Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Zip Travel“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Aleksandro Stulginskio universitetas, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Delta“ turizmo centras, išvadą teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba dėl pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis, konkurso nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė UAB „ZIP Travel“ kreipėsi į teismą prašydama pripažinti neteisėtais atsakovės supaprastinto atviro konkurso „Aleksandro Stulginskio universiteto darbuotojų tarnybinių kelionių organizavimo paslaugos“ konkurso sąlygų 1 priedą, 3 priedo 3.3. punktą ir nutraukti ginčo konkurso procedūras; priteisti iš atsakovės visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ir dublike nurodė, kad atsakovė vykdo supaprastintą atvirą konkursą „Aleksandro Stulginskio universiteto darbuotojų tarnybinių kelionių organizavimo paslaugos“ (pirkimo Nr. 277805). Pasiūlymo formoje numatyta, kad tiekėjai savo pasiūlyme turi nurodyti tik aptarnavimo mokesčius už siūlomas paslaugas. Pagal Konkurso sąlygų 32 punktą mažiausia galimo pasiūlyme nurodyti aptarnavimo mokesčio vertė yra 0. Ginčo konkurso sąlygomis tiekėjų nėra reikalaujama varžytis realiomis siūlomomis paslaugomis, jų kainomis. Reikalavimas varžytis tik siūlomais aptarnavimo mokesčiais, t.y. nedidele siūlomų paslaugų kainos dalimi, kuri iš esmės neturi jokios įtakos galutinei paslaugų kainai, sudaro sąlygas tiekėjams savo pasiūlymais išreikšti savo poziciją taikyti minimalius galimus aptarnavimo mokesčius – konkrečiu atveju 0 eurų dydžio, tokiu būdu iš esmės varžantis tik pagal pasiūlymų pateikimo laiką ir pelnantis iš tokio pirkimo per neribojamus komisinius mokesčius, kurių atskleisti neprivalo. Ieškovės pateiktos pretenzijos atsakovė netenkino. Atsakovė ginčo konkurso sąlygose nenumatė jokių viešojo pirkimo procedūrų, pagal kurias būtų patikrinta tiekėjo kompetencija teikti atsakovei jos poreikius atitinkančias paslaugas už mažiausią kainą. Nesant galimybės atrinkti geriausią kompetenciją teikti atsakovo poreikius atitinkančias paslaugas galinčio tiekėjo, atsakovo konkurso sąlygos kartu negarantuoja, jog paslaugas atsakovas pirks racionaliai naudodamas tam skirtas lėšas. Tokia situacija viešajame pirkime šiurkščiai pažeidžia pagrindinius viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo principus, ir kartu, visiškai nedera su pagrindiniu viešojo pirkimo tikslu – perkant paslaugas racionaliai naudoti tam skirtas lėšas.

Atsakovė VšĮ Aleksandro Stulginskio universitetas atsiliepime ir triplike nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį dalyje dėl dalinio sutarties vykdymo išlaidų padengimo būdo palikti nenagrinėtą, kadangi ieškovė netinkamai pasinaudojo privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo procedūra; atmesti UAB „Zip Travel“ ieškinį kaip nepagrįstą. Ieškovė ieškinyje pasisako dėl pasirinkto vertinimo būdo neteisėtumo, neteisėtumą grįsdama netinkamu atsakovės pasirinkimu pateiktus pasiūlymus vertinti tik pagal siūlomą aptarnavimo mokesčio dydį, o ne vertinant visų pirkimo objekto dalių sudėtines kainas, ir netinkamu atsakovės pateiktu konkurso sąlygų paaiškinimu dėl komisinių mokesčių priskyrimu faktinėms išlaidoms. Tuo tarpu pretenzijoje konkurso sąlygų neteisėtumą ji grindė tik atsakovės draudimu taikyti nuolaidas aptarnavimo įkainiui, išreiškiant neigiamu skaičiumi. Be to, ieškiniu neskundžia atsakovės priimto sprendimo dėl pretenzijos. Ieškovė netinkamai pasinaudojo privaloma neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Ginčo konkurso dokumentai buvo parengti vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatomis. Nurodymas pateikti konkrečius skaičiavimus ir juos pagrindžiančius dokumentus, kurie bus vertinami pasiūlymų vertinimo metu, įpareigojo teikėjus įvertinti, ar jie galės pagrįsti teikiamą nulinę pasiūlymo kainą ir sudarė prielaidas teikėjams pateikti nevienodas kainas, todėl ieškovė nepagrįstai tvirtina, kad konkurso sąlygos yra neteisėtos ir reikalauja varžytis tik pagal pasiūlymo pateikimo momentą. Ieškovė nesivadovavo naujausiais aktualiais Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimais. Mažai tikėtina, kad absoliuti dauguma teikėjų tinkamai pagrįs nulinę kainą, pateikdami konkrečius skaičiavimus ir tuos skaičiavimus pagrindžiančius dokumentus trečiųjų šalių dokumentais, pakankamais įrodyti, kad nulinė kaina (įkainis) yra reali kokybiškos paslaugos teikimui, todėl neriboja paslaugų teikėjų tarpusavio konkurencijos jiems dalyvaujant viešajame pirkime. Perkančioji organizacija konkurso dokumentuose numatė pirkimo sutarties priežiūros priemones. Konkurso sąlygose numatytas tiekėjų pasiūlymų vertinimas pagal mažiausios bendros pasiūlymo kainos vertinimo kriterijų, todėl nėra taikomas kokybinis pasiūlymo vertinimas. Nustatydama kainos apskaičiavimo būdą, atsakovė vadovavosi Viešųjų pirkimų tarnybos 2003 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 1S-21 „Dėl Viešojo pirkimo – pardavimo sutarčių kainodaros taisyklių nustatymo metodikos patvirtinimo“. Perkančiajai organizacijai suteikta diskrecijos teisė pačiai nuspręsti, kokį kainos apskaičiavimo būdą pasirinkti. Atsakovė, atsižvelgdama į savo veiklos specifiką, neišskyrė numatomų pirkti paslaugų kiekių ar verčių kiekvienai iš Konkurso sąlygų priedo Nr. 1 pasiūlymo formoje nurodytų paslaugų grupių, todėl netaikė minėto įsakymo IV dalyje numatyto įkainio bazės kainodaros būdo. Vadovaudamasi Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijomis atsakovė teikėjams išaiškino, kad faktinėmis išlaidomis bus laikomi ir komisiniai mokesčiai. Ieškovės teiginiai, jog tokiu būdu teikėjai galės nevaržomai pelnytis iš perkančiosios organizacijos nekontroliuojamų komisinių pavidalu, yra pagrįsti vien prielaidomis.

Trečiasis asmuo UAB „Delta“ turizmo centras atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog Pirkimo sąlygos neriboja konkurencijos, kadangi tiekėjai gali laisvai konkuruoti ir konkuruoja jų teikiamų aptarnavimo paslaugų įkainiu. Perkančioji organizacija, šio pirkimo sąlygomis skatindama tiekėjus konkuruoti jų pačių nusistatomu aptarnavimo mokesčiu, nežino, negali ir neturi numatyti, kokį aptarnavimo mokestį siūlys teikėjai, juo labiau neturi objektyvaus pagrindo spręsti, jog visi ar didelė dalis tiekėjų siūlys 0 Eur aptarnavimo mokestį už savo aptarnavimo paslaugas. Ta aplinkybė, jog kai kurie tiekėjai ginčo pirkime siūlė teigiamu skaičiumi išreikštus aptarnavimo įkainius, o kai kurie tiekėjai savarankiškai nusprendė sumažinti savo teikiamų aptarnavimo paslaugų įkainį iki 0 Eur ar artimos nuliui sumos ir savo paslaugų teikimo kaštus dengia pajamomis iš gaunamų komisinių yra sąlygota ne konkurso reikalavimų, o konkurencinės aplinkos (ekonominių faktorių). Ginčijamos pirkimo sąlygos atitinka Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2013 m. gruodžio 17 d. įsakymu patvirtintas Viešojo pirkimo pardavimo sutarčių kainodaros taisykles, kur nurodyta, kad fiskuota kaina gali būti nustatoma, kai iš anksto žinomas perkamų paslaugų kiekis ir teikėjas gali įvertinti sutarties vykdymo išlaidas ir prisiimti riziką dėl išlaidų dydžio (9.1. – 9.2. punktai), fiksuoto įkainio būdas gali būti taikomas kai paslaugų apimtis nežinoma, tačiau tiekėjas gali įvertinti išlaidas ir prisiimti riziką dėl išlaidų dydžio paslaugos mato vienetui (11.1. - 11.2. punktai). Tačiau perkamų paslaugų apimties ir konkretaus pobūdžio sutarties sudarymo momentui neįmanoma numatyti. Be to, pirkimo sąlygos parengtos vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1S-220 patvirtintomis Kelionių organizavimo paslaugų pirkimų rekomendacijomis.

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė VšĮ Aleksandro Stulginskio universitetas vykdo supaprastintą atvirą konkursą „Aleksandro Stulginskio universiteto darbuotojų tarnybinių kelionių organizavimo paslaugos“ (pirkimo Nr. 277805). Konkursas vykdomas pagal universiteto prorektoriaus patvirtintas konkurso sąlygas, pirkimą vykdant CVP IS priemonėmis. Šio pirkimo objektas – tarnybinių kelionių organizavimo paslaugos, pirkimas į dalis neskaidomas (Konkurso sąlygų 12-13 p.). Perkančioji organizacija nustatė, kad pasiūlymai vertinami pagal mažiausios bendros pasiūlymo kainos vertinimo kriterijų. Bendra pasiūlymo kaina apskaičiuojama kaip nurodyta Konkurso sąlygų 1 priede (konkurso sąlygų 67 p.). Iš Konkurso sąlygų priede Nr. 1 pateiktos lentelės (3 p.) ir Konkurso sąlygų priede Nr. 3 pateikto Paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutarties projekto (3.3 p.) nustatyta, jog bendrą pasiūlymo kainą sudaro paslaugų teikėjo taikomų fiksuotų aptarnavimo įkainių už kelionės oro transportu organizavimo paslaugas, viešbučių rezervavimo ir apgyvendinimo jame organizavimo paslaugas, kelionės sausumos transportu organizavimo paslaugas, draudimo pardavimo paslaugas, vizų ir kitų kelionei būtinų dokumentų įforminimo bei išdavimo organizavimo paslaugas suma. Į faktines išlaidas negali būti įtrauktas Paslaugų teikėjo pelnas (Sutarties 3.3.2 p.), o į aptarnavimo įkainius yra įtrauktos visos Paslaugų teikėjo veiklos išlaidos, pelnas, PVM, kiti mokesčiai ir visi kiti kainos elementai (Sutarties 3.4.). Sutarčiai taikoma dalinio sutarties vykdymo išlaidų padengimo kainodara (Sutarties 3.3 p.).

Konkurso sąlygų 32 punkte nustatyta, jog bendra pasiūlymo kainų suma turi būti nurodyta eurais; siūlomos kainos (įkainiai) negali būti išreikštos neigiamu skaičiumi (su „minuso“ ženklu). Teikėjui nurodžius 0 Eur aptarnavimo mokestį, bent už vieną teikiamą paslaugą jis tokį įkainį turės pagrįsti, pateikdamas konkrečius skaičiavimus bei dokumentus.

Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė 2016 m. gegužės 24 d. perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją, prašydama pakeisti konkurso sąlygų 32 punktą panaikinant draudimą tiekėjams taikyti nuolaidas aptarnavimo įkainius išreiškiant neigiamu skaičiumi, o jo nepakeitus – pirkimo procedūras nutraukti. Perkančiosios organizacijos 2016 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 04(7.11)-1037 ieškovė informuota, kad jos pretenzija netenkinta.

Dėl pretenzijos ir ieškinio turinio. Atsakovė nesutikdama su ieškiniu nurodė, jog ieškovė netinkamai pasinaudojo privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo procedūra – t.y. ieškinyje yra keliami kiti reikalavimai, kurie nebuvo nagrinėti perkančiosios organizacijos, nes nebuvo pareikšti pretenzijoje. Atsikirsdama į šį atsakovės argumentą, ieškovė teigia, kad pagrindinis ieškinio reikalavimas yra nutraukti neteisėtą konkursą ir grindžiamas pirkimo dokumentų ydingumu, tokiais argumentais buvo grindžiama ir pretenzija.

CPK 423³ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuojamoje savo praktikoje yra nurodęs, kad, sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai, o tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad ieškovo teisme nurodyti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su nurodytaisiais pretenzijoje, t.y. ieškovas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo nurodyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti kaip nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009).

Teismas, įvertinęs ieškovės pretenzijos ir ieškinio turinį, sprendžia, kad tiek pretenzija paduota, tiek ieškinys reiškiamas, siekiant nutraukti perkančiosios organizacijos vykdomą pirkimą dėl neteisėtų konkurso sąlygų, t. y. ieškovė iš esmės tinkamai pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka (VPĮ 93 str., 94 str., CPK 423² str. 1 d.).

Kartu teismas, įvertindamas atsakovės argumentus dėl sprendimo atmesti pretenziją neginčijimo ieškinyje, pažymi, kad reikalavimas dėl atsakovės sprendimo atmesti ieškovės pretenziją panaikinimo negali būti vertinamas kaip savarankiškas ieškinio reikalavimas. Tiekėjo pretenzija ir perkančiosios organizacijos sprendimas dėl pareikštos pretenzijos yra ginčo sprendimo proceso dalis (privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme stadija); sprendimas atmesti tiekėjo pretenziją materialinių teisinių padarinių tiekėjui nesukelia, tik užtikrina jo teisę perkelti ginčą dėl perkančiosios organizacijos sprendimų ir kitų veiksmų teisėtumo į teismą, t.y. ieškovo reikalavimas panaikinti atsakovės sprendimą atmesti ieškovo pretenziją negali būti savarankišku nagrinėjimo dalyku.

Dėl pirkimo sąlygų teisėtumo. Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį viešųjų pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl Viešųjų pirkimų įstatymas viešiesiems pirkimams nustato specialius reikalavimus, o šio įstatymo nuostatos aiškinamos ir taikomos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas. Atsižvelgiant į nurodytas perkančiosios organizacijos pareigas ir veiklos ribas, VPĮ 3 straipsnio nuostatų prasme išskirtinos dvi perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo vertinimo situacijos: a) ar nepažeisti viešųjų pirkimų principai ir tikslas; b) ar nepažeistas tik viešųjų pirkimų tikslas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011).

Viešojo pirkimo sąlygos turi būti pakankamos pirkimo tikslui pasiekti, bet neperteklinės – nepagrįstai nevaržančios tiekėjų konkurencijos; aiškios ir vienodai suprantamos tiek perkančiosios organizacijos, tiek tiekėjų (pakankamai gerai informuoto ir normaliai rūpestingo konkurso dalyvio standartas); paskelbtos iš anksto ir nekeičiamos viešojo pirkimo metu. Dėl pirkimo sąlygų turinio turi būti sprendžiama pagal visumą pirkimo dokumentų (skelbimas apie pirkimą, konkurso sąlygos su priedais, pirkimo dokumentų paaiškinimai, atsakymai į tiekėjų klausimus).

Ginčas byloje kilo dėl Konkurso sąlygose nustatytos pasiūlymų kainos ir pasiūlymų vertinimo tvarkos.

Ieškovės teigimu, konkurso sąlyga įtvirtinta Konkurso sąlygų 32 punkte, kad siūlomos kainos (įkainiai) negali būti išreikštos neigiamu skaičiumi, nedera su sąžiningos konkurencijos principu, nes keliems tiekėjams nurodžius vienodus aptarnavimo mokesčio 0 įkainius, konkurso laimėtoju tampa pirmasis dokumentus pateikęs tiekėjas.

Vertinant perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų teisėtumą, taikytinas nepagrįsto konkurencinio pranašumo vertinimo kriterijus, kuris įpareigoja išsiaiškinti, kiek praktiškai perkančiosios organizacijos veiksmai vieno tiekėjo atžvilgiu paveikė kitus tiekėjus ir ar vienam tiekėjui nėra suteikta daugiau teisių nei kitiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/20009; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2009; kt.).

Kaip jau minėta, perkančioji organizacija pirkimo sąlygose nustatė, jog pasiūlymais bus vertinami pagal tiekėjo taikomą aptarnavimo mokestį, kurį sudaro paslaugų teikėjo taikomų fiksuotų aptarnavimo įkainių už kelionės oro transportu organizavimo paslaugas, viešbučių rezervavimo ir apgyvendinimo jame organizavimo paslaugas, kelionės sausumos transportu organizavimo paslaugas, draudimo pardavimo paslaugas, vizų ir kitų kelionei būtinų dokumentų įforminimo bei išdavimo organizavimo paslaugas kainų suma. Pasiūlymai vertinami pagal mažiausios bendros pasiūlymo kainos vertinimo kriterijų (Konkurso sąlygų 67 p.), o esant vienodos kainos pasiūlymų, pirmenybė teikiama anksčiau pateiktam pasiūlymui (Konkurso sąlygų 68 p.). Akivaizdu, jog tokios Konkurso sąlygos sudaro prielaidas, kad konkurso dalyviai perkančiajai organizacijai pateiks vienodas kainas, ką patvirtina ne tik atsakovės, bet ir kitų perkančiųjų organizacijų (VšĮ „Investuok Lietuvoje“, Nacionalinio egzaminų centro, valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos) organizuotų viešųjų pirkimų sudarytos pasiūlymų eilės. Tuo tarpu pagal formuojamą kasacinę praktiką neteisėtomis pripažįstamos tokios pirkimo sąlygos, kurios sudaro prielaidas tiekėjams pateikti perkančiajai organizacijai vienodas kainas, o tiekėjų varžymasis iš esmės vyksta tik dėl pasiūlymų pateikimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2013; 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013).

Kaip matyti iš pirkimo sąlygų 32 punkto, tiekėjas gali pateikti pasiūlymą perkančiajai organizacijai, kuriame numatytas nulinis aptarnavimo mokesčio įkainis. Tokie pasiūlymai su nuliniu bendra aptarnavimo mokesčio įkainio suma yra vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų ir sudaroma pasiūlymų eilė. Tačiau Pirkimo sąlygų 4 priedo „Techninė specifikacija“ 1 punkte nustatyta, jog pirkimo objekto sudaro kelionių organizavimo paslaugos – kelionės oro ir sausumos transporto bilietų rezervavimo bei pardavimo paslaugos, viešbučių rezervavimo ir apgyvendinimo juose paslaugas, kelionės draudimo pardavimo paslaugos vizų ir kitų kelionei būtinų dokumentų įforminimo bei išdavimo organizavimo paslaugos, konsultavimo kelionių klausimais, pagalbos kelionės metu suteikimo, tarpininkavimo tarp keleivio ir galutinio Teikėjo užtikrinant apgyvendinimą ir pagalbą atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo ar atidėjimo atvejais, kitos susijusios paslaugos, kurių sutarties sudarymo momentui neįmanoma numatyti bei kitos paslaugos.

Be to, pirkimo dokumentuose yra nurodyta pirkimo objekto apimtys, t.y. perkančioji organizacija planuoja pirkti apie 150 tarnybinių kelionių, kelionių skaičius gali kisti bet ne daugiau kaip 30 proc. (Pirkimo sąlygų 4 priedo „Techninė specifikacija“ 2 p.); o paslaugų teikimo sutarties terminas yra 12 mėnesių, su galimybe jį pratęsti 2 kartus po 12 mėnesių (Pirkimo sąlygų 4 priedo „Techninė specifikacija“ 3 p.). Pirkimo dokumentuose nėra nurodyta nei kokiais maršrutais vyks kelionės, nei kokie bilietai reikalingi, nei kuriose šalyse reikalingos apgyvendinimo paslaugos. Taigi, atrenkant tiekėjus tik pagal jų nurodytą nulinį aptarnavimo mokestį, kuris susijęs su nedidele pirkimo objekto dalimi, ir nenustačius jokių bent preliminarių reikalavimų perkamoms paslaugoms, sudarydama galimybę keliems tiekėjams pateikti vienodas kainas ir varžytis tik dėl pasiūlymo pateikimo momento, atsakovė pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principus, tokios sąlygos prieštarauja viešųjų pirkimų tikslui – racionaliai panaudoti lėšas, nes šis tikslas pasiekiamas būtent varžymosi metu, kada tiekėjai varžosi tarpusavyje dėl konkrečių perkančiajai organizacijai reikalingų paslaugų mažiausios kainos. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nesuvaržyta tiekėjų konkurencija – iš Viešųjų pirkimų įstatymo implicitiškai išplaukiantis reikalavimas, jo neįtvirtinimas įstatyme nepaneigia šio perkančiajai organizacijai keliamo reikalavimo, nes vienas svarbiausių viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimo siekių – užtikrinti konkurenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011; 2015 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015). Todėl tokia konkurso eiga, kuomet faktiškai nėra jokio tiekėjų rungimosi nei dėl pasiūlymo kainos, nei dėl siūlomų paslaugų turinio, neužtikrina konkurso dalyvių sąžiningos konkurencijos, prieštarauja visuomenės interesui ir viešojo pirkimo tikslui, o pats konkursas tampa formaliu, bei neužtikrina suteikiamų paslaugų kokybės.

Ieškovės teigimu, konkurso dokumentuose pasirinktas kainodaros būdas yra žalingas perkančiajai organizacijai.

Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1S-220 patvirtintų Kelionių organizavimo paslaugų viešojo pirkimo rekomendacijų 7 punkte nurodyta, jog perkančiosioms organizacijoms, perkant kelionių organizavimo paslaugas, rekomenduojama, vadovaujantis Viešojo pirkimo – pardavimo sutarčių kainodaros taisyklių nustatymo metodika, patvirtinta Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1S-21 „Dėl viešojo pirkimo – pardavimo sutarčių kainodaros taisyklių nustatymo metodikos patvirtinimo“, pasirinkti tokį kainos apskaičiavimo būdą, kuris leistų dalį sutarties vykdymo išlaidų padengti pagal teikėjo pateiktus jo patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus.

Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1S-21 patvirtintos Viešojo pirkimo – pardavimo sutarčių kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (redakcija nuo 2015-01-01) 4.2 punkte nustatyta, jog kainodaros taisyklės turi atitikti tiek perkančiosios organizacijos, tiek tiekėjo interesus. Perkančioji organizacija negali prisiimti per didelės rizikos dėl sutarties kainos, iš kitos pusės, perkančioji organizacija neturi siekti, kad tiekėjas veiktų jam nepalankiomis sąlygomis.

Iš konkurso sąlygų matyti, jog viešojo pirkimo sutarčiai taikoma dalinio sutarties vykdymo išlaidų padengimo kainodara, o sutarties kaina susideda iš už kelionės organizavimą Paslaugų teikėjo taikomų fiksuotų aptarnavimo įkainių, nurodytų Sutarties 1 priede ir faktinių išlaidų, tiesiogiai susijusių su sutarties vykdymu, kurias paslaugų teikėjas patiria iš trečiųjų asmenų (išlaidų už aviabilietus, autobusų, traukinių, keltų bilietus, viešbučio kambario nuomą, kelionės draudimą, vizą ir pan.). Į faktines išlaidas negali būti įtrauktas paslaugų teikėjo pelnas (Konkurso sąlygų priedas Nr. 3 Paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutarties projekto 3 p.).

Kainodaros taisyklėse nustačius fiksuotą įkainį, galutinė kaina, kurią perkančioji organizacija turės sumokėti tiekėjui, priklauso nuo vykdant sutartį suteiktų prekių, paslaugų ar įvykdytų darbų kiekio (apimties) (Metodikos 10-12 p.). Be to Metodikos 18 punkte numatyta, kad kainodaros taisyklėse nustačius dalinį sutarties vykdymo išlaidų padengimą, sutarties kaina susideda iš dviejų dalių: viena kainos dalis apskaičiuojama taikant vieną iš šios metodikos 6.1 (fiksuotos kaina) ar 6.2 (fiksuotas įkainis) punktuose nurodytų kainos apskaičiavimo būdų, o kitą kainos dalį sudaro tam tikros tiekėjo faktiškai patiriamos išlaidos, tiesiogiai susijusios su sutarties vykdymu.

Kaip matyti iš konkurso sąlygų, perkančioji organizacija pasiūlymus nutarė vertinti tik pagal vieną kainos sudedamąją dalį – fiksuotų aptarnavimo paslaugų įkainių sumą. Teismo nuomone, toks pasiūlymų vertinimas, esant galimybei keliems konkurso dalyviams pateikti vienodus pasiūlymus, neįvertinant faktinių išlaidų ir komisinio atlygio dydžio, taip pat prieštarauja viešųjų pirkimų tikslui – racionaliai naudoti lėšas, pažeidžia pagrindinius viešųjų pirkimų įstatymo nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principus.

Viešųjų pirkimų tarnyba 2016 m. liepos 5 d. išvadoje Nr. 4S-2257 nurodo, jog pirkimo sąlygų 66 punkte, numatyta, jog tiekėjų pasiūlymai atmetami, jeigu tiekėjas nepagrindė pasiūlyme nurodyto 0,00 Eur aptarnavimo mokesčio bent už vieną siūlomą paslaugą (66.7 p.); jei tiekėjo pateiktame pasiūlyme siūlomos kainos (įkainiai) išreikštos neigiamu skaičiumi, t.y. su „minuso ženklu (66.8 p.), kas tikėtinai įpareigos ir tiekėjus teikti realias paslaugų kainas (įkainius), tačiau tokia išvada negalima laikyti pagrįsta, nes ir pati tarnyba taip pat yra nurodžiusi, kad tarnybos nuomone, kainos dalies, kuri susideda iš tiekėjo faktiškai patiriamų išlaidų (lėktuvo bilieto kainos, viešbučio, kelto bilieto, draudimo kainos), nėra realios galimybės patikrinti, todėl tiekėjams atsiranda galimybė tuo „piktnaudžiauti“, kadangi nuo tokių kainų tiekėjai gauna dar ir „komisinius“ (komisinis atlygis priklauso ir nuo pardavimų skaičiaus – kuo didesnis pardavimų skaičius), t. y. kelionių kainos nėra vien bilietų kainos.

Tuo tarpu pirkimo sąlygos ir Rekomendacijos draudžia į faktines išlaidas įtraukti paslaugų teikėjo pelną. Nors Viešųjų pirkimų tarnyba nurodo, jog šiai problemai spręsti Rekomendacijose perkančiosioms organizacijoms siūloma už faktines išlaidas sumokėti tik tuomet, kai pateikiami tiekėjo iš trečiųjų asmenų patirtas išlaidas patvirtinantys dokumentai, tačiau teismo nuomone, šios Rekomendacijų nuostatos yra skirtos sutarties vykdymo kontrolei, bet nėra reikšmingos vertinant tiekėjų pasiūlymus viešajame pirkime ir neužtikrina tinkamo viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo, sąžiningos konkurencijos principų įgyvendinimo. Juolab, kad Metodikos 20 punkte nustatyta, jog kainodaros taisyklėse turi būti numatomi konkretūs išlaidų, įskaitytinų į tiekėjui pagal sutartį mokėtiną kainą, straipsniai bei numatytos jų pagrindimo taisyklės. Turi būti siekiama, kad vadovaujantis sutartyje nustatytomis taisyklėmis atsiskaitymas būtų aiškus ir negalėtų kilti ginčų dėl tiekėjo patirtų išlaidų priskyrimo sutartyje numatytiems straipsniams ir šių išlaidų dydžio pagrindimo. Tiekėjui vadovaujantis kainodaros taisyklėmis neturi būti sudėtinga šias išlaidas pagrįsti, iš kitos pusės, perkančiajai organizacijai neturėtų būti sudėtinga patikrinti šių išlaidų pagrįstumą.

Įvertinus konkurso sąlygas, susijusias su pasiūlymo kainos nustatymu (Konkurso sąlygų 32 p.), taikytais kainodaros principais, nėra pagrindo teikti, jog vertinant pasiūlymus yra tinkami užtikrinamas tiekėjų lygiateisiškumas (nediskriminavimas) adekvačiomis pirkimo objektui ir sutarčiai įvykdyti reikalingomis sąlygomis (VPĮ 32 str.), taip pat nediskriminaciniais reikalavimais pirkimo objektui (VPĮ 25 str.), bei visais kitais reikalavimais, kurie dirbtinai neriboja tiekėjų galimybės konkuruoti tarpusavyje.

Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 7 dalis numato, kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjas galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia, t. y. už pirkimo dokumentų atitikimą VPĮ 24 straipsnio nuostatoms atsako perkančioji organizacija, taigi nagrinėjamoje byloje atskirų viešojo pirkimo sąlygų neteisėtumo pasekmės negali kilti išimtinai tiekėjui (ieškovui).

Kai teismas dėl pareikšto reikalavimo atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu Viešųjų pirkimų įstatymo normų ar kitų teisės nuostatų (pvz., Konkurencijos įstatymo) pagrindu pripažįsta neteisėta, tik ieškinio patenkinimas – nepakankamas sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių. Pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas. Tolesnio procedūrų vykdymo nepateisina aplinkybė, kad perkančioji organizacija neteisėtomis sąlygomis nebesirems. Pirma, tai faktiškai suponuotų sumažėjusią pirkimo sąlygų apimtį, taigi ir lemtų draudžiamą pirkimo sąlygų pakeitimą (žr. pagal analogiją Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 9 d. Sprendimą Komisija /CAS (duomenys neskelbtini), C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801). Antra, niekada negalima atmesti galimybės, kad dėl neteisėta pripažintos pirkimo sąlygos ar jos dalies pirkime nedalyvavo kiti potencialūs tiekėjai. Tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas tokiems tiekėjams ir toliau sudarytų kliūtis pasiūlymams pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2013).

Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad atsakovės nustatytos pirkimo sąlygos, susijusios su pirkimo objekto kainos apibūdinimu bei pasiūlymų vertinimo kainodara, pažeidžia tiekėjų konkurenciją, viešojo pirkimo principus ir tikslą. Tokie pažeidimai yra esminiai, todėl viešojo pirkimo procedūros negali tęstis, todėl pirkimas turi būti nutrauktas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 217,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 1 465,95 Eur atstovavimo išlaidų, nes jos neviršija nustatytų maksimalių advokato darbo užmokesčio dydžių. Viso ieškovei iš atsakovės priteistina 1 682,95 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str., 98 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktais, 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti neteisėtais atsakovės supaprastinto atviro konkurso „Aleksandro Stulginskio universiteto darbuotojų tarnybinių kelionių organizavimo paslaugos“ konkurso sąlygų 1 priedą, 3 priedo 3.3. punktą.

Nutraukti VšĮ Aleksandro Stulginskio universitetas vykdomą atvirą konkursą „Aleksandro Stulginskio universiteto darbuotojų tarnybinių kelionių organizavimo paslaugos“ (pirkimo Nr. 277805).

Priteisti iš atsakovės VšĮ Aleksandro Stulginskio universitetas, juridinio asmens kodas 111950962) ieškovei UAB „ZIP Travel“, juridinio asmens kodas 135474614, 1 682,95 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 95 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.