pranašumo teikimas, susijęs su konkrečiam darbui keliamais reikalavimais, nėra laikomas diskriminacija. Nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių preziumuoti tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos faktą, todėl laikytina, kad ieškovės nušalinimo nuo darbo dėl diskriminavimo faktas nenustatytas. Atsižvelgiant į tai, atmestinas ieškovės reikalavimas nušalinimą nuo darbo pripažinti diskriminaciniu.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

46. Kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą (DK 151 straipsnis).

47. Pažymėtina, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas, taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: turi būti nustatyta padaryta žala, neteisėti veiksmai (neveikimas), priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, pažeidėjo kaltė, pažeidėjo ir nukentėjusios šalies darbo teisiniai santykių buvimas, žalos atsiradimas turi būti susijęs su darbo veikla (DK 4, 151 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245–6.249 straipsniai). Pareiga įrodyti nurodytas sąlygas tenka darbo santykių šaliai, reikalaujančiai neturtinės žalos atlyginimo.

48. Darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pavyzdžiui, kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012).

49. CK 6.250 straipsnis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

50. Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; kt.).

51. Darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą patvirtinančiomis aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas darbdavio padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas, siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio praradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2011; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-469/2015; 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017; 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017).

52. Nagrinėjamoje byloje reikalavimą atlyginti 150 000 Eur neturtinę žalą ieškovė iš esmės grindžia, jos nuomone, neteisėtu reikalavimu periodiškai testuotis dėl Covid-19 ligos, neteisėtu nušalinimu nuo darbo, ir dėl to jos patirtais neigiamais išgyvenimais. Šiuo procesiniu sprendimu nustatyta, kad atsakovas teisėtai nustatė, jog įstaigos darbuotojai, turintys tiesioginį (nuolatinį ar laikiną) kontaktą su ugdytiniais, privalo periodiškai tikrintis ar neserga užkrečiamąja Covid-19 liga, o ieškovei atsisakius tai atlikti ir nepateikus sveikatos patikrinimo išvados, jog neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, teisėtai ir pagrįstai 2021 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nušalino ieškovę nuo darbo, todėl šiuo atveju, darytina išvada, jog atsakovo neteisėti veiksmai/neveikimas nėra įrodyti. Ieškovės teiginiai, jog ji iš darbdavio patyrė psichologinį spaudimą, laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais jokiais įrodymais.

53. Iš bylos nagrinėjimui pateiktų duomenų nėra aišku, kokius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus ieškovė galėjo patirti nušalinta nuo darbo, nes nustatyta priešingai, jog pati ieškovė pažeidinėjo nustatytą tvarką, atsisakydama vykdyti teisėtus atsakovo reikalavimus. Teismas pažymi, kad tiek 2021 m. balandžio 9 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) G. Ž. nušalinimo nuo darbo“, tiek kiti įstaigos veiklos dokumentai dėl privalomo profilaktinio periodiško darbuotojų tikrinimo dėl Covid-19 ligos, buvo priimti vadovaujantis teisės aktais – DK, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“, Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašu, Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, darbuotojų tikrinimosi tvarka, ir kt., todėl, teismo vertinimu, atsakovas negalėjo elgtis kitaip, nei nušalinti ieškovę nuo pareigų, jai neįrodžius, kad neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta ekstremalioji padėtis ir (ar) karantinas, priešingu atveju, atsakovas pats būtų pažeidęs nustatytus teisės aktus dėl Covid-19 ligos suvaldymo.

54. Nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, nėra įrodyta nė viena sąlyga atsakovo atsakomybei dėl neturtinės žalos ieškovei išieškojimo. Ieškovė neįrodė neturtinės žalos fakto, tai yra, kad ji patyrė tokių neigiamų išgyvenimų, kurie buvo tokie stiprūs, intensyvūs, jog būtų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti, taip pat neįrodyti atsakovo neteisėti veiksmai/neveikimas, todėl laikytina, kad neįrodytas ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų/neveikimo bei atsakovo kaltė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų procesinių klausimų

55. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

56. Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis). CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiami darbuotojai – bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių. Kadangi ieškovė įstatymo pagrindu nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista, todėl, atmetus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai iš jos nepriteistinos.

57. Išsprendus šį ginčą dėl darbo teisės iš esmės Darbo ginčų komisijos priimtas sprendimas ieškovės darbo byloje pripažįstamas netekusiu galios (DK 231 straipsnio 7 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Nurodyti, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2021 m. gegužės 31 d. sprendimas darbo byloje Nr. APS-131-7178/2021 netenka galios.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.