Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės biudžetinės įstaigos Lietuvos mokslo tarybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3768-340/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Zip travel“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Lietuvos mokslo tarybai dėl konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis, konkurso nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Zip travel“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtais Kelionių organizavimo paslaugų pirkimo supaprastinto atviro konkurso sąlygų 1 priedą, taip pat 5 priedo 3.1.2 punktą bei nutraukti Kelionių organizavimo paslaugų pirkimo procedūras ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad atsakovė paskelbė viešąjį pirkimą „Kelionių organizavimo paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 173856) (toliau – Pirkimas, Konkursas) supaprastinto atviro konkurso būdu. Remiantis Konkurso sąlygomis, atsakovė numatė pirkti kelionės oro transportu organizavimo paslaugas; viešbučio rezervavimo ir apgyvendinimo jame organizavimo paslaugas, kelionės sausumos ir vandens transportu (autobusų, traukinių ir vandens transporto bilietų rezervavimo ir pardavimo paslaugos, transporto nuomos ir transporto organizavimo nuo oro uosto iki viešbučio paslaugos ir kitos panašios paslaugos) organizavimo paslaugas, kelionės draudimo pardavimo paslaugas, vizų ir kitų kelionei būtinų dokumentų įforminimo bei išdavimo organizavimo paslaugas. Paslaugas buvo numatyta pirkti pagal poreikį, detalią informaciją apie planuojamas įsigyti paslaugas pateikiant kiekvieno konkretaus užsakymo metu. Konkurso sąlygų 2 priedu buvo patvirtinta pasiūlymo forma, kurioje numatyta, kad tiekėjai savo pasiūlyme turi nurodyti tik aptarnavimo mokesčius už siūlomas paslaugas. Remiantis šiais aptarnavimo mokesčiais turėjo būti atrinktas konkurso laimėtojas, taikant mažiausios kainos kriterijų. Ieškovės įsitikinimu, toks konkurso organizavimo būdas, kai laimėjimą lemia vienos pasiūlymo paslaugų kainos dalies – aptarnavimo mokesčio, atsisakymas bei gebėjimas sužinoti apie tokį konkursą anksčiau už kitus ir pateikti mažiausios galimos vertės pasiūlymą anksčiausiai, nedera su sąžiningos konkurencijos užtikrinimu viešuosiuose pirkimuose. Nesutikdama su Konkurso organizavimu tokiu būdu, ieškovė 2016-05-02 kreipėsi į atsakovę su pretenzija, prašydama arba leisti pasiūlymuose nurodyti aptarnavimo mokestį, išreikštą su minuso ženklu, arba nutraukti konkurso procedūras, tačiau 2016-05-03 atsakovė pretenziją atmetė. Ieškovės teigimu, ginčo Konkurso sąlygos verčia tiekėjus ne konkuruoti įrodinėjant savo gebėjimą siūlyti ir teikti atsakovei reikalingas paslaugas, bet varžytis, kuris greičiau pateiks mažiausios galimos kainos, t.y. 0 aptarnavimo mokesčių pasiūlymą, kas nedera su poreikiu užtikrinti veiksmingą ir sąžiningą konkurenciją viešuosiuose pirkimuose. Ypatingai dėl to, kad tiekėjams nėra prasmės tokiu atveju nurodyti didesnį, nei 0 eurų dydžio aptarnavimo mokestį, nes tiekėjai gali gauti neribotą pelną iš su atsakove sudarytos viešojo pirkimo sutarties per komisinius, gaunamus iš tiesioginių paslaugų tiekėjų, nepriklausomai nuo to, kokį aptarnavimo mokestį nurodė savo pasiūlyme. Taip pat ieškovė pažymėjo, kad nors atsakovė numatė daug įvairių reikalavimų kelionės organizavimo produktų parinkimui, tačiau Konkurso sąlygose nenumatė jokių viešojo pirkimo procedūrų, pagal kurias būtų patikrinta tiekėjo kompetencija teikti atsakovės poreikius atitinkančias paslaugas už mažiausią kainą. Nesant galimybės atrinkti geriausią kompetenciją teikti atsakovės poreikius atitinkančias paslaugas galinčio tiekėjo, atsakovės Konkurso sąlygos kartu negarantuoja, jog paslaugas atsakovas pirks racionaliai naudodama tam skirtas lėšas.

Atsakovė BĮ Lietuvos mokslo taryba iš pradžių prašė bylą nutraukti, kadangi, 2016-05-23 nutraukus Pirkimo procedūras, nagrinėjamoje byloje nebeliko ginčo objekto. Vėliau atsakovė prašė ieškinį atmesti, tvirtino, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo, nes nebuvo pateikusi pasiūlymo. Nurodė, kad, rengiant ginčo Pirkimo sąlygas, buvo vadovautasi galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais. Be to, pažymėjo, kad ir pagal pastaruoju metu besiklostančią kelionių organizavimo paslaugų pirkimo praktiką pirkimuose dalyvaujantys tiekėjai patys pasiūlymuose teikia 0,00 Eur aptarnavimo mokestį ar aptarnavimo mokestį išreikštą neigiamu skaičiumi, o perkančiosios organizacijos, rengdamos pirkimo dokumentus ir vertindamos pasiūlymus, joms galimais būdais siekia užkirsti kelią tokiai situacijai, kai laimėjusį pasiūlymą lemia tik pasiūlymo pateikimo laikas. Atsakovės teigimu, nagrinėjamu atveju Pirkimo sąlygose yra įtvirtintas mechanizmas, apsaugantis nuo tiekėjų nesąžiningumo – Pirkimo sąlygų 61.6 punkte nustatytas reikalavimas pateikti viešųjų pirkimo komisijai tokio aptarnavimo mokesčio pagrindimą. Taip pat atsakovė atkreipė dėmesį, kad ieškovė prašo pripažinti neteisėtu atsakovės kelionių organizavimo paslaugų pirkimo sąlygų 1 priedą, kuriame nėra jokių nuostatų, susijusių su pasiūlymų vertinimu, t.y. jame nurodyti tik bendri reikalavimai teikiamoms paslaugoms.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino atsakovės BĮ Lietuvos mokslo taryba viešojo pirkimo „Kelionių organizavimo paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 173856) Pirkimo dokumentų 5 priedo (Paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutarties projektas) 3.1.2 punktą neteisėtu, o kitą ieškinio dalį atmetė bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Pirmos instancijos teismas sprendė, kad Pirkimo sąlygų 5 priedo 3.1.2 punktas pažeidžia nesuvaržytą tiekėjų konkurenciją, racionalų pirkimui skirtų lėšų naudojimą, tiekėjų pasiūlymų lygiateisį vertinimą, skaidrumo bei proporcingumo principus.

Pažymėdamas, kad perkančiosios organizacijos veiksmus ar sprendimus gali apskųsti kiekvienas pirkimu suinteresuotas ūkio subjektas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė jo teisėtus interesus, pirmos instancijos teismas atmetė atsakovės argumentą, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo nagrinėjamoje byloje.

Teismas nustatęs, kad pagal Pirkimo sutarties sąlygas už suteiktas paslaugas atsiskaitoma taikant dalinį sutarties vykdymo išlaidų padengimą; visų suteiktų paslaugų kaina susideda iš dviejų dalių: iš fiksuoto dydžio aptarnavimo mokesčio (Pirkimo sąlygų 3.1.1 p.) ir faktinių paslaugų tiekėjo išlaidų (Pirkimo sąlygų 3.1.2 p.), darė išvadą, kad tokiu būdu pateikęs 0 Eur vertės pasiūlymą ir laimėjęs konkursą tiekėjas pagal pirkimo sutarties 3.1.1 ir 3.1.2 punktų sąlygas gauna pelną ne aptarnavimo mokesčių, o komisinių pavidalu, kurių dydis neturi įtakos pagal Pirkimo sutarties 3.1.2 sąlygą padengiamoms faktinėms paslaugų tiekėjo išlaidoms.

Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovės poziciją, kad Pirkimo sąlygų 61.6 punkte įvirtintas reikalavimas pateikti viešųjų pirkimo komisijai „nulinio“ aptarnavimo mokesčio pagrindimą panaikina galimybę Pirkimo dalyviams teikti vienodus („nulinius“) aptarnavimo mokesčius. Teismo nuomone, nors perkančioji organizacija Pirkimo sąlygose tiesiogiai neįtvirtino fiksuotų (vienodų) kainų, tačiau Pirkimo sąlygos neužkirto keliems tiekėjams pateikti vienodos kainos pasiūlymus ir varžytis tik dėl pasiūlymo pateikimo momento, kadangi pagal dabartines atsakovės Pirkimo sąlygas tiekėjams, rengiant pasiūlymą bei nurodant siūlomų paslaugų kainą, pakanka nurodyti siūlomoms paslaugoms taikomą aptarnavimo mokestį, jeigu tiekėjas nurodytų „nulinį“ aptarnavimo mokestį už pasiūlymo formoje numatytas 5 paslaugas, palyginamoji pasiūlymo kaina taip pat būtų „nulinė“, t.y. pagal Pirkimo sąlygas pirkimą laimėtų pirmas tiekėjas, pateikęs „nulinį“ pasiūlymą. Teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai nagrinėjamu atveju rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013 pateiktais išaiškinimais, pagal kuriuos tokios pirkimo sąlygos, kurios sudaro prielaidas perkančiajai organizacijai pateikti vienodas kainas, o tiekėjų varžymasis iš esmės vyksta dėl kruopščiai parengtų pasiūlymų pateikimo momento pripažįstamos neteisėtomis.

Kadangi ieškinyje ieškovė nebepalaikė ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje pareikšto reikalavimo leisti pasiūlymuose nurodyti aptarnavimo mokestį, išreikštą su minuso ženklu (Pirkimo dokumentų 43 punktas), teismas sprendė, kad ginčo dėl šios Pirkimo sąlygos nebeliko, todėl dėl jos teisėtumo nepasisakė.

Perkančiajai organizacijai 2016-05-23 sprendimu nutraukus ginčo Pirkimą, teismas ieškinio reikalavimą dėl Pirkimo nutraukimo atmetė kaip nepagrįstą. Be to, netenkino ir ieškinio reikalavimo dėl Pirkimo sąlygų 1 priedo (Techninė specifikacija) pripažinimo neteisėtu, kadangi ieškovė nepateikė jokių argumentų ir motyvų dėl Techninės specifikacijos neteisėtumo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė BĮ Lietuvos mokslo taryba apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 25 d. sprendimą pakeisti atmetant ieškovės ieškinį bei atitinkamai perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

Pateikia šiuos esminius nesutikimo su pirmos instancijos teismo sprendimu argumentus:

1. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad perkančiajai organizacijai teiktoje pretenzijoje ieškovė neginčijo Konkurso sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ ir 5 priedo 3.1.2 papunkčio. 2016-05-02 pretenzijoje ieškovė prašė panaikinti Konkurso sąlygose nustatytą draudimą tiekėjams taikyti nuolaidas aptarnavimo įkainius išreiškiant neigiamu skaičiumi (su „minuso“ ženklu) tuo skatinant tiekėjų konkurenciją bei racionalų piniginių lėšų naudojimą. Teikdama ieškinį ieškovė nebepalaikė ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje pareikšto reikalavimo leisti pasiūlymuose nurodyti aptarnavimo mokestį, išreikštą su minuso ženklu, kas suponuoja išvadą, kad ieškovė sutiko, jog perkančioji organizacija tinkamai išnagrinėjo jos pretenziją. Vien dėl to, kad ieškovė nesilaikė ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos, ieškinys turėjo būti atmestas.

2. 2016-05-02 teiktoje pretenzijoje ieškovė neginčijo Pirkimo dokumentų 1 priedo „Techninė specifikacija“, kuriame nėra jokių nuostatų, susijusių su pasiūlymų vertinimu, niekada neteikė jokių pastabų dėl techninės specifikacijos projekto, todėl ieškiniu nepagrįstai prašė pripažinti neteisėtu Pirkimo dokumentų 1 priedo „Techninė specifikacija“ nuostatas.

3. Ieškovė pretenzijoje neginčijo ir Pirkimo dokumentų 5 priedo „Sutarties projektas“ 3.1.2 papunkčio, todėl nepagrįstai šį reikalavimą iškėlė ieškinyje. Nepagrįsta ieškovės pozicija, kad neteisėta kainos dalis yra faktinės laimėjusio tiekėjo išlaidos, tiesiogiai susijusios su sutarties vykdymu, kurias tiekėjas patiria iš trečiųjų asmenų. Siekiant pagrįsti šių išlaidų tinkamumą ir išvengti situacijos, kai tiekėjai sieks pasipelnyti iš perkančiosios organizacijos, buvo numatytas reikalavimas, kad šias išlaidas Pirkimą laimėjęs tiekėjas turės pagrįsti sąskaitomis – faktūromis ar kitais iš trečiųjų asmenų gautais dokumentais ar jų kopijomis. Galutinė perkamų paslaugų kaina susidėtų iš dviejų dalių: aptarnavimo mokesčio ir tiekėjo patirtų faktinių išlaidų. Šios abi sutarties kainos sudedamosios dalys yra pagrįstos, kadangi aptarnavimo mokestis užtikrina, kad tiekėjas teiks paslaugas už pasiūlyme nurodytą ir pagrįstą aptarnavimo mokestį, o prašymas pagrįsti kitą kainos dalį patirtomis faktinėmis išlaidomis užtikrins, kad tiekėjas, laimėjęs viešąjį pirkimą, nesieks nesąžiningai vykdyti sutarties bandydamas gauti pelną iš perkančiosios organizacijos.

4. Rengdama Pirkimo dokumentus, perkančioji organizacija vadovavosi 2015 m. gruodžio 31 d. Viešųjų pirkimų tarnybos įsakymu Nr. 1S-220 „Dėl kelionių organizavimo paslaugų viešojo pirkimo rekomendacijų patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintos kelionių viešojo pirkimo rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos), kuriose nustatyta, kad pasiūlymai kelionių organizavimo paslaugų pirkimuose vertinami pagal tiekėjų siūlomą aptarnavimo mokestį. Pirkimo dokumentuose buvo įtvirtintos nuostatos, kurios turėjo užtikrinti, kad pirkimo metu, atliekant pasiūlymų vertinimą, būtų atrinktas tiekėjas, kuris už mažiausią kainą teiktų kokybiškas paslaugas (Pirkimo dokumentų 61.6 papunktis, 43 punktas, 5 priedo 3.1 papunktis).

5. Pirkimas buvo nutrauktas ne dėl to, kad atsakovė būtų pripažinusi ieškovės reikalavimų pagrįstumą, o dėl to, kad pasikeitė Pirkimui skirta suma, todėl nepagrįstas pirmos instancijos teismo teiginys, nurodytas pasisakant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kad atsakovė pripažino vieną iš ieškovės pareikštų reikalavimų (nutraukė ginčijamą pirkimą) po civilinės bylos iškėlimo.

Ieškovė UAB „Zip travel“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, o pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pateikia šiuos esminius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

1. Atmestini atsakovės argumentai, jog ieškovė netinkamai pasinaudojo privaloma ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Pagrindinis ieškinio reikalavimas yra nutraukti ginčo Pirkimą, analogiškas reikalavimas buvo pareikštas ir pretenzijoje. Tuo tarpu reikalavimas pripažinti atsakovės Pirkimo dokumentus neteisėtais nors ir nebuvo suformuluotas pretenzijoje, tačiau jis yra betarpiškai susijęs su reikalavimu nutraukti Pirkimą. Tiek pretenzija, tiek ieškinys buvo reiškiami siekiant nutraukti Pirkimą dėl neteisėtų sąlygų. Tai, kad pretenzijoje buvo išdėstytas ir kitas reikalavimas – nustatyti galimybę siūlyti neigiamus aptarnavimo mokesčius, nėra reikšminga, kadangi šis reikalavimas nebuvo palaikomas bylą nagrinėjant teisme.

2. Ieškiniu ieškovė siekė, kad teismas pripažintų neteisėtu Konkurso sąlygų 2 priedą „Pasiūlymo forma“, tačiau per klaidą nurodė, kad prašo pripažinti neteisėtu Konkurso sąlygų 1 priedą, nors dėl jo teisėtumo jokių klausimų nekėlė.

3. Ginčo Pirkimo sąlygomis, nors jos ir pagrįstos Rekomendacijomis, yra kuriama terpė kelionių organizavimo paslaugų viešuosiuose pirkimuose tiekėjams toliau varžytis tik pagal pasiūlymų pateikimo laiką, aptarnavimo mokesčio iš esmės nesiūlant, o vėliau laimėjusiam dalyviui pelnantis iš komisinių mokesčių, kurie iš perkančiosios organizacijos gaunami netiesiogiai – per galutinių kelionės organizavimo produktų tiekėjus. Esama požymių, kad minėtos Rekomendacijos bus pakeistos kaip žalingos kelionių organizavimo vešiesiems pirkimams, kurie pastaruoju metu šioje rinkoje netgi įgavo naują pavadinimą kaip „nuliniai“. Viešųjų pirkimų tarnyba 2016 m. birželio 1 d. išplatino pranešimą, kuris pavadintas „Kelionių pirkimai – kas greičiau“, kuriame nurodoma, jog: „Tarnybos nuomone, šiuo metu neigiama, nulinė, vieno cento ar euro paslaugų kaina, nurodyta pasiūlyme, nėra toleruotina, nes gali lemti neskaidrų sutarties vykdymą.“.

4. Nepagrįstas ir apeliacinio skundo motyvas, jog ginčo Pirkimo sąlygose įtrauktas reikalavimas dėl „nulinio“ aptarnavimo mokesčio pagrindimo panaikina galimybę tiekėjams varžytis pagal „nulinį“ aptarnavimo mokestį. Pirmos instancijos teismas visiškai teisingai konstatavo, jog tai nepanaikina prielaidų tiekėjams varžytis tik pagal „nulinį“ aptarnavimo mokestį, konkuruojant pasiūlymų pateikimo laiku, kadangi tiekėjai iš anksto parengia „nulinių“ pasiūlymų pagrindimus, kad kuo greičiau galėtų pateikti savo pasiūlymą „nuliniame“ kelionių organizavimo paslaugų pirkime. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad visi „nuliniai“ pasiūlymai su jų pagrindimais perkančiųjų organizacijų laikomi atitinkančiais pirkimo sąlygas, tokiu būdu tiekėjai toliau varžosi pagal pasiūlymų pateikimo laiką, siūlydami tik savo aptarnavimo mokesčius, išreikštus nulio verte. Reikalavimo pagrįsti nulinius aptarnavimo mokesčius ydingumas pasireiškia taip pat ir tuo, jog konkursą laimi tiekėjas, įrodęs, kad gaus tiek daug komisinių mokesčių, kurie padengs jo veiklos sąnaudas, nors viešojo pirkimo esmė reikalautų, jog pirkimą laimėtų tas tiekėjas, kurio komisiniai mokesčiai būtų kuo mažesni, kas sąlygotų kuo mažesnę galutinę pasiūlymo kainą/viešojo pirkimo sutarties galutinę vertę. Paskutinė teismų praktika taip pat eina ta linkme, kad „nuliniai“ konkursai išnyks iš kelionių organizavimo viešųjų pirkimų praktikos. Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 25 d. sprendimu, priimtu analogiškoje byloje prieš Aleksandro Stulginskio universitetą UAB „Zip travel“ ieškinį tenkino visiškai (c.b. Nr. e2-2141-657/2016). Vilniaus apygardos teismas analogiškoje byloje prieš VĮ Registrų centrą 2015 m. balandžio 10 d. sprendimu UAB „Zip travel“ ieškinį taip pat tenkino visiškai (c.b. Nr. e2-3846-590/2015), nors kitoje analogiškoje byloje prieš Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolę ieškinį tas pats teisėjas ieškinį ir buvo atmetęs (2016 m. liepos 22 d. sprendimas c.b. e2-4793-590/2016).

5. Atsakovei nepateikus jokių įrodymų, kad dėl objektyvių priežasčių Pirkimo vykdymas tapo beprasmis, darytina išvada, kad Pirkimą atsakovė nutraukė dėl to, kad iš esmės pripažino ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniuose skunduose išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė BĮ Lietuvos mokslo taryba supaprastinto atviro konkurso būdu vykdė viešąjį pirkimą „Kelionių organizavimo paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 173856), kurio objektas - kelionių organizavimo (kelionių agentūrų) paslaugos. Konkurso sąlygų 2 priedu yra patvirtinta forma, kurioje numatyta, kad tiekėjai savo pasiūlyme turi nurodyti tik aptarnavimo mokesčius už siūlomas paslaugas. 0 Eur aptarnavimo mokesčio pateikimas nėra draudžiamas, tačiau pagal Konkurso sąlygų 61.6 punktą, jei buvo pasiūlytas 0 Eur aptarnavimo mokestis ir tiekėjas Komisijos prašymu nepateikė raštiško kainos sudėtinių dalių pagrindimo ar kitaip nepagrindė siūlomo 0 Eur aptarnavimo mokesčio, tai pasiūlymas yra atmetamas. Konkurso sąlygų 43 punkte įtvirtinta, jog kainos pasiūlyme negali būti išreikštos neigiamu skaičiumi (su minuso ženklu). Pirkimo sąlygų 5 priedo „Paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutarties projektas“ 3.1, 3.1.1 ir 3.1.2 punktuose yra įtvirtinta, kad už suteiktas paslaugas atsiskaitoma taikant dalinį Sutarties vykdymo išlaidų padengimą, t.y. visa suteiktų paslaugų kaina sudaroma iš dviejų dalių: aptarnavimo mokesčio ir faktinių išlaidų, tiesiogiai susijusių su sutarties vykdymu, kurias tiekėjas patyria iš trečiųjų asmenų. 2016-05-02 ieškovė perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją, kuria prašė leisti pasiūlymuose nurodyti aptarnavimo mokestį, išreikštą su minuso ženklu, arba nutraukti konkursą. 2016-05-03 atsakovė minėtą ieškovės pretenziją atmetė. 2016-05-17 ieškovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtais Kelionių organizavimo paslaugų pirkimo supaprastinto atviro konkurso sąlygų 1 priedą, taip pat 5 priedo 3.1.2 punktą ir nutraukti Kelionių organizavimo paslaugų pirkimo procedūras. 2016-05-23 atsakovė informavo tiekėjus apie priimtą sprendimą nutraukti pirkimą, vadovaujantis VPĮ 7 straipsnio 3 dalimi. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino atsakovės BĮ Lietuvos mokslo tarybos viešojo pirkimo „Kelionių organizavimo paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 173856) Pirkimo dokumentų 5 priedo (Paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutarties projektas) 3.1.2 punktą neteisėtu, o kitą ieškinio dalį atmetė bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad Pirkimo sąlygų 5 priedo 3.1.2 punktas pažeidžia nesuvaržytą tiekėjų konkurenciją, racionalų pirkimui skirtų lėšų naudojimą, tiekėjų pasiūlymų lygiateisį vertinimą, skaidrumo bei proporcingumo principus. Apeliantė su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 25 d. sprendimą atmetant ieškovės ieškinį bei atitinkamai perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamais šiais esminiais argumentais: 1) ieškovė nesilaikė ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos, todėl ieškinys turėjo būti atmestas; 2) priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad perkančiajai organizacijai teiktoje pretenzijoje ieškovė neginčijo Konkurso sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ ir 5 priedo 3.1.2 papunkčio; 3) Pirkimo dokumentai buvo rengiami vadovaujantis 2015 m. gruodžio 31 d. Viešųjų pirkimų tarnybos įsakymu Nr. 1S-220 „Dėl kelionių organizavimo paslaugų viešojo pirkimo rekomendacijų patvirtinimo“ patvirtintomis kelionių viešojo pirkimo rekomendacijomis; 4) Pirkimas buvo nutrauktas ne dėl to, kad atsakovė būtų pripažinusi ieškovės reikalavimų pagrįstumą, o dėl to, kad pasikeitė Pirkimui skirta suma.

Dėl ikiteisminės tvarkos

Atsakovė apeliaciniame skunde tvirtina, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmos instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieškovė nesilaikė ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos, t.y. perkančiajai organizacijai teiktoje pretenzijoje ieškovė neginčijo Konkurso sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ ir 5 priedo 3.1.2 papunkčio, 2016-05-02 pretenzija ieškovė prašė panaikinti tik Konkurso sąlygose nustatytą draudimą tiekėjams taikyti nuolaidas aptarnavimo įkainius išreiškiant neigiamu skaičiumi (su „minuso“ ženklu) tuo skatinant tiekėjų konkurenciją bei racionalų piniginių lėšų naudojimą.

Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo, kurio teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeidžiami, turi teisę įstatymuose nustatyta tvarka kreiptis į teismą. Tai reiškia, kad taip užtikrinama asmens teisė savo interesus ginti teisme tiek nuo kitų asmenų, tiek nuo neteisėtų valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens galimybė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti, nes kartu įstatyme, suteikiant nurodytą galimybę, nustatyti tam tikri naudojimosi civilinėmis teisėmis ribojimai (CK 1.137 straipsnio 2–5 dalys), kurių vienas – įgyvendinant savo teises laikytis įstatymų, neperžengti savo turimų civilinių teisių ribų.

Lietuvoje įtvirtinta perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų sprendimų peržiūros procedūra apima privalomą ikiteisminę stadiją (Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 93 straipsnio 3 dalis). Šios teisių gynybos stadijos esmė – prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso, t. y. perkančiajai organizacijai panaikinti savo netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus. Vienas svarbiausių reikalavimų, atsižvelgiant į VPĮ įtvirtintą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką, taikomų tiekėjams, reiškiantiems reikalavimus peržiūros institucijai – teismui, – ieškinyje nurodomi bei skundžiami perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai (ieškinio pagrindas) turi sutapti su prieš tai tiekėjo perkančiajai organizacijai apskųstais sprendimais pretenzijoje. CPK 423³ straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu.

Kasacinio teismo ne kartą akcentuota pretenzijos perkančiajai organizacijai padavimo svarba, inter alia, dėl tiekėjo teisių apimties teismo procese. Tokia privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2014). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad ieškovas savo reikalavimą teisme gali grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo ginčyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais. Priešingas VPĮ V skyriaus nuostatų aiškinimas, t. y. galimybė skųsti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus, kurie nebuvo nagrinėjami privalomoje ikiteisminėje procedūroje, prieštarautų bonus pater familias principui ir lemtų besąlygišką tiekėjo teisę, pavyzdžiui, skųsti konkurso sąlygas po to, kai jo pasiūlymas nebuvo vertinamas dėl kvalifikacijos neatitikties arba pasiūlymo vertinimo metu buvo atmestas, arba nebuvo pripažintas geriausiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tuos kasacinio teismo išaiškinimus, iš kurių matyti, kad pretenzijoje ir ieškinyje nurodytų aplinkybių sutaptis yra svarbesnė ieškinio pagrindo (galimų perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų), o ne reikalavimų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2014; 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-378/2016). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi įvertinti ne tik lingvistinę ieškinio dalyko formuluotę, bet ir ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių atitiktį pretenzijoje nurodytoms faktinėms aplinkybėms, kuriomis buvo grindžiama pretenzija.

Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmos instancijos teismu, kad ieškinio pagrindu nurodytos aplinkybės iš esmės atitinka pretenzijoje pateiktas faktines aplinkybes, t.y. kad Konkurso sąlygos sudaro prielaidas tiekėjams teikti pasiūlymus su mažiausiais leistinais įkainiais 0 Eur ir dėl sutarties sudarymo varžytis tik pagal pasiūlymų pateikimo laiką, kas prieštarauja tiekėjų tarpusavio konkurencijos ir racionalaus lėšų panaudojimo principams, o tai, kad ieškinyje ir pretenzijoje nurodytų reikalavimų formuluotės skiriasi, negali būti vertinama kaip esminis dalykas. Bet kuriuo atveju, teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdu, jog esminis ieškovės tikslas, kurio siekta tiek pretenzija, tiek teismui pateiktu ieškiniu, buvo tas pats – nutraukti ginčo Pirkimo procedūras dėl to, jog Konkurso sąlygose įtvirtintas kainodaros būdas pažeidžia tiekėjų konkurenciją

Nurodytų argumentų pagrindu atsakovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad ieškovė nesilaikė ikiteisminės ginčo tvarkos, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo

Ieškovės teigimu, nagrinėjamu atveju, siekiant laimėti ginčo Pirkimą, tiekėjui, norint pateikti mažiausios galimos kainos pasiūlymą, užtenka iš esmės atsisakyti vienos siūlomų paslaugų kainos dalies – aptarnavimo mokesčio, nurodant, kad aptarnavimo mokestis yra lygus 0,00 Eur, ir pasiūlymą pateikti anksčiau už kitus tiekėjus. Toks kainodaros būdas, pasak ieškovės, tiekėjus verčia ne konkuruoti įrodinėjant savo gebėjimą siūlyti ir teikti atsakovei jai reikalingas paslaugas, bet varžytis dėl pasiūlymo pateikimo laiko. Tuo tarpu atsakovė tvirtina, kad ginčo Pirkimo sąlygos neprieštarauja VPĮ nuostatoms ir 2015 m. gruodžio 31 d. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. IS-220 „Dėl kelionių organizavimo paslaugų viešojo pirkimo rekomendacijų patvirtinimo“ patvirtintoms kelionių viešuosiuose pirkimuose rekomendacijoms. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad, nors perkančioji organizacija Pirkimo sąlygose tiesiogiai neįtvirtino fiksuotų (vienodų) kainų, tačiau Pirkimo sąlygos neužkirto keliems tiekėjams pateikti vienodos kainos pasiūlymus ir varžytis tik dėl pasiūlymo pateikimo momento, kadangi pagal ginčo Pirkimo sąlygas tiekėjams, rengiant pasiūlymą bei nurodant siūlomų paslaugų kainą, pakanka nurodyti siūlomoms paslaugoms taikomą aptarnavimo mokestį, jeigu tiekėjas nurodytų „nulinį“ aptarnavimo mokestį už pasiūlymo formoje numatytas 5 paslaugas, palyginamoji pasiūlymo kaina taip pat būtų „nulinė“, t.y. pagal Pirkimo sąlygas pirkimą laimėtų pirmas tiekėjas, pateikęs „nulinį“ pasiūlymą. Tokia situacija pirmos instancijos teismo nuomone pažeidžia skaidrumo ir racionalaus Pirkimui skirtų lėšų panaudojimo principus. Teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo su tokia pirmos instancijos teismo pozicija nesutikti.

VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Pažymėtina, kad reikalavimas racionaliai panaudoti lėšas nesuvaržytos konkurencijos sąlygomis yra atskiras perkančiosios organizacijos veiksmų nustatymo ir vertinimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011). Taigi VPĮ 3 straipsnyje yra įtvirtintos pamatinės viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo nuostatos, o perkančioji organizacija, veikdama VPĮ reguliavimo srityje, privalo laikytis ir nepažeisti viešųjų pirkimų principų, tinkamai ir teisėtai siekti viešųjų pirkimų tikslo.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl Pirkimo sąlygose nustatytos pasiūlymų kainos ir pasiūlymų vertinimo tvarkos. Bylos medžiaga patvirtina, kad ginčo Pirkimu perkančioji organizacija numatė įsigyti perkančiosios organizacijos tarnybinių kelionių organizavimo paslaugas, kurios apima: oro, sausumos ir vandens transporto bilietų visais perkančiajai organizacijai reikalingais maršrutais bei reikiamu metu rezervavimą, viešbučių užsienyje ir Lietuvoje rezervavimą, vykstančių į tarnybinę kelionę asmenų draudimo (nuo nelaimingų atsitikimų, medicininių išlaidų draudimo, neįvykusio, nutrūkusios kelionės draudimo, bagažo praradimo draudimo ir kitų rūšių draudimo) organizavimą ir vizų bei kitų kelionei būtinų dokumentų sutvarkymo organizavimą (Pirkimo sąlygų 1 priedo 1 punktas). Perkančioji organizacija pirkimo sąlygose įtvirtino, kad neatmesti pasiūlymai bus vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų (Pirkimo sąlygų 62 punktas), o Pirkimo sąlygų 63 punktas numatė, kad jeigu kelių pateiktų pasiūlymų kainos yra vienodos, tai, nustatant pasiūlymų eilę, pirmesnis į šią eilę įrašomas dalyvis, kurio pasiūlymas CVP IS priemonėmis pateiktas anksčiau. Pirkimo dalyviai pasiūlymus turėjo parengti pagal Pirkimo sąlygų 2 priede nurodytą pasiūlymo formą, pagal kurią tiekėjas pasiūlymo formos 3 ir 4 stulpeliuose turėjo nurodyti aptarnavimo įkainį už lentelėje nurodytas paslaugas vienam į kelionę vykstančiam asmeniui. Palyginamoji pasiūlymo kaina – lentelės 7 stulpelio įkainių suma; šis dydis yra naudojamas tiekėjų pasiūlymams palyginti. Taigi, iš Pirkimo sąlygų matyti, jog nagrinėjamu atveju perkančiosios organizacijos pasirinktas pasiūlymų vertinimo kriterijus – aptarnavimo mokestis, kuomet vertinama ne pirkimo objekto sudėtinių dalių kaina (įkainiai), o tik tiekėjo taikomas aptarnavimo mokestis. Akivaizdu, kad jeigu tiekėjas nurodytų „nulinį“ aptarnavimo mokestį už pasiūlymo formoje numatytas 5 paslaugas, palyginamoji pasiūlymo kaina taip pat būtų „nulinė“, t. y. pagal Pirkimo sąlygas pirkimą laimėtų pirmas tiekėjas, pateikęs „nulinį“ pasiūlymą. Neginčytina, kad kelionių organizavimo paslaugų teisiniai santykiai ir viešojo pirkimo konkursai dėl šių paslaugų pasižymi tam tikru specifiškumu, tačiau, kaip jau ir buvo minėta, perkančioji organizacija, siekdama įsigyti paslaugas, visada tai turi daryti neperžengdama jai įstatymų suteiktos diskrecijos ribų, tinkamai naudodama VPĮ įtvirtintų pirkimų procedūrų tvarką ir pasirinkdama racionaliausią iš jų. Tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principas lemia tai, kad tiekėjų pasiūlymų vertinimas turi būti atliekamas pagal iš anksto visiems žinomas sąlygas. Šiuo tikslu perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad palyginti panašių kainų pasiūlymai nebūtų tarpusavyje išskiriami ir vienam iš tiekėjų nepagrįstai nebūtų pasunkintas varžymasis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju perkančiosios organizacijos Pirkimo sąlygomis pasirinktas pasiūlymų vertinimo kriterijus – aptarnavimo mokestis, kuomet vertinama ne Pirkimo objekto sudėtinių dalių kaina (įkainiai), o tik tiekėjo taikomas aptarnavimo mokestis, kuris susijęs tik su nedidele pirkimo objekto dalimi, yra neobjektyvus ir neproporcingas pirkimo objektui. Toks vertinimo kriterijus negarantuoja, kad perkančioji organizacija pirkimo objektą sudarančias paslaugas įsigis už mažiausią kainą, racionaliai naudodama tam skirtas lėšas, nes, kaip jau minėta, tiekėjai konkuruodami tarpusavyje ir siekdami būti pripažinti laimėtojais, gali savo pasiūlyme nurodyti mažiausius galimus – 0,00 Eur aptarnavimo mokesčius, kas praktikoje įprastai ir yra daroma, ir tokiu atveju laimėtoju yra pripažįstamas tiekėjas, anksčiausiai pateikęs pasiūlymą, o ne pasiūlęs reikalingas paslaugas už mažiausią kainą. Esant tokioms pirkimo sąlygoms, perkančioji organizacija neturi galimybės įsitikinti, kad pirmasis nulinės vertės pasiūlymą pateikęs tiekėjas, t. y. laimėjęs konkursą tiekėjas, yra kompetentingas teikti perkančiajai organizacijai paslaugas, geriausiai atitinkančias perkančiosios organizacijos poreikius, už geriausią, iš rinkoje esančių, kainą.

Taip pat nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Pirkimo dokumentų 5 priedo (Paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutarties projektas) 3.1, 3.1.1 ir 3.1.2 punktuose yra įtvirtintas toks atsiskaitymo už suteiktas paslaugas mechanizmas, pagal kurį be fiksuoto aptarnavimo mokesčio tiekėjui, laimėjusiam pirkimą, apmokamos jo faktinės išlaidos, tiesiogiai susijusios su sutarties vykdymu, kurias tiekėjas patiria iš trečiųjų asmenų. Faktinėmis paslaugų tiekėjo išlaidomis laikomos galutiniams paslaugas teikiantiems asmenims mokamos kainos, nepaisant to, kad paslaugų tiekėjas už šių paslaugų pardavimą iš aviakompanijų, viešbučių draudimo bendrovių ir kitų asmenų gali gauti komisinius mokesčius. Šios Pirkimo sąlygos suponuoja išvadą, kad, suspėjęs pirmas pateikti „nulinį“ pasiūlymą ir laimėjęs pirkimą, tiekėjas galės nevaržomai pelnytis iš perkančiosios organizacijos pelną gaudamas ne aptarnavimo mokesčių, o nekontroliuojamų komisinių pavidalu. Taigi, nors tiekėjas ir siūlo perkančiajai organizacijai 0 vertės aptarnavimo mokestį, tačiau tai realiai neturi absoliučiai jokios įtakos perkamų paslaugų galutinei kainai. Tokia situacija viešajame pirkime akivaizdžiai prasilenkia su pagrindiniu viešųjų pirkimų tikslu perkant prekes ar paslaugas racionaliai naudoti tam skirtas lėšas, pažeidžia nesuvaržytą tiekėjų konkurenciją bei tiekėjų pasiūlymų lygiateisį vertinimą.

Nors apeliantė ir tvirtina, kad Pirkimo dokumentuose buvo įtvirtintos nuostatos, kurios turėjo užtikrinti, kad, pirkimo metu atliekant pasiūlymų vertinimą, būtų atrinktas tiekėjas, kuris už mažiausią kainą teiktų kokybiškas paslaugas, tačiau šis atsakovės argumentas vertintinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, jog Pirkimo sąlygų 61.6 punkte įvirtintas reikalavimas pateikti viešųjų pirkimo komisijai tokio aptarnavimo mokesčio, kurio šaltinis yra pats tiekėjas, pagrindimą, nepanaikino galimybės pirkimo dalyviams ir toliau teikti vienodus („nulinius“) aptarnavimo mokesčius. Pastebėtina, kad tiekėjas yra laisvas spręsti, kokio dydžio aptarnavimo mokestį siūlyti, kaip ir laisvas susiderėti su galutinių kelionių organizavimo produktų tiekėjais ar rezervacinių sistemų administratoriais dėl komisinių mokesčių už jo produktų platinimą dydžio, kuris kompensuotų nulinį aptarnavimo mokestį. Be to, teismų praktikoje yra pripažįstama, kad tiekėjas viešojo pirkimo sutartimi gali siekti ne tik tiesioginės piniginės naudos, bet gali iš viešojo pirkimo sutarties vykdymo gauti netiesioginės naudos, pavyzdžiui, didinti konkurencingumą ir savo žinomumą rinkoje. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, paruošti „nulinių“ pasiūlymų pagrindimą nėra sudėtinga, o šie pagrindimai, kaip rodo praktika, paprastai visada yra vertinami kaip tinkami, todėl, nors perkančiosios organizacijos ir įtvirtina pirkimo sąlygose reikalavimą pagrįsti siūlomo aptarnavimo mokesčio dydį, tačiau tiekėjai ir toliau pirkimuose realiai konkuruoja tik pagal pasiūlymų pateikimo laiką.

Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nesuvaržyta tiekėjų konkurencija – iš VPĮ implicitiškai išplaukiantis reikalavimas, jo neįtvirtinimas įstatyme nepaneigia šio perkančiajai organizacijai keliamo reikalavimo, nes vienas svarbiausių viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimo siekių – užtikrinti konkurenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015 ir joje nurodyta praktika). Todėl tokia konkurso eiga, kuomet faktiškai nėra jokio tiekėjų rungimosi nei dėl pasiūlymo kainos, nei dėl siūlomų paslaugų turinio, negali užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningos konkurencijos, prieštarauja visuomenės interesui ir viešojo pirkimo tikslui, o pats konkursas tampa formaliu, bei neužtikrina suteikiamų paslaugų kokybės.

Nurodytų argumentų pagrindu sutiktina su pirmos instancijos teismu, kad, nors perkančioji organizacija nagrinėjamu atveju Pirkimo sąlygose tiesiogiai neįtvirtino fiksuotų (vienodų) kainų, tačiau Pirkimo sąlygos neužkirto kelio tiekėjams pateikti vienodos kainos pasiūlymus ir varžytis tik dėl pasiūlymo pateikimo momento, kas pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką sudaro pakankamą pagrindą tokias pirkimo sąlygas pripažinti pažeidžiančias nesuvaržytą tiekėjų konkurenciją, racionalų pirkimui skirtų lėšų naudojimą bei tiekėjų pasiūlymų lygiateisį vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-198/2013, 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai Pirkimo sąlygas, susijusias su Pirkimo objekto kainos apibūdinimu bei pasiūlymų vertinimo kainodara, pripažino neteisėtomis.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Atsižvelgdama į tai, kad ieškovė 2016-05-02 teiktoje pretenzijoje neginčijo Pirkimo dokumentų 1 priedo „Techninė specifikacija“, niekada neteikė jokių pastabų dėl techninės specifikacijos projekto, atsakovė apeliaciniame skunde tvirtina, kad ieškovė ieškiniu nepagrįstai prašė pripažinti neteisėtu Pirkimo dokumentų 1 priedo „Techninė specifikacija“ nuostatas.

Įvertinusi ieškinio turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovė ieškiniu siekė, kad teismas pripažintų neteisėtu ne Pirkimo dokumentų 1 priedą „Techninė specifikacija“, kuriame nėra jokių nuostatų, susijusių su pasiūlymų vertinimu, o Pirkimo dokumentų 2 priedą „Pasiūlymas dėl kelionių organizavimo paslaugų“, tačiau per klaidą sumaišė 1 priedą su 2 priedu. Ieškovei nepateikus jokių argumentų, pagrindžiančių Pirkimo dokumentų 1 priedo „Techninė specifikacija“ neteisėtumą, pirmos instancijos teismas minėtą ieškovės ieškinyje suformuluotą reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą. Šios pirmos instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo niekas nekvestionuoja, todėl plačiau šiuo aspektu nepasisakytina.

Taip pat apeliaciniame skunde tvirtinama, kad ieškovė pretenzijoje neginčijo Pirkimo dokumentų 5 priedo „Sutarties projektas“ 3.1.2 papunkčio, todėl šį reikalavimą nepagrįstai iškėlė ieškinyje. Dėl ikiteisminės tvarkos laikymosi jau buvo pasisakyta anksčiau, todėl šie argumentai nebekartojami.

Be to, apeliantės teigimu, nepagrįstas pirmos instancijos teismo teiginys, kad atsakovė pripažino vieną iš ieškovės pareikštų reikalavimų (nutraukė ginčijamą pirkimą) po civilinės bylos iškėlimo, todėl yra pagrindas ieškovei priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju neįžvelgia jokio pagrindo, kodėl ieškovei negalėjo būti priteistos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme. Pastebėtina, kad ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo ginčijo Pirkimo sąlygas, o Pirkimo procedūrų nutraukimas yra tik padariniai, kurie taikomi tuo atveju, jei patenkinami reikalavimai dėl sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, ir nesudaro paties ginčo esmės. Nors atsakovė ginčo Pirkimo procedūras ir nutraukė, tačiau ginčas dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo buvo išnagrinėtas iš esmės, teismas Pirkimo dokumentų 5 priedo 3.1.2 punktą pripažino neteisėtu, todėl pagrįstai ieškovei iš atsakovės priteisė visas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl procesinės bylos baigties

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais, todėl sprendžia, jog atsakovės apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 25 d. sprendimą nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, ieškovei bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos. Iš apeliacinės instancijos teismui ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 972 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė savo išlaidas advokato pagalbai apmokėti tinkamai pagrindė, jos, atsižvelgiant į bylos pobūdį ir suteiktos teisinės pagalbos apimtį, yra protingos, todėl priteistinos iš atsakovės.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei UAB „ZIP TRAVEL“ (j.a.k. 135474614) iš atsakovės biudžetinės įstaigos Lietuvos mokslo tarybos 972 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.