Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas, sutikslinęs ieškinio reikalavimus, prašo priteisti iš atsakovės neišmokėtą darbo užmokestį 15500,77 Eur (po mokesčių), netesybas 10404 Eur (prieš mokesčius) ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 18 d. tarp šalių buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 191. Šios darbo sutarties pagrindu ieškovas pradėjo eiti gamybos vadovo pareigas, atleistas iš darbo 2022 m. birželio 30 d. Nuo 2023 m. liepos 3 d. sudaryta nauja darbo sutartis Nr. 215, kurios pagrindu jis priimtas į apdailininko pareigas. Ieškovas uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau ir – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki 2024 m. vasario 8 d., darbo teisiniai santykiai buvo nutraukti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. 2024 m. spalio 10 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba Klaipėdos skyrius (toliau - Sodra) išdavė pažymą, kurioje pateikiami visi duomenys apie ieškovo valstybinį socialinį draudimą nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2024 m. spalio 10 d. Lyginant šiuos duomenis su ieškovo faktiškai gautomis sumomis (sąskaitos išrašu) ir duomenimis, kuriuos pateikė atsakovė (žiniaraščiais), akivaizdu, kad neišmokėto atlyginimo ir kitų su atlyginimu susijusių mokėjimų suma, nevertinant delspinigių, sudaro 15500,77 Eur. Atsakovė ne tik vėlavo sumokėti darbo užmokestį, tačiau ieškovui dažnai sumokėdavo tik jo dalį. Ieškovo atleidimo dieną nebuvo susitarta dėl kito atsiskaitymo laiko nei jo atleidimo iš darbo diena. Tai reiškia, kad paskutinę ieškovo atleidimo dieną atsakovė privalėjo su juo atsiskaityti, tačiau to nepadarė. Atsakovė laiku neatsiskaitė ir nesumokėjo visų su darbo santykiais susijusių sumų, todėl jis turi pagrįstą teisę į netesybas. Ieškovo vidutinis darbo užmokestis sudaro 1734 Eur, todėl jis turi teisę į 10404 Eur netesybas (prieš mokesčius). Ieškovui supratus, kad atsakovė su juo elgėsi nesąžiningai ir nėra visiškai atsiskaičiusi, jis kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Telšių darbo ginčų komisiją (toliau ir – darbo ginčų komisija), kad ši priimtų sprendimą dėl neišmokėto atlyginimo ir delspinigių. Darbo ginčų komisija 2024 m. gruodžio 17 d. nusprendė nepriimti ieškovo pareiškimo ir prašymą paliko nenagrinėtą, nes praleistas 3 mėn. procedūrinis terminas ir ieškovas turi kreiptis į teismą su ieškiniu. Bendras ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai. Nors jis praleido procedūrinį ikiteisminio ginčo nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje terminą ir dėl to jo prašymas nebuvo nagrinėtas, tačiau tai niekaip neužkerta teisės ginti jo pažeistos teisės teismine tvarka.

Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo draugai, artimai bendravo daug metų. Jam priklauso 49 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Pirmoji darbo sutartis buvo sudaryta 2020 m., tuomet jis ėjo gamybos vadovo pareigas. 2022 m. ta darbo sutartis buvo nutraukta, daugiau nei metus jis įmonėje nedirbo. 2023 m. vėl įsidarbino įmonėje apdailininku, darbo sutartis nutraukta 2024 m. vasario mėn. Per abiejų darbo sutarčių galiojimo laikotarpius, darbo užmokestis tinkamai jam mokamas nebuvo. Įmonė nedirbo pelningai, trūko pinigų, neturėjo iš ko mokėti darbo užmokesčio, todėl jam atlyginimas nebuvo mokamas. Prašo remtis ieškinyje pateikta lentele ir jam neišmokėto darbo užmokesčio sumas vertinti pagal tą lentelę, jis tikslių laikotarpių ir sumų neatsimena. Yra disponavęs įmonės kortele, nuimdavo pinigus, perduodavo juos įmonės direktoriui arba panaudodavo medžiagų pirkimui įvairiuose įmonės darbo objektuose. Ant jokių avansinių apyskaitų nėra pasirašęs, išgryninti pinigai nėra jo darbo užmokestis, jis tų pinigų sau nepasiėmė. Atleidus jį iš darbo atsiskaityta nebuvo, įmonė jokių pretenzijų dėl neva jo skolos įmonei nereiškė. Šiuo metu su įmonės direktoriumi santykiai yra prasti, vyksta ir kiti teisminiai ginčai dėl jo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tiesiogiai direktoriui pervestų pinigų. Jis tebeturi įmonės akcijas, bet jos veikloje nedalyvauja.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad su ieškovu nebuvo tinkamai atsiskaityta, atsakovė neginčija ieškinio reikalavimų sumų, o jos atsikirtimai, kad ieškovui darbo užmokestis buvo išmokėtas ar užskaitytas tariamai išimant grynųjų pinigų sumas, nėra pagrįsti jokiais bylos duomenimis ir neatitinka DK nuostatų. Atsakovė tinkamai neatsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju, todėl turi mokėti netesybas. Tai, kad ieškovas yra uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas nepaneigia jo, kaip darbuotojo, teisių apsaugos. Atsakovės atsiliepimo į ieškinį argumentai yra nepagrįsti, jokie darbo užmokesčio įskaitymai nebuvo atlikti, avansinės apyskaitos sudarytos tik bylos nagrinėjimo metu, ieškovas jų nėra pasirašęs. Netesybų dydį apskaičiavo pagal atsakovės pateiktus duomenis apie vidutinį darbo užmokestį.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovė nėra skolinga ieškovui darbo užmokesčio. Ieškovas buvo išėmęs iš atsakovės sąskaitų sumą pinigų, kurių kaip atskaitingas asmuo, panaudojimo įmonės reikmėms nepateisino ir nepagrindė, todėl šios lėšos šalių susitarimu buvo įskaitytos ieškovui kaip jo darbo užmokesčio dalis. Pranešimas apie įskaitymą tarp šalių buvo atliktas žodžiu. Įskaitymą ieškovas priėmė, nes tiek eilinį mėnesį, kuomet buvo susijęs darbo santykiais su atsakovu, tiek pasibaigus darbo santykiams (nuo 2024 m. vasario 8 d.) nereiškė jokių pretenzijų ir/ar reikalavimų atsakovei dėl darbo užmokesčio (ne)išmokėjimo. Ieškovas buvo ne tik atsakovės darbuotojas, bet ir akcininkas, todėl daug veiklos vykdymo klausimų, tarp jų ir dėl darbo užmokesčio įskaitymo buvo sudaroma žodžiu. Atsakovė kiekvieno mėnesio mokėtinas mokesčio sumas susijusias su ieškovo darbo užmokesčio sumokėjimu, sumokėdavo įstatymų nustatyta tvarka, kas taip pat pagrindžia, jog šalys buvo susitarusios ir įskaitydavo ieškovui mokėtiną atlyginimą iš tų sumų, kurias jis naudodamasis atsakovo kaip juridinio asmens banko kortele nusiimdavo iš atsakovo sąskaitos per bankomatus. Atsakovei priklausančių piniginių lėšų išėmimus atliko ieškovas, pinigų išėmimai atlikti (duomenys neskelbtini), kur gyvena ieškovas. Vienintelis ieškovas iš visų atsakovės darbuotojų gyvena (duomenys neskelbtini), todėl niekas kitas, išskyrus ieškovą, negalėjo nuimti atsakovui priklausančių lėšų iš (duomenys neskelbtini) esančių bankomatų. Iš atsakovės banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) nuimtas lėšas ieškovas panaudojo savo asmeninėms reikmėms tenkinti, todėl šių lėšų dalis kiekvieną mėnesį būdavo įskaitomos kaip ieškovui mokėtinas darbo užmokestis. Šį teisminį ginčą ieškovas inicijavo kaip atsaką į atsakovės pradėtą teisminį ginčą prieš ieškovą dėl žalos atlyginimo. Prašo teismo taikyti ieškinio senaties terminą ieškovo pareikštiems reikalavimams, jei teismas bylos nagrinėjimo metu spręstų, jog yra trūkumų dėl šalių padaryto įskaitymo.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patvirtino atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovė neturi darbo užmokesčio įsiskolinimo ieškovui. Darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ metu ieškovo vardu buvo išimta kortelė, su kuria ieškovas išgrynindavo atsakovei priklausančias sumas. Šių pinigų panaudojimo įmonės veikloje ieškovas nepagrindė. Įvertinus ieškinio reikalavimo dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo dydį ir avansinėse apyskaitose nurodytą pinigų sumą matyti, kad jos praktiškai atitinka. Būtent ieškovo išgrynintos sumos buvo įskaitomas kaip jo darbo užmokestis. Nežino kokiuose buhalteriniuose dokumentuose toks įskaitymas buvo įformintas. Ieškovas jokių pretenzijų iki šiol atsakovei dėl neišmokėto darbo užmokesčio nereiškė. Ieškinio reikalavimams yra suėjęs 3 metų senaties terminas, kurį prašo taikyti.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir netesybų priteisimo.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovas E. S. ir atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugsėjo 18 d. sudarė darbo sutartį Nr. 191 (toliau ir – darbo sutartis 1), pagal kurią ieškovas įmonėje pradėjo dirbti gamybos vadovu (e. b. l. 18-19). Darbdavys įsipareigojo mokėti ne mažiau, nei nustatytas MMA darbo užmokestį, mokant su kartus per mėnesį 15 ir 30 d. (darbo sutarties 1 3 p.)

Ieškovas E. S. ir atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. liepos 3 d. sudarė darbo sutartį Nr. 215 (toliau ir – darbo sutartis 2), pagal kurią ieškovas įmonėje pradėjo dirbti apdailininku (e. b. l. 20-21). Darbdavys įsipareigojo mokėti ne mažiau, nei Vyriausybės nustatytas MMA darbo užmokestį, didinant pagal įstatymus, mokant su kartus per mėnesį 15 ir 30 d. (darbo sutarties 2 3 p.).

Galiojant darbo sutarčiai 1 ieškovui priskaičiuota išmokėti (atskaičius mokesčius):

Už 2020 m. rugsėjo mėn. 177,69 Eur darbo užmokesčio (e. b. l. 85).

Už 2020 m. spalio mėn. 447,23 Eur darbo užmokesčio (e. b. l. 84).

Už 2020 m. lapkričio mėn. 447,23 Eur darbo užmokesčio (e. b. l. 83).

Už 2020 m. gruodžio mėn. 447,23 Eur darbo užmokesčio (e. b. l. 81).

Už 2021 m. sausio mėn. 468,41 Eur darbo užmokesčio (e. b. l. 80).

Už 2021 m. vasario mėn. 468,41 Eur darbo užmokesčio (e. b. l. 79).

Už 2021 m. kovo mėn. 468,41 Eur darbo užmokesčio (e. b. l. 78).

Už 2021 m. balandžio mėn. 468,41 Eur darbo užmokesčio (e. b. l. 77).

Už 2021 m. gegužės mėn. 468,41 Eur darbo užmokesčio (e. b. l. 76).

Už 2021 m. birželio mėn. 468,41 Eur darbo užmokesčio (e. b. l. 75).

Už 2021 m. liepos mėn. 468,41 Eur darbo užmokesčio (e. b. l. 74).

Už 2021 m. rugpjūčio mėn. 468,41 Eur darbo užmokesčio (e. b. l. 73).

Už 2021 m. rugsėjo mėn. 468,41 Eur darbo užmokesčio (e. b. l. 72).

Už 2021 m. spalio mėn. 729,01 Eur darbo užmokesčio ir 832 Eur komandiruotpinigių (e. b. l. 71).

Už 2021 m. lapkričio mėn. 729,01 Eur darbo užmokesčio ir 832 Eur komandiruotpinigių (e. b. l. 70).

Už 2021 m. gruodžio mėn. 799,73 Eur darbo užmokesčio ir 700 Eur komandiruotpinigių (e. b. l. 69).

Už 2022 m. sausio mėn. 738,26 Eur darbo užmokesčio ir 768 Eur komandiruotpinigių (e. b. l. 68).

Už 2022 m. vasario mėn. 738,26 Eur darbo užmokesčio ir 768 Eur komandiruotpinigių (e. b. l. 67).

Už 2022 m. kovo mėn. 738,26 Eur darbo užmokesčio ir 768 Eur komandiruotpinigių (e. b. l. 66).

Už 2022 m. balandžio mėn. 738,26 Eur darbo užmokesčio ir 1152 Eur komandiruotpinigių (e. b. l. 65).

Už 2022 m. gegužės mėn. 1042,41 Eur darbo užmokesčio (e. b. l. 64).

Už 2022 m. birželio mėn. ieškovui priskaičiuota išmokėti 549,65 Eur darbo užmokesčio (e. b. l. 63).

Galiojant darbo sutarčiai 2 ieškovui priskaičiuota išmokėti (atskaičius mokesčius):

Už 2023 m. liepos mėn. 864,70 Eur darbo užmokesčio ir 572 Eur komandiruotpinigių (e. b. l. 62).

Už 2023 m. rugpjūčio mėn. 918,18 Eur darbo užmokesčio ir 1232 Eur komandiruotpinigių (e. b. l. 61).

Už 2023 m. rugsėjo mėn. 918,18 Eur darbo užmokesčio ir 264 Eur komandiruotpinigių (e. b. l. 60).

Už 2023 m. spalio mėn. 633,20 Eur darbo užmokesčio (e. b. l. 59).

Už 2023 m. lapkričio mėn. 919,75 Eur darbo užmokesčio ir 176 Eur komandiruotpinigių (e. b. l. 58).

Už 2023 m. gruodžio mėn. 1393,86 Eur darbo užmokesčio ir 968 Eur komandiruotpinigių (e. b. l. 57)

Už 2024 m. sausio mėn. 1014,45 Eur darbo užmokesčio ir 528 Eur komandiruotpinigių (e. b. l. 56).

Už 2024 m. vasario mėn. 931,67 Eur darbo užmokesčio (e. b. l. 131).

Iš ieškinyje pateiktos lentelės Nr. 1, kurios duomenų pagrįstumo atsakovė neginčijo, matyti, kad:

už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ieškovui liko neišmokėta 1519,38 Eur darbo užmokesčio;

už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. ieškovui liko neišmokėta 5715,42 Eur darbo užmokesčio ir komandiruotpinigių (lentelėje padaryta aritmetinė klaida sudedant išmokėtinas sumas);

už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. ieškovui liko neišmokėta 4995,02 Eur darbo užmokesčio ir komandiruotpinigių (lentelėje padaryta aritmetinė klaida sudedant išmokėtinas sumas);

už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 4 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. ieškovui liko neišmokėta 2790,81 Eur darbo užmokesčio ir komandiruotpinigių (lentelėje padaryta aritmetinė klaida sudedant išmokėtinas sumas);

už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. vasario 8 d. ieškovui permokėta 925,55 Eur darbo užmokesčio ir komandiruotpinigių.

Tokiu būdu, teismo skaičiavimu, galiojant darbo sutarčiai 1 ir darbo sutarčiai 2 ieškovui liko neišmokėta 14095,08 Eur darbo užmokesčio ir komandiruotpinigių (ieškinio lentelėje dėl padarytų aritmetinių klaidų nurodyta neteisinga suma 15500,77 Eur).

Ieškovo vidutinis darbo užmokestis už 1 darbo dieną 86,70 Eur, už 20 darbo dienų 1734 Eur (e. b. l. 124).

Ieškovas E. S. ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius E. V. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai, kuriems atitinkamai priklauso 49 ir 51 procentų įmonės akcijų (e. b. l. 44-45).

Avansinėse apyskaitose nurodyta, kad darbuotojo E. S. skola įmonei už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 iki 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 2000 Eur, už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 iki 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė 10190 Eur, už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 iki 2020 m. gruodžio 31 d. sudarė 7610 Eur, už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 iki 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė 11684 Eur, už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 iki 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė 15828 Eur, už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 iki 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 16428 Eur, už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 iki 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė 16428 Eur (e. b. l. 46, 47,48, 49, 50, 52-53, 54-55).

Ieškovas 2024 m. spalio 30 d. kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir netesybų priteisimo, tačiau Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių darbo ginčų komisijos 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimu atsisakė nagrinėti minėtą prašymą, kadangi buvo praleistas kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminas (e. b. l. 12-17).

Atsakovė neginčijo ieškovo nurodytų neišmokėto darbo užmokesčio ir komandiruotpinigių sumų, tačiau nurodė, kad su ieškovu yra atsiskaityta, nes šis valdė įmonės kortelę, Palangoje išminėjo pinigų sumas iš atsakovės banko sąskaitos, todėl avanso apyskaitose nurodytos E. S. išimtos pinigų sumos buvo užskaitytos kaip jam mokėtinas darbo užmokestis. Su tokiais atsakovės teiginiais, teismas neturi pagrindo sutikti, kadangi byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina aplinkybių, jog su ieškovu buvo tinkamai atsiskaityta vykdant darbo sutartį 1 ir darbo sutartį 2.

Pagal šalių sudarytų darbo sutarties 1 ir darbo sutarties 2 nuostatas (3 punktą) atsakovė įsipareigojo ieškovui priskaičiuotą darbo užmokestį mokėti du kartus per mėnesį 15 ir 30 d. Iš aukščiau aptartų duomenų matyti, kad atsakovė šio darbo sutartimis prisiimto įsipareigojimo tinkamai nevykdė, nustatytais terminais viso darbo užmokesčio ir kitų priskaičiuotų išmokų nemokėjo. Tiek nutraukiant darbo sutartį 1, tiek nutraukiant darbo sutartį 2 su ieškovu atsakovė DK nustatyta tvarka neatsiskaitė.

Pagal DK 139 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2022 m. liepos 12 d.) darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos privalo būti mokami pavedimu į darbuotojo nurodytą darbuotojo mokėjimo sąskaitą, išskyrus jūrininkus, kuriems taikoma Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo nustatyta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka, ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 71 ir 140⁸ straipsniuose nurodytus prieglobsčio prašytojus ir užsieniečius, kurie turi teisę dirbti.

Ankstesnėje, nuo 2019 m. liepos 27 d. galiojusioje DK 139 straipsnio 3 dalies redakcijoje imperatyvaus nurodymo mokėti darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, taip pat dienpinigius ir komandiruotės išlaidų kompensacijas pavedimu į darbuotojo nurodytą darbuotojo mokėjimo sąskaitą nustatytas nebuvo, tačiau tai nereiškia, jog darbo užmokestis gali būti išmokamas grynais, nesilaikant nustatytos tvarkos.

Darbo sutarties 1 ir darbo sutarties 2 galiojimo metu turėjo būti taikomos abiejų aukščiau nurodytų DK 139 straipsnio 3 dalies redakcijų nuostatos. Taigi, pagal darbo sutartį 1 laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (nuo 2022 m. sausio 1 d. DK 139 straipsnio 3 dalies redakcija atitinka galiojančią ir šiuo metu, kiek tai liečia įpareigojimą mokėti darbo užmokestį ir su juo susijusias išmokas pavedimu) ieškovui galėjo būti mokamas darbo užmokestis grynais pinigais, tačiau byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, kad ieškovui už šį laikotarpį darbo užmokestis ir komandiruotpinigiai buvo išmokami grynais pinigais. Į bylą nėra pateikta atsiskaitymo lapelių, mokėjimo žiniaraščių su ieškovo parašu, jog jis gavo darbo užmokestį grynaisiais pinigais, tokie duomenys neatsispindi ir pačios atsakovės pateiktuose darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose. Po 2022 m. sausio 1 d., tebegaliojant darbo sutarčiai 1 ir vėliau sudarius darbo sutartį 2, ieškovui darbo užmokestis ir su tuo susijusios išmokos turėjo būti mokamos išimtinai pavedimu. Duomenų, jog ieškovui buvo išmokėtas visas priskaičiuotas darbo užmokestis byloje nėra.

Nors atsakovė teigia, kad ieškovui darbo užmokestis buvo užskaitytas iš jo išimtų sumų iš atsakovės banko sąskaitos, tačiau apart avansinių apyskaitų, sudarytų bylos nagrinėjimo metu, jokių kitų duomenų, kad ieškovas turėjo teisę neribotai naudotis įmonės kortele, išimti pinigus ir juos pasiimti sau, neįrodė. Avansinės apyskaitos nėra pasirašytos ieškovo, atsakovė neįrodė, kad tose avansinėse apyskaitose nurodytos sumos yra užskaitytos kaip ieškovui mokėtinos darbo užmokesčio ir komandiruotpinigių sumos.

Išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos tik šio kodekso ar kitų įstatymų nustatytais atvejais (DK 150 straipsnio 1 dalis). Darbdavys turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią darbdavys sužinojo ar galėjo sužinoti apie atsiradusį išskaitos pagrindą (150 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju, akivaizdu, jog DK nustatyta tvarka išskaitos iš ieškovo E. S. darbo užmokesčio atliktos nebuvo ir tai patvirtina pačios ieškovės pateikti duomenys: pvz. už 2020 m. rugsėjo mėn. – 2020 m. gruodžio 1 d. ieškovui buvo neišmokėta darbo užmokesčio 1519,38 Eur, tuo tarpu avansinėje apyskaitoje už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 iki 2020 m. gruodžio 31 d. nurodyta, kad darbuotojo (E. S.) skola įmonei sudaro 7610 Eur ir apie tai, kad iš šios avansinėje apyskaitoje nurodytos sumos yra padaryta nesumokėto darbo užmokesčio išskaita jokių duomenų atsakovė nepateikė. Analogiška situacija ir su kitais avansinių apyskaitų laikotarpiais. Be to, netgi 2022 m. birželio 30 d. nutraukiant darbo sutartį 1 ar 2024 m. vasario 8 d. nutraukiant darbo sutartį 2 ir esant ieškovo darbo užmokesčio bei komandiruotpinigių įsiskolinimui, jokios galutinės išskaitos pagal 2022 m., 2024 m. avansines apyskaitas atliktos nebuvo. Be jokios abejonės, atsakovė savalaikiai disponavo duomenimis apie avanso apyskaitose nurodytas sumas, tačiau per DK 150 straipsnio 3 dalyje numatytą terminą jokių išskaitų iš ieškovo darbo užmokesčio neatliko. Atsakovė nepateikė duomenų, kad apskritai darbdavys buvo davęs įmonės buhalterijai nurodymą daryti išskaitas iš darbuotojo E. S. darbo užmokesčio. Taip pat atsakovė nei šioje byloje, nei atskiroje byloje nėra pareiškusi priešpriešinių reikalavimų E. S. dėl išskaitų iš priskaičiuoto išmokėti darbo užmokesčio atlikimo. Netgi 2025 balandžio 4 d. pažymoje apie vidutinį darbo užmokestį nurodytos konkrečios ieškovui nesumokėto darbo užmokesčio sumos, kas irgi liudija, jog jokios išskaitos atliktos nebuvo. Atsakovė teismo posėdžio metu buvo įpareigota pateikti teismui duomenis, patvirtinančius išskaitų atlikimą, tačiau šių duomenų teismui nepateikė, į 2025 m. birželio 9 d. teismo posėdį nei atsakovė, nei jos atstovas neatvyko, prašė bylos nagrinėjimą tęsti jiems nedalyvaujant ir jokių papildomų argumentų nepateikė. Teismo vertinimu, jokios išskaitos DK 150 straipsnyje atliktos nebuvo, jų atlikti šiuo metu nėra pagrindo, todėl spręstina dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo ieškovui.

Tuo atveju, jei teismas ieškovo reikalavimus laikytų pagrįstais, atsakovė prašė taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą. DK 15 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad ieškinio senatis – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį ar pateikdamas prašymą išnagrinėti darbo ginčą. Pagal šio straipsnio 2 dalį, bendrasis ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ieškinio senačiai skaičiuoti ir taikyti taikomos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu šis kodeksas ar kiti įstatymai nenustato specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų. Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant šias aplinkybes taip pat būtina atsižvelgti ir į konkretaus ieškovo charakteristiką – patirtį, išsilavinimą, galimybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-248/2017, 48 punktas).

Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpius nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. iki 2022 m. birželio 30 d. (darbo sutartis 1) ir nuo 2023 m. liepos 4 d. iki 2024 m. vasario 8 d. (darbo sutartis 2). Iš byloje esančių įrodymų, ieškovo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad ieškovas, įsidarbinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos vadovu, o vėliau ir apdailininku, žinojo ir suprato, kad jam kas mėnesį nėra išmokamas visas darbo užmokestis, taip pat buvo mėnesių, kuomet darbo užmokestis iš viso nebuvo mokamas. Ieškovas yra įmonės akcininkas, jis žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi lėšų sumokėti darbo užmokestį, todėl ilgą laiką toleravo šią situaciją, reikalavimų mokėti darbo užmokestį, kol galutinai nenutrūko šalių santykiai ir nepašlijo asmeniniai santykiai su kitu įmonės akcininku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu E. V., nereiškė. Darbo sutartyje 1 ir darbo sutartyje 2 numatyta, kad darbo užmokestis darbuotojui bus mokamas du kartus per mėnesį 15 d. ir 30 d. (darbo sutarčių 3 punktas). Taigi, ieškovas jau pačią pirmą sekančio mėnesio dieną žinojo ir turėjo žinoti, kad negauna darbo užmokesčio ar gauna jį ne visą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pvz. laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. iki 2021 m. spalio 31 d. (daugiau nei metus) ieškovas iš viso negavo darbo užmokesčio, tačiau šios savo teisės nerealizavo, reikalavimų išmokėti darbo užmokestį savalaikiai įmonei nereiškė. Teismu vertinimu, ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą reikalavimams, susidariusiems iki 2022 m. vasario 1 d., nes nuo šios datos jis galėjo reikalauti darbo užmokesčio už 2022 m. sausio mėn. ir ankstesnius mėnesius, tačiau ieškinį pareiškė tik 2025 m. sausio 16 d. Šiuo atveju yra pagrindas taikyti ieškinio senatį ir priteisti neišmokėtą darbo užmokestį tik už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. (darbo sutartis 1) ir nuo 2023 m. liepos 4 d. iki 2024 m. vasario 8 d. (darbo sutartis 2). Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. ieškovui buvo priskaičiuota išmokėti (atskaičius mokesčius) 6494,84 Eur darbo užmokesčio ir komandiruotpinigių (bendrai), per šį laikotarpį ieškovui buvo išmokėti tik už 2022 m. vasario mėn. priskaičiuota darbo užmokesčio ir komandiruotpinigių suma 1506,26 Eur (2022 m. vasario 28 d.), todėl už šį laikotarpį iš atsakovės ieškovui priteistina 4988,58 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir komandiruotpinigių. Laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 4 d. iki 2024 m. vasario 8 d. ieškovui buvo priskaičiuota išmokėti (atskaičius mokesčius) 11333,99 Eur darbo užmokesčio, komandiruotpinigių, atostoginių (bendrai), per šį laikotarpį ieškovui buvo išmokėta darbo užmokesčio, komandiruotpinigių, atostoginių bendrai 9468,73 Eur, todėl už šį laikotarpį iš atsakovės ieškovui priteistina 1865,26 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir komandiruotpinigių. Taigi bendrai iš atsakovės ieškovui priteistina 6853,84 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir komandiruotpingių, nuo šios sumos neatskaitant mokesčių, nes jie yra sumokėti galiojant darbo sutarčiai 1 ir darbo sutarčiai 2.

Ieškovė taip pat prašė priteisti 10 404,00 Eur netesybas (prieš mokesčius), t. y. 6 mėn. vidutinį darbo užmokestį. DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Ši norma darbdaviui kylančias pasekmes – pareigą sumokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką – sieja ne tik su neatsiskaitymo faktu, bet ir su darbuotojo kaltės dėl neatsiskaitymo nebuvimu. Byloje nustatyta, kad atleidžiant ieškovą nebuvo sumokėta dalis darbo užmokesčio, komandiruotpinigių. Nutraukdama darbo sutartis atsakovė turėjo pareigą su juo atsiskaityti, tačiau to nepadarė. Atsakovė ilgą laiką nesumoka darbo užmokesčio ir komandiruotpinigių, nors darbo sutartis 1 nutraukta 2022 m. birželio 30 d., o darbo sutartis 2 nutraukta 2024 m. vasario 8 d. Jokių tokį atsakovės elgesį pateisinančių priežasčių nenustatyta. Byloje nėra duomenų, jog ieškovas ėmėsi kokių nors veiksmų, trukdančių atsakovei su juo atsiskaityti, todėl nėra pagrindo atsakovei netaikyti sankcijos už vėlavimą atsiskaityti su ieškovu (DK 147 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK 147 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad ji yra imperatyvaus pobūdžio, joje vartojama sąvoka „privalo mokėti netesybas“ rodo įstatymų leidėjo ketinimą nustatyti pareigą darbdaviui mokėti netesybas esant normos hipotezėje susiklosčiusioms aplinkybėms: 1) darbo santykių pasibaigimui, 2) vėlavimui atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės. Toks imperatyvus minėtos teisės normos pobūdis ir jos aiškinimas leidžia įgyvendinti ir pagrindinius darbo teisiniams santykiams taikomus teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos principus (DK 2 straipsnio 1 dalis). Nustačius DK 147 straipsnio 2 dalyje konkretų maksimalų šešių mėnesių terminą, už kurį turi būti mokamos netesybos, užtikrinamas teisinis aiškumas, nes abi darbo teisinių santykių šalys gali aiškiai numatyti, kokia sankcija gali būti taikoma darbdaviui pažeidus pareigą tinkamai atsiskaityti su darbuotoju pasibaigus darbo santykiams. Taip pat, retrospektyviai vertinant DK 147 straipsnio 2 dalies normos pakeitimus, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas būtent ir siekė nustatyti konkretų maksimalų netesybų terminą. Trečia, nustatyti DK 147 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos teisės normos tikslai bei imperatyvumas leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkybės nėra pagrindas mažinti joje nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022, 2022 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-684/2022, 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2023, 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-254-684/2023).

Ieškovui neišmokėtas darbo užmokestis yra didesnis nei jo vidutinis darbo užmokestis, atsakovė neatsiskaito ilgiau nei 6 mėnesius, todėl netesybos skaičiuotinos pagal atsakovės pažymoje nurodytą ieškovo vidutinį mėnesio darbo užmokesčio dydį 1734 Eur už 6 mėnesių laikotarpį ir 10404 Eur netesybos (neatskaičius mokesčių) priteistinos iš atsakovės ieškovui (DK 147 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas nuo žyminio mokesčio atleistas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, todėl proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovės valstybei priteistini 388 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas patyrė 1331 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Ieškinį tenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 67 proc. ieškinio reikalavimų) iš atsakovės ieškovui priteistina 892 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad šias išlaidas pagrindžiančius duomenis pateiks bylos nagrinėjimo eigoje, tačiau jokių duomenų nebuvo gauta ir dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nespręstina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neišmokėtą darbo užmokestį 6853,84 Eur (šešis tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt tris Eur 84 ct) (nuo šios sumos mokesčiai neskaičiuojami), netesybas 10404 Eur (dešimt tūkstančių keturis šimtus keturis Eur) (nuo šios sumos skaičiuojami mokesčiai) bei bylinėjimosi išlaidas 892 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt du Eur).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), valstybei žyminį mokestį 388 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis Eur)_(įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.